Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Pavelui Šegurovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovei I. J. (buv. V.), išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, bei pagal atsakovės I. J. priešieškinį ieškovui M. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. V. ir atsakovė I. J. (buv. V.) yra nepilnamečio vaiko J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Tėvai yra nutraukę santuoką, gyvena skyrium. Bylos duomenimis, tėvas ir sūnus ryšį yra išlaikę. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 22 d. sprendimu, be kita ko, nustatė nepilnamečio sūnaus J. V. gyvenamąją vietą su motina I. V.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12256-1031/2023 buvo patvirtintas M. V. ir I. V. 2023 m. rugpjūčio 16 d. susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, kuriuo pareiškėjai susitarė dėl M. V. bendravimo tvarkos su šalių mažamečiu sūnumi J. V. nustatymo, pagal kurią: šalys susitarė, jog bendravimo tvarka galioja iki vaikui sukaks 4 metai. Vaikui sulaukus 4 metų, Šalys derins Vaiko bendravimo tvarką su M. V. atskiru žodiniu arba rašytiniu susitarimu. Šis susitarimas įsigalioja nuo jo patvirtinimo (pasirašymo) momento ir galioja iki Vaikui sukaks 4 metai. Vasarą (birželio-rugpjūčio mėnesiais): M. V. kiekvieną vasarą (per tris mėnesius) tiesiogiai bendrauja su Vaiku iš viso tris savaites, kaskart iš anksto pranešęs I. V. apie planuojamą bendravimo savaitę. M. V. bendravimas su vaiku bendravimo savaitę vyksta M. V. kasdien vaikui laisvu metu atvykstant paimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos ir po 3-5 valandų bendravimo (darbo dienomis – 3 val. bendravimo, savaitgaliais – iki 5 val. bendravimo) grąžinant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą pas motiną I. V.. Rugsėjo-gegužės mėnesiais: Rugsėjo-gegužės mėnesiais M. V. tiesiogiai bendrauja su Vaiku laisvu nuo Vaiko darželio laiku per mėnesį vieną iš anksto pasirinktą savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio), apie kurią jis raštu praneša iš anksto I. V.. Bendravimo savaitę M. V. kasdien atvyksta paimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos ar darželio (iš darželio sūnų galima paimti ne anksčiau kaip nuo 16 val.), kaskart iš anksto suderinęs planuojamą bendravimo laiką su I. V. ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą praėjus 3-5 valandom nuo jo paėmimo momento (bendravimas su vaiku darbo dienomis vyksta 3 valandas, o savaitgaliais – iki 5 val.). Gimtadienių ir švenčių metu: Per J. V. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), per M. V. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ir per Šv. Kalėdas (gruodžio 26 dieną) M. V. tiesiogiai bendrauja su savo Vaiku 3 valandas, paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba darželio tiesioginiam bendravimui ir po 3 valandų nuo paėmimo grąžindamas Vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą. Per Jonines (birželio 23 d.) M. V. tiesiogiai bendrauja kiekvienais lyginiais metais (t. y. kas antrais metais) su savo Vaiku 3 valandas, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba darželio tiesioginiam bendravimui ir po 3 valandų nuo paėmimo grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą. Bendravimas I. V. kasmetinių atostogų metu: I. V. turi teisę su Vaiku leisti laiką savo atostogų metu nepertraukiamai ne mažiau kaip dvi savaites (arba visą atostogų laiką, jeigu jos trunka mažiau nei dvi savaites), jeigu apie savo atostogas praneša M. V. raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki savo atostogų pradžios. Tokiu atveju savo atostogų metu I. V. neprivalo sudaryti sąlygų M. V. tiesiogiai bendrauti su J. V., o M. V. nepatartina šių atostogų metu planuotis savo įprastinės tiesioginio bendravimo su sūnumi savaitės. Kasmetinės atostogos negali prieštarauti aukščiau numatytai M. V. bendravimo su sūnumi tvarkai gimtadienių ir švenčių metu. Kiti tėvų tarpusavio įsipareigojimai ir teisės: M. V. raštu (el. paštu, SMS žinutėmis arba per susirašinėjimo programėles) praneša motinai I. V. ne vėliau kaip prieš 2 savaites apie savo ketinimą savaitei atvykti į Lietuvą ir bendrauti su Vaiku, o motina I. V. privalo sudaryti sąlygas M. V. jo pasirinktą savaitę atvykinėti pasiimti Vaiko iš namų ar darželio bei aprūpinant Vaiką buvimui su tėvu būtinais drabužiais (1 komplektas rūbų) ir asmeninės higienos priemonėmis. Jeigu motinai I. V. tampa žinoma apie bet kokias aplinkybes, galinčias užkirsti kelią M. V. bendrauti su vaiku jo pasirinktą savaitę, ji privalo apie tai pati nedelsiant raštu (el. paštu, SMS žinutėmis arba per susirašinėjimo programėles) pranešti M. V., bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki M. V. atvykimo į Lietuvą bendrauti su Vaiku, jeigu tai objektyviai įmanoma. M. V. bendravimo su Vaiku savaitę (ar nurodytų švenčių ir gimtadienių metu) I. V. įsipareigoja sudaryti sąlygas M. V. ir Vaikui priimtinu laiku tiesiogiai bendrauti su J. V. šioje tvarkoje nurodytu laiku, t. y. po 3-5 valandas per dieną. Tačiau šalys aiškiai susitaria, kad M. V. bendravimas su Vaiku nevyksta, jeigu tam trukdo nuo šalių valios nepriklausančios aplinkybės (pavyzdžiui, J. V., I. V. liga, pandemija ir pan.). M. V. bendravimo su Vaiku savaitę (ar nurodytų švenčių ir gimtadienių metu) įsipareigoja sūnaus J. V. priežiūra rūpintis savarankiškai (neperkeliant šios pareigos I. V.). Nuotolinis M. V. bendravimo su sūnumi J. V., kol pastarasis negali savarankiškai naudotis ryšio priemonėmis, vyksta per Viber platformą, ne dažniau kaip kas tris dienas, susitarus su I. V. ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

14. Teismo sprendimu nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką prašo keisti abi ginčo šalys. Ieškovas prašo bendravimo tvarką tikslinti, motyvuodamas iš esmės tuo, kad ieškovas turi visas galimybes ir norą dažniau matytis su savo nepilnamečiu sūnumi, su juo bendrauti, dalyvauti jo auklėjime, o atsakovė trukdo nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimui, neleidžia jam susitikti su sūnumi ir pan., todėl prašo tikslinti bendravimo tvarką, ilginti judviejų su sūnumi būvimo laikotarpį kartu ir t.t. Atsakovė prašo keisti teismo sprendimu nustatytą vaiko tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką tokiu būdu, kad ginčo šalys vaiko perdavimo metu nekontaktuotų (ribotų kontaktavimą). Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad tiek patikslintas ieškinys, tiek priešieškinis iš dalies yra pagrįsti, poreikis keisti Teismo sprendimu nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas.

Dėl dalies patikslinto ieškinio atsisakymo

15. Ieškovas teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio dalies – 1.13. p. dalis „už laikotarpį, kurį Vaikas per atostogas būna pas tėvą, tėvas šalių sutarto ir vaiko motinai pervedamo piniginio išlaikymo Vaikui nemoka, t. y. tėvo kas mėnesį vaiko motinai į jos sąskaitą pervedamas išlaikymas Vaikui yra mažinamas suma, proporcinga Vaiko būtam per atostogas pas tėvą laikui“ atsisakė, prašė toje dalyje bylą nutraukti.

16. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovui atsisakius dalies patikslinto ieškinio – nuo reikalavimo dalies „už laikotarpį, kurį Vaikas per atostogas būna pas tėvą, tėvas šalių sutarto ir vaiko motinai pervedamo piniginio išlaikymo Vaikui nemoka, t. y. tėvo kas mėnesį vaiko motinai į jos sąskaitą pervedamas išlaikymas Vaikui yra mažinamas suma, proporcinga Vaiko būtam per atostogas pas tėvą laikui“, teismas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 2 dalies ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, priima ieškovo atsisakymą nuo minėto reikalavimo dalies ir bylą toje dalyje nutraukia. Šalims išaiškinama, kad bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo darbo dienomis

17. Iš patikslinto ieškinio bei priešieškinio reikalavimų turinio matyti, kad ieškovas siekia dažnesnio su vaiku bendravimo darbo dienomis (2 dienas), tuo tarpu atsakovė sutinka, jog tėvo ir vaiko bendravimas darbo dienomis vyktų tik 1 dieną, tačiau vaikui suteikiant galimybę nakvoti kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje.

18. Sprendžiant dėl klausimų, susijusių su vaiku, visais atvejais svarbią reikšmę vaikui turi pastovumas, žinojimas, kada vaikas susitiks su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tai vaikui leidžia jaustis saugiai, užtikrintai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas. Be to, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

19. Taip pat, teismo vertinimu, abu tėvai – tiek tas, kuris gyvena kartu su vaiku, tiek gyvenantis skyriumi, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Abu tėvai vaiko atžvilgiu turi vienodas teises ir pareigas. Taigi tais atvejais, kai egzistuoja teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai turi užtikrinti, kad kiekvieno iš jų bendravimo laikotarpiu būtų pasirūpinta vaiku. Nebendravimas su vaiku tuo metu, kai yra nustatytas konkretus to tėvo (motinos) bendravimo laikotarpis, galėtų būti pateisinamas tik išimtinėmis, objektyviomis, nuo to tėvo (motinos) valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Taigi tas iš tėvų, su kuriuo yra numatytas bendravimas su vaiku, tuo metu turi dėti visas pastangas ir pasirūpinti vaiko priežiūra, užimtumu ir pan., t. y. negalėdamas pats pasirūpinti vaiku dėl subjektyvių priežasčių, turi imtis priemonių vaiko priežiūrai užtikrinti, pvz., rasti vaiku galintį pasirūpinti asmenį ir pan. Tuo pačiu akivaizdu, jog laikotarpiu, kuriuo su vaiku turi pareigą bendrauti kitas iš tėvų, laisvas nuo vaiko priežiūros tėvas turi teisę savo laisvalaikį organizuotis sau priimtinu ir pageidaujamu būdu. Priešingu atveju, dėl turinčio su vaiku bendrauti tėvo neatsakingumo, yra nepagrįstai ribojamas kito iš tėvų laisvalaikis, asmeninio gyvenimo planavimas ir pan. Verta pastebėti ir tai, jog nustatant ieškovui konkrečią pareigą bendrauti su vaiku, mažinamas neapibrėžtumas vaiko motinai ir vaikui dėl bendravimo, lengvinamas vaiko ir motinos kasdienio gyvenimo planavimas.

20. Nagrinėtinu atveju ieškovas nesutinka su atsakovės siūloma tvarka, jog ieškovui nustatoma prievolė vaiką į ugdymo įstaigą grąžinti nuo 7.30 val. iki 7.50 val., kadangi atsakovė tokiu laiku pristato vaiką į ugdymo įstaigą, atsižvelgdama į savo darbo grafiką, tuo tarpu ieškovas nežino savo darbo grafiko ir negali numatyti, ar tokiu laiku jis galės vaiką pristatyti į ugdymo įstaigą ar negalės. Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo darbu ir galima darbotvarke, teismas pastebi, jog ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo nei nuoseklus, nei itin sąžiningas, t. y. ieškinyje teigė, jog grįžo į Lietuvą, jog susidaro pastovų darbą, todėl jam susidarė aplinkybės ir turi sąlygas intensyvesniam bendravimui su sūnumi. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas ne kartą bylos nagrinėjimo metu spėjo pakeisti keletą darboviečių Lietuvoje, iki teismo posėdžio dirbo ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), prieš pat paskirtą teismo posėdį grįžo į Lietuvą ir užsiregistravo užimtumo tarnyboje, po teismo posėdžio vėl išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) (tuo tikslu teismui pateikė prašymą dėl posėdžio organizavimo mišriu būdu, leidžiant ieškovui dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu) ir t.t. Atsakovė I. J. teismo posėdžio metu teigė, jog nuo 2021 m. birželio mėnesio ieškovas yra pakeitęs apie 30 darboviečių ir oficialios darbovietės iš esmės visos yra (duomenys neskelbtini) bendrovės, pati neįsivaizduoja, kokia pagal ieškovo keičiamas darbovietes iš esmės būtų tinkama bendravimo su vaiku tvarka, kurios ieškovas laikytųsi. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog paties ieškovo elgesys (tiek pasirenkant darbą, tiek vertinant bendravimą su vaiku tvarką) nėra pastovus, nuolat besikeičiantis, todėl nustatytina bendravimo tvarka negali būti pritaikyta ir nustatyta atsižvelgiant į ieškovo išskirtinius pageidavimus ir nuolat kintančias aplinkybes, susijusias su jo darbo laiku, atostogomis ir pan., bei tokia tvarka, kuri būtų patogi konkrečiai tik ieškovui (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Iš šalių siūlomos bendravimo tvarkos akivaizdu, jog vaiko paėmimas iš ugdymo įstaigos ir jo pristatymas į ugdymo įstaigą kitą darbo dieną yra pakankamai racionalus siūlymas. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas visų pirma į tai, jog tiek abi šalys pripažįsta, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, tarpusavio susitikimų metu, tuoj po jų šalys teikia pranešimus įvairioms institucijoms: policijai, vaikų teisių specialistams, taip pat į judviejų konfliktus yra įtraukiami ir su vaiko ugdymu/sveikata susiję specialistai, vaiko auklėtojos, gydančios gydytojos ir pan. Be to, susitikimų metu vykstant šalių konfliktams, juose nors ir ne tiesiogiai, tačiau būna įtraukiamas ir šalių vaikas, kuriam prieš jo valią yra sukuriama neigiamą poveikį vaikui daranti aplinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad praeityje tarp šalių buvo konfliktų perduodant/pasiimant vaiką, taip pat buvo pasitaikę atvejų, kuomet ieškovas ignoruoja nustatytą tvarką, savaip ją interpretuoja (iš susirašinėjimo turinio matyti, jog ieškovas, ignoruodamas teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties nuostatas, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2025 m. birželio 9 d. savo iniciatyva informavo darželio auklėtojas dėl konkretaus vaiko atostogų praleidimo su ieškovu termino (DOK-40386); taip pat nepaisant, jog teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius konkrečią ieškovo su vaiku bendravimo tvarką, ieškovas 2025 m. vasario 26 d. per elektroninį dienyną informavo darželio auklėtojas apie jo apsilankymą darželio teritorijoje ir pan., t. y. pats nusprendė, kada ir kokiu būdu jam galima pabendrauti su vaiku, nepaisant nustatytos laikinosios bendravo tvarkos bei ignoruojant ugdymo įstaigoje galiojančias taisykles; pats nuspręsdamas, ką ir kaip informuoti (sakė ir J. mamai, ir VTAS), jog neketina laikytis nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos; vaiko auklėtojai nurodė, jog kažkaip prisiderins per tokią neeilinę situaciją, nes svarbiausia vaiko gerovė (DOK-27143)). Remiantis šiomis aplinkybės, galima daryti išvadą, jog ieškovas nėra linkęs laikytis nustatytų taisyklių ir prioritetą teikia tik savo interesų patenkinimui, jam tinkamu laiku ir būdu, deklaratyviai iš dalies prisidengdamas vaiko gerove, tačiau neįvertindamas vaiko nenutraukiamo ugdymo, socialinės aplinkos ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Teismui nekyla abejonių, kad tarp tėvų tvyranti įtampa veikia vaiką ir šis poveikis jam nėra teigiamas. Dėl to siekiant sumažinti konfliktų kilimo tikimybę, apsaugoti vaiką nuo neigiamos tėvų tarpusavio santykių įtakos, jų konflikto regimybės, teismas atsakovės priešieškinio reikalavimus, numatančius vaiko perdavimą motinai po bendravimo per ugdymo/mokymosi įstaigą, tenkina. Atkreipiant dėmesį į ieškovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog galimai jis neturės galimybės vaiko pristatyti į ugdymo įstaigą ir pan., pastebėtina, jog ieškovas tinkamai vykdydamas savo kaip tėvo pareigas, turi imtis kitų priemonių ir ieškoti kitų alternatyvių būdų esamą problemą sprendžiant, t. y. imtis priemonių ir rasti vaiku galintį pasirūpinti asmenį, kuris pagal vaiko tėvo pavedimą vaiką laiku pristatytų į ugdymo įstaigą. Be to, teismas pažymi, kad skyrium gyvenančio tėvo gyvenamoji vieta (nagrinėtinu atveju, kaip teigia tėvo laikinoji vieta, dėl darbo pobūdžio galimai esanti ne Lietuvoje), sprendžiant dėl jo bendravimo tvarkos su vaiku, yra svarbi aplinkybė, tačiau tai nėra pagrindas nei atleisti tėvą nuo įstatyminės pareigos bendrauti, rūpintis ir auklėti savo vaiką, nei pateisinti tokios pareigos nevykdymą/ dalinį jos nevykdymą. Atsakovas pats savo noru darbinę veiklą labiau sieja ne su darbu Lietuvoje, o užsienyje, dėl ko galimai yra priverstas gyventi ne Lietuvoje, tuo sąmoningai pats sau apsunkindamas savo pareigų vaikui vykdymą, ir jis turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes (finansinius kaštus dėl kito asmens ieškojimo dėl vaiko pristatymo į ugdymo įstaigą ir kt.).

