Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovei I. J. (buv. V.), išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei pagal atsakovės I. J. priešieškinį ieškovui M. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pakeisti 2023 m. vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2605-776/2023 bei 2023 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12256-1031/2023 patvirtintos 2023 m. sausio 10 d. šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.6 punktą (numatantį skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką), nustatant tokią toliau nurodytą skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. V. tvarką: 1.1. Iki 2025 m. birželio 1 d. tėvas su vaiku bendrauja lyginėmis metų savaitėmis kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais), vaiką pasiima 10 val. ir tą pačią dieną grąžina 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.2. Nuo 2025 m. birželio 1 d. tėvas su vaiku bendrauja lyginėmis metų savaitėmis kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais), vaiką paima iš ugdymo įstaigos penktadienį ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima penktadienį iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina sekmadienį 19 val. (duomenys neskelbtini); 1.3. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina 19 val., vaiką perduoda ieškovei (duomenys neskelbtini); 1.4. Tėvas su vaiku praleidžia šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmąją dienas neporiniais metais, vaiką pasiima šv. Kūčių dieną 10 val. ir vaiką grąžina šv. Kalėdų pirmąją dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.5. Tėvas su vaiku praleidžia antrąją šv. Kalėdų dieną poriniais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.6. Tėvas su vaiku praleidžia šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais, vaiką pasiima 10 val. ir tą pačią dieną grąžina 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.7. Tėvas su vaiku praleidžia šv. Velykų antrąją dieną neporiniais metais, vaiką pasiima10 val. ir tą pačią dieną grąžina 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.8. Tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) kiekvienais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 15 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna savaitgalio dieną, arba vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina tą pačią dieną 19 val., (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna darbo dieną; 1.9. Tėvas su vaiku praleidžia Joninių šventę (birželio 23–24 d.) neporiniais metais, vaiką paima birželio 23 d. 10 val. ir grąžina birželio 24 d. 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai Joninių šventės išvakarės būna savaitgalio dieną, arba vaiką paima birželio 23 d. 18 val. ir grąžina birželio 24 d. 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai Joninių šventės išvakarės būna darbo dieną; 1.10. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį), vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini). Jeigu Tėvo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina tos savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka; 1.11. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai tėvo gimimo diena būna savaitgalio dieną, arba vaiką paima 18 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai tėvo gimimo diena būna darbo dieną. Jeigu tėvo gimimo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina tos savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka; 1.12. Kiekvienais metais motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) ir motinos gimimo dieną (kovo 1 d.). Jeigu Motinos diena ir (ar) motinos gimimo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų tėvo ir vaiko bendravimui, tėvas tos savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir su vaiku bendrauja likusiąją to savaitgalio dieną pagal vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarką, taikytiną savaitgalio dienomis; 1.13. Tėvas su vaiku praleidžia ne mažiau nei 28 kalendorines dienas per kalendorinius metus vaiko ugdymo įstaigos suteikiamų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Viena iš vaiko atostogų laiko dalis, kurią tėvas praleis su vaiku, negali būti trumpesnė kaip 14 (keturiolika) dienų iš eilės. Tėvas apie numatytą atostogų laiką informuoja vaiko motiną el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki tėvo atostogų pradžios. Už laikotarpį, kurį Vaikas per atostogas būna pas tėvą, tėvas šalių sutarto ir vaiko motinai pervedamo piniginio išlaikymo Vaikui nemoka, t. y. tėvo kas mėnesį vaiko motinai į jos sąskaitą pervedamas išlaikymas Vaikui yra mažinamas suma, proporcinga Vaiko būtam per atostogas pas tėvą laikui; 1.14. Tėvui ar motinai pageidaujant laiką kartu su vaiku praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, tėvai privalo vienas kitam (tėvas – el. paštu (duomenys neskelbtini): motina el. paštu (duomenys neskelbtini)) nurodyti išsamią informaciją apie kelionės vietą bei laiką. Tuo tikslu tėvas disponuoja nepilnamečiam vaikui išduotu pasu, o motina – nepilnamečiam vaikui išduota asmens tapatybės kortele; 1.15. Tėvas ir motina įsipareigoja vienas kitą nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 1 dieną nuo ligos ar sveikatos būklės pablogėjimo pradžios informuoti el. paštu apie vaiko negalavimus ar pablogėjusią sveikatos būklę (tėvas motiną informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini), motina tėvą informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini)); 1.16. Teismo nustatytas ir tėvo praleistas bendravimo su vaiku laikas, jeigu tai įvyko dėl nenumatytų kliūčių, darbo pobūdžio ar kt. svarbių aplinkybių, yra kompensuojamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius kitu šalių suderintu laiku. Kompensuojamas laikas priklauso nuo nebūto su vaiku laiko ir yra jam tiesiogiai proporcingas; 1.17. Jei tėvas dėl darbo yra išvykęs į užsienį ar dėl darbo pobūdžio būna komandiruotėje ir dėl to negali teismo nustatytu bendravimo su vaiku grafiku matytis su vaiku, jis teismo nustatytu bendravimo su vaiku grafiku turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliu vaizdo skambučiu per Viber bendravimo programą iš anksto raštu suderinęs skambučio laiką su vaiko motina. Pokalbio su vaiku laikas negali viršyti 15 minučių. Vaiko motina įsipareigoja nepilnamečiam vaikui sudaryti visas technines galimybes tokiam bendravimui. Jei tėvas pasinaudoja šia galimybe ir teismo nustatytu bendravimo su vaiku grafiku bendrauja su vaiku ne tiesiogiai, o nuotoliu vaizdo skambučiu per Viber bendravimo programą – jis nebegali reikalauti jam kompensuoti šio praleisto bendravimo su vaiku laiko kitu laiku; 1.18. Motina, vaikui sergant, privalo sudaryti galimybę tėvui atvykti ir aplankyti vaiką, nepriklausomai nuo to, kur vaikas tuo metu yra; 1.19. Tėvas vaiką perduoda tik motinai; 2) priteisti iš atsakovės valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinio (patikslinto) pagrindas:

2. Ieškovas nurodo, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), todėl dažniau lankytis Lietuvoje ir matytis su savo nepilnamečiu sūnumi praktiškai negalėjo, tačiau šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą, asmeninės nuosavybės teise turi įsigijęs nekilnojamąjį turtą, dirbantis Lietuvoje, todėl turi galimybę ir norą dažniau matytis su savo sūnumi, su juo bendrauti, dalyvauti jo auklėjime. Ieškovo santykiai su atsakove yra įtempti, siekiant intensyvinti bendravimą su vaiku, atsakovė pradėjo trukdyti vaiko ir ieškovo bendravimui, neleisti jam susitikti su sūnumi, drausti ieškovui bendrauti su sūnumi net jo ugdymo įstaigoje. Atsakovė, norėdama pabloginti ieškovo padėtį vaiko atžvilgiu, ieškovui pradėjo kviesti tarnybas ir aiškinti, kad šis ją mušęs, stumdęs sūnaus akivaizdoje, nors to nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovas, bendraudamas su vaiku, suprato, kad atsakovė gali vaiką nuteikinėti prieš jį bei jį įkalbinėti sakyti melagingus dalykus tiek ieškovui, tiek ir kitiems asmenims. Atsakovė šiuo metu gyvena kartu su naujuoju draugu, kuris kiekviena proga keldamas nuotraukas socialiniuose tinkluose pristatinėja save kaip šalių sūnaus „patėviu“. Dabartinė bendravimo su vaiku tvarka yra palanki tik atsakovei, ieškovas, nors ir pastoviai būdamas Lietuvoje, gali matytis su vaiku tik vieną savaitę per mėnesį, nors šalių teisės matytis, bendrauti, dalyvauti vaiko ugdyme turėtų būti lygios.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodo, kad su pateiktu patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. patikslinto ieškinio 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.10, 1.11, 1.12, 1.15 ir 1.19 papunkčiuose nurodyta analogiška bendravimo tvarka pagal atsakovės siūlomą, todėl tokiai tvarkai neprieštarauja, tačiau su 1.1–1.3, 1.8, 1.13, 1.14 ir 1.16–1.18 papunkčiuose reikalautina bendravimo tvarka nesutinka. Atsakovė neprieštarauja ieškovo pageidavimui paankstinti tėvo ir vaiko bendravimą su nakvynėmis. Atsakovė su patikslinto ieškinio 1.3 papunkčiu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog vaikui būtina užtikrinti dienos režimo laikymąsi, todėl, ieškovui su vaiku bendraujant kas antrą savaitgalį, mano, kad tėvo su vaiku darbo dienomis bendravimas vieną darbo dieną (trečiadienį) yra visiškai pakankamas. Atsakovė nesutinka su 1.8. p., nes ji yra vaiko motina ir taip pat nori vaiko gimimo dienos šventę paminėti su vaiku, todėl atsakovė siūlo, jog vaiko tėvas kas antrus metus praleistų su vaiku vaiko gimimo dieną, o tais metais, kai ieškovui nepriklauso bendravimo su vaiku laikas, ieškovas vaiką pasveikina nuotoliu vaizdo skambučiu per Viber bendravimo programą iš anksto suderinęs skambučio laiką su atsakove, o pokalbio su vaiku laikas neturėtų viršyti 15 minučių. Tokią tvarką siūlo atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio 1.13 papunktyje siūloma tėvo su vaiku bendravimo tvarka vaiko atostogų metu. Atsakovė, atsižvelgdama į šalių konfliktišką bendravimą, atsakovei negalint tiksliai prognozuoti, ar vis dėlto ieškovas sąžiningai vykdys bendravimo su vaiku tvarką, nepraleidinės susitikimų ir sukurs su vaiku artimą ryšį, siekiant išvengti naujų konfliktų kilimo galimybės ateityje, siūlo detalizuoti šį punktą, nustatant, kad, kai vaikui sukaks 8 metai, ieškovas bendrauja su vaiku pusę vaiko ugdymo įstaigos suteikiamų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko, tačiau tėvo su vaiku praleidžiamas laikas iš eilės negali būti ilgesnis nei 7 kalendorinės dienos. Be kita ko, siūlo ieškovui nustatyti dviejų mėnesių įspėjimo laikotarpį dėl planuojamos su vaiku praleisti vaiko atostogų dalies. Taip bus išvengta situacijų, kada viena iš šalių dėl darbovietėje nustatytos tvarkos jau yra susiplanavusi atostogas, o kita informuoja apie atostogų laiką ir abiejų tėvų atostogų laikotarpiai sutampa ir bus užtikrinta, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę prisiderinti bei kokybiškai suplanuoti savo atostogų laikotarpį. Vis dėlto, jei šalių atostogų laikas sutaptų, siekiant išvengti rizikos kilti konfliktui, siūlytina nustatyti, kad vaiko motina turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laikotarpį. Atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio 1.14 papunktyje išdėstytomis vaiko išvežimo į užsienį sąlygomis. Ieškovui pageidaujant vaiko atostogas praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovas privalo nurodyti išsamią informaciją apie atostogų vietą bei laiką ir gauti rašytinį atsakovės sutikimą sūnų išvežti už Lietuvos Respublikos ribų. Atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio 1.16, 1.17 papunkčiuose išdėstyta tėvo praleistos galimybės bendrauti su vaiku kompensavimo tvarka ir prieštarauja ieškovo norui mažinti vaiko išlaikymą suma, proporcinga vaiko išbūtam su tėvu laikui. Taip pat atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio 1.18 papunkčiu, t. y. ieškovo pageidavimui lankyti vaiką ligos metu nepriklausomai nuo vaiko buvimo vietos (suprastina ir atsakovės namuose, tai neabejotinai pažeistų atsakovės, kitų asmenų teisę į privatų gyvenimą ir sudarytų sąlygas kilti naujiems konfliktams), tačiau ieškovas vaiką jo ligos metu gali lankyti stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

