Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą su suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ prisidėjimu prie apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-121-547/2021 pagal pareiškėjų D. L. ir O. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos D. L. ir O. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 25,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksą Nr. 11, kurio plotas 80,26 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama V. M., pareiškėjos priėmė motinos palikimą. Pastebėjo, kad nėra įteisinti pastatai, kuriuos jų mama pirko iš Tolkūnų žemės ūkio bendrovės.

1.2. 1996 m. liepos mėnesį Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija pardavė palikėjai V. M. du nekilnojamojo turto objektus – garažo boksus Nr. 1 ir Nr. 11. Pardavimo-priėmimo aktu V. M. už 150 Lt pagal kasos pajamų orderį Nr. 178178, buvo parduotas garažas, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau garažo bokso Nr. 11, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo-priėmimo akto bei apmokėjimo už jį dokumento palikėja neišsaugojo.

1.3. Pareiškėja D. L. parengė kadastrinių matavimų bylas, tačiau nuosavybės teisės į statinius nebuvo įregistruotos. Jokių kitų dokumentų, išskyrus Tolkūnų žemės ūkio bendrovės perdavimo-priėmimo aktą, kasos pajamų orderio kvitą ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pareiškėjos neturi. Mano, kad pareiškėjų mama nežinojo, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandorį reikia įregistruoti notaro biure. Tolkūnų žemės ūkio bendrovė yra likviduota; Varėnos rajono Tolkūnų žemės ūkio bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybė archyvo Alytaus filialą neperduoti.

1.4. 1996 m. Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija pareiškėjų mamai pardavė vieną iš minėtų garažų boksų, už kurį jų mama sumokėjo 150 Lt. Kito garažų bokso įsigijimo dokumentai nebuvo išsaugoti, tačiau valdymo faktą gali patvirtinti šalia esančių garažų boksų valdytojai. Nuo pat garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 11 pardavimo sandorio palikėja vienintelė juos valdė daugiau kaip dvidešimt metų, o po jos mirties valdymą perėmė pareiškėjos. Valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra jokių apribojimų nustatyti pareiškėjoms nuosavybės teisę į šiuos garažo boksus įgyjamosios senaties pagrindu.

2. Suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir VĮ Turto bankas), Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuose nurodė, kad teismui nustačius, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, pareiškimui neprieštarauja. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad tik pareiškėjoms rašytiniais įrodymais įrodžius garažų statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat jeigu yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos, būtų pagrindas nustatyti, kad pareiškėjos nuosavybės teisę į turtą įgijo įgyjamosios senaties būdu. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjos D. L. ir O. G. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 25,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksą Nr. 11, kurio plotas 80,26 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

5.1. apie bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau suinteresuotų asmenų prašymų traukti juos į procesą ir jų prieštaravimų negauta.

5.2. 1996 m. Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija pareiškėjų D. L. ir O. G. motinai V. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), perdavė garažus, kurie Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardijami kaip 25,94 kv. m. ploto garažo boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 80,26 kv. m. ploto garažo boksas Nr. 11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo garažo boksų perdavimo V. M. žinion, t. y., nuo jų pardavimo pagal kasos pajamų orderius ji vienintelė juos valdė iki savo mirties daugiau kaip 22 metus, po jos mirties valdymą perėmė pareiškėjos. Valdymas tęsėsi iš viso apie 24 metus nuo priėmimo-perdavimo akto surašymo 1996 m.

5.3. Teismas sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, negali būti suabsoliutintas reikalavimas dėl garažų statybos teisėtumo, atsižvelgiama į kitas svarbias aplinkybes, kadangi pareiškėjos statinio dalį įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu, t. y. kitu būdu (prilyginant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai).

5.4. Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakymą, kad 1968–1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone / mieste registracijos knygoje nurodyta, kad P. Cvirkos kolūkiui 1978 m. lapkričio 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti P. Cvirkos kolūkio mechanizacijos kiemą. Teismas sprendė, kad galima daryti išvadą, kad garažas nebuvo pastatytas savavališkai.

