Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ieškovės „Novista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Oro sinergija“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo dėl parduoto daikto netinkamos kokybės, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Greita bitė“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Master“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

18. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Novista“ atsakovei UAB „Oro sinergija“ 3 702,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės UAB „Novista“ valstybei priteisė 10,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog oro kondicionavimo įranga turėjo kokybės trūkumų. Nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog įranga būtų sutvarkyta, o priežastis, kodėl įranga neveikė, apskritai nebuvo tirta ir nustatyta. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl esminių bylos aplinkybių

19. 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra serija AS20 Nr. 83 patvirtina, kad atsakovė (pardavėja) UAB „Oro sinergija“ pardavė, o ieškovė (pirkėja) UAB „Novista“ nupirko naują oro kondicionavimo įrangą – oro kondicionavimo split sistemą (kasetinį kondicionierių REFRA, gaminio kodas/pavadinimas RCKY24AR32/RCOY24AR32) bei už kondicionierių ir jo montavimo darbus sumokėjo 4 556,57 Eur (su PVM) (ieškinio 1 priedas). Rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties bylos šalys nesudarė.

20. Procesiniuose dokumentuose šalys nurodė, kad atsakovė 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. vasario 23 d. nemokamai atliko ginčo įrangos apžiūrą. Už 2021 m. sausio 25 d. atliktą įrangos patikrą bei lauko bloko valymo ir paruošimo darbus bei papildomas medžiagas atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija AS21 Nr. 7 369,05 Eur sumai (ieškinio 16 priedas).

Dėl daikto trūkumų fakto ir įrodinėjimo pareigos

25. Nagrinėjamu atveju bylos šalys rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, daikto kokybės garantijos termino, per kurį pirkėjas galėtų pareikšti reikalavimą pardavėjui dėl atsiradusių trūkumų, nenustatė. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirkėja neužtikrino prekės gamintojo suteiktos garantijos galiojimo sąlygų, o konkrečiai – nesudarė serviso priežiūros aptarnavimo sutarties (garantijos 1,6 punktai) (į bylą pateikta su 2022 m. rugpjūčio 23 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo). Taigi nagrinėjamu atveju aktualios garantiją pagal įstatymą reglamentuojančios teisės normos ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo garantijos pagal įstatymą atveju taisyklės.

26. Pagrindinė pardavėjo pareiga yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

27. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

28. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

29. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja ne tik daikto trūkumų faktą, bet ir tai, kad trūkumai egzistavo daikto perdavimo metu (iki daikto perdavimo) arba atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

31. Taigi įstatyminės garantijos atveju, pirkėja turėjo įrodyti parduotos oro kondicionavimo įrangos trrūkumų faktą ir, kad trūkumai egzistavo daikto perdavimo metu (iki daikto perdavimo) arba atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo momento. O pardavėja turėjo pateikti įrodymus, kad parduotas daiktas atitinka tokio pobūdžio daikto kokybei keliamus įprastus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų ir kasacinio teismo praktikos nuostatas atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, jog daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pardavėjas įrodinėja pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ir ką šiuo atveju pardavėja įrodė, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Kadangi CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant pardavėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už parduotų daiktų trūkumus, turi būti įrodinėjamos esant pardavėjo numatytai daiktų kokybės garantijai (CK 6.335 straipsnis), kas nagrinėjamoje byloje įstatyminės garantijos atveju (CK 6.317 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnis), nėra aktualu.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsakovės atžvilgiu reikšdama reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti visus už įrangos įsigijimą, sumontavimą bei pristatymą sumokėtus pinigus, nurodė, kad daikto trūkumai pasireiškė jau 2020 m lapkričio mėnesį (kondicionavimo įranga ėmė „mesti klaidą“, atitripinėti, neužtikrinant pastovaus bei nepertraukiamo patalpų šildymo) bei, kad įranga neveikia ir kreipimosi į teismą metu. Remiantis bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalių pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 25 d. ir 2021 m. vasario 23 d. buvo atvykusi pas ieškovę, siekiant patikrinti ir nustatyti įrangos neveikimo priežastį. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad įrangą kartu su montavimo paslaugomis įsigijo siekiant patalpose užtikrinti atitinkamą temperatūrą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad oro kondicionavimo įranga veiktų ir pagal nustatytas technines savybes šildytų arba vėsintų patalpą, objektyviai yra įprastas reikalavimas tokiai įrangai. Todėl faktas, kad įranga nustojo tinkamai veikti praėjus vos dviems mėnesiams nuo įrangos įsigijimo sąlygomis, kuriomis nustatytas charakteristikas atitinkanti įranga turėtų veikti, yra pakankamas trūkumų egzistavimui konstatuoti. Konstatuotina, kad apeliantė tinkamai įvykdė pareigą įrodyti daikto trūkumų faktą. Tačiau, įvertinusi byloje esančius duomenis ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad viso bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė iš esmės laikėsi pozicijos, jog pardavėja privalo garantuoti prekės kokybę bei atsakyti už prekės neatitikimą keliamiems kokybės reikalavimams, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prekės trūkumai ar juos lėmusios priežastys egzistavo daikto perdavimo ieškovei metu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis).

