Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-660-831/2024 pagal pareiškėjos antstolės V. Š. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys R. J., L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Skolininkas 2023 m. spalio 4 d. antstolei V. Š. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad visuomet informuoja L. J., jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių negali nustatytu laiku bendrauti su dukra. 2023 m. rugpjūčio 28 d. taip pat informavo L. J., kad po apsilankymo pas odontologą negalės bendrauti su dukra, prašė paskambinti tą dieną anksčiau arba vėliau. 2023 m. lapkričio 10 d. atsakymu į antstolės paklausimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba informavo, kad reaguodama į L. J. pareiškimą dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. informacijos, atliko vaiko situacijos vertinimą užpildant anketą Nr. 12VSV-2572. Vertinant vaiko situaciją, buvo nustatyta, kad abu vaiko atstovai pagal įstatymą gyvenimo skyriumi metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Nepaisant to, kad R. J. informavo apie negalėjimą prisijungti programėlėje nustatytu laiku, faktiškai 2023 m. rugpjūčio 28 d. 18:00 val. vaiko tėvo ir vaiko bendravimas neįvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, kaip ir nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todėl teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties, kuria skolininkui vykdymo procese buvo atsisakyta paskirti baudą, konstatavus, kad sprendimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra įvykdytas ne dėl piktnaudžiavimo ir piktavališkumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų priėmimo

12. Apeliantė po atskirojo skundo padavimo teismui pateikė naujus įrodymus, kurie apeliantės vertinimu pagrindžia R. J. nuolatinius sprendimo vykdymo pažeidimus: Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį byloje Nr. II-16-633/2024, kurią prašo priimti ir vertinti kartu su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

13. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktu įrodymu, pažymi, kad šis įrodymas teismui yra prieinamas teismų informacinėje Liteko sistemoje, žinomas tiek apeliantei, tiek suinteresuotam asmeniui R. J., todėl nepriimamas (CPK 314 straipsnis).

Nustatytos faktinės aplinkybės

15. Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-17-1021/2024 (buvęs bylos Nr. e2-1912-1021/2022) pagal R. J. pareikštą ieškinį L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, 2022 m. balandžio 1 d. ir 2023 m. vasario 6 d. nutartimis yra nustatyta laikina R. J. bendravimo su dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka: 1) gyvendamas užsienyje R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J. nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams R. J. ir L. J. naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis; 2) būdamas Lietuvoje R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J. nuo 2022 m. balandžio 1 d. atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojant atsakovę L. J. pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val.

16. Iš vykdomosios bylos Nr. 0071/23/01495 nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. L. J. kreipėsi į antstolę V. Š. dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. ir 2023 m. vasario 6 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo, nurodydama, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. vaiko tėvas nesilaikė nutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. nustatytą dieną ir valandą (2023 m. rugpjūčio 28 d.18:00 val., kuri buvo pirmadienis) neprisijungė per Facebook „Messenger“ programėlę bendrauti su vaiku ir nepranešė apie tai, kad negalės tą dieną pasimatyti su dukra. Kreipimosi pagrindu antstolės V. Š. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0071/23/01495, kurioje skolininkas – R. J., išieškotoja – L. J..

17. 2023 m. lapkričio 14 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad R. J. nesilaiko Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatytos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu R. J. tvarkos. Antstolė, surašytą aktą perduodama antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, nurodė klausimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. J. už Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria nustatyta laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nevykdymą spręsti teismo nuožiūra, konstatavusi, kad R. J. informavo apie negalėjimą prisijungti programėlėje nustatytu laiku, tačiau 2023 m. rugpjūčio 28 d. 18:00 val. vaiko tėvo ir vaiko bendravimas neįvyko. Suinteresuotas asmuo L. J. teismo procese išreiškė prašymą už nurodytą teismo sprendimo nevykdymo atvejį skirti R. J. vienkartinę 300,00 Eur baudą.

18. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs abiejų ginčo šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus, duotus bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nenustatė tyčinio, nesąžiningo suinteresuoto asmens R. J. vengimo vykdyti teismo sprendimais nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką ir skirti baudą atsisakė. Su tokia teismo nutartimi nesutinka suinteresuotas asmuo L. J. atskirajame skunde, nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir priėmė nepagrįstą teismo nutartį. Apeliantės vertinimu, suinteresuotas asmuo R. J. 2023 m. rugpjūčio 28 d. 18:00 val. privalėjo bendrauti su dukterimi, tačiau to nepadarė dėl mažareikšmių priežasčių, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

20. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, jog tam, kad patenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio pagrindu teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). Nurodytina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Taigi, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl kiekviena sankcija turi būti taikoma detaliai išanalizavus ir įvertinus tiek išieškotojo, tiek skolininko poziciją bei jų pateiktus į bylą duomenis, o ne apsiribojant formaliu faktinių aplinkybių konstatavimu.

21. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).

22. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad tokio pobūdžio bylose, kuri nagrinėjama, teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024). Taigi, kaip šiuo atveju konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, vien tinkamas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymas pats savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai ir jų pobūdis.

23. Kaip jau nurodyta, ginčo byloje nustatyta, kad antstolės 2023 m. lapkričio 14 d. surašytame Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte yra konstatuota, kad suinteresuotas asmuo R. J. 2023 m. rugpjūčio 28 d. nesilaikė nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. nustatytą dieną ir valandą (2023 m. rugpjūčio 28 d.18:00 val.) neprisijungė per Facebook „Messenger“ programėlę bendrauti su vaiku, tačiau prieš susitikimą apie negalėjimą prisijungti programėlėje nustatytu laiku informavo L. J..