22. Visų antra, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad tėvai privalo užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo nuoseklų ir stropų mokymąsi, mokymosi užduočių atlikimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju ne tik vaiko motina, bet ir vaiko tėvas tuo metu, kai vaikas būtų su juo, turėtų pareigą pasirūpinti tinkamu vaiko poilsiu, higiena, jo parengimu ugdymui. Todėl paėmus vaiką po ugdomosios veiklos, vaiko tėvas būtent ir turės galimybę ne tik vien pabendrauti su vaiku, tačiau turės galimybę kartu įsitraukti ir į vaiko popamokinę veiklą, kito pobūdžio vaiko ugdymosi procesą – kartu darant namų darbus, ruošiant kitus darbelius, reikalingus bendroms ugdymo įstaigose organizuojamoms šventėms, rengiamoms parodoms ir pan. (kaip pvz. darželyje įsitraukiant į veiklas, kuomet tenka daryti su vaiku darbelius įvairioms parodoms, organizuojamoms šventėms (rudenėlio šventė, Kaziuko mugė, Užgavinės ir pan.), ugdant vaiką savarankiškai ir tinkamai pasiruošti kitos dienos veikloms. Be to, vertinant bendrai praleistiną laiką, akivaizdu, jog atsakovės siūlomos bendravimo laikas, praleistinas vaiko su tėvu yra ženkliai ilgesnis, nei siūlomas ieškovo (pagal ieškovo: darbo dienomis praleistų nuo 6 val. iki 12 val.; pagal atsakovės nuo 13 val. iki 17 val.) (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Vertinant atsakovės siūlytiną tvarką, kurioje numatyta, jog vaiko tėvas turėtų grąžinti ne anksčiau nei 7.30 val. ir ne vėliau kaip 7.50 val. į vaiko ugdymo/mokymo įstaigą, teismas pastebi, jog ji yra pakankamai griežta ir kyla pagrįstų abejonių, kas konkrečiai turėtų įvertinti, ar tokia tvarka iš tiesų yra įvykdyta/nepažeista, kai pvz. vaikas į ugdymo įstaigą būtų pristatytas 7.15 val. Be to, kol vaikas lanko darželį, paprastai vaikų pristatymas į įstaigą nėra itin griežtas, vaikai gali būtų pristatomi į darželį ir kiek anksčiau, ir kiek vėliau, nei siūlo atsakovė. Be to, vertinant į ateitį aplinkybes, kuomet vaikas pradės lankyti mokyklą, taip pat nėra aišku, nuo kada mokykloje prasidės pamokos ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismo vertinimu tikslintinos nuostatos dėl vaiko pristatymo į ugdymo/mokymo įstaigą, nustatant, jog vaikas į ugdymo/mokymo įstaigą grąžinamas iki vaiko pusryčių tiekiamų darželyje/arba prasidėsiančių ugdymosi/mokymosi veiklų mokykloje. Be to, atsižvelgiant į tai, jog vaikui pradėjus lankyti mokyklą, gali būti, jog po vaiko pamokų laiko šalių vaikas gali lankyti popamokinę veiklą ir/ar tam tikrus būrelius, todėl teismo vertinimu, bendravimo tvarkoje tikslinga tikslinti papildomai nurodant, jog, jeigu vaiko popamokinė veikla (sporto užsiėmimai, ugdomoji veikla, būreliai ar pan.) sutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas vaiką nuveža ir / ar parveža iš veiklos.

24. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, darytina išvada, kad tenkinus atsakovės reikalavimą, tėvo interesai nebus pažeisti, be to, tai leis užtikrinti stabilumą vaikui tiek bendravime su tėvu, tiek ir išlaikant stabilų vaiko ugdymosi/mokymosi bei kitą popamokinės veiklos procesą (CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo savaitgaliais

25. Dėl tėvo ir vaiko bendravimo savaitgaliais iš esmės tarp šalių ginčas yra dėl bendravimo savaičių, t. y. ieškovas siūlo nustatyti tvarką, jog jis su vaiku bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, tuo tarpu atsakovė siūlo bendravimą nustatyti lyginėmis mėnesio savaitėmis (II ir IV) kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais). Bei analogiškai kaip ir dėl bendravimo darbo dienomis, ieškovas siekia, jog vaikas būtų pristatytas tiesiogiai vaiko motinai vakare, tuo tarpu atsakovė, siekdama sumažinti bendrus judviejų susitikimus, prašo nustatyti, jog vaikas būtų pristatytas po pasibaigusio savaitgalio, kuriuo metu tėvas bendrauja su vaiku tiesiogiai, į ugdymo/mokymosi įstaigą. Dėl vaiko pristatymo vaiko motinai ir/ar į ugdymo įstaigą, teismas nesikartoja ir nurodo, jog motyvai yra pateikti sprendimo 20-22 punktuose. Be to, akivaizdu, jog atsakovė I. J., vertindama galimas išimtis iš nustatytinos bendravimo tvarkos, kuomet ugdymo įstaiga gali nedirbti ir pan., reiškia reikalavimą suteiksiantį ilgesnį laiko tarpą, per kurį vaiko tėvas turės galimybę bendrauti su vaiku. Pastebėtina, jog prieštaravimų dėl tokios atsakovės siūlytinos bendravimo tvarkos ieškovas bylos nagrinėjimo metu konkrečių prieštaravimų nereiškė, todėl teismas sprendžia, jog šioje dalyje ginčo nėra, todėl tenkintina atsakovės siūlytina bendravimo tvarkos dalis.

