Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjoms D. L., O. G., jų atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, suinteresuotų asmenų – Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Valstybės įmonės „Turto banko“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. L., O. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Turto bankui“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos D. L., O. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti juridinį faktą, jog jos, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 25,94 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksą Nr. 11, kurio plotas 80,26 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos nurodo, kad 2018 m. gruodžio 24 d. mirė jų mama V. M. bei jos priėmė po jos mirties likusį palikimą. Tvarkant paveldėjimo dokumentus pastebėjo, kad nėra įteisinti pastatai, kuriuos jų mama pirko iš Tolkūnų žemės ūkio bendrovės.

Pareiškime nurodo, kad 1996 m. liepos mėnesį Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai M. K. ir Č. G., pardavė jų mamai V. M. du nekilnojamojo turto objektus – garažo boksus Nr. 1 ir Nr. 11. Pardavimo priėmimo aktu V. M. už 150 Lt pagal kasos pajamų orderį Nr. 178178, buvo parduotas garažas, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau garažo bokso Nr. 11, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo-priėmimo akto bei apmokėjimo už jį dokumento jų mama neišsaugojo.

Nurodo, kad pareiškėja D. L. kreipėsi dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylų parengimo, o parengus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau žodžiu buvo paaiškinta, kad parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla nėra pakankamas pagrindas nuosavybės teisėms įregistruoti. Jokių kitų dokumentų, išskyrus teismui teikiamus Tolkūnų žemės ūkio bendrovės Perdavimo-priėmimo aktą, kasos pajamų orderio kvitą ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, jos neturi.

Pareiškėjos mano, kad jų mama nežinojo, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandorį reikia įregistruoti notaro biure. Šiuo metu jokių dokumentų, susijusių su Tolkūnų žemės ūkio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, nes bendrovė yra likviduota. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas jau anksčiau yra pateikęs pažymą, jog Varėnos rajono Tolkūnų žemės ūkio bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybė archyvo Alytaus filialą neperduoti.

Pareiškėjos mano, kad teismui pateikiami dokumentai patvirtina, kad jau 1996 metais Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija jų mamai pardavė vieną iš minėtų garažų boksų už kurį jų mama sumokėjo 150 Lt. Kito garažų bokso įsigijimo dokumentai nebuvo išsaugoti, tačiau valdymo faktą gali patvirtinti šalia esančių garažų boksų valdytojai. Nuo pat garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 11 perdavimo jų mamos žinion, t. y., nuo šių pastatų pardavimo sandorio, jų mama V. M. vienintelė juos valdė daugiau kaip dvidešimt metų, o po jos mirties valdymą perėmė jos, pareiškėjos, priėmusios palikimą po jų motinos V. M. mirties. Garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 11, esančių (duomenys neskelbtini), valdymas nuo šių garažo boksų įsigijimo, nuo 1996 metų, buvo atviras ir nepertraukiamas, ir nėra jokių apribojimų, nustatyti joms nuosavybės teisę į šiuos garažo boksus įgyjamosios senaties pagrindu.

Pareiškėjo atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius pateikė prašymą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti bei prašė atsižvelgiant į šalyje susidariusią padėtį dėl COVID 19 viruso plitimo bylą nagrinėti pareiškėjoms bei jam, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuose nurodė, kad teismui nustačius, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, pareiškimui neprieštarauja. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei nurodė, kad tik pareiškėjoms rašytiniais įrodymais įrodžius garažų statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat jeigu yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjoms nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį faktą. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjų pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos D. L. ir O. G. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 25,94 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksą Nr. 11, kurio plotas 80,26 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad 1996 metais Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija pareiškėjų D. L. ir O. G. motinai V. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), perdavė garažus, kurie Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardijami kaip 25,94 m² ploto garažo boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 80,26 m² ploto garažo boksas Nr. 11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pat garažo boksų perdavimo V. M. žinion, t. y., nuo jų pardavimo pagal kasos pajamų orderius (išsaugotas vienas kasos pajamų orderis Nr. 178178, o kitas kasos pajamų orderis neišlikęs), ji vienintelė juos valdė iki savo mirties - (duomenys neskelbtini), daugiau kaip dvidešimt du metus, o po jos mirties valdymą perėmė pareiškėjos, priėmusios palikimą po jų motinos V. M. mirties ir tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas apie palikimo priėmimo faktą.