24. Neginčytina, kad tiek suinteresuotas asmuo turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tiek vaiko interesas yra bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti kitam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), o tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Neginčytina ir tai, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet būtent atitikti ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.

25. Ginčo atveju tiek iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apie tarp šalių iškeltų nagrinėjamų ginčų kiekį, tiek ir iš šios bylos medžiagos matyti, kad tarp vaikų tėvų tebevykstančiame skyrybų procese kyla nuolatiniai konfliktai, tarp jų ir dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos. Kaip matyti, mergaitės motina kategoriškai reikalauja vykdyti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, siekia, kad suinteresuotas asmuo bendrautų su mergaite išimtinai taip, kaip nustatyta, o iškilus nenumatytoms situacijoms nesileidžia į kompromisus ir neieško visiems priimtinos išeities. Šios aplinkybės konstatuotos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rašte antstolei, kuriuo tarnyba informavo, kad reaguodama į L. J. pareiškimą dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. atvejo, atliko vaiko situacijos vertinimą užpildant anketą Nr. 12VSV-2572 ir nustatė, kad abu vaiko atstovai pagal įstatymą gyvenimo skyriumi metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą.

26. Šalių pateiktos žinutės 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvirtina, kad suinteresuotas asmuo R. J., dėl jo vertinimu objektyvių priežasčių (ūmaus danties skausmo) negalėdamas prisijungti ir pabendrauti su dukra nustatytu laiku jam prieinamomis priemonėmis mėgino informuoti L. J.. 16.36 val. Švedijos laiku (17.36 val. Lietuvos laiku) nusiuntė L. J. SMS žinutę, kurioje nurodė „labas, aš ką tik po dantistų esu, traukė protinį dantį, gal dabar galime pasimatyti su E.? Nes grįžęs eisiu pamiegoti, nes labai skauda ir dar tie nuskausminamieji veikia. Arba kai atsikelsiu paskambinsiu jei nebūsi užblokavus. Nes dabar norėjau tau rašyti į fcb, bet negaliu nes vėl užblokavus esi“. 18.53 val. Robertas J. L. J. parašė elektroninį laišką „ką tik atsikėliau pas dantistą operaciją turėjau su skaudančiu dantim“, 18.53 val. parašė dar vieną elektroninį laišką „Prašau tavęs leisk pasimatyti rytoj ar kitą dieną su dukra. Jei taip reikia atsiųsiu tą pažymą. Nedaryk tragedijos kur nėra. Aš juk negaliu numatyti kada skaudės ar ne. Net nėjau į darbą iš to skausmo pašalino operaciniu būdu dantį, vaistų prileido ir užmigau, rašau ir ataskaitą duodu lyg žmona būtum...“. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka L. J. nurodė, kad žinučių iš R. J. ji negavo, o elektroninį laišką perskaitė tik kitą dieną. Atskirajame skunde L. J. pažymi, kad suinteresuotas asmuo su dukterimi nebendravo ne dėl to, kad buvo pas odontologą, tačiau dėl to, kad susitikimo metu miegojo, o ši priežastis nelaikytina svarbia ir pateisinančia priežastimi nebendrauti su dukterimi. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė vaiko tėvo piktybinio vengimo ir nenoro bendrauti su nepilnamete dukterimi. Tokių aplinkybių, išanalizavus bylos medžiagą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Visos 2023 m. rugpjūčio 28 dieną turėjusio įvykti bendravimo aplinkybės, nepaisant to, R. J. danties šalinimo procedūra buvo atlikta 2023 m. rugpjūčio 28 d. ar vėliau, nepatvirtina suinteresuoto asmens R. J. piktybiškumo, vengimo vykdyti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, priešingai, matoma, kad dukters motiną jis mėgino informuoti jam prieinamu būdu apie negalėjimą nustatytu laiku bendrauti, taip pat mėginimą derinti kitą abiem šalims priimtiną bendravimo laiką. Vėlesni R. J. laiškai apeliantei, dėl kurių buvo iškelta ir išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-16-633/2024, tik patvirtina šalių tarpusavio bendravimo konfliktiškumą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien dėl to nėra pagrindo spręsti, kad R. J. piktybiškai vengė bendrauti su savo nepilnamete dukterimi 2023 m. rugpjūčio 28 d., kas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

28. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko tėvai turi atsižvelgti į aplinkybes, susijusias išimtinai su vaiko, o ne pačių šalių, santykiais, poreikiais ir interesais, neiškelti savo norų ir poreikių aukščiau vaikų poreikių ir interesų, šioje situacijoje mažamečiui vaikui ypač svarbu sudaryti bent minimaliai ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl vien formalus klausimo išnagrinėjimas ir baudos vaikų tėvui už bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimas nepasiektų savo tikslų, priešingai, tik gilintų vaikų tėvų konfliktą ir neskatintų jų bendradarbiauti, kad būti užtikrinti geriausi vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad vaiko tėvas piktybiškai vengia bendrauti su vaiku, todėl nėra teisinio pagrindo antstolės pareiškimo pagrindu skirti baudą.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Suinteresuoti asmenys prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, pagal kurią nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, šiais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Taigi, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialiąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle šiame procese vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.