Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-17 · Civilinė byla Nr. 2A-84-153/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-02-07Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
2A-84-153/2013
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01778-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Atsakovas
R. V.
Ieškovas
E. V.
Trečiasis asmuo
R. B.
Civilinė byla Nr. 2A-84-153/2013;teisminio proceso Nr. 2-50-3-01778-2011-7;
pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė;(S)

procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1; 122.1; 122.3; 122.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1173-540/2012 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui R. V., trečiasis asmuo R. B., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. V. išlaikymą pilnamečiam vaikui ieškovui E. V. kas mėnesį mokama 400 Lt periodine išmoka nuo 2011 m. liepos 20 d. iki E. V. mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau, nei jam sueis 24 m., t. y. iki 2017 m. liepos 20 d.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo R. V. pilnamečiam sūnui E. V. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. liepos 20 d. iki E. V. mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos.

Kitą ieškinio dalį atmetė.

Priteisė valstybei iš atsakovo R. V. 144 Lt žyminį mokestį ir 43,28 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovas E. V. gimė (duomenys neskelbtini) , jo tėvai yra R. V. ir R. V. (šiuo metu R. B.), ieškovas mokosi Kauno Maironio universitetinės gimnazijos dieniniame skyriuje, yra gabus, pareigingas mokinys, kurio vidurkis yra 8,5 balo.

Vertindamas šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovo motinos R. B. darbo užmokestis UAB „Lietuva Statoil“ yra nuo 1672,11 Lt iki 1996,94 Lt į mėnesį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovo motinai R. B. ir jos sutuoktiniui D. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–49). „Regitros“ duomenimis, ieškovo motinos R. B. vardu yra registruotos trys transporto priemonės. 2008-04-18 Kredito sutartis patvirtina, kad R. B. iš banko AB „Sampo bankas“ 30 metų yra paėmusi 25776,19 EUR kreditą sodo namui pirkti (b. l. 79–81). Ieškovo motina R. B. gyvena santuokoje su D. J., augina dukterį M. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ieškovą ir sutuoktinio vaiką. Ieškovas gyvena kartu su motina jai ir jos vyrui D. J. nuosavybės teise priklausančiame sodo name. Ieškovo motinos R. B. vyras D. J. oficialiai niekur nedirba, o iš atsitiktinių darbų uždirba apie 1 000 Lt per mėnesį. Ieškovo motinos R. B. paaiškinimu teismas nustatė, jog ji sūnaus E. išlaikymui skyrė apie 400 Lt, nes daugiau neleido jos šeimos turtinė padėtis, tačiau tokių pinigų sūnui E. užteko tik būtiniausiems poreikiams.

Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, atsakovui R. V. nuosavybės teise priklauso pastatas-parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini), (b. l. 30–31) ir 1997 m. gamybos automobilis „Ford Mondeo“ (b. l. 32). Atsakovas R. V. nuo 2012-01-11 gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, taip pat atsakovui nuo 2012-01-30 LR VRM sprendimu paskirta 652,54 Lt senatvės pensija, taigi jo pajamos yra 849 Lt. Atsakovas gyvena jo motinai priklausančiame name, todėl neturi papildomų būsto nuomos išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas R. V. išlaikymo kitam asmeniui neteikia, nors remiantis teismo nutartimi, privalo teikti dukters Rugilės išlaikymui kas mėnesį 300 Lt dydžio išmoką

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas nusprendė, kad ieškovui yra būtina tėvų parama, siekiant užtikrinti jo būtinųjų poreikių patenkinimą ir taip sudarant galimybes jam baigti vidurinę mokyklą. Teismo manymu, vaiko tapimas pilnamečiu, jam dar tebesimokant vidurinėje mokykloje, nesumažina jo poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio. Aplinkybė, jog ieškovas iki 2012 m. liepos mėn. mokėsi vidurinėje mokykloje-gimnazijoje, jos dieniniame skyriuje, kur pamokų lankymas yra privalomas, kaip ir privalomas užduotų užduočių ruošimas po pamokų, vertintina kaip objektyviai užkertanti kelią jam gauti savų pajamų iš darbinės veiklos. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti kas mėnesį mokamą 400 Lt periodinę išmoką.

