- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-1405-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25092-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Oro sinergija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Novista“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Greita bitė“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oro sinergija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novista“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Oro sinergija“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo dėl parduoto daikto netinkamos kokybės, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Greita bitė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. sprendimu už akių ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Novista“ ieškinį tenkino, pripažino, kad UAB „Novista“ ir UAB „Oro sinergija“ pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros AS20 Nr. 83 pagrindu nutraukti. Įpareigojo atsakovę UAB „Oro sinergija“ iš ieškovės UAB „Novista“ komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atsiimti tinkamai neveikiančią oro kondicionavimo įrangą per 10 darbo dienų nuo atskiro ieškovės raštiško pareiškimo apie galimybę atsiimti neveikiančią įrangą. Priteisė iš atsakovės UAB „Oro sinergija“ 4 556,57 Eur sumą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4 556,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 103 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Novista“ naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Oro sinergija“ valstybės naudai 10,75 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. papildomu sprendimu tenkino ieškovės UAB „Novista“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisė ieškovei UAB „Novista“ iš atsakovės UAB „Oro sinergija“ 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Oro sinergija“ pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Nurodė, kad atsakovei VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir vadovo A. L. adresu (duomenys neskelbtini), teismo siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Esant ieškovės prašymui, t. y. esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių, teismas laikė, kad procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus) įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje buvo nurodytas tik atsakovės buveinės adresas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovei buvo žinomi atsakovės kontaktiniai duomenys, kadangi šalys ir jų atstovai bendravo telefonu, el. pašto adresu. Ieškovė nesiėmė priemonių informuoti atsakovę, nepaisant tai, kad siuntė atsakovei pretenziją ir į kurią atsakovė atsakė, nes niekada nevengė bendrauti. Taigi el. pašto adresai buvo žinomi ir teismui. Atsakovės nuomone, kad tik išnaudojus kitus jam prieinamus ir žinomus procesinių dokumentų įteikimo būdus, t. y. susisiekus su atsakove elektroninėmis įteikimo priemonėmis – el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)telekomunikacijų galiniais įrenginiais – mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik išnaudojus šias įteikimo galimybes, procesiniai dokumentai galėjo būti pripažinti įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalis pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas atliko tik formalią procesinių dokumentų įteikimo procedūrą ir neišnaudojo kitų dokumentų įteikimo būdų. Atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie ieškovės pareikštą ieškinį. Pažymėjo, kad apie turimą korespondenciją iš teismo (apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą už akių) AB „Lietuvos paštas“ atsakovės atstovas direktorius A. L. buvo informuotas telefonu, dėl ko atsakovė buvo priversta nedelsiant kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo ir apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus teisminiu būdu. Atsakovė dėl sprendimo už akių nepagrįstumo iš esmės nurodo, kad priimant sprendimą vadovautasi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nesutinka su išvada, kad „dėl parduoto ir sumontuoto daikto kokybės, jau minėta, ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad parduotas ir sumontuotas daiktas – oro kondicionavimo įranga - yra netinkamos kokybės, t. y. kadangi įranga nuolat genda, ji taisoma ir jos negalima naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu atsakovė šioje byloje nevykdė įrodinėjimo (atsikirtimo į ieškinį) pareigos, neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybių, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę ir kurias turi įrodinėti pardavėjas (atsakovas)“. Nurodo, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis negalėjo būti priimtas sprendimas, be to atsakovė ir pateiktuose įrodymuose yra išreiškusi aiškią poziciją, kad su ieškove nesutinka. Dar ikiteisminiame bendravime atsakovė vykdė įrodinėjimo (atsikirtinėjimo) poziciją, iš to matyti, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po sutarties sudarymo ir dėl pirkėjo kaltės ir nepriklauso nuo priežasčių iki daikto pardavimo. Atsakovė komentuoja 2021 m. birželio 16 d. UAB „Baltic Master“ garantinį apžiūros aktą: kad įrenginys rodo klaidą, atvykus meistrams nustatytas apšalęs išorinis blokas, nes kondicionierius negali tinkamai funkcionuoti, jei patalpose nėra užtikrinama 10-15? temperatūra ir pan. 2021 m. birželio 16 d. UAB „Oro sinergija“ raštu dėl kondicionavimo įrangos atsakydama į ieškovės pateiktą pretenziją geranoriškai siūlė galimą nepriklausomo eksperto iškvietimą pagal ieškovės pasirinkimą. Prieš ginčo įrangą montuojant ieškovės patalpose ji buvo supažindinta su numatomos montuoti įrangos modelių ir jos funkcinėmis charakteristikomis ir turėjo žinoti, kad montuojama įranga žiemos metu (esant žemesnei nei – 15 laipsnių C temperatūrai) ir nesant papildomo patalpų šilumos šaltinio negalės tinkamai funkcionuoti. Kita vertus, esminę reikšmę tinkamam ginčo įrangos funkcionavimui turi tai, kad įranga nebuvo tinkamai prižiūrima – 2020 m. gruodžio 29 d. apžiūros metu buvo užfiksuota, kad įrangos išoriniai blokai buvo užšalę, jie nebuvo prižiūrimi, aptarnaujami, atitirpinami.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutinka, nes jis nepagrįstas ir prašo atmesti prašymą ir palikti galioti priimtą sprendimą. Nurodo, kad atsakovės informavimo eiga apie vykstantį procesą nesudaro vien tuo pagrindu naikinti priimtą sprendimą. Atsakovei dokumentai buvo siųsti jos buveinės adresu ir vadovo gyvenamuoju adresu, grįžo neįteikti ir įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, turi – pareigą atskleisti savo duomenis registrui, rūpintis korespondencijos gavimu. Atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų, kas sudarytų pagrindą naikinti sprendimą už akių, o atsakovės nurodomi teiginiai yra deklaratyvūs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Oro sinergija“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad ieškovė tiek pateiktu pirminiu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu, teismui nurodė šiuos atsakovės kontaktinius duomenis - adresą (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 20 d. teismui išsiuntus procesinius dokumentus atsakovei aukščiau minėtu adresu, 2021 m. lapkričio 5 d. dokumentai grįžo neįteikti (neįteikta 2021 m. lapkričio 3 d.). 2021 m. lapkričio 8 d. teismui išsiuntus procesinius dokumentus atsakovės vadovui A. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 22 d. dokumentai grįžo neįteikti (neįteikta 2021 m. lapkričio 19 d.). Trečią kartą atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti 2021 m. lapkričio 24 d. su atžyma, jog laikomi įteiktais taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas; 2021 m. gruodžio 8 d. pažyma apie tai, kad atsakovei dokumentai neįteikti, grąžinta 2021 m. gruodžio 9 d. teismui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo priimtas sprendimas už akių atsakovei išsiųstas 2022 m. vasario 11 d., teismo priimtas papildomas sprendimas atsakovei išsiųstas 2022 m. vasario 18 d. Šie dokumentai atsakovei išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Teisme 2022 m. kovo 4 d. gauta pažyma apie tai, jog atsakovei 2022 m. kovo 2 d. procesiniai dokumentai neįteikti.
8. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, negali sutikti su atsakovės išdėstyta pozicija apie tai, kad teismas nesiėmė reikiamų priemonių atsakovę tinkamai informuoti apie ieškovės inicijuotą civilinę bylą. Viena vertus, procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovės ir jos vadovo viešuose registruose nurodomais adresais. Kita vertus, nors iš aukščiau išdėstyto matyti, kad atsakovei siunčiami dokumentai vis nebūdavo įteikiami ir grąžinami teismui, tačiau atsakovė nepaaiškino ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų teismui apie tai, kokiu būdu ir kada jai tapo žinoma apie inicijuotą civilinę bylą, kurioje ji reiškia šį prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be kita ko, atsakovė prašyme nurodo teismui tuos pačius adresus, kuriais teismas jau siuntė procesinius dokumentus, tačiau atsakovė jų keletą kartų neatsiėmė. Atsakovė nepaaiškino ir nepateikė pagrindžiančių įrodymų teismui apie tai, kodėl atsakovės ir jos vadovo viešuose registruose deklaruojamais buveinės, gyvenamosios vietos duomenimis siųsti dokumentai buvo neatsiimami.
9. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju teismas išnaudojo visas jam prieinamas protingas priemones tiek siekiant įteikti atsakovei procesinius dokumentus, tiek informuoti apie pradėtą teismo procesą, o taip pat ir apie priimtą teismo sprendimą atsakovės atžvilgiu.
10. Teismas nustatė, kad iš atsakovės pareiškimo turinio matyti, kad atsakovės nuomone, teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas todėl, jog atsakovė dar ikiteisminiu metu atsikirtinėjo ieškovei, ginčijo ir įrodinėjo aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutiko su atsakovės pozicija ir pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrangos trūkumai atsirado dėl ieškovės (pirkėjo) kaltės po įrangos pardavimo.
11. Nors atsakovė teigia, jog ji informavo ieškovę apie ginčo įrangos funkcines charakteristikas, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie ginčo įrangos techninę dokumentaciją, pavyzdžiui, kokybės garantinį dokumentą, įrangos savybių aprašymą ir pan. Atsakovė deklaratyviai nurodė, kad buvo vykdoma ginčo įrangos garantinė priežiūra, nes byloje nėra pateiktas ne tik įrangos garantinis dokumentas, bet ir nėra jokių atliktų apžiūrų aktų, išskyrus 2021 m. birželio 16 d. garantinės apžiūros aktą, kuomet ieškovė jau buvo pareiškusi pretenziją atsakovei. Šalių pateiktas ginčo įrangos Refra lankstinukas su trumpais techninės specifikacijos duomenimis, yra neinformatyvus ir negali būti laikytinas garantiniu dokumentu. Atsakovės nurodoma informacija dėl pastato termoizoliacijos, izoliacijos ir kitų pastato konstrukcijų (vidinių, išorinių) neatitikimų statiniui keliamiems reikalavimas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Nustatyta, kad ieškovei įsigijus (su montavimu) ginčo įrangą iš atsakovės, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. birželio 16 d., yra užfiksuoti 5 ginčo garantinės įrangos gedimai (tikrinimai) per 8 mėnesių laikotarpį bei iš 5 patikrų yra surašytas tik 1 apžiūros aktas.
12. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažįsta ginčo garantinę įrangą veikus netinkamai. Nors atsakovė 2021 m. birželio 16 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad papildomai siųstas REFRA gamintojo servisas, atsakingas už garantiją ieškovės objekte, kuris nerado fatalinių klaidų ar netinkamo veikimo, tačiau pateiktu pareiškimu atsakovė nurodo, kad ginčo įranga blogai veikia dėl netinkamų eksploatavimo sąlygų. Pažymėtina, kad pagal visuotinai pripažintą principą negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus). Atkreipė dėmesį, kad iš atsakovės 2021 m. birželio 16 d. atsakymo į pretenziją matyti, jog atsakovė tik 2021 m. birželio 16 d. (po gautos ieškovės pretenzijos) nutarė raštu pateikti UAB „Novista“ darbų atlikimo aktus ir papildomai gamintojo garantinio serviso išvadas. Tačiau darbų atlikimo aktai ir minėtos išvados į bylą nėra pateiktos net ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo metu. Be to, atsakovė ieškovei galimą ginčo garantinės įrangos problemų sprendimo būdą pasiūlė tik 2021 m. birželio 16 d. atsakymo į pretenziją metu, nurodydama, kad yra galimybė iškviesti nepriklausomą ekspertą, o taip pat yra galimybė papildomai žiemos periodui instaliuoti elektros tenus.