5.5. Nekilnojamojo turto objekto – statinio (statiniai) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pareiškėjų D. L. ir O. G. nurodomas nekilnojamas turtas – garažo boksas Nr. 1, kurio plotas 25,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksas Nr. 11, kurio plotas 80,26 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., yra nekilnojamojo turto objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Jame yra nurodytas statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita. Sudarytas žemės sklypo planas, kai sklypo plotas 2250 kv. m., kadastro vietovė (duomenys neskelbtini), sklypo numeris projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini), bloko Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 24 d. sudarytame žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjo AB „Vilniaus hidroprojektas“ plane pažymėti žemės sklypo žemės naudmenų kontūrai, naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį.

5.6. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. 1996 m. liepos mėnesį Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija pardavė perdavimo-priėmimo aktu pareiškėjų motinai V. M. garažą, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 1, kurio plotas yra 25,94 kv. m., už 150,00 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. 178178. Garažo, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintas kaip garažo boksas Nr. 11, kurio plotas yra 80,26 kv. m., perdavimo-priėmimo akto bei apmokėjimo už jį dokumento pareiškėjų mama neišsaugojo, todėl pareiškėjos jo pateikti negali. Dokumentų, susijusių su Tolkūnų žemės ūkio bendrovės turto perleidimu, gauti nėra galimybių, bendrovė likviduota, jos dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą neperduoti. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad statiniai (statinys) faktiškai egzistuoja, objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, jame nurodytas statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kt.

5.7. 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje pagrindu pareiškėjų motina V. M. turėjo teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą. Teismas sprendė, kad garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 11 valdymas buvo sąžiningas, atviras ir nepertraukiamas nuo 1996 m. liepos mėnesio, apie 24 metus. Valdžios institucijos, kartu ir atsakingos už statybos priežiūrą, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nepareiškė pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Teismas sprendė, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyrius (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-121-547/2021 ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. teismas pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, neįvertino, kad byloje nėra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų pripažinti pareiškėjų prašomą nustatyti juridinį faktą. Skundžiamas sprendimas prieštarauja teismų suformuotai praktikai.

6.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas numato, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. Nagrinėjamu atveju pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad 1996 m. liepos mėnesį Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija palikėjai V. M. pardavė du nekilnojamojo turto objektus-garažo boksus Nr. 1 ir Nr. 11. Pareiškėjų mama V. M. garažus nuosavybės teise įgijo juos nusipirkdama, t. y. CK 4.47 straipsnio 1 punkto pagrindu.

6.3. Teismas, remdamasis Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus atsakymu, padarė išvadą, jog garažas nebuvo pastatytas savavališkai ar pažeidžiant statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatas. Tačiau šiame atsakyme nenurodyta jokių duomenų nei apie garažų statybą, nei apie tariamą jų rekonstravimą. Skundžiamu sprendimu negalėjo būti konstatuota, jog garažai atitinka privačios nuosavybės teisės objektui keliamus reikalavimus. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos dėl būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.

6.4. Pagal garažų statybos darbų atlikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą garažų statyba galėjo būti pradėta tik gavus statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą, o patys garažai galėjo būti pradėti naudoti tik valstybinei komisijai jį priėmus. Šiuo atveju duomenų, jog valstybinė komisija būtų priėmusi naudoti garažus, nėra. Apie garažų suformavimą būtų buvę galima konstatuoti tik nustačius, kad egzistuoja viešojo administravimo subjekto (statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas suformuoti garažus kaip nekilnojamuosius daiktus. Unikalaus ar kadastrinio numerio suteikimas nekilnojamajam daiktui nėra jo, kaip nekilnojamojo turto objekto, suformavimas. Nekilnojamojo turto registre pagal skundžiamame sprendime nurodytus unikalius ar registro numerius nėra įregistruota jokių nekilnojamojo turto objektų. Garažai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai.

6.5. Teismas, skundžiamu sprendimu nustatęs, kad pareiškėjos įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažus, ėmėsi teismo kompetencijai nepriskirtinos administracinės veiklos dėl statinio ar jo dalies kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimo. Teismas skundžiamu sprendimu sprendė tik dėl patalpų – garažų, o ne dėl viso garažo pastato suformavimo. Skundžiamas sprendimas negalėtų būti įgyvendintas, o garažai net ir skundžiamo sprendimo pagrindu nekilnojamojo turto registre negalėtų būti registruojami.