33. Atsakovė, gindamasi nuo reikalavimo atsakyti už parduotą kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą, laikėsi pozicijos, kad ginčo įranga tinkamai veikti gali lauko temperatūrai esant iki –15 ˚C bei aplinkybe, kad apeliantė netinkamai eksploatavo ir prižiūrėjo įrangą bei neužtikrino, kad patalpų temperatūra siektų 16–32 ˚C, kaip tai nurodyta oro kondicionavimo įrangos techninėje specifikacijoje (atsiliepimo į ieškinį 2.2 priedas). Tačiau iš 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymos Nr. (5.58-10)-B8-0836 matyti, kad žemiausia oro temperatūra 2020 m. lapkričio mėnesį, kai daikto trūkumai buvo pastebėti pirmą kartą, tesiekė –2,2 ˚C (ieškinio 6 priedas). Pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog apeliantė neužtikrino tinkamos patalpų temperatūros, nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių objektyvių įrodymų, aplinkybės, kad 2020 m. lapkričio mėnesį patalpose, kuriose buvo sumontuota ginčo įranga, oro temperatūra nesiekė 16 ˚C ir todėl pasireiškė daikto trūkumai, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovė tiek nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad parduota įranga buvo kokybiška, jos parametrai atitiko numatytas charakteristikas, įrangos patikrų metu įrangos fatalinių klaidų nenustatė, o „metama klaida“ buvo tik informacinio pobūdžio dėl užšalimo ir atitirpinimo proceso. Pabrėžtina, kad atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė šiuos teiginius įrodančių įrangos patikros aktų, kuriuose būtų nurodyta, kokie veiksmai su įranga buvo atlikti patikrų metu bei pagrindžiančių, kad nustatyti trūkumai buvo neesminiai, o pirkėjai perduota prekė atitiko tokio pobūdžio prekei keliamus įprastus kokybės reikalavimus (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad analogiška oro kondicionavimo įranga, parduota ir sumontuota UAB „Greita Bitė“ tame pačiame objekte, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, Palanga, tinkamai veikia, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepatvirtina, kad ir ieškovei perduota oro kondicionavimo įranga buvo tinkamos kokybės.