Teismas nustatė, kad atsakovas R. V. iš esmės neginčija paramos sūnui būtinumo, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovas teigia, kad galėtų teikti 200 Lt dydžio paramą, motyvuodamas tuo, kad nuo 2011-07-20 iki 2012 m. pradžios atsakovas išlaikymą sūnui iš dalies teikė, t. y. per tą laikotarpį tris kartus davė po 100 Lt ir davė 300 Lt, už kuriuos atsakovo mama ieškovui nupirko būtinus drabužius mokslo metams. Tačiau teismas šios aplinkybės nepripažino, nes atsakovas nepateikė teismui pinigų perdavimo patvirtinančių rašytinių įrodymų, o iš ieškovo paaiškinimo nustatė, kad atsakovo tariamai perduotus ieškovui pinigus davė ne atsakovas, o ieškovo močiutė – tėvo mama. Be to, ieškovo manymu, bent du kartus duoti pinigai buvo dovana jo 18 metų gimtadienio proga bei dovana Kalėdoms ir Naujiems metams, o ne periodinis ieškovo išlaikymas. Ieškovo teigimu, jis suprato, kad drabužius jam nupirko močiutė iš savo pinigų, nes nei tėvas apie drabužių pirkimą, nei močiutė apie tai, kad perkama iš tėvo pinigų, nenurodė ir nekalbėjo. Tad teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog nuo 2011-07-20 nors iš dalies teikė išlaikymą pilnamečiu tapusiam sūnui E. V.. Teismas, vertindamas atsakovo galimybę pagerinti turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra užsiregistravęs darbo biržoje, nors yra darbingo amžiaus, į tai, kad atsakovas nededa pastangų susirasti oficialų darbą ir padidinti savo gaunamas pajamas. Teismas laikė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo blogą sveikatos būklę, dėl ko atsakovas negalėtų dirbti. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, pripažino, kad atsakovas turi galimybę teikti sūnui 400 Lt dydžio paramą.

Teismas, neturėdamas duomenų, kad ieškovas bus priimtas į studijas aukštojoje mokykloje, taip pat nesant duomenų apie ieškovo stojimo rezultatus, galimybę teikti studijų metu valstybinę paramą, ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui išlaikymą iki mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos. Kitą ieškinio dalį atmetė, pripažinęs, kad ieškovas, įstojęs į kitą mokymosi įstaigą, gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, iki kol mokinsis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau, nei jam sueis 24 m.

Iš atsakovo R. V. teismas priteisė valstybei žyminį mokestį bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą skundžia atsakovas R. V., kuris prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl priteisto ieškovui išlaikymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo priteistiną iš atsakovo pilnamečiam sūnui išlaikymo sumą nustatyti 200 Lt ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Su tokiu Kauno rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu apeliantas atsakovas R. V. iš dalies nesutinka dėl šių motyvų ir argumentų:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, todėl byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo išvados pažeidžia visų išlaikytinių vaikų lygybės principą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų aplinkybių ir įrodymų, dėl ko atsakovo atžvilgiu priėmė nepagrįstą sprendimą.

Kauno rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą turėjo įvertinti, ar ieškovui išlaikymas yra būtinas, tačiau ieškovas nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kad jam yra reikalinga tėvo finansinė parama, todėl teismo sprendimas, kad ieškovui E. V. yra būtina tokio dydžio atsakovo parama, nepagrįstas. Ieškovas gyvena kartu su savo motina, nuomos mokesčio už būstą nemoka, mokosi mokykloje, kurioje mokslas nemokamas, todėl būsto ir mokymosi apmokėjimui ieškovui papildomų lėšų nereikia. Ieškovas mokosi savo gimtajame mieste, todėl neturi papildomų išlaidų dėl tarpmiestinių kelionių, o važiavimas Kauno mieste ir rajone yra labai nebrangus, be to, jam buvo suteiktos lengvatos. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad reikia akinių, tačiau dėl pinigų stygiaus neturi galimybės jų įsigyti, nėra priežastis konstatuoti, jog jis turi specialių poreikių ir jam reikalinga parama. Ieškovas teismo metu nenurodė jokių ligų ar brangių vaistų, taip pat brangių procedūrų, todėl konstatuoti, kad jam reikalingas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį, yra nepagrįsta.