4. Atsakovė priešieškiniu prašo: 1. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12256-1031/2023 nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1.1. Tėvas su vaiku bendrauja lyginėmis mėnesio savaitėmis kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais), vaiką paima iš ugdymo įstaigos penktadienį ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima penktadienį iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina pirmadienį ne anksčiau nei 7.30 val. ir ne vėliau kaip 7.50 val. į vaiko ugdymo / mokymo įstaigą, išskyrus ugdymo / mokymo įstaigos mokslo metų atostogų laikotarpiu (pavasario, vasaros, rudens, vasaros) vaikui nelankant ugdymo įstaigos. Jei vaiko paėmimo dieną ugdymo / mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas paimamas iš ugdymo / mokymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš nedarbo dieną, laikantis vaiko paėmimo laiko tvarkos. Jei vaiko grąžinimo dieną ugdymo / mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas grąžinamas į ugdymo / mokymo įstaigą kitą darbo dieną, einančią po nedarbo dienos, laikantis vaiko grąžinimo laiko tvarkos. 1.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima trečiadienį iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina ketvirtadienį ne anksčiau nei 7.30 val. ir ne vėliau kaip 7.50 val. į vaiko ugdymo / mokymo įstaigą, išskyrus ugdymo / mokymo įstaigos mokslo metų atostogų laikotarpiu (pavasario, vasaros, rudens, vasaros) vaikui nelankant ugdymo įstaigos. Jei vaiko paėmimo dieną ugdymo / mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas paimamas iš ugdymo / mokymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš nedarbo dieną, laikantis vaiko paėmimo laiko tvarkos. Jei vaiko grąžinimo dieną ugdymo / mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas grąžinamas į ugdymo / mokymo įstaigą kitą darbo dieną, einančią po nedarbo dienos, laikantis vaiko grąžinimo laiko tvarkos. 1.3. Tėvas su vaiku praleidžia šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmąją dienas neporiniais metais, vaiką pasiima šv. Kūčių dieną 10 val. ir vaiką grąžina šv. Kalėdų pirmąją dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.4. Tėvas su vaiku praleidžia antrąją šv. Kalėdų dieną poriniais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.5. Tėvas su vaiku praleidžia šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais, vaiką pasiima 10 val. ir tą pačią dieną grąžina 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.6. Tėvas su vaiku praleidžia šv. Velykų antrąją dieną neporiniais metais, vaiką pasiima 10 val. ir tą pačią dieną grąžina 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.7. Tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna šeštadienį, arba vaiką paima 10 val., vaiko paėmimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), ir grąžina artimiausią darbo dieną ne anksčiau nei 7.30 val. ir ne vėliau kaip 7.50 val. į vaiko ugdymo / mokymo įstaigą, jei vaiko gimimo diena būna sekmadienį, arba vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne ankščiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina kitą darbo dieną ne anksčiau nei 7.30 val. ir ne vėliau kaip 7.50 val. į vaiko ugdymo / mokymo įstaigą, jei vaiko gimimo diena ir kita po jos einanti diena yra darbo dienos; 1.8. Neporiniais metais tėvas turi teisę pasveikinti vaiką vaiko gimimo dienos proga nuotoliu vaizdo skambučiu per Viber bendravimo programą laikotarpiu nuo 19 iki 20 valandos, pranešęs apie tai motinai raštu ne vėliau kaip prieš 1 dieną, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui; 1.9. Tėvas su vaiku praleidžia Joninių šventę (birželio 23–24 d.) neporiniais metais, vaiką paima birželio 23 d. 10 val. ir grąžina birželio 24 d. 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai Joninių šventės išvakarės būna savaitgalio dieną, arba vaiką paima birželio 23 d. 18 val. ir grąžina birželio 24 d. 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai Joninių šventės išvakarės būna darbo dieną. Vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, tėvas su vaiku praleidžia Joninių šventę (birželio 23–24 d.) neporiniais metais, vaiką paima birželio 23 d. iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., ir grąžina artimiausią darbo dieną ne anksčiau nei 7.30 val. ir ne vėliau kaip 7.50 val. į vaiko ugdymo įstaigą, jei Joninių šventės išvakarės būna darbo dieną; 2.10. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį) vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini). Vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną, vaiką paima iš ugdymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš Tėvo dieną, t. y. penktadienį, ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., ir grąžina artimiausią darbo dieną ne anksčiau nei 7.30 val. ir ne vėliau kaip 7.50 val. į vaiko ugdymo įstaigą. Jeigu Tėvo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina tos savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka; 1.11. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai tėvo gimimo diena būna savaitgalio dieną, arba vaiką paima 18 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai tėvo gimimo diena būna darbo dieną. Vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, tėvas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną, vaiką paima iš ugdymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš tėvo gimimo dieną, ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., ir grąžina kitą darbo dieną ne anksčiau nei 7.30 val. ir ne vėliau kaip 7.50 val. į vaiko ugdymo / mokymo įstaigą. Jeigu tėvo gimimo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina tos savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka; 1.12. Kiekvienais metais motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) ir motinos gimimo dieną (kovo 1 d.). Jeigu Motinos ir (ar) motinos gimimo diena būna darbo ar savaitgalio dieną, kuri pagal eilę priklausytų tėvo ir vaiko bendravimui, tėvas tos dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka, o tėvas su vaiku bendrauja likusiąją to savaitgalio dieną pagal vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarką, taikytiną savaitgalio dienomis; 1.13. Tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko ugdymo / mokymo įstaigos suteikiamų mokslo metų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko, išskyrus, kai vaikas lanko ugdymo įstaigą įstaigos vasaros atostogų laikotarpiu. Tėvo su vaiku praleidžiamas laikas iš eilės negali būti ilgesnis nei 7 kalendorinės dienos. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta nustatoma (duomenys neskelbtini). Tėvas apie numatytą atostogų laiką informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki tėvo atostogų pradžios. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, vaiko motina turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laiką;1.14. Tėvui pageidaujant vaiko atostogas praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, tėvas privalo el. paštu (duomenys neskelbtini) nurodyti išsamią informaciją apie atostogų vietą bei laiką. Vaiko atostogų praleidimo už Lietuvos Respublikos ribų laikotarpiu tėvas sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes bendravimui su motina per Viber platformą kas antrą dieną valandos laikui pagal motinos prašymą nurodytu laiku; 1.15. Jei tėvas darbo reikalais būna komandiruotėje ilgiau nei savaitę, jis turi teisę bendrauti su vaiku per Viber platformą pirmadieniais, ketvirtadieniais, sekmadieniais laikotarpiu nuo 19 iki 20 valandos, pranešęs apie tai motinai ne vėliau kaip prieš 1 dieną el. paštu (duomenys neskelbtini), o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui; 1.16. Tėvas ir motina įsipareigoja vienas kitą nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 1 dieną nuo ligos ar sveikatos būklės pablogėjimo pradžios informuoti el. paštu apie vaiko negalavimus ar pablogėjusią sveikatos būklę (tėvas motiną informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini), motina tėvą informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini); 1.17. Teismo nustatytos ir tėvo praleistos bendravimo su vaiku dienos kitu laiku, telekomunikacijų įrenginiais, susirašinėjimo ar kitomis garso / vaizdo pokalbių programomis nekompensuojamos; 1.18. Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaiką jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje; 1.19. Tėvas vaiką perduoda tik motinai. Priešieškinio pagrindas:

5. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgdama į gilėjantį ginčo šalių konfliktą, naujai atsirandančias tarp pastarųjų konfliktines situacijas, siekdama maksimaliai išvengti naujų ginčų, tokiu būdu apsaugoti sūnų nuo jį ir atsakovę traumuojančių išgyvenimų, iškilo būtinybė atsakovei reikšti civilinėje byloje priešieškinį. Atsakovė yra suinteresuota ir nori, kad ieškovas sukurtų artimą emocinį tėvo ir sūnaus ryšį, vis dėlto pažymi, kad vaikas negali būti manipuliacijos objektu ginčo šalių konflikte. Tarp ginčo šalių nuolat kildavo konfliktai dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau, net ir teismui nustačius laikinąją ieškovo su vaiku bendravimo tvarką, šalys ir toliau konfliktuoja vaiko perdavimo / grąžinimo motinai ir kitose situacijose, kai vyksta net ir minimalus ginčo šalių kontaktas. Atsižvelgdama į tai, atsakovė iš esmės siūlo ieškovo su vaiku bendravimo tvarką maksimaliai eliminuojant ginčo šalių bendrą dalyvavimą vaiko paėmimo, grąžinimo situacijose, detalizuojant vaiko paėmimo / grąžinimo sąlygas, paankstinant galimybę tėvui su vaiku bendrauti su nakvynėmis, atitinkamai ir neišvengiant intensyvesnio / ilgesnio tėvo su vaiku bendravimo.

