- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-15
- Bylos Nr.
- II-16-633/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00046-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Pažeidėjas
- R. J.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Ineta Agazzi
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS) įgaliotam atstovui Arūnui Pocevičiui, nukentėjusiajai ir mažametės nukentėjusios E. J. atstovei pagal įstatymą L. J., šios atstovei advokatei Eglei Grucytei, traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui R. J., jo atstovei advokatei Inetai Agazzi, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom) išnagrinėjo R. J. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgalioto atstovo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2023 m. lapkričio 8 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgalioto pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. buvo pripažintas kaltu dėl padarymo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Administracinė nuobauda R. J. paskirta už tai, kad jis privalėdamas vykdyti 2022 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną su savo motina nukentėjusiąja L. J. gyvenančios mažametės dukters E. J., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – vaiko), bendravimo su skyriumi nuo jos ir vaiko gyvenančiu tėvu, juo R. J., tvarką, - (toliau ir – tvarką) - <... gyvendamas užsienyje <...> R. J. (toliau ir – tėvas) <...> bendrauja su nepilnamete dukra E. J. <...> nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams R. J. ir L. J. naudojantis vaizdo ir garso priemonėmis ...>, tam panaudojo savo, kaip vieno iš tėvų, valdžią vaikui priešingai jo interesams, būtent - 2023 m. rugpjūčio 28 d., 19 val. 47 val. laiku, gyvendamas Švedijoje, neįvykus tvarka numatytam nuotoliniam bendravimui su vaiku, iš savo išmaniojo mobilaus ryšio telefono pasiuntė vaiko motinai su juo (duomenys neskelbtini) gyvenančiai nukentėjusiajai L. J. į jos elektroninio pašto dėžutę jam žinomu adresu (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką su tekstu – „Cia skaitai Nori dar dirbti ? As galiu padaryt taip kad tu gyvenime nedirbsi pareigūne, tu man per dukra, as tave kitaip gali siusti i tteisma dabar“ (turinys netaisytas), šiais veiksmais R. J. netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir – Pagrindų įstatymo) 13 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalimi nustatytą pareigą (ją pažeidė) kooperuotis ir bendradarbiauti su vaiko motina dėl geriausių vaiko interesų, gilino priešpriešą tarp vaiko tėvų, didino tarp tėvų tarpusavio nesutarimus, to pasekmėje, gavusi ir perskaičiusi laišką, nukentėjusioji L. J. patyrė stresą, nerimą, nesaugumo jausmą sau ir mažametei dukrai – buvo sutrikdyta tiek vaiko motinos, tiek ir paties vaiko emocinė gerovė.
Šalies argumentai
3. 2023 m. lapkričio 21 d. traukiamas administracinėn atsakomybėn R. J. byloje pateikė skundą dėl 2023 m. lapkričio 8 d. pareigūno nutarimo, skundu, kurį pareiškėjas teisme palaikė, prašoma VTAS nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis, R. J., byloje nagrinėjamo 2023 m. rugpjūčio 28 d. įvykio metu savo veiksmais nepadaręs nei inkriminuoto (ANK 73 straipsnio 1 dalis), nei jokio kito administracinio nusižengimo.