Pateiktu atsiliepimu į pareiškimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius nurodė, kad nurodomo statinio statybos metai 1979 metai, tai šio statinio statybos teisėtumui nustatyti turėtų būti taikomi tuo metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatos, statyba galėjo būti pradėta tik gavus statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą. Teismas šiuo atveju laiko, kad nagrinėjamu atveju negali būti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, o atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiškėjos statinio dalį įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu, t. y. kitu būdu (prilyginant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai). Šiuo nekilnojamuoju daiktu naudojosi pareiškėjų motina V. M., o po jos mirties – pareiškėjos, nuo priėmimo-perdavimo akto surašymo 1996 metais, t. y. apie 24 metus. Be to, Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjo AB „Vilniaus hidroprojektas“, plane sudarytame 2013-03-24 nurodytos garažų boksų naudotojų vardai pavardės, kur viena iš naudotojų nurodyta pareiškėja D. L.. Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2020-12-01 pateikė atsakymą, kad 1968-1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone/mieste registracijos knygoje nurodyta, kad P. Cvirkos kolūkiui 1978 metų lapkričio 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti P. Cvirkos kolūkio mechanizacijos kiemą. Dėl to galima daryti išvadą, kada garažas nebuvo pastatytas savavališkai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatas.

Pagal teismui pateiktą nekilnojamojo turto objekto – statinio (statiniai) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pareiškėjų D. L. ir O. G. nurodomas nekilnojamas turtas – garažo boksas Nr. 1, kurio plotas 25,94 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksas Nr. 11, kurio plotas 80,26 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Jame yra nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita. Sudarytas žemės sklypo planas, kai sklypo plotas 2250 m², kadastro vietovė Tolkūnų 3868, sklypo numeris projekto plane Nr. 390, bloko Nr. 0002. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas AB „Vilniaus hidroprojektas“, planas sudarytas 2013-03-24, patvirtinant, kad žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjoms gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjų motina V. M., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo garažo boksus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1996 m. liepos mėnesį Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai M. K., Č. G. pardavė pareiškėjų motinai V. M. nekilnojamojo turto objektą - garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 25,94 m² bei garažo boksą Nr. 11, kurio plotas 80,26 m², esančius (duomenys neskelbtini). Perdavimo-priėmimo aktu garažas, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 1, kurio plotas yra 25,94 m², jai jis buvo parduotas už 150,00 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. 178178. Garažo, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 11, kurio plotas yra 80,26 m², perdavimo-priėmimo akto bei apmokėjimo už jį dokumento pareiškėjų mama neišsaugojo, todėl pareiškėjos jo pateikti negali. Jokių dokumentų, susijusių su Tolkūnų žemės ūkio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, kadangi ši bendrovė likviduota bei šios bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą neperduoti (patvirtina iš Archyvo gautas raštas). Šiuo atveju, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. 44/2325641) patvirtina, kad statiniai (statinys) faktiškai egzistuoja, šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas bei jame nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kt.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą ir pareiškėjų motina V. M. pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjų motina V. M. bei po jos mirties pareiškėjos, valdydamos garažo boksus Nr. 1 ir Nr. 11, juos sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1996 m. liepos mėnesio, t. y. apie 24 metus. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėjas (iki mirties jų motiną V. M.), niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jų nuosavybe, dėl jų nereiškė jokių pretenzijų. Šalia esančių garažų boksų savininkai tam neprieštaravo taip patvirtindami valdymo faktą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato dalies įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėjos įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažo boksais Nr. 1 ir Nr. 11 nuo 1996 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra joms pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Pareiškėjos D. L. ir O. G. pagal paveldėjimo teisės liudijimą, priėmė jų motinos V. M., mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimą.

CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Teismas vertina, kad bendras pareiškėjų motinos V. M. ir pačių pareiškėjų – įpėdinių, priėmusių palikimą po motinos mirties, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip dvidešimt metų, šiuo atveju – nuo 1996 metų, ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad garažo boksai (garažai) visą 24 metų laikotarpį buvo valdomai teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad garažai būtų valdomi neteisėtai.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog V. M., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė ir pareiškėjos D. L. ir O. G., kurios yra V. M. įpėdinės, įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 25,94 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksą Nr. 11, kurio plotas 80,26 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjos negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjos D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. G., gimusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 25,94 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažo boksą Nr. 11, kurio plotas 80,26 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.