Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti darbo sutarties Nr. PI-409, sudarytos 2013 m. sausio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (toliau – ir atsakovė, progimnazija), nutraukimą nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. neteisėtu ir grąžinti ieškovę į Klaipėdos m. „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos rūbininko-budėtojo pareigas, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Progimnazijos direktorės 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.Sl-140 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nesutikdama su darbo sutarties nutraukimu, 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), prašė grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą, išieškoti iš atsakovės jos naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. DGK 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. DGKS-1060 ieškovės prašymo netenkino, todėl ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą.

1.2. Progimnazijos direktorė 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. gautas vieno mokyklos mokinių tėvo rašytinis nusiskundimas dėl R. B. elgesio 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 13.15 val. bendraujant su juo – mokinio tėvas dėl atvykimo buvo telefonu sutaręs su direktoriaus pavaduotoja, dėl to jis norėjo pasirašyti mokyklos lankytojų registracijos žurnale, tačiau R. B. to padaryti jam neleido, su mokinio tėvu bendravo nepagarbiai, pakeltu tonu, momentais net rėkdama ant jo, įžeidinėjo jį vartodama necenzūrinius žodžius, tokius kaip „susna“, „valkata“. 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime konstatuota, kad šiais veiksmais ir žodžiais ieškovė padarė darbo pareigų pažeidimą, kad jos elgesys darbe bendraujant su mokinio tėvu neabejotinai priskirtinas prie pažeidimų, nurodytų DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Sprendime pažymėta, kad dėl tokio pat darbo pareigų pažeidimo (nepagarbaus bendravimo su bendradarbiais) ieškovė 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. SI-107 buvo įspėta, jog padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per 12 mėnesių darbo sutartis bus nutraukta. Kadangi šis ieškovės padarytas darbo pareigų pažeidimas laikytinas antru tokiu pat pažeidimu per paskutiniuosius dvylika mėnesių, todėl darbo sutartis su ieškove nutrauktina DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

1.3. Ieškovė teigia, jog 2020 m. birželio 26 d. nei raštu, nei žodžiu nebuvo įspėta, jog, per 12 mėnesių padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, darbo sutartis su ja bus nutraukta. Ieškovės nuomone, ji darbo pareigų pažeidimo nebuvo padariusi. Atvirkščiai, jos supratimu, už 2020 m. birželio 23 d. poelgį ji nusipelno padėkos, o ne įspėjimo ir atleidimo iš darbo. Dėl 2020 m. birželio 23 d. įvykio ieškovės nebuvo prašoma pasiaiškinti ir ji nebuvo supažindinta su 2020 m. birželio 26 d. raštu (įspėjimu) Nr. SI-107.

1.4. 2020 m. rugsėjo 8 d. ji taip pat nepadarė darbo pareigų pažeidimo. Nurodo, kad darbdavys taip skubėjo nutraukti darbo sutartį su ieškove, kad pažeidė darbo sutarties nutraukimo tvarką. 2020 m. rugsėjo 16 d. nurodyme pasiaiškinti buvo suformuluotas prašymas per dvi darbo dienas nuo šio nurodymo gavimo dienos raštu pateikti pasiaiškinimą. Vadinasi, pasiaiškinimui paruošti ieškovei buvo skirtos 2020 m. rugsėjo 17 ir 18 dienos. Nors 2020 m. rugsėjo 16 d. ji išsiuntė progimnazijai savo pretenziją, tai nereiškė, kad iki 2020 m. rugsėjo 18 d. dvidešimt ketvirtos valandos ji neparašys išsamaus paaiškinimo. Tačiau jau 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 11.00 val. buvo pakviesta pas progimnazijos direktorę, ji ieškovei įteikė susipažinti 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. SI-140. Kadangi ji atsisakė pasirašyti sprendimą, pasiimti sprendimo egzemplioriaus jai neleido. Grįžusi namo šio sprendinio kopiją atrado elektroniniame pašte. Taigi, ieškovės nuomone, darbo sutartis buvo nutraukta, su ja buvo visiškai atsiskaityta dar nepasibaigus terminui pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo.

2. Progimnazija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

2.1. 2020 m. birželio 23 d. buvo gautas valytojos V. G. pareiškimas, kad ieškovė nuolat prie jos priekabiauja ir vadina įvairiais negražiais žodžiais. Taip pat 2020 m. birželio 23 d. gautas ir ieškovės tiesioginio vadovo direktoriaus pavaduotojo S. F. tarnybinis pranešimas, kuriuo jis informavo atsakovės vadovę apie tai, kad 2020 m. birželio 23 d. ieškovė jį išvadino nepagarbiais ir įžeidžiamais žodžiais. Po šių pareiškimų dėl ieškovės elgesio ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2020 m. birželio 23 d., buvo pakviesta pas atsakovės vadovę, kur ieškovė buvo supažindinta su minimų pareiškimų turiniu ir paprašyta pateikti pasiaiškinimą. Ieškovė išklausė, išeidama iš direktorės kabineto pasiėmė popieriaus iš atsakovės raštinės administratorės ir jai pasakė: „Dabar aš jums paaiškinsiu“, o vėliau pateikė savo 2020 m. birželio 23 d. skundą.

