Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo , atsakovei D. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kai atvyko gyventi pas atsakovę į (duomenys neskelbtini), senelės namuose beveik nebuvo jokio kambarių apstatymo, jokių buities daiktų, todėl per bendro gyvenimo laikotarpi į (duomenys neskelbtini) susivežė nemažai jam priklausančių, daiktų (vieni jo asmeniškai įsigyti, kiti buvo atiduoti mamos, dar kitus daiktus atsivežė gautus iš mamos sesers).

Išsikeldamas į (duomenys neskelbtini) dalį savo daiktų pasiėmė ( šaldytuvą, dujinę viryklę), kitų atsakovė neduoda. Buvo net jo sūnus K. B. nuvažiavęs pas atsakovę, prašė atiduoti jo daiktus, bet atsakovė nesutiko.

Po jos tėvo P. B. mirties ji priėmė jo palikimą , kurio tarpe buvo įvairių namų apyvokos daiktų. Dalį šių daiktų ieškovas pardavė arba kitaip panaudojo savo reikmėms. Tarp šių daiktų buvo šaldytuvas „Snaigė" ( 40 Eur), spinta ( 20 Eur), apvalus stalas ( 10 Eur) , vienetinė rankų darbo pakabinama virtuvinė spintelė su stiklais ( 50 Eur), spalvotas televizorius ( 40 Eur) -jų visų bendra vertė 160 Eur. Pardavus išvardintus daiktus, gautos sumos buvo panaudotos abiejų bendriems interesams, nors šie daiktai priklausė tik jai vienai, todėl pusę šios sumos, t. y. 80 Eurų , jai liko skolingas ir privalo atlyginti ieškovas.

Bendrai su ieškovu naudojo elektrą ir turėjo mokėti už komunalinius patarnavimus (šiukšlių išvežimą), už kuriuos liko įsiskolinimai. Už bendro gyvenimo laikotarpį ieškovui išėjus liko nesumokėtas 95 Eurų įsiskolinimas už elektrą ir 22 Eurų įsiskolinimas už 2017 m. šiukšlių išvežimą. Šias skolas ji padengė viena, nors abu tuo naudojosi ir abiems reikėtų sumokėti po 1\2 dalį. t. y. po 58,50 Eur .

Išeidamas ieškovas iš jų gyvenamosios vietos be jos žinios ir sutikimo pasiėmė šiuos kartu gyvenant už bendrus pinigus įsigytus daiktus :lengvąjį automobilį Opel Astra, kurio vertė 450 Eur; televizorių ir jo lauko anteną, bendra vertė yra 35 Eur; žoliapjovę - 150 Eurų; vandens siurbliuką - 15 Eurų; elektrinę drėlę - 10 Eur ir pjūklą medžiui pjauti „Partner" - 50 Eur . Ieškovas pasiėmė jų bendro turto už 710 Eurus, iš kurių pusė ( t. y. už 355 Eurų ) priklauso ir jai, o ieškovas privalo juos jai sumokėti.

Atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo 563, 50 Eur jos naudai ( 58,50 + 80+70+355).

Dėl atsakovės tėvo P. B. daiktų ir reikalavimo priteisti pusę sumos, t.y. 80 eurų nesutiko. Nurodė, jog šaldytuvas „Snaigė" buvo atsakovei nereikalingas, neveikiantis. Atsakovė sakė, kad reikėtų kur nors jį panaudot, todėl jį išardė, iš skardinio korpuso padarė rinktuvą lietaus vandeniui nuo stogo surinkti ir kuris liko atsakovės namuose. Vienetinę rankų darbo spintelę atsakovė pardavė kaimynei I. D.. Iš po atsakovės tėčio B. mirties likusios spintos lentų padarė stalą, kuris stovi kitame namo gale, nors atsakovė siūlė spintą sudeginti arba išmesti. Apvalaus stalo nebėra, nes atsakovei jis buvo nereikalingas, liepė jį mest lauk. Manė, kad jį dar galima kaip nors panaudot, todėl jis iš jo padarė spintelę virtuvės kriauklei. Prisimena, kad buvo spalvotas televizorius, bet jo neėmė, nežino kur jį padėjo atsakovė D. S..