13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškime atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie tikėtinai leistų abejoti teismo taikytu, materialinių teisės normų pagrįstumu. Teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą tuo atveju, jei pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tuo tarpu atsakovės nurodyti bendro pobūdžio prieštaravimai, teismo vertinimu, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl konstatavo, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nenustatyta, atsakovės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė (apeliantė) UAB „Oro sinergija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą už akių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1581-807/2022, atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės; - priteisti iš ieškovės UAB „Novista“ atsakovės UAB „Oro sinergija“ naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
14.1. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju teismas išnaudojo visas jam prieinamas protingas priemones tiek siekiant įteikti atsakovei procesinius dokumentus, tiek informuoti apie pradėtą teismo procesą, o taip pat ir apie priimtą teismo sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu. Pagal įstatymą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai. Nagrinėjamu atveju, teismui laikant, kad vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, atsakovei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių - teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į nuoseklią nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, atsakovės vertinimu, procesinį dokumentą šiuo atveju laikyti įteiktu praėjus dešimt dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę, būtų galima tik tada, kai prieš tai išnaudoti realaus įteikimo būdai, t. y. susisiekus su atsakove elektroninėmis įteikimo priemonėmis – el. pašto adresais, telekomunikacijų galiniais įrenginiais – mobiliuoju telefonu.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantės nuomone, teismas iš esmės neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo būdų, pvz., nenustatė ieškovei termino patikslinti atsakovės kitų ieškovei žinomų įteikimo būdų, nepasiūlė ieškovei pateikti nuomonę dėl procesinių dokumentų įteikimo. Šiuo atveju akivaizdi ir reikšminga aplinkybė laikytina ir ta, kad pats teismas žinojo kitus galimus realius įteikimo būdus, bet jų neišnaudojo. Ieškovė ir jos atstovas advokatas K. P., kurie su atsakove bendravo, turėjo ir žinojo atsakovės kontaktinius duomenis, t. y. mobilųjį telefono numerį, el. pašto adresą. Tačiau nesiėmė jokių priemonių ir tinkamai neinformavo teismo apie žinomus kitus galimus ir realius atsakovei procesinių dokumentų įteikimo būdus, taip pat neinformavo atsakovės apie jai pareikštą ieškinį. Pažymėjo, kad nuo ieškovės atstovo advokato K. P. įsitraukimo (įgaliojimų jam suteikimo), bendravimas tarp ieškovės ir atsakovės vyko tik elektroniniu paštu ieškovės atstovui žinomais el. pašto adresais. Be to, teismo liko neįvertinta ir nepatikrinta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad pačios ieškovės ieškinio prieduose buvo nurodyti kiti atsakovės adresai (kiti galimi realūs įteikimo būdai).
14.3. Apeliantė nurodo, jog priešingai nei teigė teismas atsakovė aplinkybes kada jai buvo žinoma apie inicijuotą civilinę bylą pateikė, t. y. buvo nurodžiusi pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kad apie turimą korespondenciją iš teismo, t. y. apie priimtą teismo sprendimą už akių, AB „Lietuvos paštas“ atsakovės atstovas direktorius A. L. buvo informuotas telefonu ir tik po šio informavimo atsakovė nedelsiant atsiėmė pašto siuntą (procesinius dokumentus) iš AB „Lietuvos paštas“, dėl ko atsakovė 2022 m. vasario 21 d. buvo priversta nedelsiant kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo ir apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus teisminiu būdu.
14.4. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad neva atsakovė nurodo teismui tuos pačius adresus, kuriais teismas jau siuntė procesinius dokumentus, tačiau atsakovė jų keletą kartų neatsiėmė. Pažymėjo, kad atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo visus kontaktinius duomenis, be šių teismui žinomų ir atsakovės nurodytų, atsakovė papildomai nurodo kitus galimus realius dokumentų įteikimo adresus (būdus): elektroninėmis įteikimo priemonėmis - el. pašto adresus, telekomunikacijų galinius įrenginius - mobilųjį telefoną, kurie iš ieškovės pateiktų ieškinio priedų buvo akivaizdžiai matomi ir žinomi tiek bylą nagrinėjančiam teismui, tiek ir pačiai ieškovei bei jos atstovui.
