Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.4.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.;

2021 m. gegužės 25 d.

atsakovės Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos atstovėms direktorei R. B., advokatei Gretai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti darbo sutarties Nr. PI-409, sudarytos 2013 m. sausio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukimą nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. neteisėtu ir grąžinti ieškovę į Klaipėdos m. „Verdenės“ progimnazijos rūbininkės-budėtojos pareigas, priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. sausio 3 d. su Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija (toliau –

Progimnazija) sudarė terminuotą darbo sutartį Kr.PI-409, pagal kurią ji nuo 2013 m sausio 7 d. pradėjo dirbti rūbininkės-budėtojos darbą. 2013 m. vasario 1 d. darbo sutartis buvo pakeista nustatant, kad ieškovė dirba pagal neterminuotą darbo sutartį.

Progimnazijos direktorės 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.Sl-140 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą (kai per pastaruosius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas).

Nesutikdama su darbo sutarties nutraukimu, 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus DK, kurios prašė grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą, išieškoti iš atsakovės jos naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. DGK 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr.DGKS-1060 ieškovės prašymo netenkino bei išaiškino, kad nesutikus su DGK sprendimu, gali pareikšti ieškinį teisme. Kadangi su DGK sprendimu nesutinka, kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Progimnazijos direktorė 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr.Sl-140 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. gautas vieno mokyklos mokinių tėvo rašytinis nusiskundimas dėl R. B. elgesio 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 13.15 val. bendraujant su juo, kad šiame nusiskundime nurodoma, jog mokinio tėvas dėl atvykimo buvo telefonu sutaręs su direktoriaus pavaduotoja, dėl to jis norėjo pasirašyti mokyklos lankytojų registracijos žurnale, tačiau R. B. to padaryti jam neleido, be to su mokinio tėvu bendravo nepagarbiai, pakeltu tonu, momentais net rėkdama ant jo, įžeidinėjo jį naudodama jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tokius kaip „susna“, „valkata“. 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr.SI-140 konstatuota, kad šiais veiksmais ir žodžiais ieškovė padarė darbo pareigų pažeidimą, kad jos elgesys darbe bendraujant su mokinio tėvu neabejotinai priskirtinas prie pažeidimų, nurodytų DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte.

Taip pat 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr.SI-140 pažymėta, kad dėl tokio pat darbo pareigų pažeidimo (nepagarbaus bendravimo su bendradarbiais) ieškovė 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr.SI -107 buvo įspėta, jog padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per 12 mėnesių, darbo sutartis bus nutraukta.

Progimnazijos direktorė konstatavo, kad šis ieškovės padarytas darbo pareigų pažeidimas laikytinas antru tokiu pat pažeidimu per paskutiniuosius dvylika mėnesių, todėl darbo sutartis su ieškove nutrauktina DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Ieškovė teigia, jog 2020 m. birželio 26 d. nei raštu, nei žodžiu ji nebuvo įspėta, jog per 12 mėnesių padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, darbo sutartis su ieškove bus nutraukta. Ieškovės nuomone, nebuvo dėl ko įspėti apie galimą darbo sutarties nutraukimą, nes darbo pareigų pažeidimo nebuvo padariusi. Atvirkščiai, jos supratimu, už 2020 m. birželio 23 d. poelgį ji nusipelno padėkos, o ne įspėjimo ir atleidimo iš darbo. Dėl 2020 m. birželio 23 d. įvykio ieškovės nebuvo prašoma pasiaiškinti ir ji nebuvo supažindinta su 2020 m. birželio 26 d. raštu (įspėjimu) Nr.SI-107.

Teigia, jog 2020 m. rugsėjo 8 d. ji taip pat nepadarė darbo pareigų pažeidimo. Nurodo, kad darbdavys taip skubėjo nutraukti darbo sutarti su ieškove, kad pažeidė darbo sutarties nutraukimo tvarką. Pripažįsta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. Nurodyme pasiaiškinti buvo su formuluotas prašymas per dvi darbo dienas nuo šio nurodymo gavimo dienos raštu pateikti pasiaiškinimą dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių bei galimo antro tokio pat per dvylika mėnesių darbo pareigų pažeidimo. Iš to seka, kad pasiaiškinimui paruošti ieškovei buvo skirtos 2020 m. rugsėjo 17 ir 18 dienos, kad paaiškinimą galėjo pateikti iki 2020 m. rugsėjo 18 d. vakaro (DK 14 straipsnio 2 dalis). Taip pat paaiškinimą 2020 m. rugsėjo 18 d. iki dvidešimt ketvirtos valandos galėjo išsiųsti paštu ir jis būtų laikomas pateiktu per dvi darbo dienas, nors faktiškai darbdavys jį gautų tik po kelių dienų. Nors 2020 m. rugsėjo 16 d. ji išsiuntė Progimnazijai savo pretenziją, tai nereiškė, kad iki 2020 m. rugsėjo 18 d. dvidešimt ketvirtos valandos ji neparašys išsamaus paaiškinimo dėl Nurodyme pasiaiškinti dėstomų aplinkybių.

Tuo tarpu jau 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 11.00 val. buvo pakviesta pas Progimnazijos direktorę, kuri ieškovei įteikė susipažinti 2020 m. rugsėjo 18 d. Sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo Nr.SI-140. Iš pavadinimo suprato, kad darbo sutartis su ja nutraukiama. Ieškovei buvo pasiūlyta pasirašyti ir pasiimti vieną egzempliorių. Kadangi ji atsisakė pasirašyti, pasiimti sprendimo egzemplioriaus jai neleido. Grįžusi namo šio sprendinio kopiją atrado elektroniniame pašte.

Tokiu būdu, ieškovės nuomone, darbo sutartis buvo nutraukta, su ja buvo visiškai atsiskaityta dar nepasibaigus terminui pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. P1-409 (toliau - Darbo sutartis), pagal kurią ieškovė pas atsakovę dirbo rūbininkės, budėtojos pareigose. Detalios ieškovės darbo funkcijos išdėstytos rūbininkės pareigybės aprašyme (Priedas Nr. 2) bei budėtojos pareigybės aprašyme (Priedas Nr. 3), patvirtintuose atsakovės direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. VI-94, su kuriais ieškovė yra susipažinusi 2017 m. rugpjūčio 1 d., ką patvirtina jos parašas aprašymų pabaigoje. Priešingai nei ieškovė nurodo savo ieškinyje ir bando įteigti teismui, ieškovė buvo susipažinusi ir su darbovietėje galiojusiomis darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis atsakovės direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-76 (Priedas Nr. 4). Tai, kad ieškovė su šiomis darbo tvarkos taisyklėmis susipažino, patvirtina jos pačios ranka darytas įrašas ir parašas (žr. sąrašo 77 eilės numerį), todėl, akivaizdu ir nenuginčijama, kad ieškinyje ieškovė teikia melagingą informaciją, nurodydama, kad su „Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis nebuvau net supažindinta“, ir tai nėra vienintelis atvejis, kuomet ieškovė, formuodama savo gynybinę poziciją bei siekdama įtikinti teismą, ieškinyje nurodo tikrųjų faktinių aplinkybių neatitinkančią ar net melagingą informaciją.

2020 m. birželio 23 d. buvo gautas pareiškimas iš valytojos V. G., kuriame ji nurodo, kad ieškovė nuolat prie jos priekabiauja ir vadina įvairiais negražiais žodžiais (Priedas Nr. 5). Taip pat 2020 m. birželio 23 d. gautas ir ieškovės tiesioginio vadovo, direktoriaus pavaduotojo S. F. tarnybinis pranešimas, kuriuo jis taip pat informavo atsakovės vadovę apie tai, kad 2020 m. birželio 23 d. ieškovė jį išvadino nepagarbiais ir įžeidžiančiais žodžiais (Priedas Nr. 6). Po šių pareiškimų dėl ieškovės elgesio gavimo, ieškovė tą pačią 2020 m. birželio 23 d. dieną buvo pakviesta pas atsakovės vadovę, kur ieškovė buvo supažindinta su minimų pareiškimų turiniu ir paprašyta pateikti pasiaiškinimą. Ieškovė išklausė ir išeidama iš direktorės kabineto pasiėmė popieriaus iš atsakovės raštinės administratorės ir jai pasakė „dabar aš jums paaiškinsiu“, o vėliau pateikė savo 2020 m. birželio 23 d. skundą.

2020 m. birželio 26 d. gautas kiemsargio K. P. pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad ieškovė dažnai rytais jo neįleidžia į mokyklą, neduoda raktų nuo persirengimo kambario, išvadina įžeidžiančiais žodžiais „debilas, gaidys, durnius“ (Priedas Nr. 7). Atsakovės vadovė dar kartą pasikvietė ieškovę pas save į kabinetą ir, dalyvaujant jos tiesioginiam vadovui S. F., pakartotinai informavo ieškovę apie darbuotojų nusiskundimus ir pareikalavo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodomų aplinkybių. Ieškovė paaiškinimą rašyti atsisakė. Siekdama užfiksuoti šį atsisakymą, atsakovės vadovė ir S. F. pasirašė 2020 m. birželio 26 d. aktą (Priedas Nr. 8), kuriuo pažymi, kad ieškovė buvo supažindinta su minimais skundais dėl jos elgesio ir paprašyta pateikti dėl jų paaiškinimą, tačiau paaiškinimą rašyti atsisakė.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, atsakovė 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. SI-107 (Priedas Nr. 9) informavo ieškovę, kad ji padarė darbo pareigų pažeidimą - nepagarbiai bendravo su bendradarbiais, dėl to buvo įspėta, jog per 12 mėnesių padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, su ja sudaryta Darbo sutartis gali būti nutraukta.

Šioje vietoje, būtina pažymėtina tai, kad neatitinka tikrovės ir keliose ieškinio vietose nurodomi ieškovės teiginiai, kad 2020 m. birželio 26 d. su ja „niekas nekalbėjo, jokių žodinių ar rašytinių paaiškinimų neprašė, niekur ji nebuvo kviečiama, taip pat, kad 2020 m. birželio 26 d. tariamai nei raštu, nei žodžiu ji nebuvo informuota apie padarytą darbo pareigų pažeidimą bei įspėta apie tai, kad padarius antrą tokį pat pareigų pažeidimą per 12 mėnesių darbo sutartis su ja gali būti nutraukta. Be atsakovės teiginių tai, jog ieškovė tiek 2020 m. birželio 23 d., t.y. nedelsiant po to, kai buvo gauti aukščiau minimi kitų darbuotojų skundai dėl ieškovės veiksmų, tiek ir 2020 m. birželio 26 d. buvo pakviesta ir atėjo pas atsakovės direktorę į kabinetą, kur buvo supažindinta su minimais skundais ir jos paprašyta pateikti paaiškinimus dėl jų, o 2020 m. birželio 26 d. informuota (duodant ieškovei susipažinti) ir apie atsakovės 2020 m. birželio 26 d. raštą Nr. SI-107, t.y. įspėjimą, tačiau atsisakė jį pasirašyti, patvirtino ir darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. posėdyje dalyvavę liudytojai, o taip pat ir pati ieškovė darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 12 d. posėdyje.