4. Nagrinėjamame skunde bei papildomai apklaustas teisme traukiamas administracinėn atsakomybėn R. J. pareiškė, jog, pripažindamas nuotolinio bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo (neprisijungimo į nuotolinį bendravimą), aukščiau nurašyto turinio elektroninio laiško surašymo ir pasiuntimo nukentėjusiai L. J. faktus, jis visgi visiškai neprisipažįstantis kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Prašymą panaikinti VTAS nutarimą ir administracinę teiseną jam nutraukti R. J. grindžia tokiais argumentais: 1) jo, R. J. vertinimu, tiek pats laiškas, tiek jo turinys nėra niekaip susijęs su vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimu ir jokių neigiamų padarinių geriausiam vaiko interesui nesukėlė (buvo surašytas ir pasiųstas išimtinai jo motinai ir tik jos vienos perskaitytas); 2) byloje nagrinėjamo įvykio metu jo, R. J. vertinimu, nebuvo padaryta jokios realios žalos nei vaiko motinai L. J., kuri įvykio metu niekur nedirbo, nei tuo labiau pačiam vaikui. Papildomai dėl laišką ir jo turinį įtakojusių aplinkybių (konteksto) R. J. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. jis neprisijungė į nuotolinį bendravimą su vaiku dėl sveikatos sutrikimo, apie negalėjimą prisijungti jis bandė perspėti vaiko motiną L. J. trumpaisiais (SMS) pranešimais, taip pat norą neįvykusį bendravimą perkelti į kitą visiems tinkamą laiką, tačiau ta nė į vieną neatsakė, jis taip pat parašė L. J. 3 elektroninius laiškus jam žinomu jos dėžutės adresu, paskutinysis buvo būtent tas, kuris tapęs šios bylos pagrindu. Laiško dalies „tu nedirbsi pareigūne“ jis nelaikantis grasinimu, - jam žinoma, kad iki santuokos sudarymo L. J. dirbo muitinės sistemoje ir turi ketinimų sugrįžti į šią tarnybą, tačiau jai neturėtų būti leista tai padaryti dėl vėliau jo žiniomis buvusio piktnaudžiavimo teise gauti nedarbo draudimo išmokas Lietuvoje, jis galėtų apie tai pranešti (teiginys laiške „<aš tave kitaip...>“) ir tokiu būdu pakenkti jos reputacijai (tą jis ir norėjo laišku jai pasakyti ir L. J. priminti, kad ši nesanti „šventa“). Aplamai laišką L. J. jis parašęs dėl sukilusio ant jos pykčio, kad ši neatsiliepia į jo pranešimus ir nederina bendravimui su vaiku kito laiko (teiginys laiške „“). Traukiamas administracinėn atsakomybėn R. J. taip pat pareiškė, jog visiškai nesutinkantis su nukentėjusiąja byloje pripažintos L. J. jam byloje pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo jai ir vaikui, kadangi nei L. J., nei juolab pats vaikas tokios žalos bet kokiu atveju nepatyrė (to neįrodė (nepagrindė įrodymais galinčiais būti duomenimis), todėl jos civilinį ieškinį prašantis atmesti visiškai, taip pat nepriteisti ir bylinėjimosi išlaidų valstybei dėl L. J. atstovavimo.
5. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos (VTAS) atstovas atsiliepimu į skundą bei teikdamas paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme su traukiamo atsakomybėn asmens reikalavimais nesutiko visiškai, prašo skundą atmesti, o institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Pirma, 2023 m. rugsėjo 11 d. tarnybos specialistams teisės aktų nustatyta tvarka atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatytas pažeidimas šio vaiko teisių gyventi saugioje socialinėje aplinkoje ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (Pagrindų įstatymo 12 straipsnis); antra, vaiko tėvas tvarkoje numatyto nuotolinio bendravimo su vaiku dieną pasiųsdamas vaiko motinai grasinančio turinio elektroninį laišką, nesiekė su atskirai su vaiku gyvenančia jo motina visus klausimus dėl vaiko spręsti bendru sutarimu, gilino ir taip jau įsisenėjusį konfliktą, galėdamas ir privalėdamas suprasti, jog konfliktiniai santykiai tarp tėvų mažamečiui vaikui nesukelia saugumo jausmo bendraujant su atskirai gyvenančiu tėvu - vaikas jaus tarp tėvų esantį nesutarimą, įtampą, kadangi vaiko savijauta ir gerovė yra susijusi ne tik su tuo, kaip tėvai elgiasi su juo, vaiku, bet ir su tuo, kaip jie, vaiko tėvai, sutaria tarpusavyje, t. y. kad gali kilti neigiami padariniai ne tik vaiko motinai, bet ir pačiam vaikui; trečia, traukiamo atsakomybėn asmens teisei priešingo elgesio pasekmes vaikui ir jo motinai tarnyba vertino pagal L. J. pareiškimus visų bylos duomenų, kuriuos teikė ir abi proceso šalys, kontekste, ir kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys ar bent jau nepaneigia.
