- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-5783-1103/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02782-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Pareiškėjas
- K. V., B. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei „Registrų centras“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Inga Radinienė
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Z. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. V. ir B. V. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei „Registrų centras“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai prašo nustatyti faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai nuo 1989 m. valdo teisiškai neregistruotą gyvenamąjį namą su priklausiniais. Abu pareiškėjai buvo Ramygalos kolūkio darbuotojai. Ramygalos kolūkis laikotarpiu nuo 1987 m. iki 1989 m. statė gyvenamąjį namą su priklausiniais (pagalbinės paskirties statiniai, kiemo įrenginiai) (statybos pabaigos metai 1989 m.) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nusprendė šį gyvenamąjį namą su priklausiniais įsigyti iš Ramygalos kolūkio. Tuo pagrindu 1991 m. lapkričio 29 d. sumokėjo už gyvenamojo namo dokumentų sutvarkymą 50 rub., 1991 m. gruodžio 24 d. įmoką už gyvenamąjį namą 300 rub., 1992 m. rugsėjo 21 d. įmoką už gyvenamąjį namą 20 000 rub., 1992 m. rugsėjo 28 d. įmoką už gyvenamąjį namą 4 561 rub. 08 kap., viso 24 861,08 rub. (išlikę mokėjimo kvitai). Gyvenamajam namui su priklausiniais 2022 m. sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais nėra registruotos, tačiau turtą įgijo ir jį sąžiningai valdė visą laiką, naudojasi statiniais kaip savo visą laikotarpį iki šiol. Ramygalos kolūkis gavęs įmokas už nekilnojamąjį turtą bei įmoką už dokumentų sutvarkymą, jų nesutvarkė, statiniai nebuvo registruoti viešame registre, nebuvo sudarytas nekilnojamojo turto perleidimo notarinis sandoris, tačiau sąžiningas pastatų valdymas daugiau kaip dešimt metų sudaro pagrindą pareiškėjams įgyti turtą nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį. Kadangi pareiškėjai turtą įgijo santuokos metu, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pareiškėjai yra sutuoktiniai ir bylos nagrinėjimo metu, todėl turtas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. V. pareiškimą palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad jis su žmona dirbo Ramygalos kolūkyje, jis – (duomenys neskelbtini), ji kolūkio pagalbiniuose versluose – (duomenys neskelbtini). Tuo metu kolūkis statė namus gyventojams, nes kolūkyje dirbo daug žmonių, reikėjo juos apgyvendinti. Jie buvo vedę, savo namų neturėjo. Kolūkio pirmininkas pasiūlė įsigyti namą išsimokėtinai ir jie sutiko. Turi čekius, kad mokėjo už namą, tačiau nuosavybės dokumentai liko nesutvarkyti. Namas su ūkiniais pastatais jiems buvo perduoti neįrengti, po truputį juos įsirenginėjo. Turėjo dokumentą su kolūkio atspaudu, pirmininko L. parašu, kad už namą su kolūkiu pilnai atsiskaitė, tačiau vaikai būdami maži jį pripaišė, suplėšė, todėl jis neišliko, liko tik mokėjimo čekiai, kad sumokėjo pinigus, virš 27 000 rublių. Tuo metu tai buvo didelė pinigų suma. Tai buvo paskutinis kolūkio statytas namas, valstybėje prasidėjo suirutė, iro kolūkiai, kūrėsi žemės ūkio bendrovės, todėl namą įsirengė savo lėšomis. Truputi anksčiau kolūkis statė Aukštadvario, Garuckų kaimuose. Aplinkui (duomenys neskelbtini) yra kolūkio statytų namų, „alytnamių“. Jis matė tiek savo, tiek kitų gyvenamųjų namų statybas. Statyboms buvo samdomi darbuotojai, Tarybų statybinė organizacija, dokumentus tvarkydavo statybos inžinieriai. Suprantama, kad kažkokie dokumentai kolūkyje dėl to namo statybos buvo, bet dėl jauno amžiaus, nepagalvojo, kad kažkada jų gali prireikti. Po pinigų sumokėjimo, jie suprato, kad tapo turto savininkais. Pretenzijų dėl valdomo turto per visą laikotarpį jiems niekas nereiškė. Kolūkiui tuo metu vadovavusio pirmininko, kontoros darbuotojų jau nebėra gyvųjų tarpe.