2.2. 2020 m. birželio 26 d. gautas kiemsargio K. P. pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad ieškovė dažnai rytais jo neįleidžia į mokyklą, neduoda raktų nuo persirengimo kambario, išvadina įžeidžiamais žodžiais „debilas, gaidys, durnius“. Atsakovės vadovė dar kartą pasikvietė ieškovę ir, dalyvaujant jos tiesioginiam vadovui S. F., pakartotinai informavo ieškovę apie darbuotojų nusiskundimus ir pareikalavo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodomų aplinkybių. Ieškovė paaiškinimą rašyti atsisakė. Siekdama užfiksuoti šį atsisakymą, atsakovės vadovė ir S. F. pasirašė 2020 m. birželio 26 d. aktą, jame pažymėjo, kad ieškovė buvo supažindinta su minimais skundais dėl jos elgesio ir paprašyta pateikti dėl jų paaiškinimą, tačiau paaiškinimą rašyti atsisakė. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, atsakovė 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. SI-107 informavo ieškovę, kad ji padarė darbo pareigų pažeidimą – nepagarbiai bendravo su bendradarbiais, dėl to buvo įspėta, jog, per 12 mėnesių padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, su ja sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta.

2.3. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovė gavo vieno iš mokyklos mokinių tėvo rašytinį nusiskundimą dėl ieškovės elgesio 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 13.15 val. ieškovei bendraujant su juo, mokinio tėvas nurodė, kad ieškovė labai nemandagiai bendravo, vartodama necenzūrinius žodžius („susna“, „valkata“), kalbėjo pakeltu tonu, momentais net rėkė. Reaguodama į gautą nusiskundimą, atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. nurodymu pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. SI-138 informavo ieškovę apie gautą nusiskundimą ir galbūt jos padarytą darbo pareigų pažeidimą ir paprašė per dvi darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodomų aplinkybių. Kaip ir ankstesniais atvejais, kada buvo bandoma ieškovei įteikti įvarius dokumentus, taip ir šiuo atveju, atsakovės vadovei bei ieškovės tiesioginiam vadovui bandant pasirašytinai įteikti ieškovei šį nurodymą pasiaiškinti, ieškovė su juo susipažino, tačiau atsisakė jį priimti ar pasirašyti, kad gavo. Tai, kad ieškovė buvo tinkamai informuota ir aiškiai suprato apie pradėtą galimo darbo pareigų tyrimą dėl minėto skundo, patvirtina ir pati ieškovė tiek savo dokumentuose, teiktuose DGK, tiek ir ieškinyje.

2.4. 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo gauta ieškovės pretenzija Nr. 18, kurią, kaip nurodo pati ieškovė, ji parašė atsakydama į gautą prašymą pasiaiškinti (taigi pretenzija pagrįstai vertintina kaip ieškovės pasiaiškinimas) ir kuria ji pati dar kartą aiškiai patvirtina, kad su minimu tėvo skundu ir atsakovės prašymu pasiaiškinti yra tinkamai supažindinta, nurodo: „Kategoriškai atsisakau aiškintis.“

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovės R. B. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 1 863,91 Eur bylinėjimosi išlaidų progimnazijos naudai. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, susipažinęs su rašytine medžiaga, išklausęs į bylą pateiktus DGK posėdžio įrašus, konstatavo, jog ieškovė negalėjo nesuprasti, dėl kokių įvykių, įvykusių 2020 m. birželio 23 d., atsakovė prašė pateikti paaiškinimą, ir padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė žodžiu buvo supažindinta su gautais 2020 m. birželio 23 d. atsakovės darbuotojų skundais dėl atsakovės elgesio, tačiau priėmė sprendimą to nedaryti, pateikdama savo 2020 m. birželio 23 d. skundą.

3.2. Teismas nustatė, kad atsakovė, nepaisant to, kad ieškovės 2020 m. birželio 23 d. skundą vertino kaip ieškovės paaiškinimą dėl 2020 m. birželio 23 d. V. G. ir tiesioginio vadovo pranešimų, ieškovės skunde nurodytas aplinkybes ištyrė ir nustačiusi, kad jos nepasitvirtino, raštu ieškovei pateikė atsakymą. Taip pat atsakovė 2020 m. birželio 23 d. įspėjimu įspėjo ieškovę, kad padarius antrą tokį patį pareigų pažeidimą bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš darbo. Nors ieškovė teigė, jog jai apie 2020 m. birželio 23 d. gautus skundus ir 2020 m. birželio 26 d. gautą įspėjimą Nr. S1-107 nebuvo žinoma, tačiau teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė apie galimą 2020 m. birželio 23 d. darbo pareigų pažeidimą buvo informuota, turėjo galimybę pateikti pasiaiškinimą, apie 2020 m. birželio 26 d. rašytinį įspėjimą Nr. S1-107 buvo informuota, atsakovei nepažeidžiant nustatyto 1 vieno mėnesio termino, tačiau nepaisant to, kad įspėjimą ieškovė perskaitė, raštu patvirtinti, kad su juo susipažino, atsisakė.

3.3. Teismas sutiko su atsakovės nurodoma pozicija, jog tai, kad ieškovė buvo tinkamai informuota ir aiškiai suprato apie pradėtą galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą dėl vieno iš mokyklos mokinių tėvo 2020 m. rugsėjo 8 d. skundo, patvirtina ir pati ieškovė tiek savo dokumentuose, teiktuose DGK, tiek ir ieškinyje, kuriame dėsto: „Aš jį pradėjau skaityti, supratau dėl ko jis surašytas ir nebaigusi skaityti grąžinau direktorei.“ Teismo nuomone, atsakovė, 2020 m. rugsėjo 16 d. gavusi ieškovės pretenziją, pagrįstai vertino, jog ieškovė rašytinio paaiškinimo dėl jai 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikto nurodymo pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. SI-138 neteiks. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad nors 2020 m. rugsėjo 16 d. ji išsiuntė atsakovei savo pretenziją, tai nereiškė, kad iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 0.00 val. ji neparašys išsamaus paaiškinimo dėl nurodyme pasiaiškinti dėstomų aplinkybių.