Teismas priimdamas sprendimą privalėjo atsižvelgti, kad ieškovas E. V. yra pilnametis, darbingo amžiaus, sveikatos problemų, trukdančių jam dirbti, neturi.

Atsakovas nevengė ir nevengia iki šiol savo pareigos išlaikyti savo vaikus, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų materialiniai padėčiai. Atsakovo R. V. turtinė padėtis yra sunki, nes jis šiuo metu nedirba, gauna tik 652 Lt valstybinę pensiją. Darbą susirasti yra sunku, nes turi sveikatos problemų, t. y. stuburo ligų. Iš gaunamos pensijos turi pasirūpinti savo buitimi, padėti savo neįgaliai motinai ir išlaikyti nepilnametę dukrą R. V., kuriai pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-621-356/2010 moka išlaikymą po 300 Lt kiekvieną mėnesį. Taip pat atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų AB SNORAS bankui, kurį moka iki šiol. Todėl pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir jo materialinėms galimybėms.

Atsakovas gyvena nebaigtos statybos sodo namelyje kartu su savo neįgalia motina, kuri turi rimtų sveikatos problemų, todėl atsakovas gaunamą pensiją skiria tik savo minimaliems poreikiams patenkinti ir savo motinos gydymui, kurią nuolat turi vežioti pas gydytojus ir pirkti medikamentus. Todėl išlaikyti dar vieną asmenį, t. y. pilnametį vyrą, kuris yra sveikas ir darbingas, atsakovui būtų per didelė finansinė našta, be to, tai būtų nesąžininga atsakovo nepilnametės dukros Rugilės atžvilgiu, nes jai išlaikymas skiriamas mažesnis, nors poreikiai didesni. Todėl pilnamečio vaiko išlaikymas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, pažeistų ne tik jo, bet ir atsakovo nepilnametės dukros teises.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą turėjo vadovautis lygybės principu, kuri numato, kad „Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M, bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009)“. Tačiau teismas aukščiau nurodyta LAT praktiką nesivadovavo ir tuo pagrindu buvo priimtas nepagrįstas, išlaikytinių lygybės principą pažeidžiantis sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo LAT suformuota praktika, kuri numato, kad „Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimu ir išaiškinimais, dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams asmenims.

Teismas privalėjo įvertinti tą aplinkybę, kad ieškovas, būdamas neužimtas, sveikas, darbingas ir turėdamas galimybę ne tik mokytis, studijuoti, bet ir įsidarbinti ir dirbti ne visą darbo dieną ar savaitę, tačiau šių galimybių nėra išnaudojęs. Ieškovo motinos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, nes atsakovas gauna tik 652 Lt pensiją, neturi nekilnojamojo turto, turi išlaikyti nepilnametę dukrą ir padėti finansiškai savo sergančiai motinai. Todėl akivaizdu, kad teismo priteistas 400 Lt išlaikymo dydis atsakovui yra per didelė našta. O atsakovas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir pagal savo turtinę padėtį, gali skirti po 200 Lt.

Akivaizdu, kad teismas pažeidė Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką kurioje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje P. Š. v. A. D., byla Nr. 3K-3-296/2009).

Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė rašytinius įrodymus: LR VRM sprendimo kopiją, epikrizės kopija, neįgaliojo pažymėjimo kopija, ligos istorijos kopija.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo R. V. apeliacinį skundą ieškovas E. V. nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o 2012 m. rugpjūčio 17 d. apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvų, kurie argumentuotai paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Ieškovas prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1173-540/2012, palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Apelianto apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams dokumentams, kurie patvirtina, kad ieškovas E. V. neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, santaupų. Apeliantas nenurodo, kaip ieškovas, mokydamasis vidurinėje mokykloje, paskutinėje klasėje, turėjo pats pasirūpinti savo išlaikymu (juolab kad gyveno Kauno rajone, Raudondvaryje, o mokėsi Kauno mieste, todėl vien važinėjimas į mokyklą ir atgal užimdavo pora valandų per dieną). Apeliantas nepaneigė, kad visą laikotarpį iki vidurinės mokyklos baigimo ieškovą išlaikė jo mama, kiek jai leido jos finansinė padėtis. Apeliantas nenurodo nei teisės normų, nei tarptautinių teismų praktikos, kurioje būtų nurodyta, kad vienas iš tėvų yra atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti paramos reikalingą pilnametį vaiką ir visa tokio išlaikymo našta tenka kartu gyvenančiam tėvui / motinai. Ieškovas tapęs pilnamečiu dar mokosi vidurinėje mokykloje, o dabar studijuoja aukštojoje mokykloje ir siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad jis negalėjo pats savęs išlaikyti, nes visą laisvą laiką, siekdamas įstoti į aukštąją mokyklą, turėjo skirti mokslams. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, kai yra: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (pvz., 2007 m. birželio 7 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, 2008 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-248/2008).

Apeliantas neieško darbo, nes jam tai finansiškai nenaudinga – įsidarbinus bus sumažintas valstybinės pensijos mokėjimas. Visiškai nepagrįsti ir niekuo neįrodyti teiginiai, kad atsakovas remia savo neįgalią mamą. Ieškovo močiutė turi sveikatos problemų, tačiau dar sugeba pati savimi pasirūpinti, be to, iš gaunamų pajamų išlaiko ne tik save, bet švenčių proga visada paremia ieškovą E. V.. Atsakovas nesirūpina savo mama, prašomas nuvežti motiną į kitą teismą, sukėlė konfliktą, todėl močiutei teko kviesti taksi. Visi apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kaip apeliantas vežioja savo motiną pas gydytojus ir perka jai medikamentus, yra visiška netiesa, apelianto siekimas bet kokia kaina sumažinti man priteistą išlaikymą. Apeliantas melagingai teigia, kad išlaiko savo nepilnametę dukrą R. byloje nėra jokių duomenų, kad jis perveda išlaikymą užsienyje gyvenančiai dukrai, be to, pats teismo posėdžio metu pripažino, kad neišlaiko savo nepilnametės dukters, nes jos mama neprašo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios teismo pareigą motyvuoti savo sprendimus. Iš 2012 m. liepos 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1173-540/2012, turinio akivaizdu, kad jis negali būti vertinamas kaip nemotyvuotas. O vien ta aplinkybė, kad apelianto R. V. netenkina priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jame išdėstyti motyvai, dar nereiškia, kad pastarasis yra nemotyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie atsakovui nuo 2012 m. sausio 11 d. paskirta pensiją, kurios suma yra 652,54 Lt, pažymėtina, kad šio dokumento kopija byloje jau yra (b. l. 65), epikrizės Nr. 3040 kopiją, kurioje nurodyta, kad atsakovas buvo gydomas 2005-10-24–11-03 laikotarpiu nuo bronchito, neįgaliojo asmens G. V. pažymėjimo kopiją, G. V. ligos istorijos epikrizės Nr. 2012/11008 kopiją apie asmens gydymą ligoninėje 2012-05-02 (b. l. 105–108). Teismas, įvertinęs apelianto pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad dokumentai apie G. V. sveikatos būklę yra nesusiję su nagrinėjamu ginču šioje byloje. Kiti atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai yra surašyti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, tad teismo vertinimu, galėjo būti pateikti pirmosios , o ne apeliacinės instancijos teismui. Taigi atsakovo pateiktus apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, remiantis CPK 314 str., priimti atsisakoma, nes būtinybė pateikti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui nenustatyta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Teismo vertinimu, byloje esamų duomenų apie ieškovo studijas, jo turtinę padėtį, taip pat apie tėvų gaunamas pajamas, jų darbingą amžių ir pan., įvertinus jų visetą, visiškai pakako, atsižvelgiant į materialiosios teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir aktualius Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konstatuoti atsakovo išlaikymo prievolės pilnamečiam vaikui (ieškovui) buvimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja.

Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistino ieškovui išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrindė priteistinos ieškovui išlaikymo sumos dydį byloje surinktais įrodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas, gimęs 1993-07-20, ieškinio dėl išlaikymo pateikimo momentu (2011-12-27) mokėsi Kauno Maironio universitetinės gimnazijos dieniniame skyriuje, yra gabus, pareigingas mokinys, kurio vidurkis yra 8,5 balo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškovo sąžiningas pareigos mokytis vykdymas byloje yra nustatytas.

Atmestinas apelianto motyvas, kad ieškovas galėjo įsidarbinti ir dirbti ne visą darbo dieną, savaitę, nes remiantis pažyma (b. l. 14) apie ieškovo užimtumą gimnazijoje matyti, kad ieškovas mokosi darbo dienomis nuo 8–8 val. 55 min. iki 12 val. 45 min.–14 val. 35 min., be to, ieškovas, remiantis išduota Kauno Maironio universitetinės gimnazijos charakteristika (b. l. 15), daug laisvalaikio laiko praleidžia prie kompiuterio, domisi kompiuterine technika, dalyvauja įvairiuose konkursuose, tris kartus per savaitę lanko žurnalistų būrelį. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nemažai laiko praleidžia kelionei į mokyklą, kuri yra Kauno mieste. Trečiasis asmuo ieškovo mama byloje patvirtino, kad ieškovas šeimoje atlieka nemažai buities darbų, taip pat prižiūri nepilnamečius šeimos narius. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neturi galimybės besimokydamas gimnazijoje dar ir įsidarbinti ir taip užsidirbti savo išlaikymui. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas studijų laikotarpiu dirbti ir pats save išlaikyti negali; nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar registruojamų transporto priemonių neturi, dėl to išlaikymo būtinybė byloje konstatuota pagrįstai (CPK 185 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas, ginčydamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekia, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo turtinės padėties būtų įvertintos kitaip. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, šis atsakovo motyvas yra nepagrįstas, o pagal esamus byloje rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo galimybę teikti ieškovui išlaikymą yra pripažintinos teisingomis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nutartimi priteisto 300 Lt išlaikymo dukrai Rugilei nemoka (b. l. 28–29). Ši teismo išvada yra pagrįsta atsakovo paaiškinimu teismo posėdyje (b. l. 90). Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad jis neturi įsipareigojimų „Snoro“ bankui, (b. l. 90, kt. puse). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad turi įsipareigojimų bankui, tačiau šioms aplinkybėms įrodyti nepateikė įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovas moka 300 Lt dukters išlaikymui ir turi skolinių įsipareigojimų bankui „Snoras“.

Taip pat, teismo vertinimu, byloje neįrodytas atsakovo motyvas, kad apeliantas turi daug išlaidų ligotos motinos išlaikymui. Vien tai, kad atsakovo motina yra neįgali (ligota), nesudaro pagrindo pripažinti, kad didžiąją dalį savo pajamų atsakovas išleidžia motinos poreikiams tenkinti, kadangi šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas jokių įrodymų į bylą nepateikė. Taip pat byloje neįrodytas atsakovo argumentas, kad jis geranoriškai remia ieškovą finansiškai, priešingai, nei aiškina atsakovas apie išleistus ieškovo poreikiams tenkinti lėšas, ieškovas teigia, kad ieškovu labiau rūpinasi atsakovo motina, o ne pats atsakovas, kuris savo motinai ne tik nepadeda, bet ir su ja konfliktuoja. Šiuos ieškovo paaiškinimus dėl atsakovo motinos teikiamos ieškovui materialinės paramos patvirtino taip pat trečiasis asmuo R. B.. Todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad prie ieškovo išlaikymo savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo atsakovo mama, o ne atsakovas (CPK 177 str. 2 d., 178, 185 str.).

Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi principo. Įgyvendindamas šį teisės principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Bylos duomenimis, apeliantas yra gana jauno amžiaus (gimęs 1969 m.), darbingas, jo pajamas sudaro 652 Lt pensija, nuosavybės teisėmis atsakovas turi pastatą-parduotuvę, transporto priemonę, gyvena kartu su savo motina.

Ieškovas yra sveikas, darbingas, gyvena kartu su motina. Ieškovo motina gauna atlyginimą (vidutinį – 1857 Lt per mėnesį,) turi savo vardu registruotą žemės sklypą ir sodo pastatą, transporto priemones. Ieškovo motinos paaiškinimu, ji turi įsiskolinimą bankui dėl paimto 30-čiai metų kredito, kuris panaudotos sodo pastato pirkimui, kuriame gyvena šeima. Ieškovo motina išlaiko du savo vaikus, pilnametį ieškovą ir nepilnametį vaiką, gimusį antroje santuokoje, taigi faktiškai ieškovės gaunamos pajamos, kurias ieškovo motina panaudoja savo ir vaikų išlaikymui, nėra didesnės, negu atsakovo gaunama pensija, dalinant kiekvienam iš trijų asmenų (1857 : 3 = 619 Lt). Taigi teismo sprendimu priteista iš atsakovo išlaikymo suma yra mažesnė, negu ieškovo mama kas mėnesį skiria jo išlaikymui. Faktas, kad ieškovo motina nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą, savaime neatskleidžia jos turtinės padėties. Todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad ieškovo motinos turtinė padėtis yra geresnė, nes tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo.

Atsakovas teigia, kad ieškovui nieko nekainuoja būstas, nes jį išlaiko motiną, tačiau tai, teismo vertinimu, nereiškia, kad būsto išlaikymas nekainuoja pačiai ieškovo motinai. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat, jo paties teigimu, gyvena savo motinos sodo pastate, todėl tikėtina, kad atsakovas taip pat neturi išlaidų būsto nuomai gyvendamas kartu su savo motina. Atsakovas teigia, kad ieškovas turi tik smulkių išlaidų, kurios nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo 400 Lt ieškovo išlaikymui, tačiau su tuo sutikti negalima. Priešingai, nei nurodo atsakovas, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo motina teikia ieškovui ne tik būstą, maistą, bet ir apmoka ieškovo išlaidas transportui, mokslams, sveikatai, laisvalaikiui, higienai, drabužiams, nors šios išlaidos yra gana kuklios, tačiau jos realios ir būtinos, todėl turi būti apmokamos abiejų tėvų lėšomis, o ne tik ieškovo motinos. Kad šios būtinos ieškovui išlaikyti išlaidos yra mažesnės negu 400 Lt, atsakovas neįrodė, todėl labiau tikėtina, kad ieškovo motina jo būtiniausiems poreikiams patenkinti išleidžia daugiau nei 400 Lt.

Atmetus ankstesnius atsakovo argumentus dėl atsakovo teikiamo duotuoju laikotarpiu išlaikymo nepilnametei dukrai, atsakovo teikiamo išlaikymo neįgaliai motinai, finansinių įsipareigojimų bankui „Snoras“, konstatuojama, kad atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė nei ieškovo motinos, todėl atsakovas gali ieškovo išlaikymui skirti teismo sprendimu priteistus 400 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs išlaikymo prievolės ieškovui egzistavimą, nenukrypo nuo Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime bei kasacinio teismo praktikoje išdėstytų išaiškinimų, nepažeidė CK 3.194 straipsnio.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo nekeisti.

Teisėja Galina Blaževič