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja B. V. pareiškimą palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad tiek ji, tiek vyras dirbo Ramygalos kolūkyje. Iš kolūkio išsimokėtinai nusipirko namą su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini). Namą su ūkiniais pastatais jiems perdavė neįrengtą. Tuo metu kolūkiai iro, kūrėsi bendrovės, buvo pasakyta, norite pirkite, norite – ne. Buvo jauni, norėjo turėti savo namus. Patys palaipsniui įsirenginėjo namus, už juos dalimis išsimokėjo kolūkiui. Pradžioje buvo įrengtas vienas kambarys ir nuo to laiko tuose namuose gyveno, augino daržoves, laikė gyvulius. Ir iki šiol ten gyvena. Turėjo dokumentą pasirašytą Ramygalos kolūkio pirmininko J. L., kad K. V. už namo statybą neskolingas, su parašu ir antspaudu, tačiau dokumentas neišliko, vaikai būdami maži jį sugadino. Išliko čekiai, kad už namą ir dokumentų sutvarkymą kolūkiui sumokėjo. Tais laikais atvažiuodavo į kolūkį komisija bendrai priimti namų, po vieną jų niekas nepridavinėjo. Buvo įsitikinę, kad dokumentai sutvarkyti, kadangi kolūkiui už tai sumokėjo, bet paaiškėjo, kad jie nesutvarkyti, archyvuose jų nerado. Niekas jiems per visą laikotarpį jokių pretenzijų dėl to turto nereiškė. Yra įsitikinę, kad yra teisėti to turto savininkai ir niekas už juos daugiau teisių į tą turtą neturi.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Inga Radinienė prašė pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, kad galiojančiame Civiliniame kodekse įgyjamosios senaties institutas skirtas civilinių teisinių santykių spragoms užpildyti. Turtas sukurtas anksčiau, nei atsirado įgyjamosios senaties institutas. Įgyjamosios senaties atveju neįrodinėjama nuosavybės teisė, statybos teisėtumas, reikalinga įrodyti atvirą, sąžiningą, teisėtą valdymą. Pareiškėjų valdymo teisė susiformavo teisėtai, tęsiasi trisdešimt metų. Tai yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai gyvenvietėje, gyvenami, pilnai prižiūrimi, yra kaimynai. Bendruomenė žino, kad tai yra žmonių įgytas turtas. Prašo vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintu teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Pareiškėjai sumokėjo didelę pinigų sumą, todėl turėjo teisėtą lūkestį, kad jie tą turtą įgiję ilgai jį valdė, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nefiksavo neteisėtų statybų faktų, todėl šiuo atveju turėtų būti galimas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime nurodė, jog pareiškėjų pareiškimas galėtų būti tenkinamas, tik pareiškėjams rašytiniais įrodymais įrodžius ginčo statinių statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu yra visos LAT praktikoje išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos. Pareiškėjai turi įrodyti, kad ginčo statinių statyba buvo teisėta. Pareiškėjai kartu su pareiškimu dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai buvo pastatyti jų statybos metu (1987-1989 metais) galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė. Pareiškėjai nėra pateikę jokių įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas ginčo statinius suformuoti kaip nekilnojamuosius daiktus, todėl, nesant įregistruoto nekilnojamojo daikto, negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į jį. Remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška pagal adresą (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjų vardus ir pavardes, nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad dėl ginčo statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.
7. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Z. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad Inspekcijos argumentai išdėstyti pateiktame atsiliepime. Svarbu, kad statyba turi būti teisėta ir tai įrodyti turi pareiškėjai. Nėra išlikusių dokumentų, kad pareiškėjai tapo turto savininkais. Kuomet buvo statomas ginčo turtas, statyba buvo pakankamai griežtai reglamentuota teisės aktais. Pareiškėjai pirko nebaigtą statyti turtą ir labai daug padarė, todėl svarbu, kad būtų dokumentas, jog statyba baigta laikantis teisės aktų reikalavimų.
8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų B. V. ir K. V. pareiškimas galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas. Svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, ir kada konkrečiai buvo sukurtas turtas ir kokie valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai buvo priimti dėl jo. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektais, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka, yra jų suformavimo dokumentai. Panevėžio rajono savivaldybės administracija turėtų pateikti ūkinių knygų išrašus apie pareiškime nurodytų statinių įrašymą į jas.
9. Suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, nustačius visas sąlygas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, kad nurodytas nekilnojamojo turto objektas - gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus bei nėra apskaitomas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, todėl neturi teisinių interesų šio nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu. Teismo prašo pareiškėjų prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
10. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu 9duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Neturi įgaliojimų vertinti, ar daikto valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, taip pat, ar jis buvo valdomas kaip savas teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į daiktą nebuvo įgytos anksčiau ir t.t. Jeigu pareiškėjai, įrodys savo reikalavimo pagrįstumą, neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad įrodžius aplinkybes, patvirtinančias valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumo buvimą, neprieštaraus dėl pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad jokios medžiagos ar dokumentų apie įsigytą nekilnojamąjį turtą, statinius, esančius (duomenys neskelbtini), neturi. Pastatai stovi valstybinėje žemėje. Dokumentai apie nuosavybės teise valdomus pastatus nebuvo pateikti, žemės sklypas suprojektuotas ir suformuotas, bet neišpirktas iš valstybės. Nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos nebuvo įregistruotos. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
12. Per įstatymo nustatytą 30 dienų terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos niekas nesikreipė ir pareiškėjų nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532-533 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
13. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
15. Pareiškėjai K. V. ir B. V. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
16. Teismui pateikti pareiškėjų paaiškinimai, dokumentai patvirtina, kad 1989 metais Ramygalos kolūkis pareiškėjams K. V. ir B. V. perdavė nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Pareiškėjai už gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais Ramygalos kolūkiui mokėjo dalimis: 50 rublių už dokumentų sutvarkymą (1991 m. lapkričio 29 d. kasos pajamų kvitas Nr. 653284), 3 000 rublių už gyvenamąjį namą (1991 m. gruodžio 24 d. kasos pajamų kvitas Nr. 812068), 20 000 rublių už gyvenamąjį namą (1992 m. rugsėjo 25 d. kasos pajamų kvitas Nr. 652337), 4 561,08 rublių už gyvenamąjį namą (1992 m. rugsėjo 28 d. kasos pajamų kvitas Nr. 652333), viso 27 611,08 rublių. Pareiškėjams kolūkis buvo išdavęs dokumentą, kad jie už turtą yra pilnai atsiskaitę, tačiau šis dokumentas neišliko. Pareiškėjai vieninteliai nuo pat gyvenamojo namo su priklausiniais jiems pardavimo pagal kasos pajamų orderius iki šiol, t. y. daugiau nei trisdešimt metų šį turtą valdo kaip savo – namą pilnai įsirengė ir jame gyvena, naudojasi ūkiniais pastatais, tvarko ir puoselėja aplinką, yra įsitikinę, kad niekas daugiau už juos teisių į šį turtą neturi.
17. Pateiktu atsiliepimu į pareiškimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad nurodomų statinių statybos metai 1987-1989 metai, tai šių statinių statybos teisėtumui nustatyti turėtų būti taikomos tuo metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatos, statyba galėjo būti pradėta tik gavus respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinierių, mietų-kurortų vyriausiųjų architektų ar rajonų architektų inspektorių leidimą.
18. Teismas šiuo atveju laiko, kad nagrinėjamu atveju negali būti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, o atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiškėjai gyvenamąjį namą su ūkio statiniais įgijo ne statybos būdu, o pagal sandorį, prilyginamą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai, iš Ramygalos kolūkio. Būtent tokios praktikos, kad ne ginčo objektų statytojai neturi prievolės įrodinėti, kad statyba pradėta ir vykdyta, gavus nustatyta tvarka statybos leidimus ir laikytasi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (tokiu atveju nereikėtų kreiptis į teismą), pastaruoju metu laikosi aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-832-260/2021, 2021 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-851-587/2021, 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-849-601/2021 ir kt.).