3.4. Teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovės konstatuotu ieškovės darbo drausmės pažeidimu, įvertinęs ieškovės atsakovei 2020 m. rugsėjo 16 d. surašytą pretenziją, konstatavo, jog ieškovei buvo žinoma, ji suprato, dėl ko turi pateikti paaiškinimą, tačiau kategoriškai atsisakė tai padaryti.

3.5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. P1-409, pagal kurią ieškovė pas atsakovę dirbo rūbininke-budėtoja. Detalios ieškovės darbo funkcijos išdėstytos Rūbininko pareigybės aprašyme bei Budėtojo pareigybės aprašyme, patvirtintuose atsakovės direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. VI-94, su kuriais ieškovė buvo susipažinusi 2017 m. rugpjūčio 1 d., tai patvirtina jos parašas aprašymų pabaigoje. Priešingai, nei nurodo ieškovė, ji buvo susipažinusi ir su darbovietėje galiojusiomis Darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis atsakovės direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-76. Tai, kad ieškovė su šiomis Darbo tvarkos taisyklėmis susipažino, patvirtina jos pačios ranka darytas įrašas ir parašas (žr. sąrašo 77 eilės numerį).

3.6. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis (šalių ir jų atstovų paaiškinimus, pateiktus dokumentus, DGK posėdyje teiktus liudytojų paaiškinimus), padarė išvadą, kad ieškovė 2020 m. birželio 23 d. nepagarbiai, žeminančiai bendraudama su V. G. ir tiesioginiu vadovu pažeidė Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80, 81, 82, 83 ir 84.1 punktus, Rūbininko pareigybės aprašymo 4.4 ir 7.3, Budėtojo pareigybės aprašymo 4.2.2 ir 7.3 punktus. Be to, ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą, tačiau ieškovė jo nepateikė, taip pat įspėjimu ieškovė buvo įspėta, kad, per dvylika mėnesių padarius tokį patį pažeidimą, bus sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau 2020 m. rugsėjo 8 d. vėl padarė darbo pareigų pažeidimą – nepagarbiai, vartodama necenzūrinius žodžius, bendravo su mokinio tėvu, atvykusiu į progimnaziją (ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą, tačiau ji atsisakė tai daryti), ir tokiais savo veiksmais pažeidė Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80, 81, 82, 83 ir 84.1 punktus, Rūbininko pareigybės aprašymo 4.4 ir 7.3, Budėtojo pareigybės aprašymo 4.2.2 ir 7.3 punktus, todėl vertintina, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per dvylika mėnesių.

3.7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė kelerius metus nuolat, sistemingai, galbūt dėl savo asmeninės nuomonės ar charakterio savybių su progimnazijos darbuotojais bei lankytojais bendraudavo nepagarbiai, tuo ne tik pažeidė elementarias ir visuomenėje priimtas mandagaus ir etiško bendravimo su kolegomis ar kitais asmenimis normas, pažeidė Budėtojo pareigybės aprašymo ir Rūbininko pareigybės aprašymo, progimnazijos Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, bet ir padarė žalos progimnazijos prestižui bei dalykinei reputacijai, be to, nepagarbų ieškovės elgesį galėjo matyti ir įstaigos ugdytiniai, t. y. vaikai. Atsakovė, tikėdamasi, kad ieškovė pakeis savo elgesį ir pradės tinkamai vykdyti pavestas pareigas, nespręsdavo klausimo dėl darbo sutarties nutraukimo (nors tokių pagrindų buvo atsiradę jau ir anksčiau), vis suteikdavo galimybę ieškovei pasitaisyti. Atsakovė įvertinusi tai, kad ieškovės elgesys nepasikeitė, o nepagarbus elgesys su bendradarbiais ir progimnazijos lankytojais tik padažnėjo, turėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė savo elgesio nevertina kritiškai, kaltės nepripažįsta (savo kaltės dėl padarytų pažeidimų ieškovė nepripažino ir bylos nagrinėjimo teisme metu), todėl nebebuvo jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieškovė dar gali pasitaisyti ir kad nereikės jos tokio galimo nepagarbaus, įžeidžiamo elgesio saugotis bei nuogąstauti dėl galimų naujų pažeidimų.

3.8. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis DK normomis, nusprendė, kad atsakovė sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmė įvertinusi ieškovės darbo drausmės pažeidimų padarymo aplinkybes, ieškovės kaltę, priežastinį ryšį tarp ieškovės veikos ir atsiradusių padarinių, jos elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimų padarymo, todėl atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė ieškovės padarytam per metus laiko antram darbo pareigų pažeidimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą, pripažįstant darbo sutarties Nr. PI-409 nutraukimą neteisėtu ir priteisiant ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Ieškovė nei 2020 m. birželio 23 d., nei 2020 m. birželio 26 d. nei raštu, nei žodžiu nebuvo įspėta, jog, per 12 mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, darbo sutartis su ja bus nutraukta. Jos nebuvo dėl ko įspėti, nes darbo pareigų pažeidimo nebuvo padariusi ir pati 2020 m. birželio 23 d. skundu informavo vadovę, kad direktoriaus pavaduotojas ūkio ir bendriesiems klausimams darbe elgėsi su ieškove „chuliganiškai“, stumdėsi ir pravardžiavo negražiais žodžiais, demonstratyviai rūkydamas neleistinoje vietoje. Į direktorės kabinetą taip pat nebuvo kviečiama, nes progimnazijos vadovės tuo laikotarpiu nebuvo mokykloje.