26. Dėl bendravimo savaičių nustatymo, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog mėnesio savaitės gali kisti, t. y. mėnesių sankirtoje, savaitė gali būti nepilna, naujas mėnuo prasidėti viduryje savaitės, kas gali įnešti nesusipratimų dėl savaitės eiliškumo, kaip pvz. ar tai pirma naujo mėnesio savaitė, ar vis dėlto tai savaitė, kuri priskaičiuotina senam mėnesiui, ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl atsižvelgiant į tai, jog savaitės periodiškumas nekinta jas skaičiuojant metų apimtyje, todėl teismas sprendžia, jog tikslinga nustatyti ieškovo siūlomą savaičių skaičiavimą, t. y. nustatant, jog ieškovas M. V. su vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (porinės kalendorinių metų savaitės savaitgalį).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo švenčių dienomis ir kitomis svarbiomis progomis

27. Tiek ieškovas M. V. patikslintu ieškiniu prašo, tiek atsakovė I. J. priešieškiniu prašo patvirtinti detalesnę bendravimo tvarką Kūčių, Kalėdų, Velykų, Motinos, Tėvo, gimtadienio dienomis. Esminio ginčo dėl šalių siūlomų pakeitimų konkrečiai per šventes: Kūčių, Kalėdų, Velykų bei Motinos, Tėvo dienos, Joninių šventės bei šalių gimimo dienos, bylos nagrinėjimo metu nekilo, šalys iš esmės jiems pritarė, papildomai atsakovė priešieškiniu prašydama patvirtinti tokius pačius bendravimo tvarkos pakeitimus, išskyrus papildydama Tėvo dienos, Joninių bei ieškovo gimimo diena ((duomenys neskelbtini)), numatant konkretesnę tvarką būtent vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, t. y. numatant vaiko pasiėmimą ir pristatymą tiesiogiai iš/į ugdymo įstaigą. Teismas įvertinęs šalių itin konfliktiškus santykius, tokius atsakovės argumentus laiko pagrįstais, dėl to priešieškinį šioje dalyje tenkina visiškai.

28. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas siekia, jog jis turėtų galimybę kiekvienais metais vaiko gimimo dieną pabūti su sūnumi, jį tiesiogiai pasveikinti ir pan. Tuo tarpu vertinant atsakovės prašymą vaiko gimimo dienos pabuvimo/šventimo aspektu, matyti, jog atsakovė iš esmės siekia, kad tą dieną su vaiku bendrautų tas iš tėvų, su kuriuo numatytas bendravimas, jei numatyta gimimo dienos bendravimo tvarka priklauso vaiko motinai, būtų sudaryta vaiko tėvui galimybė ir ieškovas turėtų teisę vaikui pasiskambinti (vaikas būtų pasveikinamas, tačiau nuotoliniu būdu). Teismo vertinimu, šiuo aspektu laikytinas reikšmingu tiek šalių gebėjimas bendrauti, tiek vaiko dienos ritmo stabilumas ir pan. Vertinant atsakovės siūlytiną bendravimo tvarką iš esmės matyti, jog bendraujant su vaiku per jo gimimo dieną, bendravimo ribojimas iš esmės atsiranda ir pačiai atsakovei, kadangi ieškovui poriniais metais numatyta (šeštadieniais visa diena praleistina su vaiku, sekmadieniais – visa diena ir papildomai numatyta nakvynė, darbo dienomis – ieškovei pristačius vaiką į ugdymo įstaigą, su vaiku taip pat nebesusitiktų, nes po ugdomosios veiklos, vaikas praleistų pas ieškovą ir vakarą ir papildomai nakvotų pas tėvą). Nors išvadą teikianti institucija, pateikdama išvadą, nurodė, jog galimai turėtų būti suteikta teisė, nors trumpam sudaryta galimybė vaiko tėvui tiesiogiai pasveikinti vaiką su gimimo diena, tačiau teismo vertinimu, vis tik sutiktina su atsakovės siūlytina bendravimo tvarka per vaiko gimimo dieną, nes ši bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus, leistų nepertraukiamai ir kokybiškai bendrauti savo gimtadienio dieną bent su vienu iš tėvų, išvengiant galimų tėvų konfliktų, būtinybės keisti buvimo vietą keletą kartų per parą ir pan., o tėvams tuo pačiu – lengviau suplanuoti laiką, turiningiau jį išnaudoti vaiko labui, neturint pareigos atsitraukti (pvz., iš šventės vietos) ir vežti vaiko kitam tėvui. Be to, pastebėtina, jog atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog per vaiko gimimo dieną, šeimoje švenčiamas kito šeimos nario gimtadienis, todėl šeima turi tradiciją tuo metu vykti prie jūros ir ten paminėti vaiko gimtadienį, todėl nustačius tvarką, jog kasmet vaiko tėvas per vaiko gimimo dieną susitinka su vaiku, atsakovė nebeturėtų galimybės planuoti jau tradicija tapusių išvykų prie jūros.

29. Ieškovo išdėstyti motyvai, jog tikrąją dieną jis nori vaiką pasveikinti tiesiogiai, o tokia galimybė atimama, niekaip neleidžia daryti išvados, jog taikant atsakovės siūlytiną bendravimo tvarką, bus pažeidžiami vaiko interesai. Priešingai, neporiniais metais, vaikui bus sudaryta dviguba galimybės savo gimtadienį paminėti keletą kartų, t. y. tikrąją savo dieną kartu su vaiko motina, o kitą dieną – kartu su tėvu, kuris nors ir ne tikrąją vaiko gimimo dieną, tačiau artimiausią dieną tikrajai gimimo dienos dienai, turės teisę pasveikinti vaiką, vaikui suorganizuoti dar vieną gimtadienio šventę ir tinkamai paminėti vaiko gimimo dieną (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, teismas, vertindamas ieškovo ir sūnaus bendravimo trukmę poriniais metais (šeštadienį), sprendžia, jog vienos valandos bendravimo pailginimas, t. y. vaiko grąžinimas vaiko motinai ne 19 val., o 20 val., nepakenks vaiko interesams, todėl šioje dalyje, siekiant suteikti ilgesnį bendravimo laiką per vaiko gimimo dieną, teismas sprendžia, jog vaikas turėtų būti grąžintinas ne 19 val., o 20 val.

Dėl kompensacinio bendravimo su vaiku nustatymo

33. Be sprendimo 20 punkte nurodytų motyvų, susijusių su ieškovo nenuoseklumu tiek keičiant darbovietes, tiek iš dalies (nors ir laikinai) keičiant savo gyvenamąsias vietas (gyvenant Lietuvoje, (duomenys neskelbtini)), vertinant galimą kompensacinį bendravimo mechanizmo nustatymą, teismas atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, t. y. teismo posėdžio metu ieškovas tiksliai negalėjo įvardinti savo pozicijos dėl darbo pobūdžio, jo tęstinumo, nurodė, jog šiuo metu turi du darbo pasiūlymus, su skirtingais numatytais darbo grafikais, tačiau dar neįsidarbino ir t.t. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino aplinkybes, jog ieškovas nėra pastovus, teisminio nagrinėjimo metu negeba laikytis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos ir t.t. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovas, siekdamas nusistatyti kompensacinį mechanizmą, iš esmės siekia sau naudingos bendravimo tvarkos, siekdamas maksimaliai patenkinti savo interesus, tačiau neatsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Pastebėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu nei ieškovas, nei ieškovo atstovas negalėjo tiksliai įvardinti, kaip turėtų veikti/kaip būtų įgyvendinamas kompensavimo mechanizmas.

34. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šalys kai kuriais jų punktais nesugebėdavo taikiai susitarti, dėl laikinosios bendravimo tvarkos laikymosi ir pan. vykdymo kilo ne vienas šalių konfliktas, dėl kurių vėliau buvo kviečiama policija, kreipiamasi į antstolius ir kitas institucijas (DOK-28398). Akivaizdu, kad tokio pobūdžio nuolatiniai tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko interesus dėl šalių nesugebėjimo rasti sutarimo, todėl teismas sprendžia, jog ieškovo siūlomas bendravimo su vaiku tvarkos 1.16 punkto sklandus įgyvendinimas yra praktiškai neįmanomas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl šiame šalių santykių etape ieškovo nebendrauto su sūnumi laiko kompensavimo galimybė nenustatytina.

