Kauno apylinkės teismo nutartis, eII-393-753/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-25
Bylos Nr.: eII-393-753/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00248-2025-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Rasa Balsevičienė
Pažeidėjas: R. B.
Advokatai: Tomas Jurgelionis, Tomas Jurgelis

Kategorijos

16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-393-753/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00248-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 25 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B. ir jo atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

nedalyvaujant institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. atstovo advokato Tomo Jurgelionio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-3468-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25264321610 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas Audrius Mikalauskas 2025 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-3468-2025 administracinio nusižengimo byloje R. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. sausio 23 d. 10.39 val. Kaišiadorių rajono sav. Krašto keliai Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė, 19,000 km., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, t. y. kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir lenkė transporto priemonę vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Nutarimu R. B. buvo paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas advokatas Tomas Jurgelionis pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo iš esmės savo padaryto administracinio nusižengimo neginčija, sutinka sumokėti paskirtą 200 eurų baudą, tačiau prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) trims mėnesiams arba ją sumažinti ir skirti trumpesniam terminui administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui. Skunde nurodoma, kad R. B. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jį visiškai pripažįsta, supranta, kad jo padarytas pažeidimas neturi jokio pateisinimo ir yra pasirengęs sumokėti jam skiriamą baudą, bei tokiu būdu patirti visas neigiamas pasekmes dėl padaryto pažeidimo. R. B. paaiškina, kad jis pažeidimą padarė spontaniškai, nesiekdamas padaryti žalos kitiems eismo dalyviams, siekiant aplenkti priekyje lėčiau važiavusią transporto priemonę. Vairuojamas automobilis yra aukštesnis už priekyje važiavusią transporto priemonę, todėl R. B. matė kelio ruožą, esantį priekyje ir jam pasirodė, kad priekyje ištisinė linija baigiasi ir jis galės atlikti lenkimą. Šio suklydimo pasėkoje R. B. pradėjo lenkimą ir tik jau pradėjęs lenkimą pamatė, kad ištisinė linija nesibaigia, o ji tęsiasi, todėl siekdamas nesukelti avarinės situacijos iš galo važiuojančiai transporto priemonei, jis užbaigė lenkimo manevrą. R. B. pažymi, kad toks jo elgesys jokiais būdais nepateisina jo ir jis tai supranta ir labai gailisi dėl to, todėl R. B. visiškai pripažįsta, kad kirto ištisinę liniją pažeisdamas taisykles, bei pažada, kad ateityje tokie pažeidimai nepasikartos. R. B. gyvena vienkiemyje, (duomenys neskelbtini). Nuo gyvenamosios vietos iki Kauno miesto atstumas yra 54 km., nuo gyvenamosios vietos iki Šakių – 23 km. Atstumas iki artimiausios maisto prekių parduotuvės nuo R. B. gyvenamosios vietos yra 10 km. Viešasis transportas šioje vietoje nėra išvystytas. R. B. taip pat laiko gyvulius: jaučius ir karves, kuriems reikia parūpinti nuolatinio pašaro, bei papildų, kuriuos tenka pirkti mieste, todėl tiek savo buitinių poreikių tenkinimui, tiek ūkio priežiūrai naudojasi transporto priemone. Jei R. B. netektų teisės vairuoti, ne tik pasunkėtų jo gyvenimas vienkiemyje, tačiau jis netektų ir darbo, nes jo darbo pobūdis yra – vairuotojas. Negalėdamas dirbti vairuotojo darbo, bei negavus kitų pareigų, kuriose nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, R. B. tikėtina bus priverstas išeiti iš darbo. Tikėtina jis turės kreiptis į nedarbingumo tarnybą, bei iš valstybės gaus šiokias tokias išmokas, kurios nebus pakankamos poreikių tenkinimui, bus sunku tvarkyti ūkyje su gyvuliais. R. B. prašo teismo suteikti šansą jam, nes tokiu būdu jis galėtų dirbti, mokėti mokesčius valstybei nuo savo darbo užmokesčio, jis neimtų pašalpų iš valstybės, be to šis šanso suteikimas būtų gera prevencinė priemonė, nes didžiausi nepatogumai ir išgyvenimai yra ne tuo metu kai asmuo vykdo jam paskirtą bausmę, o tuo metu, kai asmuo dar yra teismo procese dėl bausmės skyrimo.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į R. B. atstovo advokato Tomo Jurgelionio skundą prašė jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą, kadangi skundo teiginius vertina, kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo padėtį. Sutikti su skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės ir (ar) sušvelninti savo padėtį pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, R. B. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymi, kad R. B. prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo, o tai neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus. Asmeniui taikyta, nustatyta straipsnio sankcijoje nuobauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė minimaliam numatytam terminui. Bylą teismo posėdyje prašo nagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. B. paaiškino, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad pirmą kartą važiavo tuo keliu, galvojo, kad spės baigti lenkimą, o atsitiko taip, kaip atsitiko. Dirba vairuotoju, Šakių rajone įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, išvežioja produkciją. Produkciją vežioja po visą Lietuvą, taip pat veža ir į Lenkiją, ir į Latviją. Jei netektų teisių būtų sunkoka, nes gyvena kaime, vienkiemyje, tenka dažnai važinėti pas gydytojus. Visą gyvenimą dirbęs vairuotoju. Greičiausiai darbdaviui taptų nereikalingas, nes jis dirba vairuotoju, bet apie tai su darbdaviu nekalbėjo. Gyvena vienkiemyje iki parduotuvės apie 7 km, iki darbo apie 3 km, iki gydymo įstaigos yra apie 20 km. Lenkimo veiksmą per ištisinę liniją vertina blogai, bet tuo keliu važiavo pirmą kartą, kelias buvo nepažįstamas, bet taip išėjo, gailisi dėl savo poelgio labai. Vienkiemyje gyvena kartu su gyvenimo drauge. Turi problemų su sveikata, padidėjęs cholesterolis, todėl važiuoja tai kraują priduoti, tai vaistus išsirašyti, iš gydymo įstaigos paskambina ir tenka nuvažiuoti, maždaug kartą per tris mėnesius. Per metų laikotarpį yra baustas už administracinius nusižengimus, pagrinde už greičio viršijimą.

