Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtą ieškovui, o iš ieškovo atsakovės naudai priteisiant 650 Eur piniginę kompensaciją. Atlikus turto vertinimą sutiko kompensacijos sumą didinant iki 1 550 Eur. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-71-931/2020 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, prašomas atidalinti garažas buvo priteistas abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Garažu eilę metų naudojasi išimtinai tik ieškovas. Nutraukus santuoką šalių santykiai išliko konfliktiški, jos tarpusavyje nebendrauja, todėl yra apsunkintas tolimesnis bendro turto tvarkymas. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis garažas yra nedalus, todėl bendra naudojimosi tvarka šiuo garažu taip pat nėra įmanoma. Ieškovui garažas yra reikalingas ir dėl tos priežasties, kad ieškovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje Šalčininkų rajone, garažo neturi, todėl dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, ieškovui yra patogu Vilniaus mieste, į kurį jis grįžta iš reisų, turėti garažą. Šiame garaže ieškovas laiko jam priklausančius daiktus, įrankius, moka už jį mokesčius garažų bendrijai. Atsakovė garažu nesinaudoja ir naudotis neketina, o bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu ji pažymėjo, kad garažas jai reikalingas nuomai, iš kurios gautais pinigais dengtų paskolą. Atsakovė turi asmeninės nuosavybės teise kitą jai priklausantį metalinį garažą, esantį jos gyvenamojoje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) (tuose pačiuose (duomenys neskelbtini)). Atsakovė buvo apkaltinusi ieškovą smurto prieš ją naudojimu būtent metaliniame garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šį nuosprendį atsakovė pateikė teismui kartu su savo priešieškiniu. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad konfliktinė situacija vyko būtent atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame garaže. Todėl atsakovė meluoja, esą ji neturi garažo. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko didžioji šalių santuokoje užgyvento turto dalis, kuri yra Vilniuje, didesnė, geresnės kokybės. Šias aplinkybes patvirtina teismo sprendime esantys duomenys, susiję su santuokoje įsigyto turto padalinimu. Nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimai yra išspręsti, ieškovas teikia dukrai išlaikymą ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir tenkina kitus nepilnametės poreikius. Būtent jis už garažą mokėjo eilę metų, taip pat ir šalims pradėjus gyventi skyrium, juo naudojasi, tuo tarpu atsakovė už garažą yra atlikusi vos vieną mokėjimą 2019 m. gegužės 21 d.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį. Priešieškiniu prašo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), atidalinti priteisiant jai, o iš jos priteisiant ieškovui 1 550 Eur piniginę kompensaciją. Nurodė, kad nors ieškovas teigia, kad garažu jis naudojasi vienas, tačiau tokia situacija susiklostė dėl to, kad ieškovas trukdo atsakovei nurodytu garažu naudotis –savavališkai pakeitė garažo vartų spyną. Ieškovas garažu taip pat nesinaudoja, nes gyvena ne Vilniuje. Ieškovas elgiasi konfliktiškai, todėl atsakovė turėjo kviesti policiją, nes ieškovas atliekant ginčo garažo apžiūrą uždarė atsakovę garaže. Atsakovė nori garaže laikyti automobilį, nes šalia namų garažo neturi, o dalintinas garažas nuo atsakovės gyvenamosios vietos yra apie 800 m atstumu, tuo tarpu nuo ieškovo – apie 30 km. Kitas argumentas, kodėl garažas turėtų būti priteistas atsakovei, yra galimybė garažą nuomoti ir gauti iš to pajamas, kuriomis būtų galima dengti turimą paskolą, kaip ir buvo nurodyta santuokos nutraukimo byloje, įvertinus aplinkybę, kad atsakovė turi neįgalumą, jai nustatytas darbingumo lygis sudaro tik 55 procentus, tai riboja atsakovės galimybės gauti didesnes pajamas. Atsakovė prisidėjo prie garažo išlaikymo, t. y. mokėjo mokesčius. Garažo rinkos vertė 2022 m. rugsėjo 13 d. yra 3 100 Eur. Garažu naudojasi ieškovo tėvai, nes jis pats dažnai būna komandiruotėse, į Vilnių atvažiuoja retai. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad ji turi metalinį garažą, nes nurodytas pastatas nėra garažas, o metalinis sandėlis, be to, jame atsakovė laiko malkas. Pats ieškovas kaime turi 3 pastatus, todėl turi kur laikyti automobilį, jį remontuoti bei laikyti ginčo garaže dabar laikomus savo daiktus.

10. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Skundžiamu sprendimu pažeisti esminiai turto atidalinimo principai ir teisinių santykių stabilumas. Sprendimu parinktas atidalinimo būdas, kuomet atsakovei priteistas garažas, o ieškovui piniginė kompensacija, pažeidžia garažo bendraturčių interesų pusiausvyros principą, proporcingumo principą. Teismo sprendimo motyvas dėl garažo priteisimo atsakovei prieštarauja atsakovės nurodytam tikrajam garažo naudojimo tikslui. Atsakovės komercinis interesas disponuoti garažu nepagrįstai sureikšmintas esminio ieškovo intereso bei poreikio apsaugoti savo turtą ir tęsti ilgametį naudojimąsi garažu atžvilgiu.

10.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo būdo, CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl garažo atidalinimo būdo taikė nesilaikydamas proporcingumo principo, neatsižvelgdamas į siekį išlaikyti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyrą. Sprendime teismas neteisingai ir nesąžiningai ieškovui priteisė kompensaciją, o atsakovei – garažą natūra, nors šį garažą nuo pat jo įsigijimo 2009 metais nepertraukiamai, daugiau kaip 13 metų iš eilės naudojo išimtinai tik ieškovas, atsakovei iki ginčo garažo nereikėjo, juo savo reikmėm atsakovė niekada nesinaudojo ir nereiškė tokio poreikio bei teismui nurodė turinti tikslą šį garažą realizuoti (parduoti) ar išnuomoti komerciškai.

10.3. Teismas klaidingai ir bylos aplinkybėms prieštaraujančiu būdu ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą laikė 30 km nuo garažo nutolusią, nuolatiniam gyvenimui nepritaikytą ieškovo vienkiemio sodybą (vasarnamį) (duomenys neskelbtini) raj. Be to, nepagrįstai neesmine aplinkybe laikė atsakovės nurodytą būsimą komercinį garažo panaudojimo tikslą (pardavimui arba nuomai), todėl garažo lokacija arti atsakovės gyvenamosios vietos praranda prasmę, nes atsakovė turi ketinimus garažą parduoti ar išnuomoti ir nenaudoti jo savo reikmėms. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieškovas neturi jokio kito garažo Vilniuje šalia savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismas nepagrįstai nevertino ir svarbiu nelaikė ieškovo turto apsaugos intereso, t. y. poreikio garaže saugiai laikyti savo automobilį komandiruočių užsienyje metu.

10.4. Apeliantas teigia, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl atstumas nuo ieškovo gyvenamosios vietos iki garažo yra toks pats, kaip ir atstumas nuo atsakovės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki garažo. Ieškovas ir atsakovė gyvena vienodu atstumu nuo garažo, todėl teismas klaidingai šią aplinkybę laikė sprendimą nulėmusiu kriterijumi. Ši klaida nulėmė teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes atsižvelgiant į ginčo šalių gyvenamąsias vietas ir atstumą iki garažo, tiek ieškovui, tiek atsakovei vienodai patogu ir praktiška juo naudotis atstumo požiūriu. Kita vertus, atsakovės teismui nurodytas tikslas parduoti ar išnuomoti garažą paneigia vienintelį ir esminį teismo sprendimo motyvą, kad atsakovei bus patogiau naudotis garažu, nes ji arčiau jo gyvena.

10.5. Atsakovei nereikalingas garažas, kad nuvežtų dukrą į mokyklą, nes dukros mokykla ((duomenys neskelbtini) gimnazija) yra šalia garažo ir nueiti į mokyklą yra greičiau, nei nueiti į garažą ir iš jo automobiliu vykti į šalia esančią mokyklą. Tokia kelionė automobiliu į mokyklą būtų nelogiška ir neracionali laiko bei automobilio eksploatacijos kaštų prasme. Apelianto interesas naudotis garažu yra stabilus, nekintantis nuo pat 2009 metų.