14.5. Apeliantė nurodo, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovei liko realiai neįteikti ir grąžinti teismui, atsakovei nebuvo paliktų AB „Lietuvos paštas“ pranešimų nurodytais adresais pašto dėžutėje apie atsakovei siųstų dokumentų saugojimą tam tikrą laiką ir atvykimą į AB „Lietuvos paštas“ atsiimti neįteiktų siuntų. Teismas netyrė ir nevertino priežasčių, dėl kurių AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai neįteikė procesinių dokumentų ir nepaliko pranešimų atsakovei apie neįteiktas siuntas ir apie galimybę šias siuntas atsiimti.
14.6. Apeliantė nurodo, kad teismo skundžiama nutartis priimta ignoruojant atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkino. Priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį vadovautasi nepagrįstais ir neįrodytais ieškovės teiginiais, taip pat išimtinai ieškovės pareikštame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, todėl teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
14.7. Įrodinėti perduotos prekės kokybės atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo. Remiantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, pareiga įrodyti pardavėjos (atsakovės) perduotų prekių (suteiktų paslaugų) netinkamą kokybę tenka ieškovei, nes ji ieškinyje teigė gavusi nekokybišką prekę, dėl kurios esą oro kondicionavimo įranga tinkamai negali funkcionuoti (CPK 178 straipsnis). Teismo išvada dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo atsakovei pažeidžia proceso šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes atleidžia ieškovę nuo bet kokių jos reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų pateikimo.
14.8. Apeliantė nurodo, kad ji rašytiniais įrodymais tinkamai pagrindė savo atsikirtimą nesutikdama su ieškovės reikalavimu, o ieškovė teigdama, kad oro kondicionavimo įranga neatitiko kokybės reikalavimų, privalėjo įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą, tačiau ieškovė neįrodė tariamo oro kondicionavimo įrangos kokybės trūkumo, o teismui pateikti deklaratyvūs ir akivaizdžiai nepakankami įrodymai, vertintini itin kritiškai. Pažymėjo, kad atsakovė dar ikiteisminiu metu atsikirtinėjo ieškovei, ginčijo ir įrodinėjo aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir dėl pirkėjos (ieškovės) kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo. Be to, atsakovė aiškiai buvo išreiškusi poziciją, kad su ieškovės pretenzija nesutinka, nurodydama nesutikimo motyvus. Apeliantės nuomone, ieškovė neįrodė nei vieno iš ieškinio reikalavimų.
14.9. Apeliantė nurodo, kad ne atsakovė, o būtent ieškovė turi įrodyti, kad garantiniu laikotarpiu tinkamai eksploatavo ir prižiūrėjo įrangą. Nagrinėjamu atveju teismas vėlgi nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Tuo tarpu ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas 2021 m. birželio 16 d. UAB „Baltic Master“ garantinis apžiūros aktas tik patvirtina faktą ir leidžia pagrįstai teigti, jog įranga nebuvo tinkamai eksploatuojama ir prižiūrima, ieškovė oro kondicionavimo įrangą netinkamai laikė ir eksploatavo, t. y. įranga netinkamai veikė dėl priežasčių, atsiradusių dėl ieškovės kaltės. Nurodo, kad atsakovės į bylą pateikti Refra lankstinuko duomenys apie gaminių funkcines savybes visiškai atitinka 2021 m. birželio 16 d. UAB „Baltic Master“ garantiniame apžiūros akte užfiksuotas aplinkybes ir padarytas išvadas, kad gaminiai buvo naudojami ne pagal jų eksploatavimo sąlygas. Refra lankstinukas su techninės specifikacijos duomenimis yra informatyvus. Taigi, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, aptariamas dokumentas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis 2021 m. birželio 16 d. UAB „Baltic Master“ garantinio apžiūros akto išvadas.
14.10. Apeliantės nuomone, procesinių dokumentų atsakovei įteikti nepavyko dėl to, jog tiek ieškovė, tiek teismas nesistengė užtikrinti atsakovės teisės į tinkamą procesą, be to, tiek pati ieškovė, tiek teismas nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė jokių kitų priemonių, kad procesinius dokumentus pavyktų įteikti, arba ieškovė galimai sąmoningai veikė, siekdama išvengti procesinių dokumentų atsakovei įteikimo. Kita vertus, net nevertinant procesinių dokumentų įteikimo reikalavimų, bylą nagrinėjantis teismas neturėjo procesinio pagrindo šioje byloje priimti sprendimą už akių ir dėl byloje surinktų priešingas pozicijas pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė tariamo oro kondicionavimo įrangos kokybės trūkumų, o teismui pateikti deklaratyvūs įrodymai, vertintini itin kritiškai.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą už akių. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Ieškovė nurodo, kad sprendimas už akių byloje priimtas 2022 m. vasario 11 d. – t. y. praėjus 4 mėnesiams po pirmojo procesinių dokumentų išsiuntimo dienos. Per šį netrumpą laikotarpį neabejotina, kad atsakovė ir jos vadovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, tikrai turėjo galimybę ir privalėjo tikrinti pašto dėžutes ir rasti pranešimą apie gautas siuntas. Ieškovės nuomone, procesinių dokumentų įteikti nepavyko dėl atsakovės pasyvumo ir nerūpestingumo, todėl atsakovė turi prisiimti iš savo elgesio kilusias pasekmes. Be to, atsakovė neginčijo ir neįrodinėjo, kad procesinius dokumentus teismas būtų siuntęs netinkamais adresais.
15.2. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni reikalavimai ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Atsakovei adresuotos teismo siuntos buvo įteikinėjamos darbo dienomis, tačiau procesinių dokumentų pristatymo metu jų niekas nepriėmė, taip pat siuntų neatsiėmė per pranešime nurodytą terminą. Nors apeliantė (atsakovė) nurodo, kad AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai neįteikė procesinių dokumentų ir nepaliko pranešimų atsakovei apie neįteiktas siuntas ir apie galimybę šias siuntas atsiimti, tačiau šios aplinkybės vertintinos kritiškai, kadangi tokią pareigą pašto paslaugų teikėjui numato Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies punktas ir mažai tikėtina, kad visais kartais, kuomet atsakovei buvo siųstos siuntos, buvo galimi šių reikalavimų pažeidimai.
Šalies argumentai
15.3. Tai, kad dėl COVID-19 pandemijos šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami jos valdomais elektroninio pašto adresais, nėra procesinis pažeidimas ir tuo labiau neeliminuoja atsakovės pareigos pasirūpinti procesinių dokumentų priėmimu jos Juridinių asmenų registre nurodytais buveinės ar vadovo gyvenamosios vietos adresais, kadangi toks procesinių dokumentų įteikimas Teisėjų tarybos buvo tik rekomenduojamas ir taikomas tik įvertinus galimas procesinių dokumentų siuntimo ir gavimo nesaugiu kanalu rizikas.
15.4. Teismas neturėjo pareigos imtis papildomų priemonių (skambinti ar dokumentus siųsti el. pašto adresu) siekiant atsakovei įteikti procesinius dokumentus, kadangi procesinių dokumentų įteikimas bylos dalyviams elektroniniu paštu ar pan. nėra reglamentuotas teisės aktuose. Be to, bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas šalių ikiteisminiuose santykiuose taikytos bendravimo praktikos (kuri nėra reglamentuota), kadangi civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus įteikdamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka proceso teisės normų nepažeidė.
15.5. Dėl apeliantės nurodytų aplinkybių dėl sprendimo už akių pagrįstumo, ieškovė paaiškina, kad į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti jos ieškinį, tuo tarpu atsakovė (priešingai nei nurodo) nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, o taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi bendrojo pobūdžio prieštaravimais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai, jog atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrangos trūkumai atsirado dėl ieškovės (pirkėjos) kaltės po įrangos pardavimo, kadangi atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų dėl ginčo įrangos gedimo esant netinkamoms eksploatavimo sąlygoms.
15.6. Ieškovės nuomone, apeliantė (atsakovė) nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo pažeistas rungimosi principas, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, ar kad egzistuoja rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą, nors tokią pareigą turėjo (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
19. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes sprendė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas) apeliantei įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad teismas atliko tik formalią procesinių dokumentų įteikimo procedūrą ir neišnaudojo kitų dokumentų įteikimo būdų, todėl atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie ieškovės pareikštą ieškinį, be to teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes atsakovė dar ikiteisminiu metu atsikirtinėjo ieškovei, ginčijo ir įrodinėjo aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir dėl pirkėjo kaltės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje su šiais apeliantės argumentais nesutiko, todėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
21. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, visų pirma spręstina, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi, aktuali yra ta aplinkybė, ar apeliantei, kaip procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas.
22. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
23. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje procesinių dokumentų tinkamą įteikimą grindė CPK 123 straipsnio 4 dalimi. Nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovei 2021 m. spalio 20 d. buvo siųsti ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovės buveinės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. lapkričio 5 d. dokumentai grįžo neįteikti (neįteikta 2021 m. lapkričio 3 d.). 2021 m. lapkričio 8 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovės vadovui A. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. lapkričio 22 d. dokumentai grįžo neįteikti (neįteikta 2021 m. lapkričio 19 d.). 2021 m. lapkričio 24 d. procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti su atžyma, jog laikomi įteiktais taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas. 2021 m. gruodžio 9 d. teismui grąžinta 2021 m. gruodžio 8 d. pažyma apie tai, kad atsakovei dokumentai neįteikti. Kaip matyti, visais atvejais procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo realiai įteikti. Teismo priimtas sprendimas už akių atsakovei išsiųstas 2022 m. vasario 11 d., teismo priimtas papildomas sprendimas atsakovei išsiųstas 2022 m. vasario 18 d. Šie dokumentai atsakovei išsiųsti jos buveinės adresu. Teisme 2022 m. kovo 4 d. gauta pažyma apie tai, jog atsakovei 2022 m. kovo 2 d. procesiniai dokumentai neįteikti.
25. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, taip pat ir į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas, nesiėmęs papildomų priemonių, iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti juridinio asmens buveinėje, antrą kartą išsiųstus juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus laikys tinkamai įteiktais pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
26. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
27. Iš ieškovės teismui pateiktų ieškinio priedų matyti, kad šalys bendravo elektroniniu paštu, taigi ieškovei buvo žinomi atsakovės elektroninio pašto adresai. Tačiau ieškovė ieškinyje nurodė tik atsakovės buveinės adresą ir neinformavo teismo apie žinomus kitus galimus ir realius atsakovei procesinių dokumentų įteikimo būdus, taip pat neinformavo atsakovės apie jai pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma apie kitus galimus realius procesinių dokumentų įteikimo būdus, tačiau jis neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas atsakovės informavimas apie pradėtą teismo procesą. Tai vertintina kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesiniu dokumentų įteikimu atsakovei, netinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-911/2018 išaiškino, kad „teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai“.
29. Nustatyta, kad realiai apeliantė apie pradėtą teisminį procesą nebuvo informuota nė karto. Ji, neturėdama jokios informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės bei pareigos domėtis bylos eiga, todėl apeliantei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad vien dėl pirmiau nurodytų motyvų byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
30. Padarius šią išvadą, kiti atskirojo skundo argumentai, nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimas už akių ir 2022 m. vasario 17 d. papildomas sprendimas naikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas iš esmės, atnaujinamas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Kadangi šiuo atveju bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinamas procesinis bylą nagrinėjusio teismo sprendimas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas. Šis klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą už akių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą.
Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.