6.6. Nekilnojamasis daiktas yra individualiais požymiais apibūdintas daiktas, todėl pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyti daiktą apibūdinantys duomenys, duomenys apie parduodamo nekilnojamojo daikto vietą atitinkamame žemės sklype, pridėtas šio žemės sklypo planas, kuriame turi būti pažymėta perkamo nekilnojamojo daikto vieta. CK 6.393 straipsnio 1 dalis numato imperatyvų reikalavimų dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo notarinės sutarties formos, formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 straipsnio 2 dalis).

6.7. Pareiškėjų argumentas, kad kompetentingų institucijų per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Garažų statybos teisėtumas negali būti preziumuojamas, o įrodinėjimo našta, jog garažai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ar, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas viešojo administravimo subjekto spendimas garažus suformuoti kaip nekilnojamuosius daiktus, priklauso būtent pareiškėjoms. Byloje nebuvo pateikta garažų statybos teisėtumą pagrindžiančių įrodymų. Todėl nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad garažai gali dalyvauti civilinėje apyvartoje ir būti civilinių teisių objektais. Nesant valdymo teisės objekto, negali būti ir teisėto valdymo, todėl negalėjo būti nustatytas pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos nuosavybės teises į garažus įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.

6.8. CPK 442 straipsnio 1 punkto, 443 straipsnio 8 dalies pagrindu teismas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus.

7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-121-547/2021 panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų pareiškimas būtų atmestas. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:

7.1. pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjų pareiškime nurodyti garažai buvo suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, į bylą nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie vienareikšmiškai patvirtintų šią bylos aplinkybę. Unikalaus ar kadastrinio numerio suteikimas nekilnojamajam daiktui nėra jo, kaip nekilnojamojo turto objekto, suformavimas. Nekilnojamojo turto registre pagal skundžiamame sprendime nurodytus unikalius ar registro numerius nėra įregistruota jokių nekilnojamojo turto objektų. Bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pateikti konkretūs duomenys apie garažų Nr.1 ir Nr.11, Tolkūnų k., Varėnos sen., Varėnos r. statybą ir jų įregistravimą ūkinėse knygose. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvuotai ir prašymas panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-121-547/2021 yra pagrįsti.

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. pritaria teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju negali būti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, o atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiškėjos statinio dalį įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu, t. y. kitu būdu (prilyginant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai).

8.2. Mano, kad teismas atsižvelgiamas į pareiškėjų nurodomas aplinkybės, pateiktus įrodymus ir teisinius argumentus, patvirtinančius, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, tinkamai konstatavo, kad pareiškėjų motina nuosavybės teise įgijo garažo boksus, esančius (duomenys neskelbtini). Garažo, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 11, kurio plotas yra 80,26 kv. m., perdavimo-priėmimo akto bei apmokėjimo už jį dokumento pareiškėjų mama neišsaugojo, todėl pareiškėjos jo pateikti negali. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad statiniai (statinys) faktiškai egzistuoja, šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas bei jame nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kt. Teismas padarė teisingą išvadą, kada garažo boksai nebuvo pastatyti savavališkai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatų. Garažo boksai nuo pat jo įgijimo laikotarpio 1996 m. buvo valdomai nepertraukiamai, jokios valdžios institucijos, kartu ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nereiškė pretenzijų, reikalavimų dėl pastatų naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Garažo boksai yra valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype. Sklypas po garažu galės būti formuojamas tik įregistravus pastatą – garažo boksą.

9. Pareiškėjos D. L. ir O. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-121-547/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius nurodė, kad ginčo statinio statybos metai 1979 m., šio statinio statybos teisėtumui nustatyti turėtų būti taikomi tuo metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatos, statyba galėjo būti pradėta tik gavus statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad Varėnos rajono Tolkūnų žemės ūkio bendrovės (buvusio P. Cvirkos kolūkio) dokumentai saugojimui į Kauno regioninio valstybė archyvo Alytaus filialą neperduoti, todėl pateikti teismui visus statybą leidžiančius dokumentus pareiškėjos neturėjo jokių galimybių.