19. Byloje pateikti Panevėžio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Architektūros ir urbanistikos skyriaus dokumentų fonde, valdinės statybos leidimų registracijos knygoje, 1988 m. rugsėjo 17 d. – 1988 m. gruodžio 30 d. valstybinės statybos pastatų eksploatacijon priėmimų aktų knygoje, Panevėžio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žemės ūkio valdybos dokumentų fonde, 1988, 1989 m. kapitalinės statybos planų kolūkiuose ir jų vykdymo atskaitų byloje esantys duomenys apie Panevėžio rajono Ramygalos kolūkiui išduotus leidimus gyvenamųjų namų statybai ir gyvenamųjų namų priėmimo naudoti aktų kopijos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Ramygalos kolūkiui 1987 m. lapkričio 16 d., 1990 m. rugsėjo 20 d. buvo išduoti leidimai statyti 13 gyvenamųjų namų su ūkio pastatais, Ramygalos kolūkio teritorijoje, tame tarpe (duomenys neskelbtini). Dalis šių gyvenamųjų namų buvo statomi ūkio būdu, kiti – statybinės organizacijos (RSO). Visi šie pastatai priimti naudoti laikotarpiu nuo 1987 m. gruodžio 18 d. iki 1991 m. gruodžio 24 d. Archyviniuose dokumentuose duomenų, kad Ramygalos kolūkiui buvo išduoti statybos leidimai, tačiau gyvenamieji ar ūkiniai pastatai nebuvo priimti, tokių įrašų nėra. Iš 1988 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktų matyti, kad juose konkretūs duomenys nenurodomi, statytoju nurodomas kolūkis Ramygala, adresas taip pat nurodomas - kolūkis Ramygala. Šie duomenys sutampa su pareiškėjų K. V., B. V. paaiškinimais, kad 1987-1991 m. kolūkyje buvo vykdomi gyvenamųjų namų statybos darbai, kuriuos kolūkis darbuotojams leido išsipirkti išsimokėtinai, kaimyniniai gyvenamieji namai taip pat yra kolūkio statybos, pastatų priėmimą kolūkyje vykdydavo atvykusi komisija. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjų 1991 m. lapkričio 29 d. atliktos įmokos už dokumentų sutvarkymą data yra artima 5 gyvenamųjų namų su ūkiniais pastatais priėmimo naudoti datai – 1991 m. gruodžio 24 d.
20. Paminėtina ir tai, kad individualiniai gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai buvo statomi pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius, kartotiniam naudojimui komiteto aprobuotus individualinius arba projektavimo organizacijų bei rajonų architektų gamybinio personalo parengtus, nustatytąja tvarka suderintus ir rajono architekto patvirtintus individualinius projektus (Lietuvos TSR ministrų tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 240 „Dėl kaimo gyvenviečių statymo taisyklių patvirtinimo” 25 punktas). Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ (Žin., 1981, Nr. 9–108) nustatė, kad valstybinės priėmimo komisijos priima naudoti pastatytus gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus tik atlikus visus statybos bei montavimo darbus ir sutvarkius teritoriją, jeigu objektai visiškai aprūpinti įrengimais ir inventoriumi pagal patvirtintus projektus, taip pat pašalinus defektus (8 punkto b papunktis). Apgyvendinti ir eksploatuoti gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus leidžiama tiktai po to, kai juos priims valstybinės komisijos šiuo nutarimu nustatyta tvarka (10 punktas).
21. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą byloje darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog ginčo gyvenamasis namas su ūkio statiniais, kolūkio teritorijoje buvo pastatyti nustatyta tvarka gavus statybos leidimą ir priimti naudoti, nepažeidžiant jų statybos metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatų. Byloje patikimų įrodymų, sudarančių pagrindą daryti priešingą išvadą, negauta (CPK 12, 177, 178 straipsniai).
22. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio statiniais, kaip nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2022 m. kovo 29 d. parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio statiniais: gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 151,26 kv. m.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 115 kv. m.; malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 15 kv. m.; malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 27 kv. m.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 60 kv. m.; šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra adresu (duomenys neskelbtini). Visų šių statinių statybos pradžios metai – 1987, pabaigos metai – 1989. Šie objektai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai. Nurodyti statinių išsidėstymo planas, pastatų ir jų sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita. Žemės sklypas, kuriame yra statiniai suformuotas: registro tipas – žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų preliminarūs matavimai atlikti 2007 m. rugpjūčio 28 d.
23. Tai, kad statiniai šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teismo vertinimu, nekliudo spręsti klausimo dėl statinių daiktinių teisių. Nagrinėjamu atveju 2022 m. kovo 29 d. yra nustatyti statinių, dėl kurių pareikšti reikalavimai, kadastro duomenys. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktą nekilnojamieji daiktai gali būti registruojami tik tada, kai kartu registruojamos daiktinės teisės. Kaip matyti, pareiškėjai 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto registravimo registre, tačiau nurodytu pagrindu jų prašymas nebuvo tenkintas. Būtent teismo sprendimas dėl daiktinių teisių pareiškėjams suteikia teisę inicijuoti viešojo administravimo procedūras dėl statinių įregistravimo.