4.2. Ieškovė kelia klausimus, kodėl jos skundas nebuvo nagrinėjamas pirmiau nei V. G. ar S. F., pažymi, kad jų skunduose nurodytos aplinkybės buvo aprašytos ir ieškovės skunde; kodėl nei teismas, nei DGK neįžvelgė S. F. ir vadovės klastos, privataus intereso, savo įgaliojimų viršijimo. V. G., ieškovės teigimu, darbe pasirodė po pusvalandžio nuo ieškovės skundo pateikimo, nors bendradarbei ji buvo sakiusi, kad į darbą ateis tik po pietų. V. G. parašė skundą dėl ieškovės elgesio su ja praeityje, bet ne apie 2020 m. birželio 23 d. konfliktą.

4.3. Tiek teismas skundžiamame sprendime, tiek DGK savo sprendime klaidingai nurodė, kad ieškovės 2020 m. birželio 23 d. skundas atsakovės buvo gautas 2020 m. birželio 26 d., nors jis progimnazijoje buvo užregistruotas 2020 m. birželio 23 d. Ieškovės įsitikinimu, taip tiek teismas, tiek DGK bando paslėpti atsakovės nusikalstamus veiksmus.

4.4. Ieškovės vertinimu, ignoruojami jos 2020 m. liepos 3 d. dokumentai, kuriais ieškovė skundė ir reiškė pretenziją S. F. dėl sudaryto grafiko liepos mėnesiui, su kuriuo nebuvo pasirašytinai supažindintos ir pandemijos metu turėjo dirbti kartu su kolege R. B. visą dieną. Skunde rašė, kad toks tiesioginio vadovo elgesys yra kerštas už jos 2020 m. birželio 23 d. skundą. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad grafike rūbininkė V. A. nurodyta kaip „budėtoja-rūbininkė“, t. y. kaip užimanti tokias pačias pareigas, kaip ir ieškovė, o tai galbūt reiškia, kad ieškovės atleidimas buvo planuotas.

4.5. Ieškovė taip pat nesutinka su tuo, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. padarė darbo pareigų pažeidimą. Į progimnaziją įėjus nepažįstamam vyrui, kuris iš karto nuėjo link laiptų, ieškovė jo paprašė prieiti, užsiregistruoti lankytojų žurnale ir pasirašyti. Tačiau jis nurodė, kad yra susitaręs ir eina į 209 kabinetą. Tuomet ieškovė jam griežtu tonu pasakė, kad jis privalo užsiregistruoti kaip lankytojas. Reikšdamas atvirą nepasitenkinimą, jis vis dėlto priėjo ir pasirašė, o paskui parodė ieškovei bjaurų gestą ir pasakė: „Kaip jūs nežinote 209 kabineto.“ Dėl šio įvykio ieškovė taip blogai pasijuto, kad susirgo ir kitą dieną kreipėsi į gydytoją. Jai iki 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas. 2020 m. rugsėjo 16 d. atvykusi į darbą, ieškovė buvo pakviesta į direktorės kabinetą, kuriame jau buvo S. F.. Direktorė jai įteikė Nurodymą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo ir liepė pasirašyti. Pradėjusi jį skaityti, ieškovė suprato, dėl ko jis surašytas, ir nebaigusi skaityti grąžino jį direktorei. Direktorė pasiūlė jai geruoju parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, bet ji atsisakė. Vakare elektroniniu paštu gavo tą patį Nurodymą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Tą pačią dieną elektroniniu paštu išsiuntė surašytą pretenziją progimnazijai ir ji manė, kad po pretenzijos nereikalingas papildomas paaiškinimas, nes nežinojo apie dar vieną padarytą darbo prasižengimą ir įspėjimą, kad padariusi antrą tokį patį darbo prasižengimą bus atleista iš darbo.

5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Ieškovė savo apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos jau nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo poziciją papildydama kai kuriomis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kurios prieštarauja net ir pačios ieškovės pirminiams, anksčiau išsakytiems teiginiams. Ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai ir nepateikdama jokių įrodymų kaltina atsakovę atliekant kažkokius nusikalstamus veiksmus, o teismą ir DGK – tokius atsakovės veiksmus slepiant. Tokie ieškovės teiginiai yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, priešingai, tiek liudytojai, tiek kiti byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad atsakovė visus veiksmus atliko tiksliai vadovaudamasi DK normomis. Tai, kad šalis, kuriai priimti procesiniais sprendimai yra nepalankūs, yra nepatenkinta tokiais sprendimais, jokiu būdu nereiškia, kad tokie procesiniai sprendimai yra neteisingi ir kad turėtų būti panaikinti.

5.2. Ieškovė nepaneigė, kad darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė jos padarytų darbo pareigų pažeidimų visumai, todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Sprendimą nutraukti darbo sutartį atsakovė priėmė tinkamai įvertinusi ieškovės padarytų pažeidimų sunkumą bei padarinius. Pasikartojantys, šiurkščią nepagarbą tiek bendradarbiams, tiek tretiesiems asmenims reiškiantys aktyvūs ir tyčiniai ieškovės atliekami veiksmai neabejotinai yra ypatingai sunkaus pobūdžio pažeidimai, kurie sukėlė tiesioginius neigiamus padarinius – ne tik pažeidė tų asmenų garbę bei orumą, juos pažemino, bet ir padarė žalą visos švietimo įstaigos prestižui bei dalykinei reputacijai. Dar daugiau, dažnu atveju tokį ieškovės elgesį matė bei jos žodžius galėjo girdėti ir švietimo įstaigos auklėtiniai, t. y. mažamečiai vaikai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino ieškovės darbo sutartį nutraukta teisėtai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