2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovė gavo vieno iš mokyklos mokinių tėvo rašytinį nusiskundimą dėl ieškovės elgesio 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 13.15 val. ieškovei bendraujant su juo (Priedas Nr. 10). Nusiskundime mokinio tėvas nurodo, kad ieškovė „labai nemandagiai bendravo, naudodama necenzūrinius žodžius („susna”, „valkata”), kalbėjo pakeltu tonu, momentu net rėkė“. Tėvas skunde toliau nurodo, kad jis „tik norėjo pasirašyti lankytojų žurnale ir kreiptis į mokyklos direktoriaus pavad. dėl prailgintos grupės. Prieš tai telefonu buvo suderinta apsilankyti dėl prašymo pateikimo“.

Atsakovė teikia į bylą atsakovės pašalinių asmenų lankymosi mokykloje registracijos žurnalo 2020 m. rugsėjo 8 d. dienos išrašo kopiją (Priedas Nr. 11), kurioje yra minimo tėvo, pateikusio skundą, vardas, pavardė, parašas ir užrašas „209 kab“. Nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad yra netiesa, jog ji neleido tėvui pasirašyti registracijos žurnale, tačiau atsakovė pažymi, kad ne konkrečiai pats tas faktas ar ieškovė leido, ar neleido tėvui pasirašyti registracijos žurnale (kadangi tėvo parašas registracijos žurnale yra, tai, akivaizdu, kad ieškovė vis tik leido jam pasirašyti) buvo pagrindas pripažinti ir konstatuoti ieškovę pažeidus darbo pareigas, bet būtent ieškovės šiurkštus, nemandagus ir netoleruotinas elgesys su tėvu, išvadinant jį necenzūriniais žodžiais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodymai aiškiai patvirtina, jog tokio savo tyčinio nepagarbaus elgesio ir veiksmų, akivaizdžiai žeidžiančių asmens garbę ir orumą, ieškovė nei turėdama galimybę pasiaiškinti atsakovei, nei nagrinėjant darbo ginčą DGK, nei ieškiniu niekaip nepaaiškina ir net nebando aiškinti, dėl jų padarymo nesigaili, o tik kaltina patį mokinio tėvą, kad tai jis neva užsipuolė ieškovę. Tokie ieškovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir prasilenkiantys su elementaria logika - kodėl tėvas, kuris į mokyklą atėjo susitaręs dėl vaiko ugdymo klausimo sprendimo, turėtų smurtauti (taip ieškovė nurodo savo 2020 m. spalio 19 d. prašyme darbo ginčų komisijai (Priedas Nr. 12) prieš ieškovę ar rodyti jai „bjaurų gestą“, kaip ieškinyje teigia ieškovė.

Reaguojant į gautą tėvo nusiskundimą, atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. nurodymu pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. SI-138 (Priedas Nr. 13) informavo ieškovę apie gautą nusiskundimą ir galimai jos padarytą darbo pareigų pažeidimą bei paprašė per dvi darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodomų aplinkybių. Kaip ir ankstesniais atvejais, kada buvo bandoma ieškovei įteikti įvarius dokumentus, taip ir šiuo atveju, atsakovės vadovei bei ieškovės tiesioginiam vadovui bandant pasirašytinai įteikti ieškovei šį nurodymą pasiaiškinti, ieškovė su juo susipažino, tačiau atsisakė jį priimti ar pasirašyti, kad gavo. Be to, juokėsi ir replikavo, kad „ką norite, tą ir darykite“ (žr. įrašas ranka nurodyme, Priedas Nr. 12).

Tai, kad ieškovė buvo tinkamai informuota ir aiškiai suprato apie pradėtą galimo darbo pareigų tyrimą dėl minėto tėvo 2020 m. rugsėjo 8 d. skundo, patvirtina ir pati ieškovė tiek savo dokumentuose, teiktuose darbo ginčų komisijai, tiek ir ieškinyje, kuriame dėsto: „Aš jį pradėjau skaityti, supratau dėl ko jis surašytas ir nebaigusi skaityti grąžinau direktorei“. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovės, kaip darbdavės, teisę, vadovaujantis DK 58 straipsnio nuostatomis, inicijuoti galimai darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimą ir aiškintis susijusias aplinkybes, ieškovė visiškai nepagrįstai vertina kaip atsakovės tariamą spaudimą jai, o savo 2020 m. spalio 19 d. papildomuose paaiškinimuose darbo ginčų komisijai, vėl gi, visiškai nepagrįstai nurodo, kad „Vadovės prašymas pasiaiškinti atrodė kaip neteisėtas kaltinimas“ bei, jog „mokyklos Vadovės prašymą pasiaiškinti „dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, kuris įvyko 09.08“, priėmiau kaip psichologini smurtą ir susidorojimą. <...> Grįžusi namo parašiau pretenziją Direktorei (Nr. 18)“.

Taigi, nors ieškovė, kaip ir ankstesniais kartais, įskaitant ir 2020 m. birželio 26 d. teiktus dokumentus, atsisakė priimti 2020 m. rugsėjo 16 d. nurodymą pasiaiškinti, bet iš ieškovės 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo gauta ieškovės minima pretenzija Nr. 18 (Priedas Nr. 14), kurią, kaip nurodo pati ieškovė, ji parašė atsakydama į gautą prašymą pasiaiškinti (taigi pretenzija pagrįstai vertintina kaip ieškovės pasiaiškinimas), ir kuria ji pati dar kartą aiškiai patvirtina, kad su minimu tėvo skundu ir atsakovės prašymu pasiaiškinti yra tinkamai supažindinta bei nurodo „kategoriškai atsisakau aiškintis“. Šie ieškovės veiksmai, atsakovės nuomone, dar kartą akivaizdžiai patvirtina susiformavusią tokį ieškovės elgesį tokiais atvejais, t.y. ir tai, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta ir su ankstesniais atsakovės priimtais sprendimai, įskaitant ir 2020 m. birželio 26 d. įspėjimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti Darbo sutartį su ieškove, įvertino ir tai, kad visu Darbo sutarties galiojimo metu būta daug įvairių nusiskundimų iš bendradarbių bei trečiųjų asmenų dėl Ieškovės elgesio jai atliekant savo darbo pareigas pagal Darbo sutartį. Tą patvirtina ir pati ieškovė kartu su savo prašymu darbo ginčų komisijai pateikdama dokumentus, kurie patvirtina, kad dėl savo elgesio ieškovė ne kartą yra teikusi paaiškinimus, be to, 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovės raštu Nr. SI-260 (žr. ieškovės prašymo DGK priedas Nr. 11) ieškovė, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo informuota, kad padarė darbo pareigų pažeidimą - nepagarbiai bendravo su bendradarbiais, ir dėl to buvo įspėta, jog per 12 mėnesių padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, Darbo sutartis gali būti nutraukta. Atsakovė taip pat prideda vienuolikos ieškovės bendradarbių pasirašytą 2018 m. lapkričio 15 d. prašymą atsakovės vadovei dėl ieškovės nepagarbių veiksmų (Priedas Nr. 15), kurio pagrindu ir buvo priimtas minimas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas dėl įspėjimo. Taip pat, pridedami dar šeši skundai ir pranešimai, gauti iš darbuotojų bei trečiųjų asmenų (mokyklos lankytojų) 2015-2018 metų laikotarpiu, kuriuose yra pateikiama informacija apie ieškovės neadekvatų, nepagarbų bei dažnai įžeidžiantį bei kitus asmenis akivaizdžiai žeminantį elgesį (Priedas Nr. 16).

Atsakovei išsamiai išanalizavus visas susiklosčiusias faktines aplinkybes, vadovaujantis DK 58 straipsnio nuostatomis, buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. SI-140 dėl Darbo sutarties su ieškove nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t.y. atsakovės iniciatyva dėl ieškovės kaltės per paskutinius dvylika mėnesių ieškovei padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė šį atsakovės sprendimą apskundė darbo ginčų komisijai. 2020 m. lapkričio 4 d. DGK sprendimu komisija ieškovės prašymą, kartu su visais jos nurodytais reikalavimais, atmetė. Atsakovės nuomone, DGK sprendimas yra pagrįstas, argumentuotas, teisingas ir teisėtas, o ieškovė, papildydama ieškinį tik tikrovės neatitinkančiomis ir net melagingomis aplinkybėmis, tų pačių kaip ir darbo ginčų komisijai keltų reikalavimų nepagrindžia bei neįrodo, todėl ieškinys atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

1. Tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. P1-409, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti rūbininkės, budėtojos pareigose. 2013 m. vasario 1 d. ieškovės sutartis iš terminuotos buvo pakeista į neterminuotą.

2. Ieškovė vykdė rūbininkės, budėtojos pareigas vadovaudamasi Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Vl-76 patvirtintomis Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos darbo tvarkos taisyklėmis (toliau - Taisyklės), Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V1-94 patvirtintais Rūbininko pareigybės ir Budėtojo pareigybės aprašymais, su kuriais ieškovė buvo susipažinusi (toliau atitinkamai - Rūbininko pareigybė ir Budėtojo pareigybė, kartu Pareigybės) (atsakovės atsiliepimo DOK-3673 1-4 priedai).

3. 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. SI-140 atsakovas nutraukė ieškovės Sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą (toliau - Sprendimas) (b.1.45,46). A. S. nurodė, kad ieškovė du kartus per dvylika mėnesių, 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d., padarė tokį patį darbo pareigų pažeidimą - nepagarbiai, įžeidžiančiai bendravo su bendradarbiais bei trečiuoju asmeniu, padarė žalos Įstaigos dalykinei reputacijai, ir tai sudarė pagrindą konstatuoti pažeidimų pakartotinumą bei nutraukti Sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (el. b.l. 9-11).

4. 2021 m. sausio 14 d. pažyma apie vidutinį darbo užmokestį Nr. S1-5 nustatyta, kad 2020 m. birželio – rugpjūčio mėn. ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 21,44 Eur (b. l. 47). Ieškovė surašė 2021 m. sausio 14 d. pažymą Nr. S1-4 apie ieškovei priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio iki 2020 m. rugsėjo (b. l. 171)

5. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau - DGK) posėdyje išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovės R. B. prašymą atsakovei Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijai dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-1060, kuriuo ieškovo prašymą atmetė (el. b. l. 18-26).

6. Ieškovės vidutinis darbo dienos darbo užmokestis atsakovės darbovietėje buvo 21,44 Eur (atsakovės atsiliepimo DOK-3673 26 priedas).

7. Atsakovė pateikė teismui 2021 m. sausio 14 d. pažymą apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (atsakovės atsiliepimo DOK-3673 27 priedas).

Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo

8. Pažymėtina, kad DK redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. liepos 1 d., 231 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 5, 7 dalys).

9. Bendras ieškinio senaties terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį yra 3 metai. DGK posėdyje išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovės R. B. prašymą atsakovei Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijai dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-1060. Pažymėtina, kad ieškovė nesutikdama su DGK sprendimu Nr. DGKS-1060 2020 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui ieškinį. 2020 m. lapkričio 4 d. DGK sprendime buvo nurodyta, kad šalys nesutinkančios su Komisijos sprendimu per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis.

10. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, kadangi DGK sprendimas Nr. DGKS-1060 elektroniniu paštu jai buvo atsiųstas tik 2020 m. lapkričio 16 d. ir ieškovė gavusi sprendimą kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, kurios procedūra užtruko dėl paskelbto karantino, 1 mėnesio terminą ieškiniui dėl darbo ginčo teisme pareikšti, ieškovės nuomone, praleido dėl svarbių priežasčių.

11. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pati ieškovė savo sprendimu ir aktyviais veiksmais atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime iki galo ir tokiu būdu sužinoti 2020 m. lapkričio 4 d. priimtą sprendimą dėl jos prašymo, todėl ieškovės teiginiai, kad neva ji labai vėlai buvo informuota apie komisijos priimtą sprendimą, yra netiesa. Be to, DK 231 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, jog vieno mėnesio kreipimosi į teismą su ieškiniu terminas yra skaičiuojamas nuo DGK sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo sprendimo gavimo dienos.

12. Iš aukščiau nurodyto, darytina pagrįsta išvada, kad DGK sprendimas buvo priimtas ir šalims paskelbtas laikantis visų DK imperatyvių nuostatų, todėl pagristai laikytina, kad ieškovė apie priimtą DGK sprendimą buvo tinkamai informuota 2020 m. lapkričio 4 d. ir būtent nuo tos dienos, o ne nuo 2020 m. lapkričio 16 d. kaip nepagristai nurodo ieškovė, reikėtų vertinti veiksmus, kurių ėmėsi ieškovė, siekdama apginti, jos manymu, pažeistas jos teises ir kreiptis į teismą. Skirtumas tarp šių datų yra 12 kalendorinių dienų, kurių, akivaizdu, būtų užtekę ir ieškovei tinkamai bei laiku tiek susirasti atstovą, tiek ir parengti ieškinį teismui. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės nuomone, teismo konstatuotina, kad ieškovė, neegzistuojant jokių svarbių priežasčių, dėl savo kaltės, praleido DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme, dėl ko ieškinys atmestinas, o DGK sprendimas laikytinas įsiteisėjusiu (DK 229 straipsnio 1 dalyje).

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo apginti pažeistą teisę priėmimo, turi vertinti ar nėra praleistas įstatymo numatytas terminas, o asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, teismas praleistą terminą gali atnaujinti (CPK 78 straipsnis).

14. Pažymėtina, kad teismas 2021 m. sausio 4 d. rezoliucija atsižvelgiant į ieškovės nurodytas priežastis ir pateiktus įrodymus, įvertinęs tai, kad terminas kreiptis į teismą buvo praleistas nežymiai (12 dienų) vadovaudamasis protingumo, proporcingumo ir teisės kreiptis į teismą teisinės gynybos principais, nutarė atnaujinti ieškovei procesinį terminą ieškiniui pateikti ir priėmė ieškovės ieškinį.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką

15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). DK 24 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, – darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015 liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.). Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo.

16. Tarp šalių byloje kyla ginčas dėl ieškovės galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo ir ieškovės atleidimo iš darbo, t.y. ieškovės teigimu, jos neteisėto atleidimo iš darbo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką. Ginčo tarp šalių dėl išmokėto darbo užmokesčio nėra. Ieškovė teigia, jog ji 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d. nepadarė darbo tvarkos pažeidimų, 2020 m. birželio 26 d. nei žodžiu, nei raštu nebuvo įspėta, kad per 12 mėnesių padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, darbo sutartis su ieškove bus nutraukta. Ieškovės nuomone, darbo sutartis su ja buvo nutraukta dar nepasibaigus terminui pasiaiškinti dėl galimo darbo tvarkos pažeidimo. Ieškovė teigia, jog darbo sutartis ja nutraukta neteisėtai, tai kerštas už ieškovės reiškiamą kritiką. Net ir tuo atveju, jeigu ji iš tikrųjų būtų padariusi darbo pareigų pažeidimus, ieškovės nuomone, atleidimas iš darbo nebūtų proporcinga pažeidimų visumai priemonė.

17. 2021 m. gegužės 4 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad tikslina savo ieškinio reikalavimą – kadangi yra įsidarbinusi naujoje darbovietėje, ji atsisako reikalavimo dėl jos grąžinimo į pirmesnį Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos rūbininkės-budėtojos darbą ir prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki jos įsidarbinimo naujoje darbovietėje. Iš byloje esančios VSDFV pažymos nustatyta, kad ieškovė pradėjo dirbti naujoje darbovietėje UAB „Klaipėdos duona“ nuo 2021 m. kovo 22 d., todėl laikytina, kad ieškovė patikslintu reikalavimu reiškia reikalavimą priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš darbo dienos iki 2021 m. kovo 22 d. (CPK 141, 414 straipsniai).

18. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2020 m. birželio 23 d. ryte pamatė, jog Progimnazijos kiemsargis K. P. rūko ant laiptų prie įėjimo į Progimnaziją. Kadangi čia rūkyti neleidžiama, paprašė jo, kad eitų rūkyti į tam specialiai skirtą vietą - už sandėliuko. Jiems bekalbant, į darbą atėjo Progimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio ir bendriems klausimams S. F.. Nors jis buvo ieškovės tiesioginis vadovas ir taip pat yra atsakingas, kad nebūtų rūkoma neleistinose vietose, jis ieškovės nepalaikė, o liepė jai užsidaryti duris, kad dūmai neitų į vidų. Maža to, jis atsistojo ant laiptų ir pats pradėjo rūkyti. Kai ieškovė priėjo ir norėjo uždaryti duris, jis pastūmė ieškovę ir uždaryti durų neleido. Tuo pačiu jis, kaip visada, iškoliojo ieškovę visokiais žodžiais. Po to į Progimnazija atvyko valytoja V. G..

19. Ilgai nelaukdama, apie šiuos įvykus ieškovė parašė skundą Progimnazijos direktorei, prašė išsiaiškinti šią situaciją. Atsakymą į savo skundą gavo tik 2020 m. liepos 14 d. Jame buvo nurodyta, kad atsakydami į Jūsų 2020 m. birželio 23 d. skundą, informuojame, kad Jūsų minimi faktai nepasitvirtino. Ieškovės teigimu, tuo ir baigėsi 2020 m. birželio 23 d. įvykęs incidentas.

20. Pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. jau po to, kai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, analizuodama atleidimo iš darbo dokumentus, 2020 m. rugsėjo 18 d. Sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo atrado informaciją, kad dėl tokio pat darbo pareigų pažeidimo 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr.SI-107 jau buvo įspėta, jog padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per 12 mėnesių, darbo sutartis bus nutraukta. Teigia, kad jai tai buvo staigmena, kadangi apie kažkada padarytą darbo pareigų pažeidimą, apie įspėjimą ir 2020 m. birželio 26 d. raštą Nr.SI-107 sužinojo pirmą kartą. Ieškovė net neįsivaizdavo kada ir kokį darbo pažeidimą yra padariusi ir kodėl nėra supažindinta su 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. SI- 107, todėl tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d., Darbo ginčui komisijai pateikė prašymo papildymą.

21. Nurodo, kad ieškovei viskas paaiškėjo, kai Progimnazija Darbo ginčų komisijai pateikė dokumentus, kurių tarpe buvo Progimnazijos 2020 m. birželio 26 d. raštas Nr.SI-107, 2020 m. birželio 26 d. aktas, S. F. tarnybinis pranešimas, V. G. pareiškimas ir K. P. paaiškinimas. Ieškovei tapo aišku, kad jos darbo pareigų pažeidimu laikoma kova su rūkymu neleistinoje vietoje. Teigia, jog 2020 m. birželio 26 d. su ieškove niekas nekalbėjo, jokių žodinių ar rašytinių paaiškinimų neprašė, niekur nebuvo kviečiama. Jeigu ieškovė atsisakė susipažinti ir pasirašyti įspėjimą Nr.SI-107, kaip Progimnazijos direktorė teigė Darbo ginčų komisijai, Progimnazija galėjo juos išsiųsti ieškovei paštu arba elektroniniu paštu ir tokiu atveju turėtų įrodymą, kad ji yra gavusi šį įspėjimą ir supažinusi su juo. Ieškovės įsitikinimu, šie dokumentai arba surašyti atgaline data, arba buvo laikomi paslaptyje, kad pasitaikius progai, netikėtai duoti jiems eigą.

22. Dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. įvykių nurodo, kad tą dieną ieškovės darbo metu į Progimnaziją įėjo ieškovei nepažįstamas vyriškis, kuris iškart nuėjo link laiptų, vedančių į antrą aukštą, kur yra Progimnazijos administracija. Ieškovė jo paprašė prieiti, užsiregistruoti laikytojų žurnale ir pasirašyti. Jis ieškovei atsakė, kad telefonu yra susitaręs ir eina į 209 kabinetą. Ieškovė, savo ruožtu, jam griežtu tonu pasakė, kad nesvarbu susitaręs jis ar ne, jis privalo užsiregistruoti kaip lankytojas. Reikšdamas atvirą nepasitenkinimą, jis vis dėlto priėjo ir pasirašė, o paskui parodė ieškovei bjaurų gestą ir pasakė: „Kaip Jūs nežinote 209 kabineto“.

23. Ieškovė teigia, jog labai susinervino, buvo šoko būsenoje, taip blogai jautėsi, kad susirgo. Sekančią dieną kreipėsi pas gydytoją. Nuo 2020 m. rugsėjo 9-15 d. buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas. Kada 2020 m. rugsėjo 16 d. atvyko į darbą, buvo pakviesta į Progimnazijos direktorės kabinetą, kuriame jau buvo jos pavaduotojas ūkio reikalams S. F.. Direktorė padavė jai raštą. įvardintą „Nurodymas pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo“ (toliau - Nurodymas pasiaiškinti). Ieškovė jį pradėjo skaityti, suprato dėl ko jis surašytas ir nebaigusi skaityti grąžino jį direktorei. Paprašė direktorės nedaryti jai spaudimo. Direktorė pasiūlė jai geruoju parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, bet ieškovė atsisakė. Ieškovės supratimu, ji nepadarė jokio darbo pareigų pažeidimo, o sąžiningai vykdė savo pareigą įregistruoti lankytoją žurnale. Vakare, grįžusi namo, elektroniniu paštu gavo tą patį Nurodymą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo“. Kadangi buvo nustatytas neprotingai trumpas laikas pasiaiškinti (dvi darbo dienos), skubiai, ant emocijų surašė atsakymą, kurį pavadino „Pretenzija“, ir tą pačią dieną (2020 m. rugsėjo 16 d.) elektroniniu paštu išsiuntė Progimnazijai. 2020 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu paštu gavo Progimnazijos tos pačios dienos Sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo Nr.SI-140.

24. Kaip matyti iš Sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo, darbo sutartis su ieškove nutraukta ir dėl to, kad mokinio tėvas norėjo pasirašyti mokyklos lankytojų registracijos žurnale, tačiau ji to jam padalyti neleido. Ieškovei teigia, jog tai yra netiesa. Jis užsiregistravo ir pasirašė žurnale. Šią aplinkybę gali patvirtinti įrašas žurnale, kuris išreikalautinas.

25. Sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta, kad ieškovė pažeidė rūbininkės pareigybės aprašymo tam tikrus punktus. Ieškovė teigia, jog tiek 2020 m. birželio 23 d., reikalaudama nerūkyti neleistinoje vietoje, tiek 2020 m. rugsėjo 8 d., reikalaudama iš lankytojo užsiregistruoti žurnale, ji veikė kaip budėtoja, o ne rūbininkė. Būtent budėtojos pareigybės aprašyme nurodyta, kad ji turi reikalauti laikytis nustatytos tvarkos, registruoti pašalinius interesantus registracijos knygoje ir t.t.

26. Sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytų budėtojos pareigybės aprašymo punktų taip pat nepažeidė. Pavyzdžiui, nepažeidė šio aprašymo 4.2.2. punkto, nes žino ir išmano bendravimo, profesinės etikos ir elgesio kultūros pagrindus. Kiti Sprendime nurodyti budėtojos pareigybės aprašymo punktai apskritai negali būti taikomi 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d. įvykiams, analogiškai kaip ir Sprendime nurodyti Progimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių punktai, juolab, kad su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ieškovė nurodo, jog nebuvo net supažindinta.

27. Ieškovė teigia, jog nors 2020 m. rugsėjo 16 d. ji išsiuntė Progimnazijai savo pretenziją, tai nereiškė, kad iki 2020 m. rugsėjo 18 d. dvidešimt ketvirtos valandos ji neparašys išsamaus paaiškinimo dėl Nurodyme pasiaiškinti dėstomų aplinkybių. Ieškovės nuomone, darbo sutartis buvo nutraukta, su ja buvo visiškai atsiskaityta dar nepasibaigus terminui pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo.

28. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsakovė paaiškino, kad pirmasis ieškovės darbo drausmės pažeidimas užfiksuotas 2020 m. birželio 23 d., kai buvo gauti du pranešimai dėl galimai netinkamo ieškovės elgesio. Pirmasis pranešimas, įstaigoje užregistruotas Nr. P7-93, buvo gautas iš valytojos V. G., kuriame ji nurodo, kad ieškovė nuolat prie jos priekabiauja ir vadina įvairiais negražiais žodžiais. Antrasis pranešimas, Įstaigoje užregistruotas Nr. P7-94, buvo gautas iš ieškovės tiesioginio vadovo, direktoriaus pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams S. F. (toliau - Tiesioginis vadovas), kuriuo informavo atsakovą apie tai, kad 2020 m. birželio 23 d. ieškovė jį išvadino nepagarbiais ir įžeidžiančiais žodžiais. Įstaigos direktorė R. B. (toliau - Direktorė), gavusi V. G. ir Tiesioginio vadovo pranešimus dėl galimai ieškovės padarytų darbo pareigų pažeidimų, išsikvietė ieškovę į savo kabinetą, ir dalyvaujant jos Tiesioginiam vadovui supažindino su gautais darbuotojų pranešimais bei žodžiu pareikalavo pateikti paaiškinimą.

29. 2020 m. birželio 26 d. buvo gautas ieškovės surašytas dokumentas, pavadintas „Skundas“, ir Įstaigoje jis buvo užregistruotas Nr. P7-95 (toliau - Skundas). Jame ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio 23 d. rytą kiemsargis K. P. rūkė prie Įstaigos įėjimo, ir ieškovė paprašė jo nerūkyti. Nurodė, kad vėliau atėjęs jos Tiesioginis vadovas rūkančiam K. P. ne tik kad nieko nesakė, bet ir pats pradėjo rūkyti. Ieškovė paaiškino, kad Tiesioginis vadovas, norėdamas uždaryti Įstaigos duris, ją pastūmė. Ieškovė pažymėjo, kad dėl to ji patyrė ne tik fizinį nepatogumą dėl cigarečių dūmų kvapo, bet ir psichologinį bei moralinį smurtą. Toliau ieškovė Skunde nurodė, kad valytoja V. G., su kuria ankščiau sutardavo, pradėjo kiekvieną kartą praeidama pro ją užkliūti, ir mano, kad taip elgtis V. G. liepė Tiesioginis vadovas, kad galėtų „terorizuoti“ (taip nurodė ieškovė Skunde) pačią ieškovę, apkaltinant ją netinkamai dirbant.

30. Atsakovė, gavusi ieškovės Skundą, atliko tyrimą dėl jame nurodytų aplinkybių - apklausė Skunde minimus Tiesioginį vadovą ir K. P., kurie teikė paaiškinimus žodžiu ir raštu. Darbuotojas K. P. raštu nurodė, kad pati ieškovė elgiasi netinkamai - dažnai rytais neįleidžia jo į Įstaigą, neduoda raktų nuo persirengimo kambario, išvadina įžeidžiančiais žodžiais „debilas, gaidys, durnius“. Atsakovė, ištyrusi Skunde nurodytas aplinkybes, 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. SI-109 pateikė atsakymą ieškovei nurodydama, kad jos nepasitvirtino.

31. 2020 m. birželio 26 d. Įstaigos Direktorės kabinete ieškovės dar kartą žodžiu buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl 2020 m. birželio 23 d. gautų pranešimų, tačiau ieškovė ir šį kartą rašyti paaiškinimą atsisakė. Atsakovė tai nurodė akte. Atsakovė pažymėjo, kad nežiūrint to, kad atliko ieškovės Skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, Skundas iš esmės yra vertintinas kaip ieškovės paaiškinimas dėl 2020 m. birželio 23 d. Tiesioginio vadovo ir V. G. pranešimų apie galimai jos netinkamą elgesį.

32. 2020 m. birželio 26 d. raštu SI-109 atsakovė įspėjo ieškovę, kad 2020 m. birželio 23 d. nepagarbiai bendraudama su V. G. ir Tiesioginiu vadovu padarė darbo pareigų pažeidimą - pažeidė Rūbininko pareigybės 4.4 p., nustatantį gebėti tinkamai bendrauti su mokiniais, tėvais, darbuotojais ir kitais lankytojais bei 7.3 p., nustatantį, kad budėtoja yra atsakinga už emociškai saugios mokymosi aplinkos progimnazijos puoselėjimą, reagavimą į smurtą ir patyčias pagal progimnazijos nustatytą tvarką budėtojai pareigą laikytis bendravimo, profesinės etikos ir elgesio kultūros pagrindų (toliau - Įspėjimas). Įspėjimu ieškovei buvo pranešta, kad padarius antrą tokį patį pareigų pažeidimą per dvylika mėnesių, ieškovės Sutartis bus nutraukta pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, tačiau Įspėjimo ieškovė nepasirašė, nežiūrint to, kad jį perskaitė. Direktorė pažymėjo, kad paskutiniu metu vengdavo kalbėtis su ieškove apie jos elgesį viena, todėl visada pasikviesdavo dalyvauti pokalbyje ir administracijos darbuotojus, todėl supažindinant ieškovę su Įspėjimu dalyvavo ir jos Tiesioginis vadovas.

33. Antrasis ieškovės darbo pareigų pažeidimas užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 8 d., kai atsakovė gavo Įstaigos mokinio tėvo T.G. rašytinį nusiskundimą dėl ieškovės elgesio (toliau - Nusiskundimas). Nusiskundime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 13.15 val. atvykęs į susitartą susitikimą su Įstaigos Direktorės pavaduotoja, laikydamasis nustatytos tvarkos, norėjo pasirašyti Įstaigos lankytojų registracijos žurnale, tačiau ieškovė to jam padaryti neleido, nepagarbiai, pakeltu tonu, kartais rėkdama, bendravo bei jo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, tokius kaip „susna“, „valkata“. Atsakovė pažymėjo, kad po šio pažeidimo ieškovė iš karto tapo laikinai nedarbinga dėl ligos, ir nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d.. Laikinojo nedarbingumo laikotarpiui pasibaigus, 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. SI- 138 atsakovė nurodė ieškovei per 2 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. mokinio tėvo T.G. Nusiskundime nurodytų aplinkybių (b.1.54-55). 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo gauta ieškovės pretenzija (Įstaigoje užregistruota Nr. P7-135) (toliau - Pretenzija), kur ieškovė nurodė, kad neturi ką atsakyti į tėvo T.G. skundą, kad ji pavargo nuo beprasmiškų aiškinimųsi, todėl kategoriškai atsisako aiškintis. Pretenzija yra baigiama palinkint sėkmės.

34. 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas Sprendimas atleisti ieškovę iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovė laikosi pozicijos kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovės padaryti darbo drausmės pažeidimai yra pasikartojantys, tokie patys, t.y. to paties pobūdžio ir net identiški - nepagarbus, įžeidžiantis, kitą asmenį žeminantis ieškovės elgesys ir bendravimas su kitais Įstaigos darbuotojais ar trečiaisiais asmenimis. Be to, Sprendimą nutraukti ieškovės Sutartį atsakovė priėmė įvertinusi, kad toks ir panašus nepagarbus bei įžeidžiantis ieškovės elgesys tiek bendradarbių, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu buvo nuolat pasikartojantis per kelerius metus, ir yra vertintina kaip ypatingai sunkaus pobūdžio pažeidimai, kurie sukėlė tiesioginius neigiamus padarinius - ne tik pažeidė tų asmenų garbę bei orumą, juos pažemino, bet padarė žalos visos Įstaigos prestižui bei dalykinei reputacijai, be to, tokį ieškovės elgesį galėjo matyti ir Įstaigos auklėtiniai, t.y. vaikai. Atsakovė prašo ieškovės ieškinį atmesti.

35. DK 231 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. 2021 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu siekiant išsamiai išnagrinėti šalių ginčą ir nustatyti bylai svarbias aplinkybes nuspręsta iš Darbo ginčų komisijos išreikalauti darbo ginčo posėdžių garso įrašus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė teismo remtis liudytojų atsakovės darbuotojų A. Ž., K. P., S. F. paaiškinimais duotais Darbo ginčų komisijos posėdyje.

36. 2020 m. lapkričio 4 d. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu nurodyti asmenys atsakovės prašymu buvo apklausti liudytojais.

37. Liudytoja A. Ž., Įstaigos raštinės administratorė nurodė, kad Įstaigoje dirba nuo 1993 metų. Dėl 2020 m. birželio 23 d. gautų darbuotojų V. G. ir ieškovės Tiesioginio vadovo pranešimų paaiškino, kad juos gavus ieškovė buvo iškviesta į Direktorės kabinetą. Po pokalbio su Direktore ieškovė pasiėmė iš jos popieriaus (jį imdavo sistemingai), ir pasakiusi „dabar aš jums paaiškinsiu“, išėjo iš raštinės. 2020 m. birželio 26 d. raštinėje buvo gautas ieškovės Skundas, ir jos nuomone, kaip atsakas į 2020 m. birželio 23 d. V. G. ir Tiesioginio vadovo pranešimus. Liudytoja pažymėjo, kad ieškovė sistemingai konfliktuodavo su bendradarbiais, o kartą ir jai pačiai teko sulaukti keisto ieškovės pasisakymo apie jos balsą telefonu.

38. Liudytojas K. P., Įstaigos kiemsargis nurodė, kad Įstaigoje dirba 13 metų. Paaiškino, kad ieškovė sistemingai, kartą ar du per savaitę jį užgauliodavo, vadindavo įžeidžiančiais žodžiais, kartais neleisdavo persirengti rūbinėje, liepdavo dirbti su švariais rūbais, kritikuodavo jo išvaizdą. Nurodė, kad apie tokį ieškovės elgesį ne kartą yra skundęsis žodžiu savo (ir ieškovės) Tiesioginiam vadovui, kelis kartus yra ir rašęs jam raštu, o 2020 m. birželio 26 d. apie ieškovės elgesį parašė Direktorei.

39. Liudytoja V. G., Įstaigos valytoja nurodė, kad su ieškove ankščiau santykiai buvo draugiški, tačiau po kurio laiko viskas pasikeitė - ieškovė pradėjo skleisti apie ją įvairias apkalbas, nepagarbiai bendrauti, vadinti įžeidžiančiais žodžiais. Liudytoja paaiškino, kad ji pradėjo vengti su ieškove bet kokio bendravimo. Nurodė, kad ne kartą dėl netinkamo ieškovės elgesio ji guodėsi Direktorei, raštu pranešimų apie tai nerašė, tačiau galiausiai 2020 m. birželio 23 d. nusprendė į Direktorę kreiptis raštu.

40. Liudytojas S. F., Įstaigos direktoriaus pavaduotojas ūkio ir bendriesiems reikalams, ieškovės Tiesioginis vadovas nurodė, kad Įstaigoje dirba 22 metus. Paaiškino, kad ieškovė Įstaigoje dirbo 7 metus ir pirmus metus dirbo gerai, tačiau vėliau prasidėjo įvairūs konfliktai tiek su Įstaigos administracija, tiek su darbuotojais, tiek su lankytojais. Su juo, kaip Tiesioginiu vadovu ieškovė konfliktuodavo ypač dažnai - net paklausus kaip sekasi ar duodant nurodymus dėl darbo sulaukdavo ieškovės neigiamos reakcijos, pašaipių komentarų. Pažymėjo, kad apie netinkamą ieškovės elgesį ne kartą žodžiu ir raštu yra informavęs Direktorę. 2020 m. birželio 26 d. apie 11 val., eidamas pro ieškovę, išgirdo jam sakomus žodžius „parazite, eik iš čia“ (pažymėjo, kad tokie žodžiai buvo pakartoti kelis kartus), todėl ir parašė pranešimą Direktorei apie ieškovės elgesį.

41. DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos, įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 ir 6 dalys).

42. Taigi, darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu tvarka detaliai reglamentuojama imperatyviomis normomis. Visų pirma reikalaujama, kad darbdavys turėtų visapusišką informaciją apie darbuotojo padarytą pažeidimą, todėl darbdavys privalo reikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo.

43. Tokio reikalavimo forma nėra įvardijama, bet darbdavys turi būti pasirengęs įrodyti reikalavimo pateikimo faktą, laiką ir turinį (tiksliai aprašytas galimas pažeidimas ir kokias aplinkybes turi paaiškinti darbuotojas). Reikalavime nurodytas paaiškinimo pateikimo terminas turi būti protingas (įvertinant darbuotojo nebuvimą darbe, administracijos darbo laiką, galimybes patikrinti faktų teisingumą). Darbuotojas savo paaiškinimą turi pateikti raštu darbdavio nurodytam asmeniui arba įprastai naudojamomis informacinių technologinių priemonėmis. Darbuotojas turi pareigą pasiaiškinti per darbdavio nustatytą protingą terminą. Jei per nustatytą terminą darbuotojas nepateikia paaiškinimo, sprendimą darbdavys gali priimti ir jo negavęs, remdamasis savo turimais duomenimis. Gavęs paaiškinimą ir įvertinęs visas aplinkybes, darbdavys gali priimti tam tikrus sprendimus: 1) konstatuoti darbo pareigų pažeidimą buvus šiurkštų ir nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu; 2) konstatuoti darbo pareigų pažeidimą buvus šiurkštų, bet darbo sutarties nenutraukti, įvertinus DK 58 straipsnio 5 dalies nurodytas aplinkybes; 3) konstatuoti, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą (nešiurkštų) ir darbo sutarties nenutraukti (pavyzdžiui, dėl to, kad tai pirmasis tokio pobūdžio darbuotojo padarytas pažeidimas per paskutinius dvylika mėnesių). Tokiu atveju darbuotojas laikomas padaręs darbo pareigų pažeidimą ir tai galėtų turėti įtakos vertinant jo vėlesnį darbą, jeigu tik darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėtų apie galimą atleidimą už antrą tokį patį pažeidimą, 4) konstatuoti, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą (nešiurkštų) ir nutraukti darbo sutartį pagal 58 straipsnio 1 dalį, jeigu per paskutinius dvylika mėnesių buvo darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas; 5) konstatuoti, kad jokio darbo pareigų pažeidimo darbuotojas nepadarė.

44. Darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo konstatavimas, sprendimas nutraukti darbo sutartį ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą darbo pareigų pažeidimą gali būti fiksuojamas vienu ar keliais darbdavio vidiniais dokumentais, su kuriais darbuotojas turi būti supažindindamas raštu. Pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės dėl darbo sutarties nutraukimo buvimą tenka darbdaviui. Be to, kaip pagrįstai teigiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje, darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo pareigų pažeidimu (LAT 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

45. Darbuotojo atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės yra pati griežčiausia priemonė, kurią gali taikyti darbdavys darbuotojui, pažeidusiam darbo tvardą, sukelianti ne tik dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bet finansinius padarinius darbuotojui (darbuotoją atleidus iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu, darbuotojui tris mėnesius nėra mokama nedarbo draudimo išmoka), todėl prieš priimdamas tokį sprendimą darbdavys turi labai gerai įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja visos sąlygos dėl darbuotojo atleidimo (pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių), bet taip pat ir jo elgesį bei darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo, ir ar darbuotojo atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė, ir tokią proporcingumo sąlygą įstatymų leidėjas tiesiogiai įtvirtino DK 58 straipsnio 5 dalyje. Ši formuluotė kartu su formuluote, jog šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas „gali būti“ priežastis darbo sutarčiai nutraukti lemia LAT pradėtą plėtoti taisyklę - net jeigu yra nustatytas Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas arba per dvylika mėnesių padarytas toks pats pažeidimas, savaime nereiškia, kad vien dėl to darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. LAT formuojamas DK 58 straipsnio nuostatų aiškinimas lemia tai, kad netgi nustačius, kad darbuotojas yra padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba tokį patį pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių, darbdavys neįvertinęs darbuotojo elgesio visų, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, o ypač proporcingumo aspektu, negali būti tikras, kad priimtas sprendimas atleisti darbuotoją dėl jo kaltės galiausiai darbo ginčus nagrinėjančių organų nebus pripažintas neteisėtu ir nesukels neigiamų finansinių pasekmių.

46. Atsakovės atstovė Direktorė 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. vykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad ji 2020 m. birželio 23 d. gavusi V. G. ir Tiesioginio vadovo pranešimus apie netinkamą ieškovės elgesį nusprendė išsiaiškinti galimą ieškovės darbo drausmės pažeidimą, todėl direktorės teigimu, išsikvietė ieškovę į savo kabinetą, ir žodžiu pareikalavo ieškovės pateikti paaiškinimą. Direktorė pripažino, kad reikalavimas dėl paaiškinimo pateikimo ieškovei nebuvo teiktas raštu, o tik žodžiu, tačiau paaiškino, kad tokia tvarka ieškovės atžvilgiu buvo įprasta. Direktorė paaiškino, kad ieškovė buvo linkusi pažeidinėti darbo drausmę - vėluodavo į darbą, per anksti nakčiai „priduodavo“ signalizaciją, nemandagiai bendraudavo su mokytojais, Įstaigos lankytojais. Direktorė, tiek žodžiu, tiek raštu (atsiliepimo DOK-3673 priedas Nr. 15, DGK 2021 m. sausio 13 d. pateikti dokumentai ZIP priedas) gavusi nusiskundimų iš Įstaigos darbuotojų ar lankytojų apie netinkamą ieškovės elgesį, su ieškove pakalbėdavo, kad taip elgtis negalima, ir tokių pokalbių metu žodžiu ir paprašydavo ieškovės pateikti paaiškinimą. Direktorė pažymėjo, kad ieškovė paaiškinimus visada pateikdavo (DGK 2021 m. sausio 13 d. pateikti dokumentai ZIP priedas), ir tokios priemonės, kaip pokalbis su ieškove, paaiškinimo pateikimas bei įspėjimas raštu ją kuriam laikui sudrausmindavo - ieškovės elgesys pagerėdavo. Atsakovė paaiškino, kad kiekvieną kartą ieškovei pažeidus darbo drausmę tikėjosi, kad toks elgesys daugiau nebesikartos, be to, puikiai suprasdama ieškovės sudėtingą šeiminę situaciją (ieškovė viena augina nepilnametį vaiką) jos atleisti iš darbo ketinimų net neturėjo, ir netgi priešingai - įvairiais būdais bandė ją palaikyti (pagirti, paskatinti tinkamai elgtis, ir net įteikė padėkos raštą Įstaigai švenčiant jubiliejų, kurį vėliau ieškovė grąžino Direktorei).

47. Ieškovė 2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl 2020 m. birželio 23 d. įvykių pas direktorę kviesta nebuvo, pasiaiškinimo pateikti taip pat nebuvo prašyta, o apie 2020 m. birželio 26 d. įspėjimą ji nežinojo ir su juo taip pat supažindinta nebuvo, prieštaravo DGK sprendime nurodytoms aplinkybėms. DGK sprendime 6 lapo 2 pastraipoje nurodyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 12 d. vykusio posėdžio metu teigė, kad 2020 m. birželio 23 d. iškviesta į Direktorės kabinetą nesuprato, kokį darbo drausmės pažeidimą ji padarė, todėl paaiškinimo ir neteikė, o 2020 m. birželio 26 d. atsakovei pateikė Skundą.

48. Į bylą atsakovė su atsiliepimu pateikė 2020 m. birželio 26 d. aktą, kuriame nurodyta, kad „R. B., budėtoja, rūbininkė, 2020 m. birželio 26 d. buvo supažindinta su dėl jos netinkamo elgesio darbuotojų parašytais skundais. R. B. atsisakė rašyti pasiaiškinimą“, kuris yra pasirašytas atsakovės direktorės ir direktorės pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams S. F. (atsiliepimo priedas Nr. 9). Į bylą atsakovė taip pat pateikė 2020 m. birželio 26 d. raštą Dėl įspėjimo, kuriame nurodoma, jog ieškovė informuojama, kad ji įvykdė darbo pareigų pažeidimą – nepagarbiai bendravo su bendradarbiais, tuo pažeisdama pareigybės aprašymo 4.2.2 punktą – bendravimo, profesinės etikos ir elgesio kultūros pagrindus bei 7.3 punktą – atsakinga už emociškai saugią mokymo(si) aplinką progimnazijoje. Ieškovė yra įspėjama, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi darbo sutartis su ja, padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, bus nutraukta, kuriame nurodyta, kad „R. B., budėtoja, rūbininkė, 2020 m. birželio 26 d. perskaitė tekstą ir atsisakė pasirašyti“, kuris yra pasirašytas atsakovės direktorės ir direktorės pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams S. F. (atsiliepimo priedas Nr. 10). Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės Skundas laikytinas įrodymu, jog ieškovei buvo žinoma, dėl kokio 2020 m. birželio 23 d. darbo drausmės pažeidimo ieškovė turėjo pateikti paaiškinimą, o jį patį galima vertinti ir kaip ieškovės paaiškinimą.

49. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad ieškovės teiktas Skundas parodo, jog jai buvo suprantama darbo drausmės pažeidimo esmė, tačiau pats Skundas nelaikytinas paaiškinimu. Šią išvadą suponuoja ieškovės Skundo turinys: pirma, Skunde ieškovės aprašomi įvykiai įvyko 2020 m. birželio 23 d., t.y. nurodoma ta diena, kai V. G. ir Tiesioginis vadovas pranešė Direktorei apie netinkamą ieškovės elgesį; antra, Skunde minimi V. G. ir S. F. - tiesioginis ieškovės vadovas, kuriuos ieškovė kaltina netinkamu elgesiu jos atžvilgiu, t.y. ieškovė nurodo tuos pačius asmenis, kurie 2020 m. birželio 23 d. pranešė Direktorei apie ieškovės netinkamą elgesį jų atžvilgiu; trečia, Skundas buvo gautas tą pačią dieną kaip ir V. G. ir S. F. tarnybiniai pranešimai, kaip nurodo atsakovė - po ieškovės pokalbio su Direktore dėl galimo darbo drausmės pažeidimo 2020 m. birželio 23 d. Tokią išvadą suponuoja, tai, kad V. G. pranešimui atsakovės suteiktas numeris P7-93, S. F. pranešimui - numeris P7-94,o ieškovės pateikto Skundo numeris - P7-95, 2020 m. birželio 26 d. K. P. pateikto pareiškimo numeris – P7-96. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovės skundas atsakovei buvo pateiktas po V. G. ir S. F. gautų pranešimų. Teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, susipažinęs su rašytine medžiaga, išklausęs į bylą pateiktų DGK posėdžio įrašų (2021 m. balandžio 22 d. į bylą pateiktas DOK-17945) konstatuoja, kad ieškovė negalėjo nesuprasti, dėl kokių įvykių, įvykusių 2020 m. birželio 23 d., atsakovė prašė pateikti paaiškinimą, ir daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė žodžiu buvo supažindinta su 2020 m. birželio 23 d. atsakovės darbuotojų gautais skundais dėl atsakovės elgesio, tačiau priėmė sprendimą to nedaryti, pateikdama Skundą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nežiūrint darbuotojui nustatytos pareigos pateikti paaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, jis gali to ir nedaryti, tačiau aplinkybę, kad paaiškinimą pateikti pareikalavo, turi įrodyti darbdavys.

50. Atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimai taip pat gali būti laikomi pagrindu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Pabrėžtina, kad ne bet koks, o tik esminis atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas turėtų būti laikomas pagrindu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į darbą. Formalūs, procedūrinio pobūdžio pažeidimai (procedūrinių terminų nesilaikymas, dokumentų įforminimo procedūros pažeidimai ir kt.), atsižvelgiant į jų padarinius (ar pažeistos atleidžiamo darbuotojo teisės ir teisėti lūkesčiai, teisėtumo ir kiti principai), gali būti ir nelaikomi teisėtu atleidimo iš darbo pagrindu. Esminiais atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimais neturėtų būti laikomas įspėjimo terminų nesilaikymas, rašytinio paaiškinimo nebuvimas (DK 58 straipsnio 4 dalis), suklydimas dėl išeitinės išmokos dydžio ir pan. Ar konkrečios aplinkybės laikytinos teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius, ar padaryti atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių tas atleidimas turi būti pripažintas neteisėtu, privalo nuspręsti darbo ginčą nagrinėjantis organas, įvertinęs aplinkybių visumą.

51. Dėl DK imperatyviai nustatytos pareigos darbdaviui pareikalauti darbuotojo, pažeidusio darbo drausmę, pateikti paaiškinimą teismas vadovaudamasi LAT praktika pažymi, kad darbo ginčus nagrinėjantiems organams (darbo ginčų komisijai ar teismui) išnagrinėjus bylą ir nustačius, jog darbo pareigų pažeidimas iš tikrųjų padarytas, bylos aplinkybių kontekste nepareikalavimas raštu pateikti paaiškinimą yra formalus procedūros pažeidimas, negalintis lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (LAT 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2019). Taigi vadovaujantis šia LAT suformuluota praktika, kad jei darbdavys darbuotojo, pažeidusio darbo drausmę, pateikti paaiškinimo raštu nepaprašo, o darbo drausmė buvo pažeista, darbdavys nepraranda teisės spręsti klausimą dėl tokio darbuotojo atleidimo.

52. Taip pat nustatyta, kad atsakovė, nepaisant to, kad pati Skundą vertino kaip pateiktą ieškovės paaiškinimą dėl 2020 m. birželio 23 d. V. G. ir Tiesioginio vadovo pranešimų, ieškovės Skunde nurodytas aplinkybes ištyrė, ir nustačiusi, kad jos nepasitvirtino, raštu ieškovei pateikė atsakymą (2021 m. sausio 13 d. į bylą pateiktas DOK-1926, ZIP priedo 2 PDF failas 24 l.). Iš į bylą atsakovės pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovė reaguodavo į ieškovės pateikiamus pranešimus dėl galimų pažeidimų jos atžvilgiu - juos ištyrusi pateikdavo atsakymus (2021 m. sausio 13 d. į bylą pateiktas DOK-1926, ZIP priedo 2 PDF failas 24 l., 5 PDF priedo 9 l.). 2020 m. birželio 23 d. Įspėjimu atsakovė ieškovę įspėjo, kad padarius antrą tokį patį pareigų pažeidimą, t.y jei ieškovė ir toliau nepagarbiai bendraus su bendradarbiais, tuo pažeidžiant Pareigybes, bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš darbo. Ieškovė teigia, jog jai apie 2020 m. birželio 23 d. gautus skundus ir 2020 m. birželio 26 d. gautą įspėjimą Nr. S1-107 nebuvo žinoma, ir jeigu atsakovės teigimu, ji atsisakė susipažinti ir pasirašyti įspėjimą, kaip direktorė teigia, atsakovė galėjo šiuos dokumentus išsiųsti ieškovei paštu arba elektroniniu paštu ir tokiu atveju turėtų įrodymą, jog ieškovė yra gavusi įspėjimą ir susipažinusi su juo. Ieškovės įsitikinimu, šie dokumentai arba surašyti atgaline data, arba buvo laikomi paslaptyje, kad pasitaikius progai, netikėtai duoti jiems eigą. Atsakovė tuo tarpu atsiliepime nurodo, jog be atsakovės teiginių, kad ieškovė 2020 m. birželio 26 d. buvo informuota duodant ieškovei susipažinti įspėjimą Nr. S1-107, pakvietus ją pas direktorę į kabinetą, patvirtino ir DGK 2020 m. lapkričio 4 d. posėdyje dalyvavę liudytojai, o taip pat pati ieškovė DGK 2020 m. spalio 12 d. posėdyje. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorė atsakydama į teismo klausimą, kodėl 2020 m. birželio 26 d. Įspėjimas Nr. S1-107 nebuvo išsiųstas ieškovei paštu ar elektroniniu paštu paaiškino, jog pagal susiklosčiusią praktiką tarp šalių, ieškovė būdavo pakviečiama pas direktorę į kabinetą ir direktorei paprašius pateikti pasiaiškinimą, ieškovė juos pateikdavo raštu, pasiaiškindavo, direktorė pasikalbėdavo su ieškove ir laikinai, jos elgesys pagerėdavo. Šių aplinkybių, kad ieškovė būdavo pakviečiama pas direktorę į kabinetą pasiaiškinti nepaneigė ir ieškovė. DGK byloje esantys atsakovės pateikti rašytiniai duomenys, apie ankstesniu laikotarpiu gautus skundus dėl ieškovės elgesio ir ieškovės teiktus rašytinius paaiškinimus patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes dėl žodinių nusiskundimų pagarsinimo ieškovei ir nurodymų ieškovei teikimo žodžiu pateikti pasiaiškinimus dėl jos elgesio. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė apie galimą 2020 m. birželio 23 d. darbo pareigų pažeidimą buvo informuota, turėjo galimybę pateikti pasiaiškinimą, apie 2020 m. birželio 26 d. rašytinį įspėjimą Nr. S1-107 buvo informuota, atsakovei nepažeidžiant nustatyto 1 vieno mėnesio termino (DK 58 straipsnio 4 dalis), tačiau nepaisant to, kad Įspėjimą ieškovė perskaitė, raštu patvirtinti, kad su juo susipažino, atsisakė.

53. Analogiškos aplinkybės dėl paaiškinimo pateikimo nustatytos ir dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. pareigų pažeidimo, kai Direktorė gavo Nusiskundimą, ir jau raštu 2020 m. rugsėjo 16 d. paprašė ieškovės pateikti paaiškinimą (šią aplinkybę pripažino abi šalys, rašytinis prašymas pasiaiškinti dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. galimo pareigų pažeidimo ieškovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu) - tą pačią dieną ieškovė pateikė Pretenziją.

54. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad reaguojant į 2020 m. rugsėjo 8 d. gautą mokinio tėvo nusiskundimą, atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. nurodymu pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. SI-138 informavo ieškovę apie gautą nusiskundimą ir galimai jos padarytą darbo pareigų pažeidimą bei paprašė per dvi darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodomų aplinkybių. Kaip ir ankstesniais atvejais, kada buvo bandoma ieškovei įteikti įvairius dokumentus, taip ir šiuo atveju, atsakovės vadovei bei ieškovės tiesioginiam vadovui bandant pasirašytinai įteikti ieškovei šį nurodymą pasiaiškinti, ieškovė su juo susipažino, tačiau atsisakė jį priimti ar pasirašyti, kad gavo. Be to, juokėsi ir replikavo, kad „ką norite, tą ir darykite“ (atsiliepimo Priedas Nr. 13).

55. Atsakovės nuomone, nors ieškovė, kaip ir ankstesniais kartais, įskaitant ir 2020 m. birželio 26 d. teiktus dokumentus, atsisakė priimti 2020 m. rugsėjo 16 d. nurodymą pasiaiškinti, bet iš ieškovės 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo gauta ieškovės minima pretenzija Nr. 18 (atsiliepimo Priedas Nr. 14), kurią, kaip nurodo pati ieškovė, ji parašė atsakydama į gautą prašymą pasiaiškinti (taigi pretenzija pagrįstai vertintina kaip ieškovės pasiaiškinimas), ir kuria ji pati dar kartą aiškiai patvirtina, kad su minimu tėvo skundu ir atsakovės prašymu pasiaiškinti yra tinkamai supažindinta bei nurodo „kategoriškai atsisakau aiškintis“. Šie ieškovės veiksmai, atsakovės nuomone, dar kartą akivaizdžiai patvirtina susiformavusį tokį ieškovės elgesį tokiais atvejais, t.y. ir tai, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta ir su ankstesniais atsakovės priimtais sprendimai, įskaitant ir 2020 m. birželio 26 d. įspėjimą.

56. Atsakovė pažymi tai, kad tik ieškinyje teismui ieškovė nurodo visiškai naujas, tačiau lengvai jos pačios ankstesniais teiginiais paneigiamas, aplinkybes, kad neva jai nebuvo suteikta pakankamai laiko pasiaiškinti dėl mokinio tėvo skunde nurodomų aplinkybių (šiuo dar kartą ieškovė patvirtina, kad su skundu ir nurodymu pasiaiškinti buvo tinkamai supažindinta), teigdama, kad „Nors 2020 m. rugsėjo 16 d. aš išsiunčiau Progimnazijai savo pretenziją, tai nereiškia, kad iki 2020 m. rugsėjo 18 d. dvidešimt ketvirtos valandos aš neparašysiu išsamaus paaiškinimo dėl Nurodyme pasiaiškinti dėstomų aplinkybių“. Toks, kaip ir minėta, tik ieškinyje pirmą kartą ieškovės nurodomas argumentas, atsakovės nuomone, laikytinas ieškovės naujai sugalvota gynybine priemone, kuri visiškai neatitinka pačios ieškovės pirminiuose rašytiniuose dokumentuose, jos aiškiai išreikštos nuomonės ir pozicijos atsakovei, kad jokio pasiaiškinimo dėl mokinio tėvo skundo aplinkybių ieškovė neteiks ir net nesiruošia teikti: 2020 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje ieškovė aiškiai nurodo: „neturiu ką atsakyti į paminėtą tėvo skundą. Pavargau nuo beprasmių aiškinimusi. Ir todėl kategoriškai atsisakau aiškintis; 2020 m. spalio 19 d. paaiškinimuose darbo ginčų komisijai ieškovė nurodo: „2020 m. rugsėjo 16 d. Vadovei neteikiau pasiaiškinimo į 2020 m. rugsėjo 8 d. nusiskundimą, nes nusiskundimas buvo nepagrįstas, ir tą dieną jaučiausi nukentėjusi ir patyrusi smurtą nuo to žmogaus. Tai Vadovės prašymas pasiaiškinti atrodė kaip neteisėtas kaltinimas“.

57. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į pačios ieškovės pirminius paaiškinimus dėl jos veiksmų susipažinus su atsakovės pateiktu nurodymu pasiaiškinti, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai atsakovei tiek žodžiu 2020 m. rugsėjo 16 d. pokalbio metu, tiek ir raštu tą pačią dieną pateiktoje pretenzijoje (o vėliau ir darbo ginčų komisijai teiktuose paaiškinimuose) patvirtino (išreiškė savo valią), kad pasiaiškinimo neteiks ir nesiruošia bei atsisako jį teikti. Bet to, tą pačią dieną pateikdama 2020 m. rugsėjo 16 d. pretenziją atsakovei, kuri pagrįstai laikytina ir ieškovės pasiaiškinimu, ieškovė aiškiai parodė, kad laiko pasiaiškinimo pateikimui ji turėjo pakankamai. Tokia pat išvada visiškai pagrįstai padaryta ir DGK sprendime. Atsakovės nuomone, ir ši ieškovės ieškinyje nurodoma aplinkybė yra nepagrįsta ir neatitinkanti tikrųjų faktinių aplinkybių.

58. Sutiktina, su atsakovės nurodoma pozicija, jog tai, kad ieškovė buvo tinkamai informuota ir aiškiai suprato apie pradėtą galimo darbo pareigų tyrimą dėl minėto tėvo 2020 m. rugsėjo 8 d. skundo, patvirtina ir pati ieškovė tiek savo dokumentuose, teiktuose DGK, tiek ir ieškinyje, kuriame dėsto: „Aš jį pradėjau skaityti, supratau dėl ko jis surašytas ir nebaigusi skaityti grąžinau direktorei“. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovės, kaip darbdavės, teisę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio nuostatomis, inicijuoti galimai darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimą ir aiškintis susijusias aplinkybes, ieškovė nepagrįstai vertina kaip atsakovės tariamą spaudimą jai, o savo 2020 m. spalio 19 d. papildomuose paaiškinimuose darbo ginčų komisijai, vėl gi, nurodo, kad „Vadovės prašymas pasiaiškinti atrodė kaip neteisėtas kaltinimas“ bei, jog „mokyklos Vadovės prašymą pasiaiškinti „dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, kuris įvyko 09.08“, priėmiau kaip psichologini smurtą ir susidorojimą. <...> Grįžusi namo parašiau pretenziją Direktorei (Nr. 18)“, kadangi atsakovė atlikdama galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą laikėsi privalomų teisės aktų reikalavimų.

59. Teismo nuomone, atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. gavusi ieškovės pretenziją, pagrįstai vertino, jog ieškovė rašytinio paaiškinimo dėl jai 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikto nurodymo pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. SI-138 neteiks, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės nurodomos aplinkybės, jog nors 2020 m. rugsėjo 16 d. ji išsiuntė atsakovei savo pretenziją, tai nereiškė, kad iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 00.00 val., t.y. per 2 darbo dienas, ji neparašys išsamaus paaiškinimo dėl Nurodyme pasiaiškinti dėstomų aplinkybių, atmestinos kaip nepagrįstos (CPK 178,185 straipsniai).

60. Teismas išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovės konstatuotu ieškovės darbo drausmės pažeidimu, įvertinęs ieškovės atsakovei 2020 m. rugsėjo 16 d. surašytą pretenziją, konstatuoja, jog ieškovei buvo žinoma, ji suprato, dėl ko turi pateikti paaiškinimą, tačiau kategoriškai atsisakė tai padaryti.

61. Atsakovė teigia, kad ieškovė padarė du tokius pačius darbo drausmės pažeidimus, t.y. 2020 m. rugsėjo 23 d., nepagarbiai, užgauliai bendraudama su V. G. ir Tiesioginiu vadovu (bylos nagrinėjimo metu iš DGK apklaustų liudytojų paaiškinimų, surinktų dokumentų buvo sprendžiama, kad ieškovė taip bendraudavo nuolat, tačiau tik 2020 m. birželio 23 d. V. G. ir Tiesioginis vadovas apie tai nusprendė pranešti Direktorei raštu) ir 2020 m. rugsėjo 8 d., nepagarbiai, žeminančiai bendraudama su į Įstaigą atvykusiu mokinio tėvu T.G., todėl priėmė sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi.

62. DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, padariusiu antrą tokį patį pareigų pažeidimą galima tik tada, kai pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. LAT 2019 m. liepos 5 d. išnagrinėję civilinę bylą Nr. e3K-3-244-248/2019 išaiškino antrojo tokio paties pažeidimo sąlygą. LAT pasisakė, kad ši sąlyga neturėtų būti aiškinama siaurai, kaip reikalavimas, jog pažeidimai būtų identiški, taip pat ir pernelyg plačiai - kad tokiu pačiu pažeidimu nebūtų pripažįstamas bet koks darbo pareigų pažeidimas. LAT sprendė, kad „tokiu pačiu“ pažeidimu laikytini darbo pareigų pažeidimai, padalyti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio (pavyzdžiui, finansinės drausmės pažeidimai, Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai, pažeidimai darbų saugos reikalavimų srityje, neatvykimas į darbą ar kitoks darbo laiko režimo ir naudojimo pažeidimas ir kt.). Tokio grupavimo pagrindu neturėtų būti bendro pobūdžio, visų pareigų atlikimui taikytinos nuostatos, kaip, pavyzdžiui, reikalavimas atliekant darbo funkcijas laikytis teisės aktų nuostatų. Ar darbo pareigų pažeidimai laikytini tokiais pačiais, gali priklausyti ir nuo darbuotojo atliekamų funkcijų bei pareigų apimties ir įvairovės (pavyzdžiui, skirtingi kriterijai galėtų būti taikomi vadovaujantiems darbuotojams, atsakingiems už visą įmonės ar įstaigos veiklą ar didelę veiklos sritį, bei tiems darbuotojams, kurių veikios sritis siaura, konkrečiai apibrėžta). Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ankstesnis, teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotas, ir vėlesnis, padarytas per dvylika mėnesių, darbo pareigų pažeidimai vertintini kaip tokie patys šios teisės normos prasme.

63. Tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. P1-409 pagal kurią ieškovė pas atsakovę dirbo rūbininkės, budėtojos pareigose. Detalios ieškovės darbo funkcijos išdėstytos rūbininkės pareigybės aprašyme (atsiliepimo priedas Nr. 2) bei budėtojos pareigybės aprašyme (atsiliepimo priedas Nr. 3), patvirtintuose atsakovės direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. VI-94, su kuriais ieškovė yra susipažinusi 2017 m. rugpjūčio 1 d., ką patvirtina jos parašas aprašymų pabaigoje.

64. Atsakovės į bylą pateiktų Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80 punkte numatyta, kad progimnazijos darbuotojas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad jis savo elgesiu reprezentuoja Progimnaziją, pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą bendruomenę ir visus švietimo sistemos darbuotojus; 81 punkte numatyta, kad darbuotojai turi stengtis tobulinti savo kalbos ir bendravimo kultūrą. Draudžiama darbe vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius, darbo vietoje laikyti necenzūrinio arba žeminančio asmens garbę ir orumą turinio informaciją; 82 punkte numatyta, kad progimnazijoje palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, interesantais ir kitais asmenimis; 83. punkte numatyta, kad visi bendruomenes nariai tarpusavio santykius privalo grįsti tarpusavio supratimo, pasitikėjimo, tolerancijos, taktiškumo, kolegialumo, geranoriškumo, nešališkumo, nediskriminavimo ir abipusės pagarbos principais; 84.1. punkte numatyta, kad negalimas progimnazijos mokinių, jų Tėvų ar kolegų žeminimas naudojantis savo kaip darbuotojo viršenybe (piktavališkas ironizavimas, įžeidinėjimas);

65. Atsakovės į bylą pateiktų Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos rūbininko pareigybės aprašymo 4.4 ir 7.3 punktuose ir budėtojo pareigybės aprašymo 4.2.2 ir 7.3 punktuose numatyta, kad progimnazijos rūbininkas ir budėtojas turi gebėti bendrauti su mokiniais, tėvais (globėjais, rūpintojais), darbuotojais, kitais lankytojais, privalo žinoti ir išmanyti bendravimo, profesinės etikos, kalbos kultūros normų reikalavimus bei yra atsakingas už emociškai saugios ugdymo(si) aplinkos mokykloje puoselėjimą, reagavimą į smurtą ir patyčias pagal mokyklos nustatytą tvarką.

66. Teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotą klausimą ieškovė nurodė, jog su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindinta, tačiau įsidarbinant pas atsakovę jai buvo duoti kažkokie dokumentai pasirašymui, bet ji neturėjo laiko kada skaityti ir pasirašė neskaičiusi, kadangi jai reikėjo darbo. Priešingai nei ieškovė nurodo, ji buvo susipažinusi ir su darbovietėje galiojusiomis darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis atsakovės direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-76 (atsiliepimo priedas Nr. 4). Tai, kad ieškovė su šiomis darbo tvarkos taisyklėmis susipažino, patvirtina jos pačios ranka darytas įrašas ir parašas (žr. sąrašo 77 eilės numerį).