35. Šioje ginčo dalyje pastebėtina ir tai, jog nenustačius nebendrauto laiko su sūnumi kompensavimo, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą vaiko ir tėvo bendravimą, tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, jog negalint vaiko tėvui bendrauti su vaiku tiesiogiai, kuomet vaiko tėvas būna ne Lietuvoje, bendravimas vyktų nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė siūlo skirtingą bendravimo tvarką. Teismas įvertina tai, jog ieškovas tikėtina sąmoningai siūlytinoje bendravimo tvarkoje yra nusimatęs aplinkybes, susijusias su jo darbo pobūdžiu ir išvykimu į užsienį, kadangi jis realiai dirba ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini) (atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas tik į teismo posėdžius grįžta į Lietuvą, o realiai dirba (duomenys neskelbtini)). Esant šioms aplinkybėms, labiau tikėtina, jog nuolatinis ir nenutrūkstamas bendravimas fiziniu būdu gali ir nevykti, todėl sprendžia, jog tikslinga nustatyti, kad vaiko tėvui esant ne Lietuvoje ar dėl kitų objektyvių priežasčių (kaip pvz. vaiko liga ar pan.) negalint su vaiku bendrauti fiziniu būdu teismo nustatytu laiku, vaiko tėvas ne vėliau kaip prieš 1 dieną el. paštu (duomenys neskelbtini) privalo informuoti apie tai vaiko motiną, ir teismo nustatytu laiku numatytu bendravimo laiku fiziniu būdu (darbo dienomis – trečiadieniais, lyginėmis metų savaitėmis kas antrą savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį ir t.t.)) ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per Viber platformą laikotarpyje nuo 19 iki 20 valandos, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui.

36. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šalys bet kuriuo atveju turi teisę geranoriškai susitarti tarpusavyje dėl ieškovo nebendrauto su sūnumi laiko kompensavimo. Be to, pastebėtina, jog nagrinėtinu atveju teismas, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą, t. y. nustatytina tokia bendravimo tvarka, kuri formuojama teismų praktikoje.

Dėl bendravimo tvarkos vaiko ligos atveju

37. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta ir ginčo šioje dalyje nėra, jog vaikui sunegalavus, vienas kitą turėtų nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 1 dieną nuo ligos ar sveikatos būklės pablogėjimo pradžios, informuoti vienas kitą apie vaiko negalavimus ar pablogėjusią sveikatos būklę. Tačiau ieškovas reikalauja, jog būtų nustatyta, jog motina, vaikui sergant, privalo sudaryti galimybę tėvui atvykti ir aplankyti vaiką, nepriklausomai nuo to, kur vaikas tuo metu yra. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškinimo, jog nepaisant aplinkybėms, kad šiai dienai santykiai su vaiko mama yra tragiški, tačiau jis turi teisę sergantį vaiką aplankyti ne tik ligoninėje, bet ir vaiko gyvenamojoje vietoje, kuomet vaikas ilgai sirgs. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, jog tėvas turi turėti teisę nekliudomai lankyti vaiką jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje. Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama į šalių tarpusavio santykius, pritarė atsakovės pozicijai, jog vaiko ligos atveju nėra įmanomas vaiko lankymas jo gyvenamojoje vietoje.

38. Teismas, įvertinęs tai, jog sprendimo 35 punkte nurodytos aplinkybės, kurioms remiantis ieškovui suteikta teisė su vaiku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, sprendžia, jog vaiko ligos atveju ir jam esant namuose, vaiko interesai nenukentės, jei tuo metu jis su tėvu turės galimybę bendrauti nuotoliniu būdu, todėl šioje dalyje tenkintinas atsakovės reikalavimas ir nustatytina, jog tėvas turi turėti teisę nekliudomai lankyti vaiką jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje bei tenkintini abiejų šalių reikalavimai (kurie sutampa), jog tėvas ir motina įsipareigoja vienas kitą nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 1 dieną nuo ligos ar sveikatos būklės pablogėjimo pradžios, informuoti el. paštu apie vaiko negalavimus ar pablogėjusią sveikatos būklę (tėvas motiną informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini), motina tėvą informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini)

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo atostogų metu, vaiko išvykimas į užsienį

39. Nors patikslintame ieškinyje ieškovas reiškė reikalavimą dėl atostogų metu praleistino laikotarpio „ne mažiau nei 28 kalendorines dienas per kalendorinius metus vaiko ugdymo įstaigos suteikiamų atostogų laiko“ ir „vienos iš vaiko atostogų laiko dalies – ne trumpesnės kaip 14 dienų iš eilės“, tačiau atsiliepime į priešieškinį iš esmės sutiko su atsakovės siūloma bendravimo tvarka vaiko atostogų metu, tik reiškė prieštaravimus dėl vaiko motinos pirmenybės teisės rinktis atostogų su vaiku laiką, kuomet jis sutampa tiek vaiko tėvo, tiek vaiko motinos. Taip pat nesutiko dėl numatyto atostogų laiko informavimo laikotarpio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertinant, jog šioje dalyje iš esmės tarp šalių ginčo nėra, teismas plačiau nepasisako dėl tėvo/motinos praleistino pusę vaiko ugdymo/mokymo įstaigos suteikiamų mokslo metų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Tik atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog bendravimo tvarkoje numatyta išimtis „išskyrus, kai vaikas lanko ugdymo įstaigą įstaigos vasaros atostogų laikotarpiu“ nurodyta, atsižvelgiant į šių metų vaiko vasaros metu suplanuotą darželio lankymą, teismas sprendžia, jog bendravimo tvarka bus vykdoma tik po sprendimo priėmimo, todėl ateinančių metų vasaros laikotarpiai bus planuojami ateityje, todėl minėta išimtis netikslinga, todėl šioje dalyje atsakovės priešieškinis atmestinas.

40. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė aiškias aplinkybes, susijusias su 2 mėnesių informavimo laikotarpiu, nurodydama, jog atostogų informavimo laikotarpį siūlo atsižvelgdama į savo darbo pobūdį ir planuojamas atostogas iš anksto. Teismas vertina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji atostogas planuoja iš anksto, akivaizdu, jog sudarius naują santuoką, atostogos planuojamos iš anksto, suderinant ne tik atostogas savo darbovietėje, tačiau ir suderinant atostogas su savo sutuoktiniu ir pan., taip planuojamos bendros šeimos atostogos ir pan. Ieškovas, nesutikdamas su 2 mėnesių laikotarpiu, iš esmės nepateikė argumentuotų motyvų, kodėl laiko, jog toks laikotarpis per ilgas, o 1 mėnesio laikotarpis – pakankamas. Be to, teismui nėra pakankamai suprantama ieškovo pozicija, kuomet teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl atostogų praleidimo su vaiku problemų nekiltų, nes jis gali visuomet pasiimti nemokamas atostogas, todėl lieka nesuprantama, kodėl negali vaiko motinos informuoti apie savo planuojamas atostogas ne prieš mėnesį, o prieš du mėnesius, ir tokiu būdu būti lankstesnis, ir tiek savo laisvą laiką, tiek kartu su vaiku praleistiną laiką planuotis atsižvelgiant ir į kitas svarbias aplinkybes (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Manytina, jog kasmetinių, ypač vasaros atostogų laikas, yra svarbus šalims planuojantis praleistiną laiką su vaiku, su visa šeima, giminėmis ir t.t., todėl 2 mėnesių laikotarpis, prieš kurį vaiko tėvai turi vienas kitą informuoti apie numatytą atostogų laiką, yra pakankamai racionalus, per kurį tiek viena, tiek kita šalis turėtų pakankamai laiko, esant poreikiui, pasikoreguoti savo atostogas.

42. Nors atsakovė siūlo, jog jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, tik vaiko motina turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laiką, tačiau teismas vertina, jog tokiu būdu kiekvieną kartą atsakovei būtų sudaromos geresnės sąlygos planuojantis savo laisvalaikį ir nebūtų užtikrinamos lygios abiejų tėvų teisės planuojantis savo atostogas, praleistinas su vaiku (CPK 185 straipsnis). Todėl teismas savo iniciatyva šioje dalyje tikslina bendravimo tvarkos nuostatą, numatant, jog, jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, poriniais metais vaiko motina, o neporiniais metais vaiko tėvas turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laiką.