24. Byloje nėra jokių duomenų apie nekilnojamųjų daiktų, kuriais naudojasi pareiškėjai, priklausymą valstybei, savivaldybei ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Kaip nurodė pareiškėjai teismo posėdžio metu, iširus kolūkiui, jie vėliau dirbo žemės ūkio bendrovėje. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu laikotarpį nuo 1989 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra jiems pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl gyvenamojo namo su ūkio statiniais naudojimo ar jų statybos neteisėtumo. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjai turėjo teisę į sodybinį sklypą Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1986 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl kolūkiečių, darbininkų ir tarnautojų žemėnaudos tvarkos“ pagrindu, kadangi abu dirbo kolūkyje.
25. Byloje pateikti pinigų sumokėjimo Ramygalos kolūkiui kvitai patvirtina pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kad jie teisėtai perėmė kolūkio statytą gyvenamąjį namą su ūkio statiniais, juos valdė atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai daugiau kaip trisdešimt metų iki šiol ir neįgijo jų kitokiu pagrindu. Pareiškėjų pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina pareiškėjų aktyvų ir atvirą naudojimąsi namų valda.
26. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti statinių įgijimo nuosavybės teise faktą pareiškėjai įrodinėjo pareiškimu, savo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais. Daugiau duomenų archyve apie 1987 m. kapitalinės statybos planus kolūkiuose, jų vykdymo ataskaitų apie vykdytas gyvenamųjų namų statybas Ramygalos kolūkyje, duomenų apie turto perdavimą pareiškėjams, nėra.
27. Sąžiningo asmens įsitikinimas, grindžiamas pakankamai ilgą laiką galiojusiu administraciniu sprendimu, kad ginčo nuosavybe jis galės netrukdomai naudotis, yra pripažįstamas teisėtu lūkesčiu ir atitinkamai – nuosavybės, saugomos pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas, komponentu (sudedamąja dalimi), nepaisant to, ar tokia situacija atitinka įtvirtintą teisinį reguliavimą. Susiklosčiusios padėties toleravimas gali pasireikšti įvairiomis formomis: veiksmų, siekiant nutraukti teisei prieštaraujančią situaciją, nesiėmimu, formalių leidimų naudotis ginčo nuosavybe išdavimu, ginčo nuosavybės apmokestinimu, oficialia nuosavybės registracija bei kitokiu susiklosčiusios padėties pripažinimu (žr. pvz. EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 21861/03; 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Valle Pierimpi? Societ? Agricola S.P.A. prieš Italiją, pareiškimo Nr. 46154/11; 2010 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Depalle prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 34044/02; 2009 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Vontas ir kiti prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 43588/06; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Yildirir prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21482/03). (žr. pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Öneryildiz prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 48939/99; EŽTT 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Valle Pierimpi? Societ? Agricola S.P.A. prieš Italiją, pareiškimo Nr. 46154/11).
28. Šiuo atveju, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad visi pareiškime nurodomi statiniai faktiškai egzistuoja, šie objektai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai bei jame nurodytas statinių išsidėstymo planas, pastatų ir jų sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kt. Ginčo nuosavybe pareiškėjai sąžiningai ir atvirai naudojasi ilgą laiką – daugiau kaip trisdešimt metų, iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo. Įvertinus šias aplinkybes, nepaisant to, kad visa su gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, įrenginių statybomis Ramygalos kolūkyje susijusi dokumentacija nėra išlikusi, nustatyta, jog pareiškėjai įgijo teisėtą lūkestį netrukdomai naudotis gyvenamuoju namu ir kitais ūkio statiniais, ir šios teisės saugomos, be kita ko, taikant Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas.
29. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
30. Įvertinus byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, daroma išvada, kad nagrinėju atveju yra būtinų sąlygų visuma nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (CK 4.68-4.71 straipsniai). Nurodytas nekilnojamasis turtas gali būti nuosavybės teisės objektu. Neteismine tvarka daiktinės teisės į ginčo turtą negali būti registruojamos (CK 4.68 straipsnio 2 dalis), todėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytinas teismo.
31. Pareiškėjai nuo 1983 m. yra sutuoktiniai, todėl, esant nurodytam, pripažįstama, jog pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.