Atsiliepimas
6. Nukentėjusioji ir mažametės nukentėjusios (vaiko) atstovė pagal įstatymą L. J. teisme pareiškė su skundu visiškai nesutinkanti, prašanti jį atmesti kaip nepagrįstą. Dėl nusižengimo įvykio (2023 m. rugpjūčio 28 d.) patvirtino, kad traukiamas atsakomybėn R. J. tvarka nustatytu laiku neprisijungė bendrauti su vaiku, ji bandė su juo susisiekti skambindama telefonu, tačiau R. J. neatsiliepęs, nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad tą patį vakarą gavo ir perskaitė bylos pagrindu tapusį R. J. elektroninį laišką, kurį pati suprato kaip grasinimą pakenkti jai siekiant įsidarbinti valstybės tarnyboje (anksčiau dirbo muitinėje), laiškas jai sukėlė stresą, baimės ir nesaugumo jausmą tiek dėl savo ateities, tiek dėl vaiko gerovės, kuriam laikui sutrikdė miegą, jos neigiama emocinė būsena persidavė ir vaikui – šio emocijos taip pat tapo liūdnesnės, dirglesnės. Dėl sukeltų pergyvenimų su skundu kreipėsi į VTAS, kad R. J. būtų sudrausmintas, taip pat į psichologą, kuris patvirtino, kad neigiamos motinos emocijos veidrodžio principu persiduoda tokio amžiaus (iki 3 m.) vaikui. Kita vertus, nukentėjusioji L. J. teisme paneigė įvykių dieną iš R. J. gavusi trumpųjų žinučių (SMS) dėl poreikio perkelti tėvo bendravimo su vaiku laiką ar daugiau elektroninių laiškų, ji taip pat paneigė piktnaudžiavusi socialinėmis išmokomis Lietuvoje. Dėl byloje nagrinėjamo įvykio L. J. vertinanti patyrusi tiek pati, tiek jos pagal įstatymą atstovaujamas vaikas neturtinę žalą, kurios atlyginimo 300 Eur dydžiu sau bei 500 Eur dydžiu vaikui pareikštu byloje civiliniu ieškiniu ir prašanti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pripažįstamas nepagrįstu, todėl atmetamas, o administracinio nusižengimo tyrusios institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas.
7. ANK 73 straipsnio 1 dalimi apibrėžtas administracinis nusižengimas pagal dispozicijos turinį yra blanketinė norma ir gali pasireikšti dviem alternatyviais būdais – tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios bei nepilnamečio vaiko teisių ir įstatymu saugomų interesų samprata yra pateikiama kituose įstatymuose (tėvų valdžios – CK 3.155, 3.156 ir kt. straipsniuose, vaiko teisių ir įstatymu saugomų interesų – CK 3.161 ir kt. straipsniuose, Pagrindų įstatyme ir kt. teisės aktuose). Tėvų valdžios apibrėžtis aukščiau minėtuose įstatymuose suponuoja abiem vaiko tėvams, nepriklausomai nuo to, ar jie kiekvienas gyvena su vaiku, ar skyriumi nuo jo, ar vaikas gimęs santuokoje, ar ne, vienodą (lygią) pareigą kooperuotis, ieškoti ir bendru sutarimu priimti sprendimus, kurie atitinka geriausią vaiko interesą. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija traukiamo atsakomybėn R. J. veiksmus (punktas 2) pagrįstai įvertino tėvo valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Pats traukiamas atsakomybėn R. J. tiek atliekant nusižengimo ikiteisminį tyrimą, tiek ir nagrinėjant šią bylą teisme pripažino tiek surašęs (sukūręs) ginčo elektroninį laišką, tiek jį pasiuntęs į nukentėjusios L. J. elektroninio pašto dėžutę jam žinomu adresu, bei kad L. J. laišką perskaičiusi, t. y. R. J. pripažįsta visus nutarimo kaltinime nurodytus kaip priešingus teisei veiksmus, sudarančius nusižengimo objektyviąją pusę (ginčo dėl to byloje nėra). Priešingai nei vertina skundą padavęs traukiamas atsakomybėn R. J., teismas sprendžia, jog ginčo elektroninio laiško turinio grasinantis pobūdis yra akivaizdus, o žinant bylos šalių itin konfliktiškų santykių, gausybės abiejų konflikto pusių skundų antstoliams bei Vaiko teisų apsaugos tarnybai ir tebesitęsiančio santuokos nutraukimo, turto padalinimo bei kt. susijusių klausimų išsprendimo proceso teisme aplinkybes, išsakytas laišku grasinimas teismo pripažįstamas kaip pakankamai realiu ir galėjusiu sukelti nukentėjusios nuosekliai tvirtinamus byloje negatyvius padarinius tiek jai pačiai, tiek ir vaikui. Pastarieji nukentėjusios L. J. pareiškimai dėl patirto streso, baimės ir nesaugumo jausmo tiek jai pačiai, tiek ir vaikui, pablogėjusios emocinės būklės, sutrikusio miego kitais bylos duomenimis nėra paneigti, šiais L. J. pareiškimais netikėti ir juos atmesti teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo. Teismo vertinimu, kiekvienam vidutiniam asmeniui tokio turinio laiškas (žinutė) paprastai turėtų sukelti neigiamas emocijas, stresą ir baimę dėl ateities (galimybių įsidarbinti valstybės tarnyboje).