6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodo, kad jis iš dalies sutinka su atsakovės priešieškinyje nurodytais prašymais dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Visiškai sutinka su 1.3; 1.4; 1.5; 1.6; 1.12; 1.16; 1.19 punktais, o su kitais bendravimo tvarkos punktais atsakovas nesutinka (su vienais iš dalies, su kitais visiškai). Ieškovas nesutinka su 1.1. punkte nurodyta poziciją, jog vaikas į ugdymo įstaigą turi būti pristatytas nuo 7.30 iki 7.50 val. Su 1.2. punktu nesutinka, jog bendravimas darbo dienomis būtų siaurinamas ir suvedamas iki minimumo – kelios valandos per savaitę trečiadieniais, todėl prašo, jog bendravimas būtų nustatytas antradieniais ir ketvirtadieniais. Dėl 1.7. ir 1.8. punktų – nesutinka, jog vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovas kas antrus metus bendrautų tik nuotolinėmis priemonėmis, mano, jog turi būti galimybė vaiką pasveikinti jo gimimo dieną gyvai ir įteikti dovanas, būtų nenormalu su vaiku bendrauti per nuotolį, todėl siūlo, jog kiekvienas iš tėvų su vaiku bendrautų po pusę dienos. Kitose bendravimo tvarkos nuostatose ieškovas mano, jog yra padarytą tam tikrų išlygų, kuriomis galėtų teoriškai atsakovė manipuliuoti. Pastebėjo, jog yra poreikis koreguoti ir kitus atsakovės siūlomus bendravimo tvarkos punktus (dėl vykimo atostogauti į užsienį, vaiko asmens dokumento turėjimo poreikio, bendravimo su vaiku nuotolinėmis priemonėmis ir t.t.). Be to, ieškovas laikosi pozicijos, jog dėl pateisinamų priežasčių praleistas tėvo bendravimo su vaiku laikas turėtų būti kompensuojamas ieškovui kitu laiku.

7. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad ieškovo reikalavimas pakeisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką neprieštarauja vaiko interesams, tačiau kai kurie bendravimo tvarkos punktai koreguotini. Atkreipė dėmesį dėl ieškovo pageidavimo šv. Velykų, šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmąją dieną, vaiko gimimo dieną bendrauti neporiniais metais, VTAS sutinka su atsakovės nuomone, jog tokiu būdu gautųsi, kad neporiniais metais ieškovas su vaiku praleidžia didžiąją šventinio laiko dalį, pritaria atsakovės siūlymui, kad, kai ieškovas neporiniais metais bendrauja su vaiku šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmąją dieną, šv. Velykų pirmąją ir vaiko gimimo dieną, ieškovas galėtų bendrauti kitais, t. y. poriniais metais. Mano, jog būtų tikslinga ieškovui nustatyti 2 mėnesių įspėjimo laikotarpį dėl planuojamos su vaiku praleisti vaiko atostogų dalies. Mano, kad atsakovės reikalavimas, kad be rašytinio atsakovės sutikimo sūnų išvežti už Lietuvos ribų yra draudžiama, yra perteklinis. Pritaria atsakovės siūlymui nustatyti konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo motinai laiką. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės nesutikimas dėl tėvo ir vaiko bendravimo telekomunikacijų priemonėmis neatitinka vaiko interesų, nes tokios bendravimo galimybes eliminavimas iki minimumo sumažins tėvo ir vaiko bendravimo laiką. Ieškovo siūlomas reikalavimas, jog, vaikui sergant, atsakovė privalo sudaryti galimybę ieškovui atvykti ir aplankyti vaiką, yra pernelyg rizikingas. Nesutinka su ieškovo reikalavimu, kad už laikotarpį, kurį vaikas per atostogas būna pas ieškovą, ieškovas šalių sutarto ir atsakovei pervedamo piniginio išlaikymo vaikui nemoka. Dėl atsakovės priešieškinyje reiškiamų reikalavimų nurodė, jog galbūt turėtų būti tikslintina tvarka dėl ieškovo bendravimo galimybės vaiko gimimo dieną, nors ir trumpai (pvz., 1 valandą), bet vis dėlto gyvai pasveikinti vaiką. Mano, kad 2.13 punkte tikslinga būtų iš anksto numatyti dvejų ar trejų metų pereinamąjį laikotarpį, po kuriuo, vaikui paaugus, atsakovas galėtų bendrauti su vaiku nepertraukiamai 14 dienų ar daugiau. Siūlo, kad dėl šalių skirtingo darbo pobūdžio būtų galima svarstyti galimybę nustatant šalims skirtingus informavimo apie planuojamas atostogas terminus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priėmė ieškovo patikslinto ieškinio dalies atsisakymą atsakovei dėl reikalavimo „už laikotarpį, kurį Vaikas per atostogas būna pas tėvą, tėvas šalių sutarto ir vaiko motinai pervedamo piniginio išlaikymo Vaikui nemoka, t. y. tėvo kas mėnesį vaiko motinai į jos sąskaitą pervedamas išlaikymas Vaikui yra mažinamas suma, proporcinga Vaiko būtam per atostogas pas tėvą laikui“ ir šią civilinės bylos Nr. e2-953-1184/2025 dalį nutraukė, pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12256-1031/2023 nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką ir nustatė tokią ieškovo bendravimo su sūnumi J. V. tvarką: 1.1. Tėvas su vaiku bendrauja kas 2 (antrą) mėnesio savaitgalį (porinės kalendorinių metų savaitės savaitgalį) (šeštadieniais ir sekmadieniais), vaiką paima iš ugdymo įstaigos penktadienį ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima penktadienį iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina pirmadienį vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje, išskyrus ugdymo / mokymo įstaigos mokslo metų atostogų laikotarpiu (pavasario, vasaros, rudens, vasaros) vaikui nelankant ugdymo įstaigos. Jei vaiko paėmimo dieną ugdymo / mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas paimamas iš ugdymo / mokymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš nedarbo dieną, laikantis vaiko paėmimo laiko tvarkos. Jei vaiko grąžinimo dieną ugdymo / mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas grąžinamas į ugdymo / mokymo įstaigą kitą darbo dieną, einančią po nedarbo dienos, laikantis vaiko grąžinimo laiko tvarkos. 1.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima trečiadienį iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina ketvirtadienį vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje, išskyrus ugdymo / mokymo įstaigos mokslo metų atostogų laikotarpiu (pavasario, vasaros, rudens, vasaros) vaikui nelankant ugdymo įstaigos. Jei vaiko paėmimo dieną ugdymo / mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas paimamas iš ugdymo / mokymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš nedarbo dieną, laikantis vaiko paėmimo laiko tvarkos. Jei vaiko grąžinimo dieną ugdymo / mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas grąžinamas į ugdymo / mokymo įstaigą kitą darbo dieną, einančią po nedarbo dienos, laikantis vaiko grąžinimo laiko tvarkos. 1.3. Jeigu vaiko popamokinė veikla (sporto užsiėmimai, ugdomoji veikla, būreliai ar pan.) sutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas vaiką nuveža ir (ar) parveža iš veiklos. 1.4. Tėvas su vaiku praleidžia šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmąją dienas neporiniais metais, vaiką pasiima šv. Kūčių dieną 10 val. ir vaiką grąžina šv. Kalėdų pirmąją dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.5. Tėvas su vaiku praleidžia antrąją šv. Kalėdų dieną poriniais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.6. Tėvas su vaiku praleidžia šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais, vaiką pasiima 10 val. ir tą pačią dieną grąžina 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.7. Tėvas su vaiku praleidžia šv. Velykų antrąją dieną neporiniais metais, vaiką pasiima 10 val. ir tą pačią dieną grąžina 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini); 1.8. Tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 20 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna šeštadienį; arba vaiką paima 10.00 val. vaiko paėmimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), ir grąžina artimiausią darbo dieną vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje, jei vaiko gimimo diena būna sekmadienį; arba vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina kitą darbo dieną vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje, jei vaiko gimimo diena ir kita po jos einanti diena yra darbo dienos; 1.9. Neporiniais metais tėvas turi teisę pasveikinti vaiką vaiko gimimo dienos proga nuotoliu vaizdo skambučiu per Viber bendravimo programą laikotarpiu nuo 19 iki 20 valandos, pranešęs apie tai motinai raštu ne vėliau kaip prieš 1 dieną, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui; 1.10. Tėvas su vaiku praleidžia Joninių šventę (birželio 23–24 d.) neporiniais metais, vaiką paima birželio 23 d. 10 val. ir grąžina birželio 24 d. 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai Joninių šventės išvakarės būna savaitgalio dieną, arba vaiką paima birželio 23 d. 18 val. ir grąžina birželio 24 d. 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai Joninių šventės išvakarės būna darbo dieną. Vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, tėvas su vaiku praleidžia Joninių šventę (birželio 23–24 d.) neporiniais metais, vaiką paima birželio 23 d. iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., ir grąžina artimiausią darbo dieną vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje, jei Joninių šventės išvakarės būna darbo dieną; 2.11. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį), vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini). Vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną, vaiką paima iš ugdymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš Tėvo dieną, t. y. penktadienį, ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., ir grąžina artimiausią darbo dieną vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje. Jeigu Tėvo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina tos savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka; 1.12. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai tėvo gimimo diena būna savaitgalio dieną, arba vaiką paima 18 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai tėvo gimimo diena būna darbo dieną. Vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, tėvas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną, vaiką paima iš ugdymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš tėvo gimimo dieną, ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., ir grąžina kitą darbo dieną vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje. Jeigu tėvo gimimo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina tos savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka; 1.13. Kiekvienais metais motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) ir motinos gimimo dieną (kovo 1 d.). Jeigu Motinos ir (ar) motinos gimimo diena būna darbo ar savaitgalio dieną, kuri pagal eilę priklausytų tėvo ir vaiko bendravimui, tėvas tos dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka, o tėvas su vaiku bendrauja likusiąją to savaitgalio dieną pagal vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarką, taikytiną savaitgalio dienomis; 1.14. Tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko ugdymo / mokymo įstaigos suteikiamų mokslo metų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Tėvo su vaiku praleidžiamas laikas iš eilės negali būti ilgesnis nei 7 kalendorinės dienos. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta nustatoma (duomenys neskelbtini). Tėvas apie numatytą atostogų laiką informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki tėvo atostogų pradžios. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, poriniais metais vaiko motina, o neporiniais metais vaiko tėvas turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laiką; 1.15. Tėvas ar motina, ketindami vykti su vaiku į užsienį, įsipareigoja apie tai iš anksto raštu informuoti mamą / tėvą. Jei planuojama kelionė į užsienį trunka iki 3 kalendorinių dienų – informuoti būtina prieš 3 kalendorines dienas, nurodant konkrečią šalį ir planuojamo apsistojimo vietą bei grįžimo laiką. Jei kelionė į užsienį trunka ilgiau nei 3 kalendorines dienas – informuoti būtina prieš 14 kalendorinių dienų, nurodant konkrečią šalį ir planuojamo apsistojimo vietą bei grįžimo laiką. Tėvas vaiko motiną privalo informuoti el. paštu (duomenys neskelbtini), o motina vaiko tėvą privalo informuoti el. paštu (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei kelionė į užsienio šalį yra organizuojama mokyklos arba popamokinės ugdymo veiklos įstaigos – šalis informuoja kitą šalį nedelsdama tada, kai sužino pati. Vaiko praleidimo už Lietuvos Respublikos ribų laikotarpiu tėvas sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes bendravimui su motina per Viber platformą kas antrą dieną valandos laikui pagal motinos prašymą nurodytu laiku; 1.16. Vaiko asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, būtinas kelionei, perduodamas vaikui ar tiesiogiai tėvui ne vėliau kaip viena diena iki kelionės. Po kelionės, grąžinant vaiką motinai, vaiko asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, turi būti iš karto grąžintas vaiko motinai (atsakovei) tiesiogiai arba perduotas per vaiką; 1.17. Vaiko tėvui esant ne Lietuvoje ar dėl kitų objektyvių priežasčių (kaip, pvz., vaiko liga ar pan.) negalint su vaiku bendrauti fiziniu būdu teismo nustatytu laiku, vaiko tėvas ne vėliau kaip prieš 1 dieną el. paštu (duomenys neskelbtini) privalo informuoti apie tai vaiko motiną ir teismo nustatytu laiku numatytu bendravimo laiku fiziniu būdu (darbo dienomis – trečiadieniais, lyginėmis metų savaitėmis kas antrą savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį ir t.t.)) ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per Viber platformą laikotarpiu nuo 19 iki 20 valandos, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui; 1.18. Teismo nustatytos ir tėvo praleistos bendravimo su vaiku dienos ir (ar) nepasinaudojus 1.17. punkte numatyta bendravimo tvarka, kitu laiku – telekomunikacijų įrenginiais, susirašinėjimo ar kitomis garso / vaizdo pokalbių programomis – nekompensuojamos; 1.19. Tėvas ir motina įsipareigoja vienas kitą nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 1 dieną nuo ligos ar sveikatos būklės pablogėjimo pradžios informuoti el. paštu apie vaiko negalavimus ar pablogėjusią sveikatos būklę (tėvas motiną informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini) motina tėvą informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini)); 1.20. Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaiką jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje; 1.21. Tėvas vaiką perduoda tik motinai, kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė, priteisė iš atsakovės valstybei 115 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteisė iš atsakovės valstybei 16,50 Eur išlaidas, susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 646,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