Viskas su daiktais buvo daryta atsakovės leidimu, jos pritarimu ir pageidavimu, jis vienasmeniškai nieko nesprendė, nes daiktai buvo atsakovės.

Paaiškino, kad kai buvo gyvas atsakovės tėtis P. B. ir gyveno su jais, tai jis sumokėdavo už elektrą iš savo pensijos. Kai jis numirė, mokėjo už elektrą jis iš savo pašalpos bei iš neįgalumo pensijos. Atsakovė niekada neatlikdavo jokių mokėjimų ir apie jokius likusius įsiskolinimus nežinantis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinys atmestinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė, pasinaudodama šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 p.).

Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, ir paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Taigi, šiuo atveju prašomų išreikalauti daiktų nuosavybės fakto įrodinėjimo pareiga tenka būtent ieškovui.

Byloje nėra ginčo ir šalys sutinka, kad jie gyveno kartu nuo 2000 metų, iš pradžių ieškovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o vėliau tais pačiais metais išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone, į namus, kurie anksčiau priklausė atsakovės D. S. močiutei. Šalys sutiko, jog jie kartu kaip sugyventiniai gyveno iki 2018 m. rugpjūčio 2018 m. ir šio mėnesio gale dėl tarpusavio nesutarimų ieškovas išvyko gyventi kitur. Dalį daiktų ieškovas pasiėmė , tačiau kita dalis daiktų, kuriuos ieškovas prašo išreikalauti iš atsakovės , jam negrąžinama. Liudytojas K. B. apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis tėvo D. B. prašymu buvo nuvykęs į buvusios jo sugyventinės namus pasiimti likusių jam priklausančių daiktų, tačiau jie buvo neatiduoti. Minėtas liudytojas patvirtino, jog jo močiutė, ieškovo motina buvo daug daiktų davusi naudotis savo sūnui, ieškovui D. B., nes kai ieškovas ir atsakovė įsikraustė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten sąlygos gyventi nebuvo tinkamos, buitis buvo skurdi. Jis atsimena, nes ir pats buvo dar vaikas nuvykęs į tuos namus. Močiutė ir jos sesuo O. V. buvo davusi jo tėvui naudotis baldus, kurie dar buvo tinkami naudoti, t.y. sekciją, miegamojo lovą ir kitų baldų. Be to, po močiutės, t.y. ieškovo motinos mirties jis testamentu priėmė močiutės palikimą, butus su ten buvusiais daiktais. Tai įrodo byloje pateikti testamentas ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b.l.60-62). Iš mirusios močiutės buto jis daug daiktų atidavė naudotis tėčiui, kuriuos jis pasiėmė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jam leido pasiimti virtuvės komplektą (spinteles, pastatomas ir pakabinamas), taip pat šaldytuvą, skalbimo mašiną, virtuvės stalą su 3 ar 4 kėdėmis, miegamojo komplektą, televizorių, spintą, biuro kėdę, spintą su lentynomis.