9.2. Apeliantė savo skunde nurodo eilę 1978–1979 m. galiojusių teisės aktų, reglamentavusių individualių garažų, skirtų lengvųjų automobilių laikymui, statybą bei garažų kooperatyvų kūrimą, tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiamas individualaus garažo statybos teisėtumo klausimas. Todėl apeliantės nurodytas teisinis reglamentavimas šiuo atveju netaikytinas.

9.3. Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakymą, kad 1968–1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone/mieste registracijos knygoje nurodyta, kad P. Cvirkos kolūkiui 1978 m. lapkričio l d. išduotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti P. Cvirkos kolūkio mechanizacijos kiemą. Šios mechanizacijos kiemo rekonstrukcijos metu ir buvo pastatytas garažas kolūkio žemės ūkio bei kitai mechanizacijos technikai laikyti.

9.4. Pareiškėjų nuomone pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad garažo boksai nebuvo pastatyti savavališkai ar pažeidžiant statybos metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatų, garažo boksai nuo pat jo įgijimo 1996 m. buvo valdomi nepertraukiamai, jokios valdžios institucijos, kartu ir atsakingos už statybos priežiūrą, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nepareiškė reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei dėl jų pasisakė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

12. Ginčas kilo dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 25,94 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksą Nr. 11, kurio plotas 80,26 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

13. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 1996 metais Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija pareiškėjų D. L. ir O. G. motinai V. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), perdavė garažus, kurie Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardijami kaip 25,94 m² ploto garažo boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 80,26 m² ploto garažo boksas Nr. 11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pat garažo boksų perdavimo V. M. žinion, t. y., nuo jų pardavimo pagal kasos pajamų orderius (išsaugotas vienas kasos pajamų orderis Nr. 178178, o kitas kasos pajamų orderis neišlikęs), ji vienintelė juos valdė iki savo mirties – (duomenys neskelbtini), daugiau kaip dvidešimt du metus, o po jos mirties valdymą perėmė pareiškėjos, priėmusios palikimą po jų motinos V. M. mirties ir tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas apie palikimo priėmimo faktą.

14. Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto objekto – statinio (statiniai) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad, pareiškėjų D. L. ir O. G. nurodomas nekilnojamas turtas – garažo boksas Nr. 1, kurio plotas 25,94 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksas Nr. 11, kurio plotas 80,26 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., yra nekilnojamojo turto objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Jame yra nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita. Sudarytas žemės sklypo planas, kai sklypo plotas 2250 m², kadastro vietovė (duomenys neskelbtini), sklypo numeris projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini), bloko Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas AB „Vilniaus hidroprojektas“, planas sudarytas 2013-03-24, patvirtinant, kad žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę, neperimdamas nuosavybės iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu tas asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.

16. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, o daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2, 3 dalys, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjų motina V. M., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo garažo boksus, esančius (duomenys neskelbtini). ir po jos mirties tuo pačiu pagrindu juos įgijo pareiškėjos, kadangi nepertraukiamai juos valdė.

18. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 1996 m. liepos mėnesį Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai M. K., Č. G. pardavė pareiškėjų motinai V. M. nekilnojamojo turto objektą – garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 25,94 m² bei garažo boksą Nr. 11, kurio plotas 80,26 m², esančius (duomenys neskelbtini). Perdavimo-priėmimo aktu garažas, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 1, kurio plotas yra 25,94 m², jai jis buvo parduotas už 150,00 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. 178178.

19. Taip pat nustatyta, kad garažo, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 11, kurio plotas yra 80,26 m², perdavimo-priėmimo akto bei apmokėjimo už jį dokumento pareiškėjų mama neišsaugojo, todėl pareiškėjos jo pateikti negali. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad dokumentų, susijusių su Tolkūnų žemės ūkio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, kadangi ši bendrovė likviduota bei šios bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą neperduoti (patvirtina iš Archyvo gautas raštas) ir šiuo atveju, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad statiniai (statinys) faktiškai egzistuoja, šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas bei jame nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kt.