Teismo posėdžio metu atstovas advokatas Tomas Jurgelionis, paaiškino kad R. B. neginčijo, kad jis padarė pažeidimą nuo pat pažeidimo padarymo momento. Pažeidimo padarymo aplinkybes nurodė ir pakartojo teismo posėdyje, minėjo, kad kelias nežinomas, naujas, neįvertino kelio ženklinimo ir atliko lenkimą kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis kelias nebuvo papildomai ženklintas vertikaliuoju kelio ženklinimu – ženklais lenkti draudžiama, o buvo tiktai horizontalus kelio ženklinimas ištisinė eismo juosta. Tai galėjo iš dalies suklaidinti R. B., kurio pozicija yra, kad jis neneigia pažeidimo, labai gailisi dėl jo, savo elgesį vertina kritiškai. Teismui sprendžiant, administracinės atsakomybės klausimą labai svarbu ne tik nustatyti administracinės pažeidimo sudėties požymius, bet ir išsiaiškinti, kokį poveikį skiriama sankcija padarys pažeidėjui ir, ar atgrasys jį ateityje nuo kitų pažeidimų darymo, ar tai bus jam pamoka ateičiai. Sumokant baudą bus pasiekti nubaudimo tikslai, o specialiosios teisės atėmimas yra tik papildoma poveikio priemonė. R. B. visą gyvenimą yra dirbęs vairuotoju, jam šis darbas užtikrina pajamų gavimą, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo – jis negalėtų dirbti kito darbo. Valstybė asmenį baustų tiek bauda, tiek specialiosios teisės atėmimo, bet pažeidėjas neturėdamas teisės vairuoti, turėtų užsiregistruoti Darbo biržoje ir gautų išmokas iš valstybės, todėl protingiau būtų neskirti specialiosios teisės atėmimo arba skirti minimalų laikotarpį, kad asmuo neimtų iš valstybės papildomų išmokų, ir, kad valstybė nepatirtų papildomų išlaidų šio asmens atžvilgiu. Kitas svarbus veiksnys yra, kad R. B. gyvena vienkiemyje nutolusiame nuo artimiausios parduotuvės 7 km, iki gydytojo reikia nuvykti dar didesnį atstumą, o viešojo transporto mazgai nėra gerai išvystyti, todėl logistika ir susiekimas būtų labai sudėtingas ir padarytų neproporcingą žalą R. B..

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Tomo Jurgelionio skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. B. skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 200 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. sausio 23 d. 10.39 val. Kaišiadorių rajono sav. Krašto keliai Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė, 19,000 km., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, t. y. kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir lenkė transporto priemonę vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 140.7 punkto reikalavimus. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą panaikinti arba skirti trumpesniam terminui (ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė tam, kas lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė pavojingą vairavimą laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.

KET 140.7 punktas, be kita ko, numato, kad kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1 punktas.

KET 3 priedo 1.1 punktas, be kita ko, numato, kad horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką - siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde administracinių nusižengimų faktas nėra ginčijamas. R. B. padaryto nusižengimo neneigia, prašo panaikinti, 2025 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-3468-2025, dalyje, dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams arba specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 1 mėnesio. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. 2025 m. sausio 23 d. 10.39 val. Kaišiadorių rajono sav. Krašto keliai Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė, 19,000 km., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, t. y. kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir lenkė transporto priemonę vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šį pažeidimą patvirtina tiek byloje esanti video medžiaga, tiek R. B. teismo pasėdžio metu, tiek paaiškinime, bylos nagrinėjimui Institucijoje, jis nuoširdžiai prisipažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi. Pažymėtina, kad įvykdytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje esančiu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad kelio ruožas, kuriame R. B. atliko lenkimo manevrą, aiškiai pažymėtas horizontaliuoju kelio ženklinimu, o balta siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ši linija yra matoma visoje kelio atkarpoje iki horizonto linijos, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, kaip R. B. pats nurodė savo paaiškinime, jis vairavo aukštesnę transporto priemonę, todėl kelią matė toliau nei pareigūnai ar lenkiamasis vairuotojas, taip pat R. B. važiavo atkarpoje, kur buvo nuokalnė, t. y., kelio horizontalusis ženklinimas buvo matomas ypatingai gerai labai dideliu atstumu, todėl R. B. niekaip negalėjo nepastebėti, kad ištisinė linija nesibaigia ir kažkaip pagalvoti, jog tuoj bus galima lenkti, dėl šių priežasčių toks R. B. argumentas atmestinas, kaip melagingas, niekuo nepagrįstas, kaip gynybinė pozicija skirta suklaidinti siekiant išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad eismas kelio atkarpoje buvo pakankamai intensyvus, važiuojančių automobilių srautas priešpriešinėje eismo juostoje buvo didelis prieš pat lenkimo manevrą, lenkimo momentu priešpriešine eismo juosta priešpriešine kryptimi važiavo trys viena paskui kitą judančios transporto priemonės, R. B. baigė lenkimo manevrą prieš pat prasilenkiant transporto priemonėms. Lenkimo metu, lenkiamojo automobilio vairuotojas, pamatęs kokius pavojingus veiksmus atlieka R. B., būdamas atsargus ir atsakingas vairuotojas, staiga ima stabdyti savo transporto priemonę, taip leisdamas R. B. greičiau užbaigti savo pavojingą ir draudžiamą manevrą, siekdamas išvengti R. B. ir priešpriešai atvažiuojančių automobilių susidūrimo, kad pats nenukentėtų tokio susidūrimo metu, kas patvirtina, jog buvo sukelta pavojinga situacija. R. B. nors matė, jog lenkimas yra draudžiamas ir priešpriešai atvažiuoja kiti automobiliai, vis tiek nusprendė lenkti priekyje jo važiuojantį automobilį ir daryti nusižengimą, t. y. R. B. nusižengimą padarė tyčia aiškiai suvokdamas, jog pažeidžia KET, tačiau nusprendė jų tiesiog nepaisyti. Teismas taip pat pažymi, kad R. B. yra suaugęs, pilnametis asmuo, kaip teismo posėdyje teigė, visą gyvenimą dirbantis vairuotoju, todėl R. B., kaip bet kuris kitas vairuotojas, turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių. R. B. argumentai, kad jis pirmą kartą važiavo tuo keliu ir vieta buvo nepažįstama, teismo vertinami neigiamai, nes teismo posėdžio metu minėjo, kad važinėja po visą Lietuvą, pristato įmonės produkciją, o KET, tame tarpe ir horizontalus kelio žymėjimas, visoje Lietuvoje yra vienodos ir visiškai nepriklauso nuo to, ar tuo keliu vairuotojas važiuoja pirmą kartą ar tenka važinėti dažnai. Pažymėtina, kad KET 5 punktas reglamentuoja, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

ANK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir jų norėjo. Pagal ANK 8 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad R. B. veikė tyčia. Administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodytas.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia administracinio nusižengimo sudėtis – formali ar materiali – yra įtvirtinta ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį R. B. (per paskutinius penkis metus nepadaręs panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo, prisipažino, kad padarė administracinį nusižengimą, jo neginčijo, dėl pažeidimo gailisi, sutinka sumokėti jam paskirtą baudą) bei dirba vairuotoju, kitos specialybės neturi, todėl netekęs teisės vairuoti netektų darbo bei pajamų, gyvena atokioje vietoje – vienkiemyje, kur augina galvijus, dažnai tenka važiuoti į parduotuvę, pas gydytojus – visa tai yra nutolę nuo jo gyvenamosios vietos mažiausiai kelių kilometrų atstumu, todėl teisės vairuoti netekimas ilgam laikui gali padaryti neproporcingą žalą R. B.. Išskirtinai neigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančių duomenų teismui nepateikta. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad R. B. turėtų būti skiriama mažesnė nei minimali administracinio poveikio priemonė. Teismas vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi R. B. skirtinas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Tokio dydžio specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Net ir trumpesnis administracinio poveikio priemonės taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukels nepatogumų, atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo bei jo artimųjų teisių labiau nei būtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Tomo Jurgelionio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko 2025 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-3468-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 25264321610) ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 (dvejų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Rasa Balsevičienė