Apklausta teismo posėdžio metu atsakovė D. S. sutiko, jog ieškinyje prašomas sugrąžinti turtas, t.y. keturios virtuvės pakabinamos spintelės ir viena pastatoma, kurios įvertintos 50 Eur buvo perduotos ieškovui jo sūnaus K. B. , po močiutės, t.y. ieškovo motinos mirties buvusios jos bute, taip pat ir sulankstomas virtuvės stalas su trim kėdėmis, kuriuos vertina 35 Eur, stalas, kurį ji vertina 10 Eur ,biuro kėdė, vertina 10 Eur, televizoriaus stalelis, kurį vertina 20 Eur, spinta su lentynom, kurią vertina 20 eur. Trijų dalių sekcija, kurią vertina 50 Eur buvo duota ieškovo motinos jiems abiems, dar jai gyvai esant, o trijų dalių spinta, kurią vertina 30 Eur buvo atiduota jiems abiems ieškovo tetos O.V. Minėti daiktai yra natūroje ir stovi pas ją namuose. Jų nesutinka atiduoti ieškovui, nes jai liks tuščios sienos. Nurodė, jog vieno kubinio metro lentų ir 0,02 kubinio metro tašų seniai nebėra , o šių ieškinyje nurodytų 2018 metais ieškovo trijų uosinių rastų išpjautų lentų ieškovas pats padarė du suolus, prie kurių yra kaladės ir jos stovi pas ją, juos gali pasiimti, o viena lenta buvo padėta prie prūdo, kurią ieškovas išsivežė, jos buvo vertos tik po 3 Eur kiekviena, be to jos ieškovui buvo duotos seniūnijos veltui, jis už jas nemokėjo.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pati pripažino, jog dalis iš ieškinyje nurodytų daiktų yra natūroje ir buvo gauti ieškovo po jo motinos mirties kaip paveldėjimas arba ieškovo motinos ir jo tetos O.V. duoti ieškovui , ką patvirtino liudytojas K. B., jis ieškovui nėra grąžintas, ko neneigė ir pati atsakovė, daiktus, kurios reikalaujama grąžinti, valdo atsakovė, todėl laikytina, jog atsakovė šį turtą valdo neteisėtai ir jis išreikalautinas iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Nesant kitų duomenų apie turto vertę, laikytina, kad turto vertė yra tokia su kuria sutiko atsakovė. Kadangi vindikaciniu ieškiniu išreikalaujamas daiktas, kuris yra natūroje, o kad jis (dalis daiktų) yra pas atsakovę natūroje ji patvirtino duodama teismui paaiškinimą apklausta teismo posėdžio metu ir jis laikytinas įrodymu byloje (CPK 186 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti jų vertę, jei jis būtų sugadintas, sunaikintas, ar perleistas kitiems asmenims, netenkintinas.

Ieškovas pats pripažino, kad kitų jo prašomų išreikalauti daiktų, t.y. vieno kubinio metro lentų ir 0,02 kubinio metro tašų, 198 Eur vertės, nėra. Be to nėra pateikta įrodymų, kad natūroje yra ir ieškovo minimos ir prašomos išreikalauti šešios lentos, atsakovei teigiant, kad iš jų ir padaryti du suolai. Taigi neįmanoma išreikalauti to, ko nei ieškinio pateikimo teismui metu, nei šiuo metu nėra natūroje, todėl CK 4.95 straipsnio pagrindu savininko teisė nebegali būti ginama ir jis negali būti išreikalautas nurodytu pagrindu, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti ½ dalį už 95 Eur įsiskolinimą už elektrą ir 22 Eurų įsiskolinimą už 2017 m. šiukšlių išvežimą. Nurodo, jog šias skolas ji padengė viena, nors abu tuo naudojosi ir abiems reikėtų sumokėti po 1\2 dalį. t. y. po 58,50 Eur . Atsakovas su minėtu prašymu nesutiko, paaiškindamas, kad kai buvo gyvas atsakovės tėtis P. B. ir gyveno su jais, tai jis sumokėdavo už elektrą iš savo pensijos. Kai jis numirė, už minėtas paslaugas jis mokėdavo iš savo pašalpos bei iš neįgalumo pensijos. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad minėtas sumas ji sumokėjo, todėl prašoma suma iš ieškovo D. B. nepriteistina.