8. Ieškovė pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviečiant liudyti gyvai liudytojus V. G., K. P., A. Ž., S. F. ir tėvą. Teisėjų kolegija preziumuoja, kad ieškovė, prašydama kviesti liudyti tėvą, turi omenyje progimnazijos mokinio tėvą T. G., kuris 2020 m. rugsėjo 8 d. dėl ieškovės elgesio progimnazijai pateikė skundą.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo galimybę pateikti prašymą apklausti T. G., V. G., K. P., A. Ž. ir S. F. pirmosios instancijos teisme, tačiau procesinio prašymo dėl liudytojų apklausos neteikė, apeliacinis skundas nėra grindžiamas aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl liudytojų apklausos. Vadinasi, tokio ieškovės prašymo tenkinimas apeliacinės instancijos teisme užvilkintų apeliacinį procesą ir reikštų, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės pakartotinai, nors tai, kaip minėta, nėra apeliacinio proceso paskirtis. Be to, byloje yra pateiktas rašytinis T. G. skundas, kuriame jis išdėstė šiai bylai reikšmingas aplinkybes, V. G., K. P., A. Ž. ir S. F. jau buvo apklausti DGK, DGK posėdžio garso įrašas yra pateiktas byloje. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nemato pagrindo šiuos asmenis apklausti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės prašymas dėl liudytojų apklausos yra atmetamas.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius ir kitus įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepagrindžia būtinybės nukrypti nuo bendrosios apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarkos. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl duomenų išreikalavimo

13. Ieškovė pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės raštišką liudijimą apie savo lokacijos vietą 2020 m. birželio 23–26 dienomis. Ieškovės įsitikinimu, progimnazijos direktorė nurodytomis dienomis nebuvo ir negalėjo būti savo darbo vietoje, nes buvo išvykusi. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovės nurodytas argumentas dėl progimnazijos direktorės buvimo vietos nurodytu laikotarpiu yra naujas, jis nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teisme, ieškovė negali remtis šia aplinkybe apeliaciniame skunde. Dėl šios priežasties atmestinas ir ieškovės prašymas dėl duomenų dėl buvimo vietos išreikalavimo, nes tokiu būdu ieškovė siekia surinkti įrodymus dėl aplinkybės, kuria ji negali remtis apeliaciniame skunde.

14. Ieškovė pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės paaiškinimą, kodėl atsakovės 2020 m. birželio 23–26 d. dokumentai nebuvo ieškovei išsiųsti elektroniniu paštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti tokį ieškovės prašymą nėra tikslinga, nes šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės minimi atsakovės dokumentai nebuvo išsiųsti el. paštu, o priežastys, kodėl nebuvo išsiųsti, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Byloje pakanka duomenų įvertinti, ar ieškovė buvo tinkamai supažindinta su įspėjimu dėl pakartotinio nusižengimo 12 mėnesių laikotarpiu pasekmių.

15. Ieškovė taip pat pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės bylų nagrinėjimo aktus, kurie susiję su jos skundais dėl atleidimo iš darbo. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė neteikė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio skundo negrindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą išreikalauti anksčiau minėtus duomenis. Be to, kaip matyti iš DGK bylos medžiagos, atsakovė 2020 m. spalio 30 d. pateikė DGK paaiškinimą ir turimus dokumentus (2020 m. liepos 14 d. atsakymą į 2020 m. birželio 23 d. skundą, 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakymą į 2020 m. liepos 3 d. skundą) dėl ieškovės 2020 m. spalio 19 d. prašymo dėl išnagrinėtų aktų išreikalavimo iš „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos. Savo ruožtu ieškovė nenurodo ir nepaaiškina, kokius kitus bylai reikšmingas dokumentus nagrinėjamu aspektu atsakovė dar gali turėti. Teismas negali išreikalauti dokumentų, kurių atsakovė neturi. Dėl šių priežasčių ieškovės prašymas dėl bylų nagrinėjimo aktų išreikalavimo yra atmetamas.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, jog atsakovė sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmė įvertinusi ieškovės darbo drausmės pažeidimų padarymo aplinkybes, ieškovės kaltę, priežastinį ryšį tarp ieškovės veikos ir atsiradusių padarinių, jos elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimų padarymo, todėl atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė ieškovės padarytam per metus laiko antram darbo pareigų pažeidimui.

17. Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės argumentuodama tuo, jog ji nei 2020 m. birželio 23 d., nei 2020 m. rugsėjo 8 d. darbo drausmės pažeidimų nepadarė, ji nei 2020 m. birželio 23 d., nei 2020 m. birželio 26 d. nebuvo įspėta, jog, per 12 mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, darbo sutartis su ja bus nutraukta. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė ir buvę bendradarbiai elgėsi nusikalstamai, o pirmosios instancijos teismas ir DGK tokius atsakovės veiksmus bando paslėpti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.

18. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Taigi toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis).

19. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Remiantis to paties DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

20. Byloje pateikta 2013 m. sausio 3 d. darbo sutarties Nr. PI-409 kopija patvirtina, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusi terminuotą (Z. I. ligos metu) darbo sutartį nuo 2013 m. sausio 7 d. dėl rūbininko-budėtojo pareigų. Nuo 2013 m. vasario 1 d. darbo sutartis buvo pakeista į neterminuotą, nutraukta 2020 m. rugsėjo 18 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

21. Progimnazijos darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad progimnazijos darbuotojas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad jis savo elgesiu reprezentuoja progimnaziją, pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą bendruomenę ir visus švietimo sistemos darbuotojus (80 punktas); darbuotojai turi stengtis tobulinti savo kalbos ir bendravimo kultūrą. Draudžiama darbe vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius, darbo vietoje laikyti necenzūrinio arba žeminančio asmens garbę ir orumą turinio informaciją (81 punktas); progimnazijoje palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, interesantais ir kitais asmenimis (82 punktas); visi bendruomenės nariai tarpusavio santykius privalo grįsti tarpusavio supratimo, pasitikėjimo, tolerancijos, taktiškumo, kolegialumo, geranoriškumo, nešališkumo, nediskriminavimo ir abipusės pagarbos principais (83 punktas); negalimas progimnazijos mokinių, jų tėvų ar kolegų žeminimas naudojantis savo kaip darbuotojo viršenybe (piktavališkas ironizavimas, įžeidinėjimas) (84.1 punktas). Po progimnazijos Darbo tvarkos taisyklėmis pateiktas darbuotojų, susipažinusių su šiomis taisyklėmis, sąrašas, kurio 77 punkte – ieškovė, susipažinimą su Darbo tvarkos taisyklėmis patvirtinusi savo parašu.

22. Remiantis progimnazijos Rūbininko pareigybės aprašymo, patvirtinto progimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V1-94, 4.4 punktu, progimnazijos rūbininkas turi gebėti bendrauti su mokiniais, tėvais (globėjais, rūpintojais), darbuotojais, kitais lankytojais. Progimnazijos rūbininkas yra atsakingas, be kita ko, už progimnazijos nuostatų ir darbo tvarkos taisyklių laikymąsi, emociškai saugios ugdymo(si) aplinkos mokykloje puoselėjimą, reagavimą į smurtą ir patyčias pagal progimnazijos nustatytą tvarką (7.2 ir 7.3 punktai). Ieškovė po progimnazijos Rūbininko pareigybės aprašymu 2017 m. rugpjūčio 1 d. savo parašu yra patvirtinusi, jog su pareigybės aprašymu yra susipažinusi ir sutinka.

23. Pagal progimnazijos Budėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto progimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V1-94, 4.2.2 ir 4.2.3 punktus, progimnazijos budėtojas privalo žinoti ir išmanyti bendravimo, profesinės etikos ir elgesio kultūros pagrindus, taip pat taikyti taisyklingos lietuvių kalbos, kalbos kultūros normų reikalavimus. Progimnazijos budėtojas yra atsakingas, be kita ko, už progimnazijos nuostatų ir darbo tvarkos taisyklių laikymąsi, emociškai saugios ugdymo(si) aplinkos mokykloje puoselėjimą, reagavimą į smurtą ir patyčias pagal progimnazijos nustatytą tvarką (7.2 ir 7.3 punktai). Ieškovė po progimnazijos Budėtojo pareigybės aprašymu 2017 m. rugpjūčio 1 d. savo parašu yra patvirtinusi, kad su pareigybės aprašymu yra susipažinusi, sutinka.

24. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, kad ji 2020 m. birželio 23 d. buvo padariusi darbo pareigų pažeidimą ir 2020 m. birželio 26 d. buvo įspėta, jog, per 12 mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, darbo sutartis su ja bus nutraukta. Ieškovė nurodo, kad ji pati 2020 m. birželio 23 d. skundu informavo vadovę apie S. F. elgesį, o į direktorės kabinetą taip pat nebuvo kviečiama, nes progimnazijos vadovės tuo laikotarpiu nebuvo mokykloje. Ieškovė kelia klausimą, kodėl jos skundas nebuvo nagrinėjamas pirmiau nei V. G. ar S. F..

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. birželio 23 d. progimnazijos valytoja V. G. pateikė progimnazijos direktorei pareiškimą, informuodama, kad ieškovė nuolat prie jos priekabiauja ir vadina įvairiais negražiais žodžiais. Progimnazijoje valytojos pareiškimas buvo užregistruotas, jo numeris P7-93. Tą pačią 2020 m. birželio 23 d. direktoriaus pavaduotojas ūkio ir bendriesiems klausimams S. F. progimnazijos direktorei pateikė tarnybinį pranešimą dėl ieškovės elgesio darbo metu, pranešime nurodė, jog ieškovė jam atėjus į darbą jį išvadino nepagarbiais žodžiais, o 11 valandą eidamas iš sandėlio į biurą pro ieškovę vėl išgirdo iš jos įžeidžiamų žodžių. Progimnazijoje S. F. pareiškimas užregistruotas, jo numeris P7-94. Remiantis R. B., S. F. ir progimnazijos raštinės administratorės A. Ž. parodymais, duotais DGK posėdyje, nustatyta, kad ieškovė buvo iškviesta į progimnazijos direktorės kabinetą, dalyvaujant jos tiesioginiam vadovui S. F. supažindinta su gautais pranešimais dėl darbo tvarkos pažeidimų ir žodžiu paprašyta pateikti paaiškinimą. Remiantis A. Ž. parodymais, duotais DGK posėdyje, nustatyta, kad po pokalbio su progimnazijos direktore ieškovė pasiėmė iš jos popieriaus lapų ir pasakiusi: „Dabar aš jums paaiškinsiu“, išėjo. Ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2020 m. birželio 23 d., progimnazijos direktorei pateikė skundą dėl K. P. rūkymo, S. F. ir V. G. veiksmų. Skundas progimnazijoje užregistruotas, jo numeris P7-95. Pastebėtina, kad ši aplinkybė tikėtinai parodo, jog ieškovė 2020 m. birželio 23 d. buvo iškviesta pas direktorę ir supažindinta su S. F. ir V. G. pareiškimais, nes 2020 m. birželio 23 d. skunde ji užsimena ir apie S. F., ir apie V. G., atitinkamai vertina jų veiksmus.