8. Teismas taip pat visiškai pritaria administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atsikirtimų skundui argumentui, kad vaikas paprastai jaučia konfliktinius tėvų santykius, įtampas tarp jų, ir tai sukelia jam nesaugumo jausmą, dar kitaip prigimtinės teisės į saugią ir harmoningą aplinką pažeidimą, be to, gerą vaiko savijautą ir emocinę gerovę arba priešingai lemia ne tik kiekvieno iš tėvų elgesys su juo, vaiku, bet ir jų tarpusavio santykiai (ne)sutarimas). To pagrindu teismas atmeta kaip nepagrįstą traukiamo atsakomybėn asmens skundo argumentą, jog ginčo laiškas nėra susijęs su tėvo valdžios vykdymu, juo nebuvo pažeistos vaiko teisės ir (ar) įstatymu saugomi teisėti interesai ir vaikui nekilo absoliučiai jokių negatyvių padarinių.
9. Dėl L. J. civilinio ieškinio (ANK 664 straipsnio 3 dalis, CK 6.250 straipsnis). Teismas vertina, kad dėl aukščiau konstatuotų (punktas 2) traukiamo atsakomybėn asmens R. J. veiksmų nukentėjusiomis pripažintos L. J. ir mažametė E. J. išties patyrė neturtinės žalos, pakenkus jų abiejų emocinei gerovei, tai be kita ko patvirtina ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologo išvada. Nagrinėjamoje situacijoje, teismo vertinimu, atsižvelgiant be kita ko ir į vyraujančią teismų praktiką tokio ir panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, bus protinga, teisinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 6.250 straipsnio 2 dalis) atlygintinų žalų dydžius nustatyti taip : vaikui – 300 Eur, motinai – 100 Eur, tokią proporciją pirmiausiai lemia aplinkybė, jog byloje nagrinėjami traukiamo atsakomybėn asmens veiksmai būtent tėvų valdžios vykdymo vaikui aspektu, dėl pakenkimo jo, vaiko, teisėms ir įstatymais saugomiems teisėtiems interesams. Nagrinėjamą administracinį nusižengimą įvykdęs asmuo R. J. dirba nuolatinį darbą užsienyje, gauna reguliarias pajamas iš darbo santykių, todėl priteisiamas dėl jo priešingų teisei veiksmų patirtos neturtinės žalos atlyginimas atitiks ir proporcingumo tiek administracinio nusižengimo pobūdžiui ir juo sukeltų pasekmių mastui, tiek neturtinės žalos savo kaltais veiksmais padariusio asmens R. J. turtinei padėčiai kriterijų.
10. Dėl proceso išlaidų atlyginimo. ANK 666 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta, kad administracinių nusižengimų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, šiuo atveju BPK 106 straipsnio 2 dalis. Kadangi R. J. skundas atmetamas ir jis lieka patrauktas administracinėn atsakomybėn (pripažintas kaltu), teismas vertina, jog jis turi įstatymu pagrįstą pareigą atlyginti byloje valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. J., kurios pagal 2024 m. kovo 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą Nr. APD-2024-03545 sudaro 262,50 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Jo paties gi prašymas priteisti patirtas išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms (skundo parengimui ir atstovavimui teisme) atmetamas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija bylos duomenimis proceso išlaidų nepatyrė ir tokių atlyginimo byloje neprašo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 664 straipsnio 3 dalis, 666 straipsniu,
nutaria:
Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens R. J. skundą atmesti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgalioto pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nukentėjusios pareiškėjos L. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti dalinai ir priteisti iš patraukto administracinėn atsakomybėn asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini): a) tris šimtus eurų (300 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai mažametei E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); bei b) vieną šimtą eurų (100 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš patraukto administracinėn atsakomybėn R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct. (262,50 Eur) proceso išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. J., atlyginimo valstybei, kurios mokamos /išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktoje finansų įstaigoje, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą).
Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.