8.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys yra nutraukusios santuoką, gyvena skyrium. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 22 d. sprendimu, be kita ko, nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12256-1031/2023 buvo patvirtintas šalių 2023 m. rugpjūčio 16 d. susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, kuriuo pareiškėjai susitarė dėl ieškovo bendravimo tvarkos su šalių sūnumi nustatymo, kurią abi šalys šiuo atveju prašo pakeisti. Ieškovo reikalavimas grindžiamas tuo, kad nori dažniau matytis su sūnumi, o atsakovė tam trukdo, o atsakovės reikalavimai grindžiami tuo, kad ginčo šalys vaiko perdavimo metu nekontaktuotų.

8.2. Dėl dalies ieškinio (patikslinto) atsisakymo teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu ieškovas patikslino ieškinio dalies 1.13 punktą dėl išlaikymo nemokėjimo, tai yra reikalavimo atsisakė, prašė šią bylos dalį nutraukti. Teismas nurodė, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 2 dalies ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, nusprendė priimti ieškovo atsisakymą nuo minėto reikalavimo dalies ir šią bylos dalį nutraukti, išaiškino, kad bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

8.3. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo darbo dienomis teismas nurodė, kad ieškovas siekia dažnesnio bendravimo su sūnumi darbo dienomis (2 dienas), o atsakovė sutinka, jog tėvo ir vaiko bendravimas darbo dienomis vyktų 1 dieną, tačiau vaikui suteikiant galimybę nakvoti kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės siūlymu, jog jam nustatytina prievolė vaiką į ugdymo įstaigą grąžinti nuo 7.30 val. iki 7.50 val., kadangi atsakovė tokiu laiku pristato vaiką į ugdymo įstaigą. Teismas vertindamas šias aplinkybes pažymėjo, kad ieškovas nėra nuoseklus ir sąžiningas, kadangi jis nurodė, kad susirado pastovų darbą, gali bendrauti su sūnumi, tačiau bylos nagrinėjimo metu keletą kartų keitė darbovietes, dirbo ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), todėl teismas nusprendė, kad nustatytina tvarka negali būti patogi tik ieškovui. Teismas sprendė, kad atsakovės pasiūlymas dėl vaiko pristatymo į ugdymo įstaigą yra racionalus, be to, atsižvelgiant į tai, jog, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, gali būti, jog po vaiko pamokų laiko šalių vaikas gali lankyti popamokinę veiklą ir (ar) tam tikrus būrelius, teismas nusprendė patikslinti bendravimo tvarką papildomai nurodant, jog, jeigu vaiko popamokinė veikla (sporto užsiėmimai, ugdomoji veikla, būreliai ar pan.) sutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas vaiką nuveža ir (ar) parveža iš veiklos.

8.4. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo savaitgaliais teismas nurodė, kad iš esmės tarp šalių ginčas yra dėl bendravimo savaičių, t. y. ieškovas siūlo nustatyti tvarką, jog jis su vaiku bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, tuo tarpu atsakovė siūlo bendravimą nustatyti lyginėmis mėnesio savaitėmis (II ir IV) kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais). Bei analogiškai, kaip ir dėl bendravimo darbo dienomis, ieškovas siekia, jog vaikas būtų pristatytas tiesiogiai vaiko motinai vakare, tuo tarpu atsakovė, siekdama sumažinti bendrus judviejų susitikimus, prašo nustatyti, jog vaikas būtų pristatytas po pasibaigusio savaitgalio, kurio metu tėvas bendrauja su vaiku tiesiogiai, į ugdymo / mokymosi įstaigą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad prieštaravimų dėl tokios atsakovės siūlytinos bendravimo tvarkos ieškovas bylos nagrinėjimo metu konkrečių prieštaravimų nereiškė, todėl teismas nusprendė, jog šioje dalyje ginčo nėra, todėl tenkino atsakovės siūlytina bendravimo tvarkos dalis. Dėl bendravimo savaičių nustatymo teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog savaitės periodiškumas nekinta jas skaičiuojant metų apimtyje, todėl teismas nusprendė, jog tikslinga nustatyti ieškovo siūlomą savaičių skaičiavimą, t. y. nustatant, jog ieškovas su vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (porinės kalendorinių metų savaitės savaitgalį).

8.5. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo švenčių dienomis ir kitomis svarbiomis progomis teismas nurodė, kad abi šalys prašo patvirtinti detalesnę bendravimo tvarką Kūčių, Kalėdų, Velykų, Motinos, Tėvo, gimtadienio dienomis. Esminio ginčo dėl šalių siūlomų pakeitimų konkrečiai per šventes: Kūčių, Kalėdų, Velykų bei Motinos, Tėvo dienos, Joninių šventės bei šalių gimimo dienos, bylos nagrinėjimo metu nekilo, šalys iš esmės jiems pritarė, papildomai atsakovė priešieškiniu prašydama patvirtinti tokius pačius bendravimo tvarkos pakeitimus, išskyrus papildydama Tėvo dienos, Joninių bei ieškovo gimimo diena ((duomenys neskelbtini)), numatant konkretesnę tvarką būtent vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, t. y. numatant vaiko pasiėmimą ir pristatymą tiesiogiai iš (į) ugdymo įstaigą. Teismas, įvertinęs šalių konfliktiškus santykius, tokius atsakovės argumentus laikė pagrįstais, dėl to šią priešieškinio dalį tenkino visiškai. Dėl bendravimo per vaiko gimtadienį teismas nurodė, kad šiuo aspektu laikytinas reikšmingu tiek šalių gebėjimas bendrauti, tiek vaiko dienos ritmo stabilumas. Teismas nurodė, kad ieškovo išdėstyti motyvai, jog tikrąją dieną jis nori vaiką pasveikinti tiesiogiai, o tokia galimybė atimama, niekaip neleidžia daryti išvados, jog, taikant atsakovės siūlytiną bendravimo tvarką, bus pažeidžiami vaiko interesai. Priešingai, neporiniais metais vaikui bus sudaryta dviguba galimybė savo gimtadienį paminėti keletą kartų, t. y. tikrąją savo dieną kartu su vaiko motina, o kitą dieną – kartu su tėvu, kuris nors ir ne tikrąją vaiko gimimo dieną, tačiau artimiausią dieną tikrajai gimimo dienos dienai turės teisę pasveikinti vaiką, vaikui suorganizuoti dar vieną gimtadienio šventę ir tinkamai paminėti vaiko gimimo dieną.

8.6. Dėl kompensacinio bendravimo su vaiku nustatymo teismas nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą, jog teismo nustatytas ir tėvo praleistas bendravimo su vaiku laikas, jeigu tai įvyko dėl nenumatytų kliūčių, darbo pobūdžio ar kt. svarbių aplinkybių, yra kompensuojamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius kitu šalių suderintu laiku. Kompensuojamas laikas priklauso nuo nebūto su vaiku laiko ir yra jam tiesiogiai proporcingas. Teismas atsižvelgęs į tai, jog vaikas yra mažo amžiaus, o šalių bendradarbiavimas yra konfliktiškas, teismas vertino, kad kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaiku galimybės. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu nei ieškovas, nei ieškovo atstovas negalėjo tiksliai įvardyti, kaip turėtų veikti / kaip būtų įgyvendinamas kompensavimo mechanizmas, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas taip pat dirba Danijoje, nusprendė, jog tikslinga nustatyti, jog vaiko tėvui esant ne Lietuvoje ar dėl kitų objektyvių priežasčių (kaip, pvz., vaiko liga ar pan.) negalint su vaiku bendrauti fiziniu būdu teismo nustatytu laiku, vaiko tėvas ne vėliau kaip prieš 1 dieną el. paštu privalo informuoti apie tai vaiko motiną, ir teismo nustatytu laiku numatytu bendravimo laiku fiziniu būdu (darbo dienomis – trečiadieniais, lyginėmis metų savaitėmis kas antrą savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį ir t.t.)) ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per Viber platformą laikotarpiu nuo 19 iki 20 valandos, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui.

8.7. Dėl bendravimo tvarkos vaiko ligos atveju teismas nurodė, kad šalys pripažįsta ir ginčo nėra, jog, vaikui sunegalavus, vienas kitą turėtų nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 1 dieną nuo ligos ar sveikatos būklės pablogėjimo pradžios informuoti vienas kitą apie vaiko negalavimus ar pablogėjusią sveikatos būklę, tačiau ieškovas reikalauja, kad būtų nustatyta, jog motina, vaikui sergant, privalo sudaryti galimybę tėvui atvykti ir aplankyti vaiką, nepriklausomai nuo to, kur vaikas tuo metu yra. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovui suteikta teisė bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis, nusprendė, jog, vaiko ligos atveju ir jam esant namuose, vaiko interesai nenukentės, jei tuo metu jis su tėvu turės galimybę bendrauti nuotoliniu būdu, todėl šioje dalyje nusprendė tenkinti atsakovės reikalavimą ir nustatyti, jog tėvas turi turėti teisę nekliudomai lankyti vaiką jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje ir tenkintini abiejų šalių reikalavimai (kurie sutampa), jog tėvas ir motina įsipareigoja vienas kitą nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 1 dieną nuo ligos ar sveikatos būklės pablogėjimo pradžios informuoti el. paštu apie vaiko negalavimus ar pablogėjusią sveikatos būklę.

8.8. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo atostogų metu, vaiko išvykimo į užsienį teismas nurodė, kad kasmetinių, ypač vasaros atostogų laikas yra svarbus šalims planuojantis praleistiną laiką su vaiku, su visa šeima, giminėmis ir t.t., todėl 2 mėnesių laikotarpis, prieš kurį vaiko tėvai turi vienas kitą informuoti apie numatytą atostogų laiką, yra pakankamai racionalus, per kurį tiek viena, tiek kita šalis turėtų pakankamai laiko, esant poreikiui, pasikoreguoti savo atostogas. Teismas savo iniciatyva tikslina šios bendravimo tvarkos dalies nuostatą, jog, jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, poriniais metais vaiko motina, o neporiniais metais vaiko tėvas turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laiką. Dėl tėvų kartu su vaiku praleistino laiko už Lietuvos Respublikos ribų teismas nurodė, kad šalių vaikui šiuo metu yra išduota tik asmens tapatybės kortelė, o asmens pasas nėra išduotas, todėl svarstyti ir nustatyti bendravimo tvarką, nustatančią konkrečiai, kuri šalis kokiu vaiko asmens dokumentu disponuoja, nėra galimybės, nes nėra objekto – išduoto vaiko asmens dokumento – paso, tačiau pripažino, jog, tėvams vykstant su vaiku į užsienio valstybę, nepakanka turėti vaiko gimimo liudijimo, poreikis vykstant už Lietuvos Respublikos ribų turėti vaiko asmens dokumentą yra, todėl tikslinga, nustatant bendravimo tvarką, numatyti skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus keliones į užsienį, vaiko dokumento, būtino kelionei, perdavimą.

8.9. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad byloje buvo pareikštas ieškinys, kuris buvo tikslintas, ir tiek patikslintas ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies ir abi šalys laikomos laimėjusiomis bylą, ieškovo patikslintas ieškinys buvo patenkintas 15 proc., o atsakovės priešieškinis buvo tenkintas 85 proc., šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos skiriasi: ieškovas 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidų realiai nepatyrė, atsakovė patyrė 3 114 Eur bylinėjimosi išlaidų ir patirtos papildomos išlaidos – 500 Eur už atsiliepimą už atskirąjį skundą, dėl kurių teismas nepasisakė, nes ieškovo atskirasis skundas sprendimo priėmimo metu yra neišnagrinėtas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 2 646,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės valstybės naudai priteisė 115,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 16,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, tai yra bendravimo tvarkos 7.8 punktą, kuriuo nustatyta, jog tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 20 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna šeštadienį; arba vaiką paima 10 val. vaiko paėmimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), ir grąžina artimiausią darbo dieną vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje, jei vaiko gimimo diena būna sekmadienį; arba vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina kitą darbo dieną vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje, jei vaiko gimimo diena ir kita po jos einanti diena yra darbo dienos; 1.9 punktą, kuriuo nustatyta, kad neporiniais metais tėvas turi teisę pasveikinti vaiką vaiko gimimo dienos proga nuotoliu vaizdo skambučiu per Viber bendravimo programą laikotarpiu nuo 19 iki 20 valandos, pranešęs apie tai motinai raštu ne vėliau kaip prieš 1 dieną, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui; 1.14 punktą, kuriuo nustatyta, jog tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko ugdymo / mokymo įstaigos suteikiamų mokslo metų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Tėvo su vaiku praleidžiamas laikas iš eilės negali būti ilgesnis nei 7 kalendorinės dienos. (duomenys neskelbtini). Tėvas apie numatytą atostogų laiką informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki tėvo atostogų pradžios. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, poriniais metais vaiko motina, o neporiniais metais vaiko tėvas turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laiką; 1.16 punktą, kuriuo nustatyta, kad vaiko asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, būtinas kelionei, perduodamas vaikui ar tiesiogiai tėvui ne vėliau kaip viena diena iki kelionės. Po kelionės, grąžinant vaiką motinai, vaiko asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, turi būti iš karto grąžintas vaiko motinai, atsakovei, tiesiogiai arba perduotas per vaiką; 1.18 punktą, kuriuo nustatyta, kad teismo nustatytos ir tėvo praleistos bendravimo su vaiku dienos ir (ar) nepasinaudojus 1.17. punkte numatyta bendravimo tvarka, kitu laiku – telekomunikacijų įrenginiais, susirašinėjimo ar kitomis garso / vaizdo pokalbių programomis – nekompensuojamos, priteisti iš atsakovės valstybei 115 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteisti iš atsakovės 16,50 Eur išlaidas, susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteisti iš ieškovo atsakovei 2 646,90 Eur bylinėjimosi išlaidas iš dėl šios dalies priimti naują sprendimą – 1) Tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) kiekvienais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 15 val.; vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna savaitgalio dieną, arba vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina tą pačią dieną 19 val., (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna darbo dieną; 2) Tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko ugdymo / mokymo įstaigos suteikiamų mokslo metų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Tėvo su vaiku praleidžiamas laikas iš eilės negali būti ilgesnis nei 7 kalendorinės dienos. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta nustatoma (duomenys neskelbtini). Tėvas apie numatytą atostogų laiką informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip vieną mėnesį iki tėvo atostogų pradžios. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, poriniais metais vaiko motina, o neporiniais metais vaiko tėvas turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laiką; 3) Tėvas disponuoja nepilnamečiam vaikui išduotu pasu, o metine – nepilnamečiam vaikui išduota asmens tapatybės kortele; 4) Išduoti teismo leidimą ieškovui išimti pasą nepilnamečiam vaikui be rašytinio atsakovės sutikimo; 5) teismo nustatytas ir tėvo praleistas bendravimo su vaiku laikas; jeigu tai įvyko dėl nenumatytų kliūčių, darbo pobūdžio, vaiko ligos ar kt. svarbių aplinkybių, yra kompensuojamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius kitu šalių suderintu laiku. Kompensuojamas laikas priklauso nuo nebūto su vaiku laiko ir yra jam tiesiogiai proporcingas, taip pat prašo bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti atsižvelgiant į apelianto pateiktą patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų lentelę, priteisti iš atsakovės valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nurodo, kad neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų bendravimo tvarkos 1.1.–1.7, 1.10–1.13, 1.15, 1.17, 1.19–1.21 punktų, tačiau nesutinka su 1.8– 1.9, 1.14, 1.16, 1.18 punktais. Teigia, kad ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant proceso teisės normas.