26. K. P. 2020 m. birželio 26 d. progimnazijos direktorei pateikė pareiškimą dėl ieškovės veiksmų, jame teigiama, jog ieškovė rytais jo neįleidžia į mokyklą, dažnai išvadina įžeidžiamais žodžiais, neduoda rakto nuo persirengimo kambario, o varo dirbti į lauką, nors jis jai nėra pavaldus. Pareiškimas progimnazijoje užregistruotas, jo numeris P7-96. Remiantis R. B., S. F. parodymais, duotais DGK posėdžio metu, taip pat R. B. parodymais pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad po šio pareiškimo gavimo ieškovė dar kartą buvo iškviesta pas progimnazijos direktorę ir, dalyvaujant ieškovės tiesioginiam vadovui S. F., ieškovė buvo pakartotinai informuota apie bendradarbių skundus ir paprašyta pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodomų aplinkybių. Ieškovė paaiškinimą rašyti atsisakė. Šias aplinkybes taip pat patvirtina progimnazijos direktorės R. B. ir S. F. 2020 m. birželio 26 d. aktas, kuriame užfiksuota, kad ieškovė buvo supažindinta su dėl jos netinkamo elgesio darbuotojų parašytais skundais, tačiau ieškovė atsisakė rašyti pasiaiškinimą.

27. 2020 m. birželio 26 d. ieškovei taip pat buvo surašytas įspėjimas Nr. SI-107, kuriame pažymima, jog 2020 m. birželio 23 d. gautas tarnybinis pranešimas ir pareiškimas, o 2020 m. birželio 26 d. – pareiškimas dėl ieškovės nepagarbaus bendravimo su bendradarbiais. Dėl šios situacijos ieškovei atsisakius 2020 m. birželio 26 d. rašyti pasiaiškinimą surašytas aktas. Šiuo raštu ieškovė informuojama, kad ji padarė darbo pareigų pažeidimą – nepagarbiai bendravo su bendradarbiais, tuo pažeisdama Pareigybės aprašymo 4.2.2 punktą ir 7.3 punktą. Ieškovė buvo įspėta, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi darbo sutartis su ja, padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, bus nutraukta. Ant įspėjimo progimnazijos direktorės ir S. F. pažymėta, kad ieškovė tekstą perskaitė, tačiau atsisakė pasirašyti.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat ieškovės, atsakovės atstovės (progimnazijos direktorės) bei darbuotojų parodymus, duotus DGK posėdyje, progimnazijos direktorės parodymus pirmosios instancijos teisme, daro labiau tikėtiną išvadą, kad dėl 2020 m. birželio 23 d. V. G. ir S. F. parašytų pareiškimą progimnazijos direktorei, ieškovė 2020 m. birželio 23 d. buvo iškviesta pas direktorę pasiaiškinti. Nuoseklūs R. B., S. F. ir A. Ž. parodymai patvirtina, jog ieškovė buvo atvykusi pas progimnazijos direktorę, vietoje pasiaiškinimo tą pačią 2020 m. birželio 23 d. parašė progimnazijos direktorei skundą dėl bendradarbių. Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad po trijų dienų, t. y. 2020 m. birželio 26 d., gavus K. P. skundą ji buvo dar kartą iškviesta ir jai žodžiu pateiktas pranešimas dėl pažeidimo ir raštiškas 2020 m. birželio 26 d. įspėjimas, kurį ieškovė atsisakė pasirašyti.

29. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

30. Visuma byloje esančių įrodymų bei nuoseklūs ir logiški atsakovės darbuotojų parodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. birželio 26 d. darbuotojų pareiškimuose nurodytus darbo tvarkos pažeidimus išties padarė, o įspėjimas, kad, padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, darbo sutartis su ja bus nutraukta, išties buvo jai pateiktas ir ji su juo susipažino (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kaltinimai kitiems atsakovės darbuotojams sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė konfliktavo su kitais įstaigos darbuotojais, ir nepaneigia fakto, kad ieškovė padarė 2020 m. birželio 26 d. įspėjime nurodytą pažeidimą – nepagarbiai bendravo su bendradarbiais. Aplinkybė, kad K. P. ir V. G. pareiškimuose buvo aprašyti ne 2020 m. birželio 23 d. įvykiai nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes nepaneigia paties pažeidimo – nepagarbaus bendravimo su bendradarbiais – fakto.

31. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad tiek teismas skundžiamame sprendime, tiek DGK savo sprendime klaidingai nurodė, kad ieškovės 2020 m. birželio 23 d. skundas atsakovės buvo gautas 2020 m. birželio 26 d., ir šią aplinkybę vertina kaip teismo ir DGK siekį paslėpti atsakovės nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą. Nors skundžiamame teismo sprendime išties nurodyta, kad ieškovės 2020 m. birželio 23 d. skundas progimnazijoje gautas 2020 m. birželio 26 d., tačiau tai vertintina kaip rašymo apsirikimas, neturintis teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

32. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. nurodyme pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, kurį ieškovė gavo (ir to neginčija), buvo atskirai atkreiptas jos dėmesys, kad 2020 m. birželio 26 d. ji buvo įspėta pagal DK 58 straipsnį, kad savo 2020 m. rugsėjo 8 d. poelgiu ji galimai padarė antrą tokį pat per dvylika mėnesių darbo pareigų pažeidimą. Tačiau nei 2020 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje, kurią ji parašė po minėto nurodymo pasiaiškinti gavimo, nei pradiniame skunde DGK ieškovė nesirėmė aplinkybė, kad 2020 m. birželio 26 d. ji nebuvo informuota apie darbo pareigų pažeidimą ir nebuvo įspėta, kad padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą darbo sutartis su ja gali būti nutraukta. Dėl šių priežasčių vėliau iškelta ieškovės versija, kad 2020 m. birželio 26 d. ji nebuvo įspėta, vertintina kritiškai.