10.6. Atsakovė turi kitą metalinį garažą (duomenys neskelbtini) – tai yra savo gyvenamojo namo kieme. Duodama parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-1131/2021 atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jos kieme esantis metalinis pastatas yra garažas ir tik ginče dėl turto atidalijimo atsakovė savo poziciją pakeitė ir gynybos tikslais parodė, kad jos kieme esantis garažas nėra garažas, o yra sandėlis. Toks pozicijos pakeitimas nelaikytinas sąžininga ir patikima aplinkybe, todėl nevertintina sprendžiant garažo atidalijimo ginčą. Faktas, kad savo kieme esantį garažą atsakovė pavertė malkine, yra pačios atsakovės atsakomybė ir rizika, niekaip neįtakojanti ir neįrodanti atsakovės intereso gauti antrą garažą natūra, juolab kad ieškovas neturi jokio kito garažui alternatyvaus pastato automobilio laikymui ir saugojimui pritaikyti, o atsakovė tokį statinį turi savo kieme.

10.7. Apeliantas teigia, kad dalinant šalių bendrą turtą jau vieną kartą atsakovės interesams buvo suteiktas prioritetas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-71-931/2021 nutraukiant šalių santuoką būtent atsakovei atiteko geresnės lokacijos, sudėties ir vertės šeimos turtas – šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta (Vilniaus mieste esantis žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai statiniai), tuo tarpu ieškovui tuo metu paskirta vienkiemyje esanti vasaros sodyba (duomenys neskelbtini). Išlaikant šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą, atidalinant garažą prioritetas turėtų atitekti ieškovo interesams, kadangi atsakovės interesų prioritetas vyravo atidalijant visą likusių santuokoje įgytą turtą.

10.8. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino racionalaus garažo naudojimo, nes: 1) jį priteisė atsakovei, kurios pagrindinis tikslas yra parduoti ar išnuomoti garažą, o ne naudoti jį pagal paskirtį savo kasdieninėms reikmėms; 2) atsakovė turi antrą garažo paskirties statinį savo gyvenamojo namo kieme ir jai nereikia antro tokio paties statinio. Tuo tarpu ieškovas neturi jokio kito garažo Vilniaus mieste, kur yra pagrindinė ieškovo gyvenamoji vieta ir darbovietė bei kur galėtų saugiai laikyti automobilį tuo metu, kai juo nesinaudoja; 3) atsakovės ir teismo argumentas, kad garažas reikalingas dukros vežimui į mokyklą yra neracionalus ir nelogiškas, nes mokykla yra greta garažo; 4) atsakovė nenurodė ir neįrodė jokio kito racionalaus poreikio naudotis garažu.

10.9. Pirmosios instancijos teismas nesąžiningai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma (1 805 Eur) nulemia ieškovui iš atsakovės priteistos kompensacijos už garažą netekimą (1 550 Eur), todėl teismas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo. Be to, toks sprendimas, kuomet ieškovas netenka garažo ir vietoj kompensacijos dar turi atsakovei primokėti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir kompensacijos skirtumą, nulemia turto atidalinimo protingumo, teisingumo ir proporcingumo principo pažeidimą, kadangi ieškovas praranda turtą, negauna jam priteistos kompensacijos, ir tuo apribojama ieškovo teisė už priteistą kompensaciją įsigyti kitą tokį turtą prarastajam kompensuoti. Teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės – kadangi iš esmės ieškovo reikalavimas dėl turto atidalijimo buvo patenkintas, tik parinktas kitoks nei ieškinyje nurodytas atidalijimo būdas, todėl ieškovui turėjo būti priteista mažiausiai 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

11.4. Apeliantas teigdamas, kad jo vienkiemio sodyboje Šalčininkuose laikyti automobilį ir kitus vertingesnius daiktus yra neracionalu, o taip pat ir nesaugu dėl vagysčių, aplink net kaimynų nėra, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieškovas neturi jokio kito garažo Vilniuje šalia savo nuolatinės gyvenamosios vietos, atmestinas, nes atsakovė taip pat neturi garažo šalia savo namų.

11.5. Nors apeliantas nurodo, neva atsakovė turi kitą metalinį garažą savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra tiesa. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-931/2021, po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko sodo pastatas, unikalus Nr. 1396-8025-9016, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1396-8025-9027, karkasinis pastatas, šulinys, biotualetas, metalinis sandėlis, šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini). Jokių kitų naujų statinių jai priklausančiame sklype nėra, tame tarpe ir metalinio garažo.

11.6. Argumentai, kad atsakovė siektų išnuomoti garažą, o ieškovui jo reikia, nes jis realiai nori juo naudotis, nekeičia esmės, kadangi išnuomoti garažą gali tiek viena, tiek kita šalis.