Atsakovė taip pat prašė priteisti pusę sumos už po močiutės A. V. mirties jai paliktą kilnojamąjį turtą: dvi spintos (bendra vertė 40 Eur) , trys geležinės lovos ( po 10 Eurų) , sudedamas pietų stalas ( 30 Eur), medinis nedidelis šaldytuvas „Snaigė" ( 20 Eur), medinė rankų darbo indauja ( 20 Eur) , iš viso pusė sumos- 70 Eur , kuriuo kaip teigiama jie su ieškovu naudojosi po jos mirties ir jį perleido kitiems asmenims ir gautos sumos buvo panaudotos jų bendriems interesams. Ieškovas nurodė, jog dalis daiktų buvo parduota (lovos) ir juos pardavė pati atsakovė, kitus daiktus sudegino (trijų durų spinta), iš kitų daiktų buvo padaryti kiti daiktai arba sunaudota ūkyje (lentynoms, pasidėjimui, iš šaldytuvo medinio korpuso padarius batų dėžę) ir viską jis darė su atsakovės pritarimu ir pageidavimu, jis vienasmeniškai nieko nesprendė, neturint kitų įrodymų atsakovės priešieškiniui šioje dalyje pagrįsti, jis šioje netenkintinas.

Atsakovė taip pat priešieškiniu prašė priteisti pusė sumos, t.y.80 Eurų už po tėvo P. B. mirties likusį turtą, t.y. šaldytuvas „Snaigė" ( 40 Eur), spinta ( 20 Eur), apvalus stalas ( 10 Eur) , vienetinė rankų darbo pakabinama virtuvinė spintelė su stiklais ( 50 Eur), spalvotas televizorius ( 40 Eur) -jų visų bendra vertė 160 Eur. Byloje pateiktas 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2YT-676-504/2016 patvirtina, jog D. S. priėmė savo tėvo P. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą (b.l.44-46).Atsakovė nurodo, jog šie daiktai buvo parduoti ir gautos sumos buvo panaudotos abiejų interesams, tačiau apklausus tiek ieškovą, tiek ir atsakovę, paaiškėjo, jog iš apvalaus stalo dalys buvo panaudotos kriauklės spintelei, o likusios dalys sudegintos, vienetinė rankų darbo pakabinama spintelė buvo parduota kaimynei , spinta buvo išardyta ir panaudota ūkyje, padarytas suolas, kuris liko pas atsakovę, o spalvoto televizoriaus likimo, t.y. kur jis yra, nežino nei atsakovė, nei ieškovas. Apklaustas liudytojas G. B. nurodė, jog jis yra atsakovės brolis ir žinojo, kad jo sesuo gyveno kartu su D. B. ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) senelių namuose, po jų mirties. Viename namo gale gyveno L. B., o kitame A. V.. Viename namo gale buvo metalinės lovos, šaldytuvas, trys stalai, dvi spintos, minkštasuolis. Kai mirė P. B., jų tėvas ,kuris taip pat gyveno tuose namuose, turėjo šaldytuvą, lovą, sofą-lovą, spintą, sekciją, virtuvės spintelę, stalą. Minėti daiktai buvo naudoti, antikvarinės vertės neturėjo. Mano, kad toliau jais naudojosi jos sesuo. Kadangi su seserimi nebendrauja, nežino minėtų daiktų likimo, ar jie dar naudojami, ar yra prarasti ir kaip. Atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, jog minėti daiktai buvo perleisti ar kitaip sunaudoti be jos pritarimo, ar pageidavimo ir neturint kitų įrodymų atsakovės priešieškiniui šioje dalyje pagrįsti, jis šioje netenkintinas.

Atsakovė nurodė, jog ieškovas be jos žinios pasiėmė kartu gyvenant už bendrus pinigus įgytus daiktus lengvąjį automobilį Opel Astra, kurio vertė 450 Eur; televizorių ir jo lauko anteną, bendra vertė yra 35 Eur; žoliapjovę - 150 Eurų; vandens siurbliuką - 15 Eurų; elektrinę drėlę - 10 Eur ir pjūklą medžiui pjauti „Partner" - 50 Eur . Ieškovas pasiėmė jų bendro turto už 710 Eurus, iš kurių pusė ( t. y. už 355 Eurų ) priklauso ir jai, o ieškovas privalo juos jai sumokėti.

Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškovas nurodė, jog automobilį Opel Astra jis buvo įsigijęs už sūnaus K. B. duotus pinigus po jo motinos mirties, vykdant testamentą abipusiu sutarimu. Televizorių ir anteną, elektrinę drėlę ir vandens siurbliuką jis taip pat pirko už sūnaus duotus pinigus asmeniškai sau. Pjūklas medžiui pjauti „Partner“ buvo įgytas jo motinos , ji pirko jį išsimokėtinai. Sumokėjus reikalingas įmokas, pjūklą jo mama padovanojo jam. Apklaustas liudytojas K. B. patvirtino nurodytas aplinkybes, jog jau močiutei Z. B. B. gyvai esant ji rėmė savo sūnų, t.y. jo tėvą D. B. maisto produktais, pinigais, nes tėčio pajamos buvo neįgalumo pensija ir socialinė pašalpa. Po močiutės mirties, abipusiu sutarimu jis padėjo tėtei įsigyti daiktus, kartu važiuodavo jų pirkti. Testamentu močiutė turtą buvo palikusi jam, bet su išlygomis, t.y., kad leistų gyventi tėčiui jai priklausiusiame bute. Su tėčiu sutarė, kad jis butą parduos, o jis dar parems tėtį pinigais už paveldėtą po ieškovo motinos mirties turtą. Jis yra prisidėjęs prie televizoriaus ir jo lauko antenos įsigijimo, davė tėčiui pinigų žoliapjovei, elektrinei drėlei įsigyti. Jis stengėsi kontroliuoti ir vykdavo kartu su juo pirkti daiktų, kad tėtis pinigų neišleistų kitiems nereikalingiems dalykams. Tai, kad testamentu Z. B. B. paliko vaikaičiui K. B. savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo vaikaitį leisti iki gyvos galvos gyventi jos sūnui D. B. bute (duomenys neskelbtini) patvirtina 2013 m. gruodžio 4 d. testamentas ir 2015 m. lapkričio 13 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b.l.60-62). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2020-09-17 pažymą patvirtina, jog ieškovui buvo skirta netekto darbingumo pensija bei transporto išlaidų kompensacija (b.l.53-58), o Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2020-09-17 pažyma patvirtina, jog ieškovas nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo 30 d. paskirta socialinė pašalpa (b.l.59) .Atsakovė nepateikė įrodymų šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti, byloje net nėra duomenų, kad ieškovui priklauso transporto priemonė ir kokia, todėl kitai šaliai neigiant, jog minėti daiktai buvo įgyti už bendrus pinigus ir nesant įrodymų, kad buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl minėto priešišieškinyje kiekvieno konkretaus turto objekto, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo D. B. už juos pusė sumos, t.y. 355 Eur, netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jiems skirta antrinė teisinė pagalba, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybei yra nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo D. B. ieškinį patenkinti iš dalies, o atsakovės D. S. priešieškinį atmesti.

Išreikalauti iš atsakovės D. S. neteisėto valdymo ir grąžinti ieškovui D. B. šiuos daiktus:

-keturias virtuvės pakabinamas spinteles ir vieną pastatomą spintelę (komplektas) įvertintas 50 eurų;

-virtuvės stalą ir 3 kėdes, įvertintus 35 eurais;

- trijų dalių sekciją, įvertintą 50 eurų;

- trijų dalių spintą, 30 eurų vertės;

-sulankstomą stalą, 10 eurų vertės;

- biuro kėdę, 10 eurų vertės;

- televizoriaus stalelį, 10 eurų vertės;

-spintą su lentynom, 20 eurų vertės.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.