43. Dėl tėvų kartu su vaiku praleistino laiko už Lietuvos Respublikos ribų ieškovas, siūlydamas bendravimo tvarką, konkrečiai neapibrėžia praleistino laikotarpio, tuo tarpu atsakovė konkrečiai siūlo nustatyti bendravimo tvarką vaiko atostogų metu, praleidžiant už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau kiti galimi atvejai, kaip pvz. savaitgalio išvyka už Lietuvos Respublikos ribų (artimos valstybės – Latvija, Lenkija ar pan.), neaptarti ir neįvertinti (CPK 178, 185 straipsniai).

44. Teismo vertinimu, ieškovo siūlytina tvarka yra kiek platesnės apimties, tačiau nėra pakankamai detali, todėl teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, atsižvelgia į abiejų šalių reikalavimus, kartu, turėdamas teisę, bendravimo tvarką labiau detalizuoja, ją papildant atitinkamomis nuostatomis, kurios, teismo vertinimu, padės šalims išvengti papildomų galimų konfliktų. Be to, teismas, kaip jau sprendime buvo įvertinęs tai, jog šalių vaikas ateityje lankys mokyklą ir galimai kitas popamokinės ugdymo veiklos įstaigas, savo iniciatyva papildomai numato bendravimo tvarkos nuostatą (informavimo pareigą, kuomet vaiko kelionė bus organizuojama ugdymo įstaigų darbuotojų).

45. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog jis turi poreikį, kuomet bendrauja su vaiku, turėti vaiko asmens dokumentą, kadangi norėtų vaiką nusivežti savaitgalį į Latviją. Atsakovė niekada neduoda vaiko asmens dokumento, todėl jis negali su vaiku išvykti ir Lietuvos. Pagrįsdamas šias aplinkybes tiek ieškovas, tiek atsakovė į bylą pateikė ekrano nuotraukas su šalių elektroninių susirašinėjimų fragmentais, iš kurių matyti, jog ieškovas deklaratyviai reikalauja atsakovės paduoti/perduoti jam vaiko ID (DOK-28398, DOK-40386). Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad nekiltų pykčiai dėl vaiko dokumento, teismo prašo nustatyti, jog jis turėtų vaiko pasą, o atsakovė turėtų asmens tapatybės kortelę, nes ir dabar turi vaiko asmens tapatybės kortelę. Taip pat nurodė, jog iki šiol vaiko dokumento niekur nereikėjo, kadangi jis negalėjo planuotis su vaiku kelionių į kitą šalį, nes atsakovė vaiko dokumento jam nė karto neperdavė. Teismo posėdžio metu atsakovė plačiau paaiškino aplinkybes, susijusias su vaiko asmens dokumentu, t. y. nurodė, kad ji neprieštarauja vaiko tėvui perduoti vaiko asmens tapatybės kortelės, tačiau tik tuomet, kuomet vaikas vyktų su tėvu, ir asmens dokumentas būtų būtinas, o ne kiekvieną kartą perduodant asmens dokumentą, kuomet perduodamas vaikas. Taip pat atsakovė pastebėjo, jog vaikui yra išduota tik asmens tapatybės kortelė, o pasas vaikui nėra išduotas, kadangi vaikas pakankamai mažo amžiaus, dokumentų galiojimo laikas yra trumpas, todėl dažnas dokumentų išėmimas pareikalauja papildomų išlaidų, kurių galima išvengti, apsiribojant vienu vaiko asmens dokumentu. Atsakovė teismo posėdžio metu iškėlė abejones, jog perdavus vaiko asmens dokumentą, jo gali neatgauti, nes dažnai vaiką perdavus tėvui, neatgauna vaiko rūbų.

46. Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių vaikui šiuo metu yra išduota tik asmens tapatybės kortelė, o asmens pasas nėra išduotas, todėl svarstyti ir nustatyti bendravimo tvarką, nustatančią konkrečiai kuri šalis, kokiu vaiko asmens dokumentu disponuoja, nėra galimybės, nes nėra objekto – išduoto vaiko asmens dokumento paso. Be to, atsižvelgiant į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio nuostatas tiek asmens tapatybės kortelė, tiek pasas yra iš esmės analogiško pobūdžio dokumentai, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę, teismas nustatydamas konkrečią bendravimo tvarką, konkrečiai neįvardija dokumento pavadinimo (asmens tapatybės kortelė/pasas), o nurodo – asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę. Minėtą pakeitimą daro, atsižvelgdamas į tai, jog šalių vaikas yra pakankamai jauno amžiaus, dokumento galiojimas yra pakankamai trumpas, todėl, pakeitus vieną dokumentą kitu, galimai bus išduotas kitas – vietoj asmens tapatybės kortelės bus išimtas pasas ar atvirkščiai, kas sudarytų pagrindą keisti bendravimo tvarką (CPK 185 straipsnis). Juolab, atsižvelgiant į šalių itin konfliktiškus santykius, nustačius, jog vienas iš tėvų disponuoja vienu asmens dokumentu, kitas – kitu, gali kilti nauji ginčai, kadangi kitai šaliai planuojant su vaiku vykti į valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, kur reikalingas vaiko pasas, kita šalis gali minėto dokumento neperduoti, motyvuodama tuo, jog teismas yra nustatęs konkrečiai, kas kokiu vaiko dokumentu disponuoja. Taip pat pastebėtina, jog turėti vienu metu abu dokumentus nėra privaloma (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 6 dalis).

47. Vertinant vaiko asmens dokumento turėjimo svarbą, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas pateikė tik deklaratyvias aplinkybes, susijusias su būtinybe turėti vaiko asmens dokumentą: negali išvažiuoti į Latviją prie jūros, į kitas šalis, tačiau konkrečių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog iš tiesų kelionė buvo suplanuota ir atsakovei nurodė, kur ketina su vaiku vykti, ir atsakovė, žinodama šias aplinkybes, minėto dokumento neperdavė/kategoriškai atsisakė tai daryti ar pan.; jog ieškovo planai dėl atsakovės neveikimo buvo neįgyvendinti ar pan., nepateikė. Iš šalių pokalbio turinio matyti, jog ieškovas deklaratyviai reikalauja paduoti vaiko ID „ir man J. ID paduosi ketvirtadienį“, „ID paduok šiandien, kad nepamirštum“, „ID paduosi šiandien“, „vakare ID paduosi“, tačiau nenurodo, kam konkrečiai asmens dokumentas yra/gali būti/buvo reikalingas (CPK 178, 185 straipsniai).

48. Iš šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog 2025 m. gegužės 22 d. ieškovas, reikalaudamas vaiko asmens dokumento, nurodo, jog jis reikalingas – ligos, kelionių ar kitų situacijų metu, tačiau iš esmės vaikui lankantis gydymo įstaigoje reikalingas ir pakankamas dokumentas yra vaiko gimimo liudijimas (įrašas), tačiau ne asmens tapatybės kortelė (CPK 178, 185 straipsniai). Tačiau pripažintina, jog vaiko tėvams vykstant su vaiku į užsienio valstybę, nepakanka turėti vaiko gimimo liudijimo, poreikis vykstant už Lietuvos Respublikos ribų turėti vaiko asmens dokumentą yra, todėl tikslinga, nustatant bendravimo tvarką, numatyti skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus keliones į užsienį, vaiko dokumento, būtino kelionei, perdavimą. Be to, teismas sprendžia, jog tikslinga įpareigojimus dėl vaiko buvimo vietos ir laiko informavimo bei bendravimo tvarką (komunikaciją) su vaiku jo kelionių metu nustatyti abiem tėvams, taip pat numatant tam tikrus terminus, jog vaiko motina galėtų tinkamai paruošti vaiką kelionei bei laiku perduoti vaiko asmens tapatybės dokumentą, išlaikant abiejų šalių lygiateisiškumą. Todėl šioje dalyje tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai tinkintini iš dalies.

49. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo) neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia, kiekvieną kartą, tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai (arba priešingai visiškas nebendradarbiavimas tiek dėl vaiko bendravimo su tėvu, tiek ir vaiko poreikių tenkinimo) ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

50. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

51. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, ieškovas į bylą pateikė papildomus prašymus su papildomais duomenimis ir reikšdamas papildomus reikalavimus (DOK-52085, DOK-52701). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis), atsisako priimti ieškovo pateiktus duomenis, jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako, kadangi jie pateikti nesavalaikiai, nesilaikant CPK nustatytos tvarkos ir būdo. Pastebėtina, jog šiame bylos procese teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi jau kartą ieškovui M. V. išaiškino, jog civiliam procesui vesti iš esmės reikalingos specialiosios teisinės žinios, kurių šalys dažnai neturi, todėl siūlė kreiptis į savo atstovą advokatą Darių Krasauską bei 2025 m. birželio 5 d. nutartimi teismas ieškovą buvo įspėjęs, jog tapačių ar jokių procesinių pasekmių nesukuriančių procesinių dokumentų, prašymų ar kitų procesinių dokumentų teikimas gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ir jam gali būti skirta bauda iki 5 000 Eur (CPK 95 straipsnis). Tačiau iš ieškovo tolimesnių veiksmų, atliktų šiame procese, ieškovas ignoruoja teismo siūlymus bei įspėjimus ir toliau teikia procesinius dokumentus nesavalaikiai. Esant tokiems ieškovo veiksmas, kyla tokių ieškovo veiksmų pasekmės – jo teikti dokumentai teismo yra nepriimami ir nevertinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

54. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 lapkričio 18 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 11 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2025-09919 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 766,67 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (DOK-53713). Atsakovė teikdama priešieškinį, sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį (DOK-27143). Atsakovė teismui pateikė dokumentus apie patirtas 3 000 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Be to, atsakovė, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, papildomai patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už ruoštą atsiliepimą į atskirąjį skundą bei pateikė teismui prašymą dėl minėtų išlaidų priteisimo (DOK-34700). Teismas atsižvelgdamas į tai, jog 500 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jų atlygintinumas turi būti vertintinas atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismo išnagrinėjimo rezultatą, todėl priimant sprendimą teismas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia, nes galimai dėl šių sumą pasisakys atskirąjį skundą nagrinėsiantis teismas. Tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismas dėl šių išlaidų nepasisakys ir jų neišspręs, atsakovė, vadovaudamasi CPK 277 straipsniu, turės teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, jog atsakovė byloje patyrė 3 114 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.).

56. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, bylos apimtį, šalių atstovų parengtų procesinių dokumentų kiekį, o taip pat byloje organizuotų teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, teismas sprendžia, jog patirtos išlaidos advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (2022 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022). Teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas (2023 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-899-392/2023).

58. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) byloje buvo pareikštas ieškinys, kuris buvo tikslintas ir priešieškinis; 2) tiek patikslintas ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies ir abi šalys laikomos laimėjusiomis bylą, 3) ieškovo patikslintas ieškinys buvo patenkintas 15 proc., o atsakovės priešieškinis buvo tenkintas 85 proc.; 4) didesne dalimi bendravimo tvarkos punktų ieškovui buvo nustatyta iš esmės atsižvelgiant į atsakovės reikalavimus; 5) be to, dalis bendravimo tvarkos punktų šalių buvo tapačios, dėl jų ginčo byloje iš esmės nekilo, ieškovas pateikęs atsiliepimą į priešieškinį su didžiąja dalimi reikalavimų iš esmės sutiko arba nesutiko iš dalies; 6) šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos skiriasi: ieškovas – 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidų realiai nepatyrė, atsakovė patyrė 3 114 Eur bylinėjimosi išlaidų ir patirtos papildomos išlaidos – 500 Eur už atsiliepimą už atskirąjį skundą, dėl kurių teismas nepasisako, nes ieškovo atskirasis skundas sprendimo priėmimo metu yra neišnagrinėtas.

59. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teisinga ir sąžininga būtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tokiu būdu, laikantis proporcijos 15/85 proc., kas reikštų, kad iš ieškovo M. V. atsakovės I. J. naudai priteistina – 2 646,90 Eur (3 114 x 85 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės I. J. valstybės naudai priteistina: 115,00 Eur (766,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos x 15 proc.) ir 16,50 Eur (110 Eur žyminis mokestis x 15 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

60. Nagrinėjamoje byloje teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikinoji ieškovo M. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. V. tvarka. Taip pat 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo pakeistos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytos laikinosios ieškovo M. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. V. tvarkos 6 ir 8 punktai bei papildyta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka naujais 9-14 punktais. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliktinos galioti minėtomis nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o, sprendimui įsiteisėjus, šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslinto ieškinio atsisakymą I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyje dėl reikalavimo „už laikotarpį, kurį Vaikas per atostogas būna pas tėvą, tėvas šalių sutarto ir vaiko motinai pervedamo piniginio išlaikymo Vaikui nemoka, t. y. tėvo kas mėnesį vaiko motinai į jos sąskaitą pervedamas išlaikymas Vaikui yra mažinamas suma, proporcinga Vaiko būtam per atostogas pas tėvą laikui“ ir civilinę bylą Nr. e2-953-1184/2025 šioje dalyje nutraukti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12256-1031/2023 nustatytą M. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. V. tvarką ir nustatyti tokią M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1. Tėvas su vaiku bendrauja kas 2 (antrą) mėnesio savaitgalį (porinės kalendorinių metų savaitės savaitgalį) (šeštadieniais ir sekmadieniais), vaiką paimant iš ugdymo įstaigos penktadienį ne ankščiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paimant penktadienį iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžinant pirmadienį vaiką į ugdymo/mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių tiekiamų darželyje/arba prasidėsiančių ugdymosi/mokymosi veiklų mokykloje, išskyrus ugdymo/mokymo įstaigos mokslo metų atostogų laikotarpiu (pavasario, vasaros, rudens, vasaros) vaikui nelankant ugdymo įstaigos. Jei vaiko paėmimo dieną ugdymo/mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas paimamas iš ugdymo/mokymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš nedarbo dieną, laikantis vaiko paėmimo laiko tvarkos. Jei vaiko grąžinimo dieną ugdymo/mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas grąžinamas į ugdymo/mokymo įstaigą kitą darbo dieną, einančią po nedarbo dienos, laikantis vaiko grąžinimo laiko tvarkos.

1.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, vaiką paimant iš ugdymo įstaigos ne ankščiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paimant trečiadienį iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžinant ketvirtadienį vaiką į ugdymo/mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje, arba prasidėsiančių ugdymosi/mokymosi veiklų mokykloje, išskyrus ugdymo/mokymo įstaigos mokslo metų atostogų laikotarpiu (pavasario, vasaros, rudens, vasaros) vaikui nelankant ugdymo įstaigos. Jei vaiko paėmimo dieną ugdymo/mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas paimamas iš ugdymo/mokymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš nedarbo dieną, laikantis vaiko paėmimo laiko tvarkos. Jei vaiko grąžinimo dieną ugdymo/mokymo įstaigoje yra nustatyta nedarbo diena, vaikas grąžinamas į ugdymo/mokymo įstaigą kitą darbo dieną, einančią po nedarbo dienos, laikantis vaiko grąžinimo laiko tvarkos.

1.3. Jeigu vaiko popamokinė veikla (sporto užsiėmimai, ugdomoji veikla, būreliai ar pan.) sutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas vaiką nuveža ir / ar parveža iš veiklos.

1.4. Tėvas su vaiku praleidžia Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dienas neporiniais metais, vaiką pasiimant Šv. Kūčių dieną 10.00 val. ir vaiką grąžinant Šv. Kalėdų pirmąją dieną 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini).

1.5. Tėvas su vaiku praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną poriniais metais, vaiką paimant 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini).

1.6. Tėvas su vaiku praleidžia Šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais, vaiką pasiimant 10.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini).

1.7. Tėvas su vaiku praleidžia Šv. Velykų antrąją dieną neporiniais metais, vaiką pasiimant 10.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini).

1.8. Tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais, vaiką paimant 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 20.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai vaiko gimimo diena būna šeštadienį; arba vaiką paimant 10.00 val. vaiko paėmimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), ir grąžinant artimiausią darbo dieną vaiką į ugdymo/mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių tiekiamų darželyje/arba prasidėsiančių ugdymosi/mokymosi veiklų mokykloje, jei vaiko gimimo diena būna sekmadienį; arba vaiką paimant iš ugdymo įstaigos ne ankščiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., o vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, vaiką paimant iš mokymo įstaigos iškart po tos dienos vaiko pamokų laiko pabaigos ir grąžinant kitą darbo dieną vaiką į ugdymo/mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių tiekiamų darželyje/arba prasidėsiančių ugdymosi/mokymosi veiklų mokykloje, jei vaiko gimimo diena ir kita po jos einanti diena yra darbo dienos.

1.9. Neporiniais metais tėvas turi teisę pasveikinti vaiką vaiko gimimo dienos proga nuotoliu vaizdo skambučiu per Viber bendravimo programą laikotarpyje nuo 19 iki 20 valandos, pranešęs apie tai motinai raštu ne vėliau kaip prieš 1 dieną, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui.

1.10. Tėvas su vaiku praleidžia Joninių šventę (birželio 23-24 d.) neporiniais metais, vaiką paimant birželio 23 d. 10.00 val. ir grąžinant birželio 24 d. 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai Joninių šventės išvakarės būna savaitgalio dieną, arba vaiką paimant birželio 23 d. 18 val. ir grąžinant birželio 24 d. 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai Joninių šventės išvakarės būna darbo dieną. Vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, tėvas su vaiku praleidžia Joninių šventę (birželio 23-24 d.) neporiniais metais, vaiką paimant birželio 23 d. iš ugdymo įstaigos ne ankščiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., ir grąžinant artimiausią darbo dieną vaiką į ugdymo/mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių tiekiamų darželyje/arba prasidėsiančių ugdymosi/mokymosi veiklų mokykloje, jei Joninių šventės išvakarės būna darbo dieną.

2.11. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį) vaiką paimant 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini). Vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną, vaiką paimant iš ugdymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš Tėvo dieną, t. y. penktadienį, ne ankščiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., ir grąžinant artimiausią darbo dieną vaiką į ugdymo/mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių tiekiamų darželyje/arba prasidėsiančių ugdymosi/mokymosi veiklų mokykloje. Jeigu Tėvo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina tos savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka.

1.12. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), vaiką paimant 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai tėvo gimimo diena būna savaitgalio dieną, arba vaiką paimant 18 val. ir grąžinant tą pačią dieną 19.00 val., vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nustatant (duomenys neskelbtini), kai tėvo gimimo diena būna darbo dieną. Vaikui lankant ugdymo įstaigą mokslo metų (vasaros) atostogų laikotarpiu, tėvas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną, vaiką paimant iš ugdymo įstaigos darbo dieną, einančią prieš tėvo gimimo dieną, ne ankščiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val., ir grąžinant kitą darbo dieną vaiką į ugdymo/mokymo įstaigą iki vaiko pusryčių, tiekiamų darželyje/arba prasidėsiančių ugdymosi/mokymosi veiklų mokykloje. Jeigu tėvo gimimo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina tos savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka.

1.13. Kiekvienais metais motina su vaiku praleidžia Motinos (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) ir motinos gimimo dienas ((duomenys neskelbtini)). Jeigu Motinos ir/ar motinos gimimo diena būna darbo ar savaitgalio dieną, kuri pagal eilę priklausytų tėvo ir vaiko bendravimui, tėvas tos dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka, o tėvas su vaiku bendrauja likusiąją to savaitgalio dieną, pagal vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarką, taikytiną savaitgalio dienomis.

1.14. Tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko ugdymo/mokymo įstaigos suteikiamų mokslo metų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Tėvo su vaiku praleidžiamas laikas iš eilės negali būti ilgesnis nei 7 kalendorinės dienos. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta nustatoma (duomenys neskelbtini). Tėvas apie numatytą atostogų laiką informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki tėvo atostogų pradžios. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, poriniais metais vaiko motina, o neporiniais metais vaiko tėvas turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laiką.

1.15. Tėvas ar motina, ketindami vykti su vaiku į užsienį, įsipareigoja apie tai iš anksto raštu informuoti mamą/tėvą. Jei planuojama kelionė į užsienį trunka iki 3 kalendorinių dienų – informuoti būtina prieš 3 kalendorines dienas, nurodant konkrečią šalį ir planuojamo apsistojimo vietą bei grįžimo laiką. Jei kelionė į užsienį trunka ilgiau nei 3 kalendorines dienas – informuoti būtina prieš 14 kalendorinių dienų, nurodant konkrečią šalį ir planuojamo apsistojimo vietą bei grįžimo laiką. Tėvas vaiko motiną privalo informuoti el. paštu (duomenys neskelbtini), o motina vaiko tėvą privalo informuoti el. paštu (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei kelionė į užsienio šalį yra organizuojama mokyklos arba popamokinės ugdymo veiklos įstaigos – šalis informuoja kitą šalį nedelsdama tada, kai sužino pati. Vaiko praleidimo už Lietuvos Respublikos ribų laikotarpiu tėvas sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes bendravimui su motina per Viber platformą kas antrą dieną valandos laikui pagal motinos prašymą nurodytu laiku.

1.16. Vaiko asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, būtinas kelionei, perduodamas vaikui ar tiesiogiai tėvui ne vėliau kaip viena diena iki kelionės. Po kelionės, grąžinant vaiką motinai, vaiko asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, turi būti iš karto grąžintas vaiko motinai I. J. tiesiogiai arba perduotas per vaiką J. V..

1.17. Vaiko tėvui esant ne Lietuvoje ar dėl kitų objektyvių priežasčių (kaip pvz. vaiko liga ar pan.) negalint su vaiku bendrauti fiziniu būdu teismo nustatytu laiku, vaiko tėvas ne vėliau kaip prieš 1 dieną el. paštu (duomenys neskelbtini) privalo informuoti apie tai vaiko motiną ir teismo nustatytu laiku numatytu bendravimo laiku fiziniu būdu (darbo dienomis – trečiadieniais, lyginėmis metų savaitėmis kas antrą savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį ir t.t.)) ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per Viber platformą laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 valandos, o motina sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui.

1.18. Teismo nustatytos ir tėvo praleistos bendravimo su vaiku dienos ir/ar nepasinaudojus 1.17. punkte numatyta bendravimo tvarka, kitu laiku – telekomunikacijų įrenginiais, susirašinėjimo ar kitomis garso/vaizdo pokalbių programomis – nekompensuojamos.

1.19. Tėvas ir motina įsipareigoja vienas kitą nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 1 dieną nuo ligos ar sveikatos būklės pablogėjimo pradžios, informuoti el. paštu apie vaiko negalavimus ar pablogėjusią sveikatos būklę (tėvas motiną informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini), motina tėvą informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini)).

1.20. Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaiką jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje.

1.21. Tėvas vaiką perduoda tik motinai.

Kitą patikslintą ieškinio dalį atmesti.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 115,00 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,50 Eur (šešiolikos eurų) išlaidas, susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 646,90 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 90 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos už suteiktas teisines paslaugas).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.