67. 2021 m. gegužės 5 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose prašė teismo vertinti atsakovės nurodomus ieškovės darbo drausmės pažeidimus, t.y. 2020 m. birželio 23 d. ir rugsėjo 8 d., o ne ankstesnius, kadangi su jais ieškovė nebuvo supažindinta, o jeigu ir buvo supažindinta, tai jie nėra minimi įsakyme dėl ieškovės atleidimo. Atstovas teigia, jog DGK posėdžiuose kalbama bendromis frazėmis, nesigilinama į ginčo esmę. Pažymi, jog į bylą nėra pateikti konflikto įvykusio 2020 m. rugsėjo 8 d. su mokinio tėvu įrašai, todėl kyla klausimas, kodėl yra tikima mokinio tėvu, o ne ieškove. Atsakovės direktorė atsakydama į ieškovės atstovo nurodomas aplinkybes, paaiškino, jog ieškovė, kai jos buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą apie mokinio tėvo nepagarbų elgesį neminėjo, apie tai pradėjo šnekėti tik DKG metu, kada vaizdo įrašai jau nebebuvo išsaugoti. Direktorės teigimu, jeigu mokinio tėvas būtų elgęsis nepagarbiai, ieškovė iškarto būtų tai nurodžiusi, nes žinojo, kad yra daromi vaizdo įrašai. Direktorė pažymėjo, kad su ja ieškovė visada bendravo pagarbiai, tačiau jos elgesys su kitais įstaigos darbuotojais ir lankytojais buvo nepagarbus ir įžeidžiantis, todėl ieškovei suteikus ne vieną kartą galimybę pasitaisyti, po paskutinio mokinio tėvo nusiskundimo gavimo buvo nuspręsta ieškovę atleisti iš darbo, kadangi ieškovės elgesys tik agresyvėjo ir intensyvėjo. Sprendimas nutraukti darbo sutartį iškarto po ieškovės 2020 m. rugsėjo 16 d. pateiktos pretenzijos buvo priimtas dėl kolektyvo saugių darbo sąlygų, bendros darbinės atmosferos, kadangi to nepadarius, kiti darbuotojai būtų apkaltinę direktorę neveiklumu dėl tinkamų darbo sąlygų nesudarymo.

68. 2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsakydama į teismo užduotą klausimą kokie buvo jos santykiai su kolegomis nurodė, kad santykiai buvo normalūs, su visais bendravo, nei vieno nestumdė, vaikščiojo normaliai, dirbdama stengėsi neklysti, todėl teigia, kad jos elgesys buvo adekvatus, normalus ir tinkamas. Ieškovė nurodė, kad dėl anksčiau gautų skundų direktorė pasikviesdavo ją į kabinetą, paaiškindavo skundų turinį savais žodžiais, ieškovė rašydavo pasiaiškinimus, nurodydavo visas aplinkybes ir dirbdavo toliau, užsiimdama savo darbais. Dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. incidento mokykloje paaiškino, kad mokinio tėvui atvykus į mokyklą ji pareikalavusi jo pasirašyti lankytojų knygoje, tačiau šis nurodęs, kad yra susitaręs ir priėjęs pasirašė bei parodė ieškovei negražų gestą, nurodė, kad šokiruota tokio lankytojo elgesio „greičiausiai pasakė kažką negražaus“. Ieškovė blogai pasijutusi, neišėjusi į darbą ir 2020 m. rugsėjo 16 d. atvykus į darbą buvo pakviesta pas direktorę bei paprašyta pasiaiškinti, direktorė nurodžiusi, kad ji negražiai elgiasi, sako vėl eilinį kartą negražus incidentas darbe ir direktorė paprašė pasirašyti, nenorėjo leisti ieškovei normaliai perskaityti pateikto dokumento, direktorės teikiamo dokumento nepasirašė, grįžusi namo rado prašymą pasiaiškinti elektroniniame pašte, tada supratusi, kad ant jos yra parašytas skundas. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. parašė atsakovei pretenziją, teigia, jog planavo teikti pasiaiškinimą, bet reikėjo pagalvoti.

69. Pažymėtina, jog darbdavys nors ir konstatavęs, jog egzistuoja visos sąlygos dėl darbuotojo atleidimo iš darbo padarius pareigų pažeidimą, prieš priimdamas sprendimą atleisti darbuotoją turi įvertinti ir jo elgesį bei darbo rezultatus iki pažeidimo/ų padarymo ir ar darbuotojo atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

70. 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Greta Motiejūnienė nurodė, kad ankstesni darbuotojų skundai nebuvo vertinami priimant sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį, kadangi atsakovė neturėjo tikslo atleisti ieškovę iš darbo, o siekė tik sudrausminti, kad ieškovė suprastų savo netinkamą elgesį ir pasitaisytų. Teigia, jog DGK posėdžių įrašai parodo, kad ieškovė yra emocionalus žmogus, nevaldantis savo emocijų. Tą, pasak atsakovės atstovės, patvirtina ir ieškovės buvusio atstovo advokato Leonido Zubanovo 2021 m. kovo 8 d. prašymas, kuriame nurodoma, kad klientė jį aprėkė, jis sulaukė priekaištų, pamokymų dėl savo atliekamų pareigų, todėl atstovės teigimu, turi būti įvertinti ne tik į bylą pateikti tiesioginiai įrodymai, tačiau ir minėti šalutiniai įrodymai. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad įrodymų visuma leidžia teigti, kad tiek dėl 2020 m. birželio 23 d., tiek dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. įvykių ieškovei buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, nors dėl birželio 23 d. įvykio žodžiu, tačiau teigia, jog ieškovės buvęs darbdavys įrodė (byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojos A. Ž. paaiškinimai patvirtina), kad ieškovė atsisakė pasirašyti, jog buvo supažindinta tiek su reikalavimu pasiaiškinti, tiek su įspėjimu. Prašo teismo atsižvelgti, kad atsakovė atsidūrė tokioje pozicijoje, kad darbuotojas atsisakė pasirašyti ir pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo ir tada kaltina darbdavį nebuvusi supažindinta.

71. Bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys (šalių ir jų atstovų paaiškinimai, pateikti dokumentai, DGK posėdyje teikti liudytojų paaiškinimai) įgalina teismą daryti išvadą, kad ieškovė 2020 m. birželio 23 d. nepagarbiai, žeminančiai bendraudama su V. G. ir Tiesioginiu vadovu pažeidė Taisyklių 80, 81, 82, 83 ir 84.1 punktus, Rūbininko pareigybės 4.4 ir 7.3, Budėtojo pareigybės 4.2.2 ir 7.3 punktus. Be to, ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą, tačiau ieškovė jo nepateikė, taip pat Įspėjimu ieškovė buvo įspėta, kad per dvylika mėnesių padarius tokį patį pažeidimą, bus sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą (žr. sprendimo 49, 52 punktus), tačiau 2020 m. rugsėjo 8 d. vėl padarė darbo pareigų pažeidimą - nepagarbiai, vartodama necenzūrinius žodžius, bendravo su į Įstaigą atvykusiu mokinio tėvu T.G. (ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą, tačiau ji atsisakė tai daryti) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Taisyklių 80, 81, 82, 83 ir 84.1 punktus, Rūbininko pareigybės 4.4 ir 7.3, Budėtojo pareigybės 4.2.2 ir 7.3 punktus, ir tai vertintina, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per dvylika mėnesių.

72. DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

73. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė kelerius metus nuolat, sistemingai, galimai dėl savo asmeninės nuomonės ar charakterio savybių su Įstaigos darbuotojais bei lankytojais bendraudavo nepagarbiai, ne tik pažeidė elementarias ir visuomenėje priimtas mandagaus ir etiško bendravimo su kolegomis ar kitais asmenimis normas, pažeidė budėtojos ir rūbininkės pareigių aprašymo ir atsakovės darbo tvarkos taisyklių nuostatas, bet ir padarė žalos Įstaigos prestižui bei dalykinei reputacijai, be to, nepagarbų ieškovės elgesį galėjo matyti ir įstaigos ugdytiniai, t.y. vaikai. Atsakovė, tikėdamasi, kad ieškovė pakeis savo elgesį ir pradės tinkamai vykdyti pavestas pareigas, nespręsdavo klausimo dėl Sutarties nutraukimo (nors tokių pagrindų buvo atsiradę jau ir ankščiau), vis suteikdavo galimybę ieškovei pasitaisyti. Atsakovė įvertinusi tai, kad ieškovės elgesys nepasikeitė, o nepagarbus elgesys su bendradarbiais ir Įstaigos lankytojais tik padažnėjo, turėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė savo elgesio nevertina kritiškai, kaltės nepripažįsta (savo kaltės dėl padarytų pažeidimų ieškovė nepripažino ir bylos nagrinėjimo teisme metu), todėl nebebuvo jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieškovė dar gali pasitaisyti, ir kad nereikės jos tokio galimo nepagarbaus, įžeidžiančio elgesio saugotis bei nuogąstauti dėl galimų naujų pažeidimų.

74. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis Darbo kodekso normomis, sprendžia, kad atsakovė sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmė įvertinusi ieškovės darbo drausmės pažeidimų padarymo aplinkybes, ieškovės kaltę, priežastinį ryšį tarp ieškovės veikos ir atsiradusių padarinių, jos elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimų padarymo, todėl atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė ieškovės padarytam per metus laiko antram darbo pareigų pažeidimui. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė ieškovę iš pareigų atleido pagrįstai ir teisėtai, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti darbo sutarties Nr. PI-409, sudarytos 2013 m. sausio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukimą nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, taip pat atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

76. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieškinį yra atleista, žyminis mokestis valstybei iš jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė į bylą duomenis, kad už ieškovei suteiktą garantuojamą teisinę pagalbą valstybė patyrė 994,50 Eur išlaidų (2021 m. kovo 5 d. DOK-10176, 2021 m. balandžio 13 d. DOK-16478). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą atleista, šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos.

77. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1863,91 Eur bylinėjimosi išlaidų nurodydama, kad 2021 m. sausio 27 d. atsakovė pateikė prašymą dėl 874,23 Eur teisinių išlaidų priteisimo (atsiliepimas į ieškinį, 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdis); 2021 m. kovo 5 d. atsakovė pateikė prašymą dėl papildomų 364,51 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (derybos dėl taikos, 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdis); 2021 m. balandžio 6 d. atsakovė pateikė prašymą priteisti 242 Eur pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ADV-2021/249 už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. balandžio 6 d. posėdyje, tačiau posėdžiui neįvykus ši suma buvo užskaityta už 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdį, kurio trukmė: 1:50 min. ir atskirai už šį posėdį nauja sąskaita neišrašyta ir teismui nepateikta. Teismui paskyrus dar vieną posėdį, atsakovė iš anksto apmokėjo už būsimą teismo posėdį ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaita - faktūra Nr. ADV-2021/423 383,17 Eur sumai (išrašyta už 3 val. 10 min, valandinis įkainis 100 Eur plius PVM; pasirengimas posėdžiui, Darbo ginčų komisijos posėdžių garso įrašų perklausymas, dalyvavimas teismo posėdyje, PVM sąskaitos - faktūros Nr. ADV-2021/423 apmokėjimas).

78. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, atsakovės atstovės atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, ruošimąsi ir dalyvavimą teismo posėdžiuose), šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės R. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. B. 1863,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.