20. Kiti asmenys pareiškėjų teisių į ginčo objektus neginčija.

21. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą ir pareiškėjų motina V. M. pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjų motina V. M. bei po jos mirties pareiškėjos, valdydamos garažo boksus Nr. 1 ir Nr. 11, juos sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1996 m. liepos mėnesio, t. y. apie 24 metus. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėjas (iki mirties jų motiną V. M.), niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jų nuosavybe, dėl jų nereiškė jokių pretenzijų. Šalia esančių garažų boksų savininkai tam neprieštaravo taip patvirtindami valdymo faktą.

23. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažo boksais Nr. 1 ir Nr. 11 nuo 1996 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra joms pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Pareiškėjos D. L. ir O. G. pagal paveldėjimo teisės liudijimą, priėmė jų motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

24. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bendras pareiškėjų motinos V. M. ir pačių pareiškėjų – įpėdinių, priėmusių palikimą po motinos mirties, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip dvidešimt metų, šiuo atveju – nuo 1996 metų, ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.

25. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad ginčo objektas buvo pastatytas galimai nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, negavus statybos leidimų, dėl ko jis negali būti nuosavybės teisės objektu. Pasisakydamas šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos nėra ir nebuvo ginčo garažų bokso statytojos, todėl jos neturi prievolės įrodinėti, jog pradėjo ir vykdė garažų bokso statybą, gavę nustatyta tvarka statybos leidimus ir laikėsi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (tokiu atveju nereikėtų kreiptis į teismą). Vertinant apeliantės argumentus dėl garažų bokso statybos neteisėtumo, atkreiptinas dėmesys, jog garažų bokso statybos metu galiojusio Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintų Kaimo gyvenviečių statymo taisyklių 3 punkto 2 dalyje buvo nustatyta, kad kaimo gyvenviečių statymo bei teritorijų tvarkymo, taip pat visų rekonstruojamų ir naujai statomų objektų statybos kontrolę vykdo vietinės Tarybos, rajonų architektai ir rajonų architektai – inspektoriai. Šių taisyklių 29 punkte buvo reglamentuojama, kad statybą galima pradėti, tik turint paruoštą, nustatyta tvarka suderintą techninę dokumentaciją ir gavus rajono architekto – inspektoriaus leidimą. Bet kokių pastatų, įrenginių bei inžinerinių tinklų statyba be techninės dokumentacijos ir leidimo yra laikoma savavališka ir draudžiama. Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto (toliau nutartyje ir VSRK) 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus atitinkamą leidimą; leidimus statyti ar rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iš valstybinių, kooperatinių ir kolūkinių lėšų duoda rajonų architektai inspektoriai, o leidimus statyti pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus (išskyrus aukščiau išvardintus) įformina rajonų architektai, derindami šių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentaciją. Leidimas galioja vienerius metus (sekančius kalendorinius metus). Šio įsakymo 2a punkte buvo nurodyta, kad duoti leidimai registruojami tam tikslui skirtose registracijos knygose, kuriose taip pat daromos atžymos, kai leidimai nustoja galioti arba objektai atiduodami naudoti.

26. Atmestinas ir apeliančių argumentas, kad teismas ėmėsi teismo kompetencijai nepriskirtinos administracinės veiklos dėl statinio ar jo dalies kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimo. Byloje nustatyta, kad vienas garažas pareiškėjų mamai buvo parduotas, kitam suformuota kadastrinė byla, kaip minėta jie buvo valdomi pareiškėjų mamos. Pagal 1978-1979 metais galiojusių teisės aktų nuostatas, kaimo vietovėse esantys nekilnojamojo turto objektai neturėjo būti privalomai registruojami Nekilnojamojo turto registre, pakako fiziniams asmenims priklausantį turtą registruoti vietinių Tarybų kaimo ūkinėse knygose, o juridiniams asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaityti šio asmens buhalterinėje apskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėtoje byloje pareiškėjos prašė patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kur pareiškėjoms tenka prievolė įrodyti tik tas aplinkybes, kad jos teisėtai perėmė daiktą valdyti, yra tokio daikto sąžiningos valdytojos, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliančių nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.