9.2. Nurodo, kad teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos 1.8–1.9 punktais teismas iš esmės patenkino atsakovės reikalavimus, nes ieškovas su vaiku per jo gimtadienį gyvai galės matytis tik kas antrus metus, kai ieškovas prašė teismo sudaryti galimybę per vaiko gimtadienį ieškovui su vaiku susitikti kasmet. Teigia, kad vaiko gimimo dienai esant ne darbo dienai, šalys galėtų su vaiku praleisti po pusę dienos, o esant darbo dienai po keletą valandų išlaikant tėvų lygiateisiškumo principą. Mano, kad bendravimas su vaiku per „Viber“ programą nebūtų normalus ir ieškovas turi turėti galimybę su vaiku susitikti gyvai, pažymėjo, kad tokios pozicijos laikėsi ir Išvadą duodanti institucija. Teigia, jog teismas rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais,

9.3. Nurodo, kad su teismo sprendimu dėl bendravimo tvarkos 1.14 punktu iš esmės sutinka, tačiau nesutinka su ieškovui nustatyta pareiga apie numatytą atostogų laiką informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki tėvo atostogų pradžios. Nurodo, kad dėl turimų darbų pobūdžio, trumpalaikių kontraktų ieškovas negali iš anksto suplanuoti atostogų, tačiau atsakovė turi nuolatinį darbą ir gali iš anksto apie suplanuotas atostogas informuoti ieškovą. Mano, kad ieškovui iš anksto neinformavus apie atostogas, tai neturi būti pagrindas neleisti vaiko atostogas praleisti kartu su tėvu. Pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gali informuoti apie atostogas prieš mėnesį, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo.

9.4. Nurodo, kad su teismo sprendimu dėl bendravimo tvarkos 1.16 punktu ieškovui užkertama galimybė suplanuoti išvykas į užsienį. Nurodo, kad norint išvykti į užsienį ieškovas turi disponuoti vaiko pasu, dėl to prašė nustatyti teismo galimybę išimti vaikui pasą be atsakovės sutikimo. Pažymi, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė disponuoja vaiko asmens dokumentais, tačiau niekada jų neperdavė ieškovui. Teigia, kad vaiko asmens dokumentas ieškovui reikalingas tam, kad galėtų iš anksto planuoti išvykas į užsienį.

9.5. Nurodo, kad su teismo sprendimu dėl bendravimo tvarkos 1.18 punktu tinkamai nėra nustatytas kompensacinis mechanizmas, mano, kad teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė tik į atsakovės argumentus, ignoravo ieškovo nurodytus faktus, kad ieškovas negalėjo tam tikrais atvejais bendrauti su vaiku ne dėl savo, o dėl atsakovės vykdytų veiksmų ir ne dėl ieškovo kaltės jam laikas nebuvo tinkamai kompensuotas. Nurodo, kad pateikė bylai įrodymus, jog atsakovė sukuria dirbtines situacijas, kad ieškovas negalėtų bendrauti su vaiku. Mano, kad atsakovė ateityje gali stengtis kaip įmanoma labiau riboti ieškovo galimybę bendrauti su vaiku, pažymi, kad tokiai ieškovo pozicijai pritarė ir Išvadą duodanti institucija.

9.6. Nurodo, kad taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, teigia, kad teismas nustatė, jog ieškovo ieškinys patenkintas 15 procentų, o priešieškinis 85 procentais, tačiau jokių skaičiavimų nepateikė. Nurodo, kad parengė patenkintų ir atmestų reikalavimų lentelę, kur gaunama proporcija, jog ieškinys patenkintas 33,33 procento, o atsakovės priešieškinis 66,67 procento, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas būtent tokia proporcija turėjo paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.8–1.9 punktų nurodo, kad ieškovas selektyviai vertina teismo motyvus, o ieškovo pateikiama bendravimo su vaiku per vaiko gimtadienio šventę tvarka yra nelogiška, ribojanti galimybę nepertraukiamai paminėti gimtadienį ir dirbtinai skaidoma į kelių valandų laikotarpius tik tam, kad būtų patenkinta ieškovo asmeninė ambicija. Nurodo, kad ieškovo siūloma tvarka būtų sunkiai įgyvendinama dėl šalių konfliktiško bendravimo, teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai taikomas principas „kas antrus metus“, be to, vaikas turi galimybę savo gimtadienį paminėti du kartus ir taip būtų sukuriamas aiškumas ir stabilumas vaikui. Mano, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, atsižvelgė į lygiateisės tėvystės bei protingumo principus.

10.2. Dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.14 punkto nurodo, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių argumentuotų motyvų, kodėl mano, jog toks 2 mėnesių jam yra per ilgas, o 1 mėnesio laikotarpis – pakankamas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad apelianto dėstoma pozicija dėl informavimo vėlgi tėra principinė. Pažymi, kad teismų praktikoje 2 mėnesių informavimo terminas laikytinas protingu ir optimaliu šalims suderinti bendravimą su vaiku atostogų laikui.

10.3. Dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.16 punkto nurodo, kad, atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį ir siūlant sąlygą dėl ieškovo išvykimo už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu pradėjo reikšti reikalavimą, kad jis nuolat disponuotų vaiko pasu, o atsakovė disponuotų vaiko asmens tapatybės kortele, tačiau tokio reikalavimo aplinkybių neargumentavo. Kadangi vaiko laikinas išvykimas į užsienio valstybę bei disponavimas vaiko asmens dokumentu buvo ginčo objektas nagrinėjant bylą iš esmės, teismas pagrįstai nenumatė apelianto išvykos su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, atitinkamai ir dėl disponavimo vaiko dokumentu. Pažymi, kad atsakovė niekada neprieštaravo ieškovui su vaiku išvykti į užsienio šalį ir perduoti vaiko asmens dokumentą šiuo tikslu, tačiau ieškovas tokio noro neišreiškė, o tik deklaratyviai reikalaudavo perduoti vaiko asmens dokumentą. Mano, kad ieškovas galbūt siekia piktybiškai riboti atsakovės išvykas su vaiku ne į Šengeno erdvės šalis.

10.4. Dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.18 punkto nurodo, kad ieškovas bylą inicijavo pagrindiniu argumentu, jog jis grįžo nuolatos gyventi į Lietuvą, dėl to jam esama bendravimo tvarka yra nepakankama, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas pradėjo vadovautis trumpalaikio darbo aplinkybe išvykstant dirbti į užsienį. Pažymi, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra užsienio šalyje, tai parodo ieškovo nesąžiningumą ir siekį, kad kompensacinio mechanizmo pagrindu būtų nustatyta tik ieškovui patogi bendravimo su vaiku tvarka. Mano, kad ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta, o ieškovo pageidaujamas formalus kompensacinis mechanizmas atitiktų ne vaiko, o ieškovo interesus, sukeltų neapibrėžtumą tarp ginčo šalių.

10.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad nesutinka, jog reikalavimas dėl šventinių dienų išspręstas „neutraliai“, nes atsakovė sutiko ir teismas tenkino ieškovo reikalavimą tik iš dalies dėl bendravimo šv. Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmąją dieną neporiniais metais. Be to, ieškovo ši sąlyga ieškinyje buvo formuluojama abstrakčiai. Šiuo atveju teismas atsižvelgė į atsakovės siūlomas sąlygas šventinėmis dienomis. Nesutinka, jog neutraliai patenkintas ir reikalavimas dėl vaiko ir tėvo bendravimo jo gimtadienio metu, tėvo dieną, nes ieškovas reikalavimą formulavo abstrakčiai, kurį vėliau perrašė iš atsakovės pasiūlytų sąlygų. Nesutinka, jog reikalavimas dėl atostogų buvo išspręstas ieškovo naudai, nes ieškovas iš esmės atkartojo siūlomą atsakovės tvarką nesutikdamas tik su informavimo terminu. Dėl išvykų į užsienį taip pat mano, kad reikalavimas išspręstas ne ieškovo naudai, teismas ieškovo reikalavimo nuolat disponuoti vaiko pasu netenkino. Dėl vaiko perdavimo nurodo, kad ieškovas savo poziciją pakeitė atsakovei pateikus priešieškinį, mano, kad ieškovas neteisingai interpretuoja patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimą, gudrauja nutylėdamas, kad patikslintame ieškinyje išdėstyta ieškovo pageidaujama nustatyti bendravimo su vaiku tvarka didžiąja dalimi atkartota, ją atsakovė pateikė 2024 m. gruodžio 19 d. atsiliepime į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir motyvus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl rašytinių įrodymų pridėjimo

13. Ieškovas Klaipėdos apygardos teismui 2025 m. lapkričio 5 d. pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2025 m. spalio 30 d. raštą, kuriame nurodyta, kad yra gautas ieškovo skundas; ieškovo skundą Regionų administraciniam teismui dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimo panaikinimo (Nr. (duomenys neskelbtini)); 2026 m. sausio 2 d. ieškovas pateikė naujus įrodymus – Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta panaikinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėjos 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (Nr. (duomenys neskelbtini)); 2026 m. kovo 27 d. ieškovas pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo medžiagą dėl bendravimo tvarkos, paso išdavimo (Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, ją įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas(-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

15. Ištyrus ieškovo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas pateikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2025 m. spalio 30 d. raštą, kuriame nurodyta, kad yra gautas ieškovo skundas, taip pat ieškovas pateikė skundo kopiją, adresuotą Regionų apygardos administraciniam teismui, tačiau nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių būtinybę priimti šiuos įrodymus, juos vertinti priimant galutinį teismo sprendimą, dėl to šiuo atveju atsižvelgiant į minėtų rašytinių įrodymų turinį (Nr. (duomenys neskelbtini)), į tai, kad ieškovas, be kita ko, nepateikė ir jokių paaiškinimų dėl jų priėmimo ir vertinimo, juos atsisakytina priimti. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad jam buvo panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (Nr. (duomenys neskelbtini)) atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas, įvertinus ir tai, kad nagrinėjama byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, ieškovo pateikti įrodymai (Nr. (duomenys neskelbtini)) priimami ir vertinami priimant sprendimą dėl ieškovo pateikto apeliacinio skundo.

16. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdyje išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą, tai yra baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir atidėjus nutarties priėmimą ir paskelbimą 2026 m. balandžio 16 d. ieškovas 2026 m. kovo 27 d. pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo medžiagą dėl bendravimo tvarkos, paso išdavimo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami, dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti ieškovo pateiktų papildomų įrodymų (Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmimo klausimo ir dėl jo pasisakyti, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 45–47 punktai).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

17. Ieškovas iš dalies nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (bendravimo tvarkos 1.8, 1.9, 1.14, 1.16, 1.18 punktais) nurodo, kad siekiant užtikinti nepilnamečio vaiko tėvų lygiateisiškumą ieškovui turėtų būti sudaryta galimybė pasveikinti vaiką jį susitikus gimimo dieną, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, kad per vaiko gimtadienį tradiciškai vykstama prie jūros, dėl to bendravimo tvarkos 1.8 ir 1.9 punktai keistini. Taip pat nurodo, kad dėl savo darbo pobūdžio (trumpalaikiai darbai) ieškovas negali prieš du mėnesius suplanuoti savo kasmetinių atostogų, dėl to prašo pakeisti 1.14 bendravimo tvarkos punktą, nustatant, ieškovas turėtų informuoti atsakovę prieš mėnesį iki atostogų pradžios. Ieškovas taip pat prašo pakeisti bendravimo tvarkos 1.16 sudarant ieškovui galimybę iš anksto gauti vaiko asmens dokumentus prieš keliones, o ne vieną dieną prieš kelionę, kadangi asmens dokumentas yra būtinas planuojant keliones, perkant bilietus. Taip pat nesutinka su bendravimo tvarkos 1.18 punktu, kuriuo nustatyta, kad praleistos bendravimo dienos, nepasinaudojus galimybe bendrauti 1.17 punkte nustatyta tvarka (komunikacijų įrenginiais), nekompensuojamos.

18. Tėvo, negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

19. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad po apeliacinio skundo pateikimo ieškovas taip pat pateikė naujus įrodymus, tai yra Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį Nr. SP-197, kuria buvo nutarta panaikinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėjos 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą riboti nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimą, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką taip.

20. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.8 ir 1.9 punktų – ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.8 punktu, kuriuo teismas nustatė, kad tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 20 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna šeštadienį; arba vaiką paima 10 val. vaiko paėmimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), ir grąžina artimiausią darbo dieną vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje, jei vaiko gimimo diena būna sekmadienį; arba vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina kitą darbo dieną vaiką į ugdymo / mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi / mokymosi veiklų mokykloje, jei vaiko gimimo diena ir kita po jos einanti diena yra darbo dienos (1.8 punktas). Neporiniais metais tėvas turi teisę pasveikinti vaiką vaiko gimimo dienos proga nuotoliu vaizdo skambučiu per Viber bendravimo programą laikotarpiu nuo 19 iki 20 valandos, pranešęs apie tai motinai raštu ne vėliau kaip prieš 1 dieną, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui (1.9 punktas).

21. Ieškovas nesutikdamas su bendravimo tvarkos 1.8 ir 1.9 punktais nurodo, kad vaiko gimtadieniui esant ne darbo dienai, ieškovas ir atsakovė su vaiku galėtų praleisti po pusę dienos, o esant darbo dienai po keletą valandų. Mano, kad taip būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas, o vaiką galėtų pasveikinti abu tėvai. Pažymi, kad atsakovė nurodė, kad vaiko gimtadienio dieną ji su vaiku turi tradiciją vykti prie jūros, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, o tokia tradicija ieškovui nėra žinoma. Teigia, kad, esant galimybei vaiką pasveikinti gyvai, įteikti jam dovaną, nebūtų tinkama vaiką pasveikinti tik nuotoliu. Su šiais ieškovo argumentais sutiktina.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis kasacinio praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad tėvas su vaiku galėtų bendrauti tik poriniais metais gimtadienių metu, o neporiniais metais – elektroninio ryšio priemonėmis pernelyg didelę reikšmė suteikė atsakovės paaiškinimams dėl jos kasmetinių išvykų prie jūros, kaip sudarančios pagrindą riboti tėvo galimybę gyvai kasmet bendrauti su vaiku gyvai gimtadienių metu, kadangi, viena vertus, atsakovė minėtą aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad vaikas yra mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, dėl to, teismo vertinimu, vaiko gimtadienio metu turėtų būti sudaryta galimybė skyrium gyvenančiam ieškovui vaiką pasveikinti gyvai, dėl to nutariama pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos 1.8 punktą, jį išdėstant taip – „tėvas su vaiku praleidžia gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) kiekvienais metais, vaiką paima 10 val., ir grąžina tą pačią dieną 15 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna savaitgalio diena, arba vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžina tą pačią dieną 19 val., (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna darbo diena“. Atsižvelgiant į tai, kad 1.8 punktu ieškovui sudaroma galimybė kasmet vaiką pasveikinti jį susitikus, bendravimo tvarkos 1.9 punktas, nustatantis bendravimo tvarką neporiniais metais (sveikinimą su gimtadieniu), naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.14 punkto – ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.14 punkto dalimi, kuria teismas nustatė, kad tėvas apie numatytą atostogų laiką informuoja el. paštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki tėvo atostogų pradžios, nurodo, kad dėl darbo pobūdžio (trumpalaikiai kontraktai) ieškovas negali iš anksto (prieš du mėnesius) suplanuoti savo atostogų. Teigia, kad galėtų informuoti atsakovę prieš vieną mėnesį, šias aplinkybes nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas jų neįvertino.

25. Pirmosios instancijos teismas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.14 punktu nustatė, kad tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko ugdymo / mokymo įstaigos suteikiamų mokslo metų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Tėvo su vaiku praleidžiamas laikas iš eilės negali būti ilgesnis nei 7 kalendorinės dienos. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta nustatoma (duomenys neskelbtini). Tėvas apie numatytą atostogų laiką informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki tėvo atostogų pradžios. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, poriniais metais vaiko motina, o neporiniais metais vaiko tėvas turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laiką. Ieškovas nesutinka tik su atostogų planavimo laikotarpiu – du mėnesiai – ir prašo nustatyti, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, kad įspėjimo terminas būtų vienas mėnuo.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas dviejų mėnesių terminą nurodė, kad atsakovė savo kasmetines atostogas planuoja iš anksto, ji yra sudariusi naują santuoką, atostogas planuoja ne tik darbovietėje, bet ir su sutuoktiniu šeimoje, o atsakovas nesutikdamas su dviejų mėnesių laikotarpiu iš esmės nenurodė jokių motyvų, dėl ko toks terminas per ilgas, o ir be to, pats ieškovas nurodė, kad jis gali visuomet pasiimti kasmetines atostogas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiktina. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl darbo pobūdžio (trumpalaikiai darbai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje) jis negali iš anksto (prieš du mėnesius) suplanuoti atostogų, tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, kad nustatant pranešimo apie suplanuotas kasmetines atostogas terminą turi būti atsižvelgta ne tik į ieškovo, tačiau ir į atsakovės, nepilnamečio vaiko interesus ir nustatyta tinkama interesų pusiausvyra. Ieškovas neginčija, kad atsakovei taip pat yra būtina suderinti savo kasmetines atostogas ne tik su darbdaviu, bet ir šeimoje su sutuoktiniu, planuoti atostogas šeimoje, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas – du mėnesiai – yra laikytinas pakankamu ir protingu, o ieškovo reikalavimai grindžiami tik aplinkybe, kad ieškovas dirba pagal trumpalaikius kontraktus, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog dviejų mėnesių įspėjimo terminas yra per ilgas ir (ar) pažeidžiantis ieškovo interesus (CPK 178, 185 straipsniai), dėl to pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo tvarkos 1.14 punktas paliktinas nepakeistas.

28. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.16 punkto – ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.16 punktu, kuriuo teismas nustatė, kad vaiko asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, būtinas kelionei, perduodamas vaikui ar tiesiogiai tėvui ne vėliau kaip viena diena iki kelionės. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovui vaiko asmens dokumentai reikalingi ne tik kelionėje, tačiau ir užsakant bilietus, ekskursijas, dėl to neturint vaiko asmens dokumentų yra neįmanoma suplanuoti kelionės, mano, kad pirmosios instancijos teismas šio ieškovo reikalavimo tinkamai neišnagrinėjo, dėl to prašo nustatyti, kad ieškovas disponuos vaiko pasu, o atsakovė – vaiko asmens tapatybės kortele, išduoti ieškovui teismo leidimą išimti nepilnamečiui vaikui pasą be atsakovės sutikimo.

29. Pirmiausia ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalių vaikui yra išduota tik asmens tapatybės kortelė, o pasas nėra išduotas, todėl svarstyti ir nustatyti bendravimo tvarką, nustatančią konkrečiai, kuri šalis, kokiu vaiko asmens dokumentu disponuoja, nėra galimybės, nes nėra objekto – išduoto vaiko asmens dokumento – paso. Antra, įvertinus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl poreikio disponuoti nepilnamečio vaiko asmens dokumentu (pasu) nustatyta, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovas nurodo, kad dėl aplinkybės, jog jis neturi vaiko asmens dokumento, jis negalės užsakyti bilietų į ekskursijas ir pan., tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui neabejotinai yra žinomas vaiko asmens kodas, ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad įprastai bilietų užsakymui yra reikalingi papildomi pilietybę patvirtinančių dokumentų duomenys (paso numeris ir pan.), dėl to jis turi nuolatos disponuoti vaiko asmens dokumentu. Trečia, ieškovas taip pat apeliaciniame skunde prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.16 punktą pareiškė ir naują reikalavimą – išduoti teismo leidimą ieškovui išimti pasą nepilnamečiui vaikui be rašytinio atsakovės sutikimo. Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė naują reikalavimą dėl teismo leidimo išdavimo, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis), į tai, kad ieškovas prašo išduoti teismo leidimą išimti vaikui pasą be atsakovės sutikimo, dėl to šiuo atveju toks prašymo tenkinimas apribotų ir atsakovės apeliacijos teisę, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl teismo leidimo išdavimo nenagrinėtinas kaip pažeidžiantis apeliacinio proceso paskirtį, o reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.16 p. atmestinas, kadangi, pirma, nėra objekto, kuriuo prašoma nustatyti naudotis, – paso, antra, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog, ieškovui perdavus dokumentus prieš vaiko kelionę taip, kaip nustatyta bendravimo tvarkos 1.16 punkte, ieškovo teisės ir teisėti interesai bus pažeisti.

30. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.18 punkto – ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.18 punktu, kuriuo teismas nustatė, kad teismo nustatytos ir tėvo praleistos bendravimo su vaiku dienos ir (ar) nepasinaudojus 1.17. punkte numatyta bendravimo tvarka (nuotolinio ryšio priemonėmis), kitu laiku – telekomunikacijų įrenginiais, susirašinėjimo ar kitomis garso / vaizdo pokalbių programomis – nekompensuojamos, nurodo, kad teismas šią sprendimo dalį priėmė atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, dėl to kompensacinio mechanizmo įgyvendinimo galimybės yra menkos, tačiau teismas neįvertino, kad atsakovė dėjo pastangas, jog ieškovas mažiau bendrautų su vaiku, jam buvo priimtas ir vėliau panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, mano, kad atsakovė nuteikinėja vaiką, formuoja klaidingą vaiko realybės suvokimą.

31. CK 3.175 straipsnio, reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), nustatant bendravimo tvarką, reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas, būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

32. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Kaip minėta, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), tai yra įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.

33. Pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos 1.17 punktu nustatė, kad vaiko tėvui esant ne Lietuvoje ar dėl kitų objektyvių priežasčių (kaip, pvz., vaiko liga ar pan.) negalint su vaiku bendrauti fiziniu būdu teismo nustatytu laiku, vaiko tėvas ne vėliau kaip prieš 1 dieną el. paštu privalo informuoti apie tai vaiko motiną ir teismo nustatytu laiku numatytu bendravimo laiku fiziniu būdu (darbo dienomis – trečiadieniais, lyginėmis metų savaitėmis kas antrą savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį ir t.t.)) ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per „Viber“ platformą laikotarpiunuo 19 iki 20 valandos, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui. Bendravimo tvarkos 1.18 punktu teismas nustatė, kad teismo nustatytos ir tėvo praleistos bendravimo su vaiku dienos ir (ar) nepasinaudojus 1.17. punkte numatyta bendravimo tvarka, kitu laiku – telekomunikacijų įrenginiais, susirašinėjimo ar kitomis garso / vaizdo pokalbių programomis – nekompensuojamos.

34. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalių santykiai yra konfliktiški, dėl to pirmosios instancijos teismas vertino, kad kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju nustatytina bendravimo su nepilnamečiu tvarka pirmiausiai turi būti atitinkanti ne tėvų, o geriausius nepilnamečio vaiko interesus, o dėl tinkamos bendravimo tvarkos įgyvendinimo yra atsakingi abu nepilnamečio vaiko tėvai. Po skundžiamo pirmosios instancijos teismo priėmimo pateikti nauji įrodymai (Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėjos 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį) patvirtina, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimą, o nustatytina bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu ieškovu turi būti tokia, kuri sudarytų galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendravimo tvarkos 1.18 punkte nustatė, kad pradelstos (nepanaudotos) dienos, nepasinaudojus telekomunikacijų įrenginiais, yra nekompensuojamos.

35. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų pagrindas riboti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimą, į tai, kad nustatytina bendravimo tvarka turi atitikti nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad kompensacinio mechanizmo nenustatymas pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovo interesus, dėl to šioje dalyje nutariama pakeisti pirmosios instancijos teismo bendravimo tvarkos 1.18 punktą, nustatant, kad teismo nustatytas ir tėvo praleistas bendravimo su vaiku laikas, jeigu tai įvyko dėl nenumatytų kliūčių, darbo pobūdžio, vaiko ligos ar kitų svarbių aplinkybių, yra kompensuojamas ne vėliau kaip per du mėnesius kitu šalių suderintu laiku. Kompensuojamas laikas priklauso nuo nebūto su vaiku laiko ir yra jam tiesiogiai proporcingas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

36. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo ieškinys yra patenkintas 15 procentų, o atsakovės priešieškinis 85 procentais. Teigia, kad teismas nėra pateikęs jokių skaičiavimų, nurodė, kad ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, nurodė, kad ieškovas su dalimi atsakovės reikalavimų sutiko. Ieškovas teigia, kad pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškinys buvo patenkintas 33,33 procento, o atsakovės priešieškinis – 66,67 procento, todėl tokia pusiausvyra turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

39. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 lapkričio 18 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovas 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 11 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 766,67 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė iš viso patyrė 3 114 Eur bylinėjimosi išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad ginčo dėl išlaidų apskaičiavimo, jų atitikties Rekomenduojamiems dydžiams, įvertinus bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnis), nėra, tačiau ieškovas nesutinka su patenkintu ir atmestų reikalavimų proporcija, teigia, kad ieškinys buvo patenkintas 33,33 procento, o atsakovės priešieškinis – 66,67 procento,

40. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu ir atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12256-1031/2023 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, siūlydami 19 punktų bendravimo tvarkos projektus. Šiuo atveju, įvertinus šalių pareikštus reikalavimus, ieškovo pateiktus skaičiavimus, nustatyta, kad ieškovas įtraukia ir dalį išlaidų, kurie iš esmės buvo perrašyti iš atsakovės priešieškinio. Įvertinus pateiktus bendravimo tvarkos projektus nustatyta, kad teismas tenkindamas priešieškinį nustatė bendravimo tvarkos 1.1–1.3 punktus, taip pat vertinant 1.4–1.7 punktus (bendravimas per šventes) nustatyta, kad reikalavimus pareiškė tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, tačiau teikdamas patikslintą ieškinį atsakovas perrašė priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos 1.4–1.7 punktų, todėl laikytina, kad ieškovas iš esmės su jais sutiko, 1.8–1.9 punktai laikytini, kaip patenkinti ieškovo reikalavimai, atsižvelgiant į tai, jog šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas (CPK 98 straipsnio 5 dalis), 1.10–1.15 punktai patenkinti pagal priešieškinio reikalavimus, be kita ko, pažymint, jog ieškovas teikdamas patikslintą ieškinį dalį priešieškinio reikalavimų perrašė, 1.16 punktas (dėl dokumentų perdavimo) laikytinas iš dalies patenkintu patikslinto priešieškinio reikalavimu, 1.17 punktas – patenkintas priešieškinio reikalavimas, 1.18 patenkintas patikslino ieškinio reikalavimas (tenkinus apeliacinį skundą), 1.20 patenkintas pagal priešieškinį, 1.21 – abiejų šalių reikalavimai tapatūs.

41. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją pagal nustatytą bendravimo tvarkos projektą, atsižvelgiant ir į tai, jog dalis reikalavimų dėl bendravimo tvarkos 1.8, 1.9 ir 1.18 punktų keistini tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies (CPK 98 straipsnio 5 dalis), laikytina, kad yra nustatyti 4 reikalavimai iš 21 pagal ieškovo projektą, todėl patikslintas ieškinys yra patenkintas 19,05 procento, o priešieškinis – 80,95 procento. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistina 2 520,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o iš atsakovės valstybei priteistina: 146,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 20,96 Eur bylinėjimosi (mokėtino žyminio mokesčio) išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, dėl to nutariama apeliacinio skundo reikalavimus tenkinti iš dalies, tai yra pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.8, 1.9 ir 1.18 punktus ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 rugsėjo 29 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, už kurį mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. balandžio 15 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 262,50 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis) laikytina, kad yra patenkinta 60 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl nutariama priteisti iš atsakovės valstybei 66 Eur išlaidas, susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu ir 157,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1.8 punktą ir jį išdėstyti taip: „Tėvas su vaiku praleidžia gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) kiekvienais metais, vaiką paima 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 15 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna savaitgalio diena, arba vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paima iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžinant tą pačią dieną 19 val. (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna darbo diena“.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos bendravimo tvarkos 1.9 punktą panaikinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1.18 punktą ir jį išdėstyti taip: „Teismo nustatytas ir tėvo praleistas bendravimo su vaiku laikas, jeigu tai įvyko dėl nenumatytų kliūčių, darbo pobūdžio, vaiko ligos ar kitų svarbių aplinkybių, yra kompensuojamas ne vėliau kaip per du mėnesius kitu šalių suderintu laiku. Kompensuojamas laikas priklauso nuo nebūto su vaiku laiko ir yra jam tiesiogiai proporcingas“.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės I. J. valstybei 146,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,96 Eur išlaidas, susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 520,78 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos už suteiktas teisines paslaugas).

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. J. valstybei 66 Eur išlaidas, susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 157,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), įrodymą pateikiant teismui.