34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir 2021 m. birželio 16 d. Garantinės įangos apžiūros aktu (ieškinio 7 priedas), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad kondicionierius negali tinkamai funkcionuoti, jei patalpose nėra užtikrinama 10–15 ℃ temperatūra, pastatas turi blogą termoizoliaciją, dėl ko oro sąlygos įtakoja temperatūrą ir santykinę drėgmę pastato viduje, jog 2020 m. gruodžio 29 d. buvo atliekama analogiškos įrangos apžiūra šalia esančiose patalpose ir buvo pastebėta, jog ieškovės išoriniai oro kondicionieriaus blokai yra pilnai užšąlę, sprendė, kad kondicionavimo įrangos gedimo priežastis – išorinio bloko ir ventiliatoriaus apšalimas dėl netinkamų įrangos eksploatavimo sąlygų. Tačiau šiame akte nenurodytos bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo tirtos ir nustatytos tikslios priežastys, dėl kurių įranga tinkamai neveikė dar 2020 m. lapkričio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai nurodė, kad vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad oro kondicionavimo įrangos kokybės trūkumas atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad teismas prieš bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, siekiant nustatyti įrangos gedimo priežastį, pasiūlė bylos šalims atlikti ekspertizę, teiravosi, ar byloje yra duomenų, dėl kokios priežasties įranga neveikia. Ieškovės atstovas nurodė, kad nežino, dėl ko įranga neveikia, o atsakovės atstovas nurodė, jog mano, kad byloje pakanka įrodymų, įskaitant liudytojų parodymus, pagrindžiančių įrangos neveikimo priežastis (2023 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 37:36 iki 40:43). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos paskirstyti įrodinėjimo pareigą bei apibrėžti įrodinėjimo dalyką, nors įrodinėjimo procesą kontroliuoja teismas ir siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, teismas gali nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti, pareikalauti pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla, kai ginčas kilęs iš pirkimo–pardavimo santykių, nėra priskirtina dispozityvioms byloms ir teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Tačiau teismas, nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), ko nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvykdė.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėjo prie nepagrįstos išvados, kad ieškovė neįrodė daikto trūkumų fakto, nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą, susijusią su pardavėjo pareiga perduoti kokybės reikalavimus atitinkančią prekę perkėlė ieškovei, kaip pirkėjai, nenustatė ir neištyrė aplinkybių, susijusių su įrangos gedimu, pasireiškusiu pirmą kartą 2020 m. lapkričio mėnesį bei, kad įrangos trūkumai egzistavo daikto perdavimo ieškovei metu ar, kad atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovei perduota ginčo įranga tinkamai neveikė praėjus vos dviems mėnesiams po įrangos perdavimo ieškovei, labiau tikėtina, kad įranga neatitiko jai keliamų kokybės reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepaskirstė įrodinėjimo pareigos, netinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir šioje byloje nenustatė esminių įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių ir tai galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą.

Dėl pirkėjo teisių gynimo būdų

36. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pirkėjo teisių gynimo būdu ir nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį dėl daikto netinkamos kokybės kaip esminio sutarties pažeidimo.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teise pirkėjas turėtų pasinaudoti, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju, nenustačius tikslios priežasties, dėl kurios ginčo įranga pradėjo gesti dar 2020 m. lapkričio mėnesį, t. y. praėjus vos dviems mėnesiams po įrangos įsigijimo, objektyviai neįmanoma įvertinti trūkumų pobūdžio, ar šie trūkumai gali būti laikomi esminiais, sudarančiais pagrindą konstatuoti, kad pirkėjas negali naudoti įsigyto daikto pagal paskirtį bei iš sudarytos sutarties iš esmės negavo, ko tikėjosi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neištyrus ir nežinant daikto netinkamo veikimo priežasties bei aplinkybės, ar daikto trūkumai egzistavo daikto perdavimo ieškovei metu, taip pat negalima konstatuoti, ar šie trūkumai gali būti pašalinami ir ar egzistuoja pagrindas nutraukti sutartį, kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kadangi atsižvelgiant į trūkumų pobūdį ir mąstą, kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų pirkėjo teisių gynimo būdų apginti pažeistų pirkėjo teisių nepakanka.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė aplinkybių, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, nepaskirstė įrodinėjimo pareigos, netinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tai laikytina esminiais proceso teisės normų pažeidimais, kadangi netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas ir įrodinėjimo dalyko identifikavimas galėjo lemti netinkamą faktinių bylos aplinkybių nustatymą. Nenustačius reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas galėjo netinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daikto trūkumų fakto nustatymą ir pirkėjo teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, kas galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 330 straipsnis).

41. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nepasisako. Teismas taip pat nepaskirsto bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi šis klausimas bus sprendžiamas bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novista“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.