33. Ieškovė taip pat nesutinka ir su 2020 m. rugsėjo 8 d. darbo tvarkos pažeidimu, teigia, kad po konflikto su vieno mokinio tėvu ieškovė taip blogai pasijuto, kad susirgo, o 2020 m. rugsėjo 16 d. atvykus į darbą, jai progimnazijos direktorė įteikė nurodymą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo ir liepė pasirašyti. Jai atsisakius pasirašyti, ieškovė vakare elektroniniu paštu gavo tą patį nurodymą. Tuomet ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją progimnazijai ir manė, kad po pretenzijos nereikalingas papildomas paaiškinimas, nes nežinojo apie dar vieną padarytą darbo prasižengimą ir įspėjimą, kad padariusi antrą tokį patį darbo prasižengimą bus atleista iš darbo.

34. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. G. 2020 m. rugsėjo 8 d. progimnazijos direktorei pateikė nusiskundimą, kuriame nurodoma, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 13 val. 15 min. labai nemandagiai bendravo, vartodama necenzūrinius žodžius („susna“, „valkata“), kalbėjo pakeltu tonu, momentais net rėkė. Dėl šio nusiskundimo 2020 m. rugsėjo 16 d. ieškovei buvo įteiktas nurodymas pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. I-138. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šio nurodymo antrame lape ieškovei buvo pažymėta, kad dėl tokio pat pobūdžio darbo pareigų pažeidimo ji 2020 m. birželio 26 d. buvo įspėta pagal DK 58 straipsnį, o jos atlikti veiksmai bendraujant su mokinio tėvu gali būti priskiriami prie pažeidimų, numatytų DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas), ir galėtų būti savarankišku pagrindu nutraukti darbo sutartį. Tačiau ieškovė nei 2020 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje, kurią ji parašė po minėto nurodymo pasiaiškinti gavimo, nei pradiniame skunde DGK nesirėmė aplinkybe, kad pats tėvas nepagarbiai elgėsi su ja. Dėl šios priežasties jos vėliau iškelta įvykių versija (nepagarbus tėvo elgesys su ja) vertintina kritiškai. Atitinkamai, ieškovei nepateikus konkrečių įvykio su tėvu aplinkybių nei 2020 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje, nei pradiniame skunde DGK, atsakovė neturėjo pagrindo peržiūrėti mokykloje esančių vaizdo įrašų dėl šio įvykio. Vėliau juos peržiūrėti tapo neįmanoma, nes pasibaigė jų saugojimo laikas. Pastebėtina ir tai, kad duodama parodymus pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad tikriausiai pasakė tėvui kažką negražaus (2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio 8-9 min.).

35. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų ir atsakovės darbuotojų nuoseklių parodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė iš tiesų 2020 m. rugsėjo 8 d. padarė darbo tvarkos pažeidimą, o gavusi nurodymą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo ji suprato, dėl ko turi pateikti paaiškinimą, tačiau atsisakė tai padaryti (CPK 185 straipsnis).

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė nepagarbiai, žeminančiai bendraudama su V. G. ir S. F. pažeidė progimnazijos Darbo tvarkos taisyklių 80, 81, 82, 83 ir 84.1 punktus, Rūbininko pareigybės aprašymo 4.4 ir 7.3 punktus, Budėtojo pareigybės aprašymo 4.2.2 ir 7.3 punktus, už tai įspėjimu ieškovė buvo įspėta, kad, per dvylika mėnesių padarius tokį patį pažeidimą, bus sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tačiau 2020 m. rugsėjo 8 d. vėl padarė darbo pareigų pažeidimą – nepagarbiai, vartodama necenzūrinius žodžius, bendravo su progimnazijos mokinio tėvu ir tokiais savo veiksmais pažeidė progimnazijos Darbo tvarkos taisyklių 80, 81, 82, 83 ir 84.1 punktus, Rūbininko pareigybės aprašymo 4.4 ir 7.3 punktus, Budėtojo pareigybės aprašymo 4.2.2 ir 7.3 punktus. Taigi ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per dvylika mėnesių. Ieškovei atsisakius pasiaiškinti dėl antrojo pažeidimo, atsakovė pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su išsamiais pirmosios instancijos teismo argumentais, kad toks sprendimas nagrinėjamu atveju buvo proporcinga priemonė.

37. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos esmė – ne kitų asmenų veiksmai ar neveikimas, bet ieškovės atleidimo iš darbo už darbo pareigų pažeidimus pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl šios priežasties ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, hipotezės ar retoriniai klausimai dėl kitų asmenų veiksmų ir jų priežasčių, byloje nesant jas patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, įrodymų vertinimu ir mano, jog atsakovė neteikia paaiškinimų, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Teismas turi teisę ir net pareigą padaryti vienai iš šalių nepalankias išvadas, jei pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusprendžia, kad atitinkamos šalies argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovę atstovavęs advokatas G. Z. pats 2021 m. kovo 8 d. pateikė bylą nagrinėjančiai teisėjai paaiškinimą, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas jį pakeisti kitu advokatu, nes, be kita ko, buvo ieškovės aprėktas. Ieškovės argumentai dėl DGK komisijos pirmininkės (ne)nušalinimo taip pat nėra susiję su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu, nes darbo byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 766,33 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, Teisinių paslaugų suteikimo aktą ir bankinio pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės patirtos 766,33 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai iš ieškovės R. B. 766,33 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė