- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1551-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02406-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Daina Lisaitė
- Ieškovas
- A. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Lisaitės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ir atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. patikslintą ieškinį atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus C. C., dėl daiktų pardavimo fakto ir reikalavimo teisių į daiktus pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. B., likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti faktą, kad 2023 m. birželio 22 d. varžytynių Nr. 243444 aktu Nr. 34 likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laugina“ (toliau – ir atsakovė) ieškovui pardavė ir 2024 m. liepos 3 d. Aktu fiziškai perdavė turtą, aktuose išvardintą eilės numeriais: 1; 2; 4; 7; 8; 9; 10; 16-30; 31; 32; 34; 47; 52; 74; 88; 89, ir reikalavimo teises į turtą, kurio eilės numeriai pirmajame ir antrajame aktuose yra: 3, 5, 6, 11-15; 33; 35-46; 48-51; 53-73; 75-87; nustatyti asmenis, į kuriuos ieškovas turi reikalavimo teises dėl pirmajame ir antrajame akte nurodyto turto, kurio eilės numeriai yra: 3, 5, 6, 11-15; 33; 35-46; 48-51; 53-73; 75-87 išreikalavimo.
2. Nurodė, kad 2022 m. spalio 10 d. įvyko likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta turto – biuro ir statybinės technikos – pardavimo tvarka, pagal kurią turtas turėjo būti parduodamas varžytynėse kaip turtinis kompleksas. Šią tvarką vėliau patikslino Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d., nustatydamas, kad turtas parduodamas už pradinę 5 000,00 Eur sumą (be PVM) pagal 2018 m. gegužės 30 d. perdavimo-priėmimo akte nurodytą likutinę vertę. Teismas pripažino, jog turto pardavimas atskirais vienetais ekonomiškai netikslingas, nes jų realizavimo kaštai viršytų galimą naudą. 2023 m. gegužės 29 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 243444 turtą už 5 000,00 Eur įsigijo ieškovas. Po laimėtų varžytynių dalis turto jam nebuvo perduota. Nemokumo administratorius C. C. nurodė, kad neperėmė viso turto bankroto procese ir atsisakė pateikti informaciją ar dokumentus apie konkretų parduotą turtą, nors likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ apskaitoje yra turto įsigijimo dokumentai ir duomenys, leidžiantys tiksliai identifikuoti turtą (markės, modeliai, serijos numeriai, inventoriniai numeriai). Ieškovas pats nustatė, kad dalis turto, kurio administratorius neperėmė, yra Birutės g. 21 teritorijoje bei garaže, kuris, tikėtina, priklauso buvusio likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ vadovo artimiesiems. Nepaisant to, administratorius atsisakė imtis veiksmų turtui perimti ar tinkamai jį identifikuoti, taip vilkindamas turto perdavimą pirkėjui.
3. Atsakovė likviduojama dėl bankroto „Laugina“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės turtas, vadovaujant tuometiniam nemokumo administratoriui, 2018 metais buvo išnuomotas UAB „Kontmena“ pagal sudarytą turto nuomos sutartį. 2022 m. spalio 10 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta minėtą turtą parduoti kaip turtinį kompleksą, remiantis 2018 m. gegužės 30 d. biuro ir statybinės technikos perdavimo–priėmimo aktu. Atsakovė skundė šį sprendimą, teigdama, kad pasibaigus nuomos sutarčiai UAB „Kontmena“ turto negrąžino, todėl jis administratoriui nebuvo perduotas, turto būklė nežinoma, o dalis turto galimai nebeegzistuoja. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad turtas turi būti parduodamas kaip kompleksas. Teismas pabrėžė, kad net jeigu turtas realiai nėra administratoriaus valdymo dispozicijoje, jis vis tiek laikytinas priklausančiu bankroto masei, ir jo pardavimas galimas. Nuosavybės teisė į tokį turtą, pagal teisės aktus, pereina nuo varžytinių akto surašymo momento, o ne nuo fizinio perdavimo. Be to, perkant turtą iš varžytynių, pirkėjui pereina ir visos su turtu susijusios teisės bei pareigos. Ieškovo reikalavimas nustatyti asmenis, iš kurių galima išreikalauti konkrečius neparduotus turto vienetus, atmestinas, administratoriui negalint perduoti daugiau teisių nei pats jų turi, o likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ nelaikytina tinkama atsakove.
4. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Kontmena“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra aišku, kokio teisinio rezultato siekia ieškovas, ypač jei dalis turto jau yra jam perduota. Pats ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse, žinojo, kad parduodamas turtas nėra perduotas, tačiau vis tiek jį įsigijo. Nemokumo administratorius buvo informavęs, kad visas turtas saugomas Kėdainiuose, Dotnuvos g. 28, todėl jis prisiėmė atsakomybę už turto būklę ir prieinamumą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog nepavykus parduoti tokio turto, jis gali būti nurašytas, tad teismas pripažino galimą situaciją, kai turtas yra neidentifikuojamas arba neaiškaus statuso. Nėra įrodymų, jog likviduojama dėl bankroto UAB „Kontmena“ būtų negrąžinusi turto ar pažeidusi kokias nors pareigas, susijusias su turto perdavimu, todėl negali būti laikoma atsakinga už susiklosčiusią situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė trečiajam asmeniui B. B. 1 779,00 Eur ir trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto UAB „Kontmena“ 2 420,00 Eur atstovavimo išlaidas iš atsakovės, jas sumokant iš administravimui skirtų lėšų. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 30 d. biuro ir statybinės technikos perdavimo-priėmimo akte nurodytas turtas turi būti parduodamas kaip turtinis kompleksas, tačiau tik tas, kuris buvo faktiškai perduotas nemokumo administratoriui. Neperduoti ar nežinomoje vietoje esantys daiktai, dėl kurių net nebuvo aišku, ar jie vis dar egzistuoja, negalėjo būti teisėtai įtraukti į pardavimą. Reikalavimo teisės į neperduotą turtą varžytynėse nebuvo parduotos, todėl ieškovas jų neįgijo. Taip pat nėra pagrindo papildomai pripažinti, kad ieškovui buvo perduotas realiai gautas turtas, nes jis tai jau patvirtino savo parašu ir dėl to nėra ginčo – be to, dalį turto ieškovas jau realizavo, tad toks teismo sprendimas nesukeltų jokių naujų teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovo reikalavimas nustatyti, kam jis gali reikšti reikalavimą dėl turto, nurodyto pirmame ir antrame aktuose, kuris varžytynėse nebuvo faktiškai perduotas (eilės numeriai: 3, 5, 6, 11–15; 33; 35–46; 48–51; 53–73; 75–87) negali būti tenkinamas, nes reikalavimo teisės ieškovui nebuvo parduotos, varžytynėse galint realizuoti tik faktiškai perduotą turtą. Nemokumo administratorius, neperėmęs šių daiktų ir nenustatęs jų buvimo vietos, turėjo teisės aktų nustatyta tvarka sušaukti kreditorių susirinkimą dėl jų nurašymo, tačiau to nepadarė. Kadangi šie daiktai nebuvo ieškovui perduoti, o jų valdytojai nenustatyti, ieškovas neturi reikalavimo teisės, todėl šio ieškinio reikalavimo tenkinti nėra faktinio ar teisinio pagrindo. Tuo pačiu tretiesiems asmenims – likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditoriams – išaiškinta, kad jie turi teisę kreiptis į nemokumo bylą nagrinėjantį apygardos teismą dėl administratoriaus neveikimo sprendžiant dėl turto nurašymo.
5.3. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovui bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) nepriteistos, o atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistos, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo išimtinai dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus netinkamų veiksmų – jų priteisimas iš ieškovo pažeistų teisingumo principą. Trečiajam asmeniui B. B., kuris patyrė 1 779,00 Eur atstovavimo išlaidų, jos priteistos ne iš ieškovo, bet iš LUAB „Laugina“ administravimui skirtų lėšų, nes išlaidos pagrįstos, proporcingos ir kilo dėl administratoriaus neveikimo. Trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto UAB „Kontmena“, kuri reikalavo 2 420,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, išlaidos taip pat priteistos iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ administravimui skirtų lėšų, nepaisant to, kad jos dar nėra faktiškai sumokėtos, nes egzistuoja susitarimas dėl jų apmokėjimo, o tokia praktika atitinka Lietuvos Apeliacinio teismo suformuotą poziciją.
II. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kurią atsisakyta pripažinti faktą, kad 2023 m. birželio 22 d. varžytynių Nr. 243444 aktu Nr. 34 likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ ieškovui pardavė ir 2024 m. liepos 3 d. aktu fiziškai perdavė turtą, aktuose išvardintą eilės numeriais: 1; 2; 4; 7; 8; 9; 10; 15-30; 31; 32; 34; 47; 52; 74; 88; 89, ir reikalavimo teises į turtą, kurio eilės numeriai aktuose yra: 3, 5, 6, 11-14; 33; 35-46; 48-51; 53-73; 75-87. Šį reikalavimą patenkinti. Panaikinti sprendimo dalį, kurią atsisakyta: nustatyti asmenis, į kuriuos ieškovas turi reikalavimo teises dėl aktuose turto, kurio eilės numeriai yra: 3, 5, 6, 11-14; 33; 35-46; 48-51; 53-73; 75-87 išreikalavimo, ir šį reikalavimą patenkinti. Nurodoma, kad teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius ir klaidingai įvertino faktines aplinkybes:
1.1. Byloje atsakovę atstovavo du atstovai, kurių nuomonės dėl bylos faktų išsiskyrė. Advokatas teigė, kad nuosavybės teisė į turtą pereina nuo varžytynių akto surašymo momento, o parduodant turtą varžytinėse kartu pereina ir visos su juo susijusios teisės bei pareigos. Nemokumo administratorius tvirtino, kad administravimo metu jis vykdė kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti turtą kaip vieną kompleksą ir negalėjo atsakyti už neperduotų daiktų identifikavimą ar susigrąžinimą, taip pat teigė, kad neperduotas turtas nėra bankrutuojančios įmonės turtas ir jei jis būtų identifikuotas, būtų parduotas pakartotinai. Ieškovo vertinimu nuosavybės teisė perėjo kartu su reikalavimo teisėmis.
1.2. Atsakovė teisėtai pardavė savo nuosavybės teises varžytynėse, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nustatytą tvarką. Nemokumo administratoriaus pareiga nurašyti neparduotą turtą galioja tik jei nepavyktų jo parduoti, o ši sprendimo dalis prieštarauja bankroto procedūros principams ir kėsinasi į ieškovo teisėtai įgytas teises.
1.3. Byloje yra įrodymai, kad visi daiktai buvo išnuomoti likviduojamai dėl bankroto UAB „Kontmena“, kuri privalo juos grąžinti atsakovei arba ieškovui, o nesugrąžinus turi atlyginti nuostolius. Varžytynių aktas ir turto perdavimo aktas galioja, nes parduotos nuosavybės teisės į daiktus ir su jomis susijusios reikalavimo teisės. Nuomininkas buvo informuotas apie pardavimą ir aktyviai dalyvavo bylose. Nemokumo administratorius nepažeidė turto pardavimo tvarkos, o įrodinėjimo našta, ar daiktai grąžinti, tenka būtent likviduojamai dėl bankroto UAB „Kontmena“. Ji nepripažįsta teismų nutarčių ir neįrodė daiktų grąžinimo fakto. Nepaisant to, sprendimu teismas neišsprendė ginčo, o tik nukreipė šalis į tolesnius procesus.
7. Atsakovė likviduojama dėl bankroto „Laugina“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad varžytynių aktu perleista tik nuosavybė – reikalavimo teisės nebuvo atskirai parduotos. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad buvo parduotas turtinis kompleksas, o ne reikalavimo teisės, todėl naujasis savininkas pats turi identifikuoti turto valdytoją ir, jei reikia, inicijuoti atskirą bylą. Apelianto reikalavimas nustatyti atsakingus asmenis už turto neperdavimą buvo atmestas kaip prieštaraujantis proceso normoms – ieškovas nepateikė įrodymų, o likviduojama dėl bankroto UAB „Kontmena“ nebuvo įtraukta kaip atsakovė, todėl teismas negalėjo jos pripažinti atsakinga. Teiginys, kad ji turėjo įrodyti turto grąžinimą, pripažintinas tik iš dalies pagrįstu, nes nebuvo įrodyta, kad likviduojama dėl bankroto UAB „Kontmena“ turtą valdė. Nemokumo administratorius veikė pagal kreditorių sprendimą ir teismo nutartį, o jo pareigos neapima trečiųjų asmenų teisių nustatymo. Kadangi apeliantas žinojo apie turto neperdavimo riziką, o teismas nėra įpareigotas spręsti dėl trečiųjų asmenų teisių, akivaizdu, kad nuosavybės teisė atsirado nuo varžytynių akto sudarymo, o teisę reikalauti turto turi pats savininkas.
8. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Kontmena“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad teismas tinkamai kvalifikavo ginčo santykius, nustatė faktines aplinkybes, taikė atitinkamas teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovas kaltina tiek nemokumo administratorių, tiek likviduojamą dėl bankroto UAB „Kontmena“, nors su pastarąja neturi jokių teisiškai reikšmingų santykių. Ieškovas žinojo, kad dalis turto neperduota, tačiau vis tiek dalyvavo varžytynėse. Nemokumo administratorius garantavo, kad visas turtas yra vienoje vietoje, tačiau dalis jo nebuvo perduota, o kai kurių daiktų buvimas apskritai nėra aiškus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad varžytynėse nebuvo parduodamos reikalavimo teisės, o tik konkretus turtas. Nėra duomenų, kad likviduojama dėl bankroto UAB „Kontmena“ būtų negrąžinusi turto ar turėjusi įtakos jo trūkumui. Dalis turto buvo perduota tik bylos nagrinėjimo metu, o administratorius pateikė klaidinančią informaciją. Kadangi administratorius privalo veikti sąžiningai ir rūpestingai, jis atsakingas už netinkamą turto pardavimo organizavimą.
9. Atsakovė likviduojama dėl bankroto „Laugina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – atstovavimo išlaidas atsakovei ir tretiesiems asmenims priteisti iš ieškovo; taip pat priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodoma:
4.1. Atsakovė prašo priteisti 8 639,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, kurios atitinka rekomenduojamus dydžius ir yra proporcingos bylos sudėtingumui bei trukmei. Remiantis įstatymu ir kasacinio teismo praktika, laimėjusiai šaliai priklauso teisė į šių išlaidų atlyginimą.
4.2. Ieškovo reikalavimai dėl turto perdavimo ir reikalavimo teisių nustatymo buvo atmesti. Byloje nustatyta, kad dalis turto buvo perduota UAB „Kontmena“, tačiau negrąžinta nemokumo administratoriui, ką patvirtina ir ankstesni teismų sprendimai. Ieškovas turėjo pareigą įtraukti šiuos trečiuosius asmenis į bylą ar reikšti jiems atskirus reikalavimus, o ne siekti nustatyti juridinius faktus šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administratorius pažeidė turto pardavimo tvarką, atsakovė su šia išvada nesutinka. 2022 m. kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti turto kompleksą, nors dalis jo administratoriui nebuvo perduota. Ieškovas apie tai žinojo, tačiau sutiko su pirkimo sąlygomis, suprasdamas galimybę ginti teises atskira tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad turto pardavimas komplekse yra efektyvesnis sprendimas, o ginčai dėl dalies turto neperdavimo nesudaro pagrindo naikinti turto pardavimo ar reikalauti žalos atlyginimo šioje byloje. Tokios situacijos sprendžiamos per kreditorių susirinkimą, įskaitant turto nurašymo klausimą.
4.4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį, nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių galimas tik išimtiniais atvejais, esant netinkamam šalių elgesiui. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas – 2024 m. vasario 9 d. ji pasiūlė taikos sutartį, tačiau ieškovas jos atsisakė, taip prisidėdamas prie bylos kaštų augimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šaliai, kuriai priimtas palankus sprendimas, turi būti kompensuotos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Kontmena“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovei neatitiktų nei įstatymo nuostatų, nei bendrųjų principų, nes ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų organizuojant turto pardavimą ir vėliau neperduodant turto. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad turto pardavimas turi būti vykdomas kaip kompleksas, o nemokumo administratorius atsakingas už turto realizavimą, tačiau tinkamų procedūrų nebuvo laikomasi. Administratorius neteisingai nurodė turto vietą, sukeldamas painiavą, nors pats prisiima profesinę atsakomybę veikti sąžiningai ir rūpestingai. Apeliantės teiginiai apie likviduojamos dėl bankroto UAB „Kontmena“ negrąžintą turtą neįrodyti, o dalis turto bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo grąžinta. Ieškovas teismui pateikė patikslintus reikalavimus dėl neperduoto turto ir atsakomybės už tai, nes atsakovė nesielgė tinkamai ir vengė spręsti turto perdavimo klausimus. Ieškovo atsisakymas pasirašyti taikos sutartį buvo pagrįstas nelogiškomis sąlygomis, todėl negali būti laikomas netinkamu procesiniu elgesiu.
11. Trečiasis asmuo B. B. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovas atgavo dalį varžytynėse įsigyto turto, tačiau atsakovės nemokumo administratorius nepateikė aiškių paaiškinimų dėl viso turto perdavimo, nors raštu buvo garantavęs, kad jis yra vienoje vietoje ir bus perduotas. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl netinkamai organizuoto turto pardavimo proceso ir neperduoto turto. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu. Tuo tarpu ieškovo reikalavimai pripažinti, kad varžytynėse LUAB „Laugina“ pardavė ir fiziškai perdavė tam tikrą turtą, nustatyti asmenis, iš kurių jis turi teisę išreikalauti neperduotus daiktus yra teisiškai netinkamai suformuluoti, nes teismas negali nustatyti konkrečių asmenų, kol ieškovas nenurodo, kam turi būti reiškiami reikalavimai. Jis taip pat pažymi, kad ginčas dėl turto faktinio perdavimo nėra teisinis ginčas civilinio proceso prasme, nes ieškovas nesiekia apsaugoti konkrečios savo subjektinės teisės, o tik nori konstatuoti faktą. Be to, ieškovas, nors teigia įgijęs nuosavybės teisę į turtą, nepareiškė jokių reikalavimų likviduojamai dėl bankroto UAB „Kontmena“, kuri, kaip nustatyta teismo sprendimuose, galimai negrąžino turto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie reikalavimai turi būti nukreipti prieš konkrečius asmenis, o kol to nepadaryta – jie negali būti nagrinėjami. Dėl šių priežasčių ieškovo apeliacinis skundas taip pat laikytinas nepagrįstu. Byloje nustatyta, kad varžytynės buvo surengtos netinkamai – turtas buvo parduotas kaip kompleksas, tačiau faktiškai dalies daiktų vieta liko nežinoma. Nemokumo administratorius privalėjo užtikrinti teisėtą pardavimą, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti faktą, kad varžytynių aktu ieškovui parduotas ir perduotas turtas, reikalavimo teisės į turtą, ir nustatyti asmenis, į kuriuos ieškovas turi reikalavimo teises dėl turto, išreikalavimo, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjo priedus: 2013 m. gegužės 30 d. UAB „Laugina“ turto nuomos UAB „Kontmena“ sutartį; 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą byloje Nr. e2-672-343-2021; 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. e2A-1149-1120-2021; 2022 m. spalio 10 d. UAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo protokolą; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį byloje Nr. eB2-1510-555-2022; 2013 m. gegužės 30 d. Biuro ir statybinės technikos perdavimo aktą naujam administratoriui; 2023 m. vasario 9 d. nutartį byloje Nr. e2-165-933-2023 dėl turto pardavimo tvarkos 5000; 2023 m. vasario 9 d. nutartį byloje Nr. e2-165-933-2023; 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Nr. e2-111-372-2023; 2023 m. gegužės 29 d. varžytynių Nr. 243444 skelbimą; varžytynių Nr. 243444 turto sąrašą; 2023 m. gegužės 29 d. užklausimą dėl turto vietos ir perdavimo; 2023 m. gegužės 30 d. administratoriaus atsakymą, kad turtas yra Dotnuvos g. 28, Kėdainiai; 2023 m. birželio 22 d. varžytynių Nr. 243444 aktą; 2024 m. liepos 3 d. Turto perdavimo - priėmimo aktą; 2023 m. lapkričio 15 d. prašymus Kėdainių rūmams; 2024 m. vasario 20 d. prašymus byloje Nr. e2-22425-1106-2023 Kėdainių rūmams; 2025 m. sausio 9 d. patikslintą ieškinį Kėdainių rūmams byloje Nr. e2-2115-1106-2025; 2022 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. e2-133-567-2022; 20250423_D.K. nedarbingumo nuo2025-03-22 iki 2025-05-09 įrodymai; 2024 m. vasario 29 d. nutartį byloje Nr. e2-2248-1106-2024; 2024 m. gegužės 13 d. nutartį byloje Nr. e2-2243-1106-2024; 2024 m. liepos 4 d. nutartį byloje Nr. e2-2248-1106-2024. Nurodoma, kad visi teikiami priedai yra byloje ir (arba) viešai prieinami.
16. Ieškovas prie atsiliepimo į atsakovės LUAB „Laugina“ apeliacinį skundą pridėjo UAB „Bankrotas“ 2010 m. rugsėjo 30 d. akcininkų sąrašą; 2021 m. sausio 27 d. UAB „Bankrotas“ išplėstinį sąrašą su istoriją; atsakymą pareiškėjui, 2024 m. kovo 28 AVNT atsakymą pareiškėjui, dokumento registracijos metaduomenų kortelę, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį byloje Nr. eB2-11-555-2024, AVNT raštą, LUAB „Laugina“ apeliacinį skundą, LUAB „Laugina“ Taikos sutarties pasiūlymą, 2024 m. vasario 9 d. taikos sutartį. Nurodoma, kad pareiškėjas tik 2025 m. gegužės 2 d. iš Vilniaus apygardos teismo gavo informaciją apie AVNT vadovo priimtą įsakymą išbraukti UAB „Bankrotas“ iš nemokumo administratorių sąrašo, todėl atsirado pagrindas pateikti 1; 2; 3; 4 ir 5 priedus. Ši informacija viešai pasiekiama, todėl iš esmės teismas nagrinėdamas apeliacinius skundus jau galės su ja susipažinti (ar gauti) iš teismui prieinamų šaltinių. Ši informacija svarbi, nes padeda suprasti bendrus LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus veikimo metodus.
17. Atsakovė LUAB „Laugina“ prie apeliacinio skundo pridėjo LUAB „Laugina“ Taikos sutarties pasiūlymą 2024 m. vasario 9 d. siųstą el. laišku A. A. ir prašo šį dokumentą prijungti, nes iškilo būtinybė vėliau pateikti papildomus įrodymus. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šiuo dokumentu siekiama įrodyti, kad atsakovės LUAB „Laugina“ procesinis elgesys buvo tinkamas.
18. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
19. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus, jų turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo priimti naujų įrodymų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis įrodymų jau yra byloje, teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės, kiti įrodymai neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
21. Atsakovės LUAB „Laugina“ atstovas bankroto administratorius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašoma netenkinti LUAB „Kontmena“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kaip rašytinių paaiškinimų faktinis pagrindas nurodomos teismų nutartys, kuriuose buvo sprendžiamas LUAB „Kontmena“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.
22. CPK 42 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu. Pagal CPK 181 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu įrodymų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
24. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas sprendžia pagal pareigas ir kad su gautais rašytiniais paaiškinimais turi teisę susipažinti kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir dėl jų pareikšti savo nuomonę, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti, nes jų pateikimas prieš pat bylos nagrinėjimą ir priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
25. 2023 m. gegužės 8 d. elektroninėse varžytynėse buvo parduodamas BUAB „Laugina“ turtas: biuro technika ir įranga kaip kompleksinis vienetas už 5 000,00 Eur pradinę pardavimo kainą. Skelbime konkrečiai nurodytas parduodamas turtas ir pastabose pažymėta, kad tam tikras turtas neperduotas (el. b. t. 1, l. 112 – 116). Dėl to, kad pastabose nurodyta, kad turtas neperduotas, ieškovas el. laišku teiravosi apie skelbime įvardintą turtą, atsakingus už turto saugojimą ir perdavimą asmenis (el. b. t. 1, l. 117). Nemokumo administratorius C. C. el. laišku atsakė, kad turtas saugomas Kėdainiuose, Dotnuvos g. 28, turtą pirkėjui perduos LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius (el. b. t. 1, l. 119). 2023 m. birželio 22 d. surašytas varžytynių aktas Nr. 34, kuriame nurodyta, kad nemokumo administratorius C. C. parduoda ir perduoda, o A. A. perka ir priima turtą – biuro techniką ir įrangą pagal sąrašą Nr. 1, kurios kaina 5 000,00 Eur. Sąraše Nr. 1 pažymėta, kad turtas neperduotas nemokumo administratoriui C. C. (el. b. t. 1, l. 161 – 166). 2024 m. liepos 3 d. turto perdavimo – priėmimo aktu perduotas varžytinėse Nr. 243444 įsigytas turtas. Akte išlieka pastabos dėl konkretaus neperduoto nemokumo administratoriui C. C. turto, tačiau neperduoto turto skaičius, lyginant su Sąraše Nr. 1, yra mažesnis (el. b. t. 6, l. 35 – 39, 145 – 149). Po šio akto pasirašymo ieškovas galutinai suformulavo ieškinio reikalavimus (el. b. t. 6, l. 142 – 144).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
26. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl juridinių faktų patvirtinimo ieškovui varžytinėse įsigijus kilnojamą turtą kaip kompleksinį vienetą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad: 1. turtinės teisės į nemokumo administratoriui neperduotus daiktus varžytynėse nebuvo pardavinėjamos, ieškovas jų neįgijo, dėl to reikalavimas pripažinti reikalavimo teises į turtą, kurio eilės numeriai Akte1 ir Akte2 yra: 3, 5, 6, 11-15; 33; 35-46; 48-51; 53-73; 75-87, neturi teisinio pagrindo; 2. ieškovas savo parašu patvirtino, kad Akte1 ir Akte2 išvardintus eilės numeriais: 1; 2; 4; 7; 8; 9; 10; 16-30; 31; 32; 34; 47; 52; 74; 88; 89 daiktus gavo, dėl to juridinio fakto, kad daiktai perduoti, pripažinimas nesukeltų ieškovui jokių pasekmių; 3. reikalavimas nustatyti asmenis, į kuriuos ieškovas turi reikalavimo teisę, neturi faktinio pagrindo, kadangi turtinės teisės nebuvo pardavinėjamos. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir siekia, kad būtų pripažinti faktai, jog ieškovas turi nuosavybės teisę į konkrečius daiktus, kad galėtų apginti savo kaip savininko teises. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su siūlomu jam pritaikyti pažeistų teisių gynimo būdu ir pateiktu įrodymų vertinimu šiam tikslui pasiekti, nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir pritaria pirmosios instancijos teismo galutinei išvadai pagal šioje nutartyje papildytus ir patikslintus argumentus.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, vienu iš būdu – pripažindamas tas teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).
28. Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką).
29. Juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, turto pardavimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 86 straipsnyje. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytinių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis).
30. Turto pardavimo iš varžytinių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328, 38 punkte nurodyta, kad nuo varžytinių akto pasirašymo momento laikoma, kad tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą varžytinių laimėtojui.
31. Taigi, varžytinių akto surašymas sukelia teisines pasekmes – turto nuosavybės teisė pereina turto pirkėjui. Nors nagrinėjamoje byloje teisinių santykių faktinis pagrindas skiriasi, tačiau analogiškos nuostatos dėl nuosavybės teisių perėjimo vykdymo procese parduodant turtą iš varžytinių yra įtvirtintos ir CPK 715 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytinių parduotą turtą.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovui civilinės teisės ir pareigos atsirado įstatymo numatytų pagrindu nuo varžytinių akto surašymo momento. Bylos duomenimis nustatyta, kad varžytinėse buvo parduodamas kilnojamasis turtas – biuro technika ir įranga kaip kompleksinis vienetas. Varžytinių pardavimo objektu buvo tik daiktai. Į daiktų kompleksinio vieneto apimtį nepateko turtinių teisių pardavimas. Ieškovas varžytinių akto neginčijo dėl to, kad jam daiktai buvo neperduoti. Pagal ieškinio ir apeliacinio skundo faktinius pagrindus pats ieškovas nekelia klausimo dėl nuosavybės teisių į iš varžytinių parduotą turtą neperėjimo. Ieškovas savo pasirinktu būdu nori apginti jo nuomone pažeistas teises, t. y. siekia, kad teismas pripažintų, kad jam dalis daiktų perduota, į kitą dalį daiktų, kuri jam neperduota, jis turi nuosavybės teisę, ir nustatytų asmenis, kurie turi neperduotus daiktus. Taigi, ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kurių pagrindu jam būtų pripažinta įstatymo numatytų pagrindu atsiradusi nuosavybės teisė į daiktus parduotus varžytinėse Nr. 243444.
33. Teisėjų kolegija išaiškina, kad ieškovo pasirinktu būdu tokie faktai civilinio proceso tvarka nenustatinėjami. Taigi, nėra vienos būtinosios sąlygos – įstatymo nustatytu būdu įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ieškovo reikalavimai pripažinti, kad perduoti daiktai, ir kad jis turi nuosavybės teisę į neperduotus daiktus, yra juridiniai faktai, su kuriais susietos ieškovo civilinės teisės ir pareigos, tačiau šiems faktams patvirtinti ieškovas turi varžytinių aktą ir šiuo dokumentu jo teisės yra pripažintos. Taigi, ieškovo ieškinio reikalavimai nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių, t. y. jo teisinė padėtis nepasikeis. Tokie reikalavimai yra nenagrinėti civilinio proceso tvarka ir turėjo būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, bet ieškovas atsisakė pasinaudoti jam suteikta teise ir pareiškė teisėjai nušalinimą. Taigi, ieškovas pats savo rizika vedė bylą netinkamu pasirinktu teisių gynimo būdu.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo). Dėl taikomo ribotos apeliacijos modelio teisėjų kolegija palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai atmesti, kadangi tiek ieškinio reikalavimų (ne)nagrinėtinumo, tiek ieškinio reikalavimų atmetimo atveju ieškovui yra sukeliamos vienodos teisinės pasekmės.
36. Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti asmenis, teisėjų kolegija išaiškina, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kadangi nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nagrinėja bylas ginčo teisenos tvarka, kai tarp šalių kyla ginčas dėl teisės arba įstatymų saugomo intereso, arba ypatingąja teisena, lemiančia galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kitokio pobūdžio klausimai yra nenagrinėjami civilinio proceso tvarka.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
37. Atsakovė LUAB „Laugina“ nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo priteista trečiajam asmeniui B. B. 1 779,00 Eur ir trečiajam asmeniui LUAB „Kontmena“ 2 420,00 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovės LUAB „Laugina“, taip pat nesutinka, kad LUAB „Laugina“ patirtos atstovavimo išlaidos liko nepriteistos iš ieškovo A. A.. Apeliantės manymu, netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovo A. A. turėtų būti priteisiamos atstovavimo išlaidos atsakovei ir tretiesiems asmenims. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimo dalį.
38. Pirmosios instancijos teismas, vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje teisės normoje apibrėžta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
39. Pirmosios instancijos teismas pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių motyvavo tuo, kad faktinė situacija, dėl kurios ieškovas kreipėsi į teismą, kilo išimtinai dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus netinkamų veiksmų, atstovavimo išlaidų priteisimas iš ieškovo atsakovei pažeistų teisingumo principą, todėl atsakovei jos atstovavimo išlaidos nepriteisiamos, o trečiojo asmens B. B. ir trečiojo asmens LUAB „Kontmena“ bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės LUAB „Laugina“.
40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
42. Aukščiau nurodytai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklei nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023 116 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).
43. Sprendžiant dėl atsakomybės dėl proceso svarbu paminėti, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Ieškovas siekė, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė į daiktus ir nustatyti asmenys, kurie turi neperduotus daiktus (pagal ieškovą šis asmuo yra LUAB „Kontmena“). Atsakovė LUAB „Laugina“, atskirsdama į ieškovo reikalavimus, prašė atmesti ieškinį, nes yra pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, nėra teisės aktų, pagal kuriuos pereitų reikalavimo teisės ieškovui į fiziškai neperduotus daiktus, reikalavimas nustatyti asmenys neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, nes atsakovė LUAB „Laugina“ yra netinkama atsakovė.
44. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo reikalavimai pagal siekiamas teisines pasekmes yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, atsakomybė dėl proceso, t. y. dėl netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdo, tenka ieškovui. Tik tuomet, kai ieškovui tinkamai pasirinkus savo teisių gynybos būdą, ieškovas neįrodytų ginčo dalyką sudarančių aplinkybių, susijusių su LUAB „Laugina“, turėtų būti vertinamas LUAB „Laugina“ procesinis elgesys. Nagrinėjamu atveju pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymą sukuriamos teisinės pasekmės LUAB „Laugina“, įvertinus jos ne procesinį elgesį, bet materialiuosius veiksmus, kurie nebuvo bylos ginčo dalyką sudarančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad iš esmės buvo be pagrindo pritaikyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimtis.
45. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šie asmenys dalyvavo atsakovės pusėje ir ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas yra joms naudingas. Taigi, jos laikomos laimėjusia šalimi. Šiems asmenims bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo, kuris yra atsakingas už civilinės bylos inicijavimą.
46. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl trečiųjų asmenų priteistų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, teisėjų kolegija, dėl šių asmenų bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumo nepasisako. Apeliantė (atsakovė) LUAB „Laugina“ byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 8 639,40 Eur išlaidų advokato pagalbai. Apeliantė nurodė, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę (įvertinant tai, kad byla gauta teisme 2023 m. lapkričio 16 d., išnagrinėta 2025 m. kovo 5 d.), advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga.
47. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei iš ieškovo 8 230,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pagrįstos išlaidos: 2024 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0005015 – 3 269,20 Eur (atsiliepimas į ieškinį – didžiausia leistina suma – 5 045,50 Eur; 2024 m. sausio 24 d. parengiamasis posėdis truko 1 val. – didžiausia leistina suma – 201,82 Eur, Rekomendacijų 8.19 punktas) (el. b. t. 2, l. 61 – 64); 2024 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0005071 – 1 016,40 Eur (atsiliepimas į patikslintą ieškinį – didžiausia leistina suma – 844,12 Eur, Rekomendacijų 8.16 (apskaičiuojama kaip už dokumentą, kuriame pareikšti pakartotiniai atsikirtimai), pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. balandžio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje, trukmė 1 val. 30 min. – didžiausia leistina suma – 211,03 Eur, Rekomendacijų 8.19 punktas) (el. b. t. 2, l. 125 – 128); 2024 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0005099 – 338,80 Eur (pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje, trukmė 4 val. 30 min. – didžiausia leistina suma – 211,03 Eur, Rekomendacijų 8.19 punktas) (el. b. t. 2, l. 171 – 174); 2024 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0005110 – 1 694,80 Eur (pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje, trukmė 4 val. 30 min.; pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje, trukmė 4 val. 30 min. – didžiausia leistina suma – 211,03 Eur, Rekomendacijų 8.19 punktas) (el. b. t. 3, l. 12 – 15); 2024 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0005125 – 1 016,40 Eur (pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. birželio 18 d. teismo posėdyje, trukmė 4 val. 30 min.; pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje, trukmė 3 val. – didžiausia leistina suma – 211,03 Eur, Rekomendacijų 8.19 punktas) (el. b. t. 4, l. 173 – 175); 2025 m. vasario 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0005266 – 895,16 Eur (atsiliepimas į patikslintą ieškinį – didžiausia leistina suma – 895,16 Eur, Rekomendacijų 8.16 (apskaičiuojama kaip už dokumentą, kuriame pareikšti pakartotiniai atsikirtimai) (el. b. t. 6, l. 183 – 186).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
51. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas netinkamai pritaikė procesines teisės normas ir nukrypo nu suformuotos teismų praktikos, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 5 d. sprendimas pakeičiamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
52. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 3 751,00 Eur (2 541,00 Eur už apeliacinį skundą, 1 210,00 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidas (DOK-21523).
53. Trečiasis asmuo LUAB „Kontmena“ pateikė prašymą priteisti 3 678,4 Eur (1 760,00 Eur be PVM už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, 1 120,00 Eur be PVM už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą, 160,00 Eur be PVM Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų) bylinėjimosi išlaidas (DOK-21561).
54. Atsakovės patirtos 3 751,00 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl to šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo. Trečiasis asmuo turi teisę tik į 1 355,20 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Trečiojo asmens pateiktas prašymas priteisti išlaidas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą netenkinamas, kadangi tokio procesinio dokumento parengimas nėra susijęs bylos nagrinėjimo esme. Trečiasis asmuo pateikė susitarimą dėl išlaidų mokėjimo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Trečiojo asmens 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, juridinio asmens kodas 261411420, 8 230,76 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų ir septyniasdešimt šešių centų) atstovavimo išlaidas iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti trečiajam asmeniui B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 779,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) atstovavimo išlaidas iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti trečiajam asmeniui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“, juridinio asmens kodas 304708672, 2 420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidas iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, juridinio asmens kodas 261411420, 3 751,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti trečiajam asmeniui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“, juridinio asmens kodas 304708672, 1 355,20 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir dvidešimties centų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.