- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-23
- Bylos Nr.
- e2-4462-1169/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00360-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- P. S.
- Advokatai
- Jurius Petreikis, Bartas Gedminas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo P. S. priešieškinį L. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalių nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. S. 4 000 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovės teigimu, ji 2019 m. balandžio 20 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo automobilį „Mercedes Benz 315 CDI“, 2006 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), sumokėdama už jį 6 000 Eur. 2020 m. vasario 7 d. atsakovas P. S., vairuodamas ieškovei priklausantį Automobilį, kelyje Švenčionys – Pabradė nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Autoįvykio metu Automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Ieškovė viešajam eismui nebetinkamą Automobilį 2020 m. vasario 12 d. už 2 000 Eur pardavė UAB „Laurimeta“, kuri Automobilį išmontavo ir sunaikino. Atsakovui nepataisomai sugadinus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį Automobilį, jai buvo padaryta 4 000 Eur žala. Pasak ieškovės, ji nuostolius patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, taip pat atitinkamas pareigas, nustatytas transporto priemones vairuojantiems asmenims, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, apvirto ir nepataisomai sugadino Automobilį. Be to, ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė ir neturtinę žalą. Aukščiau aprašyto eismo įvykio metu, kai atsakovo vairuojamas Automobilis nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, ieškovė kartu su tuo metu nepilnamečiu sūnumi P. S. taip pat buvo automobilyje. Eismo įvykio metu ieškovė patyrė didžiulį išgąstį ir jo sukeltą stresą, ji taip pat išgyveno fizinį skausmą (po įvykio ieškovę pykino, jai svaigo galva, nežymiai kraujavo galva, ji buvo priversta vykti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo nustatyti sumušimai ir paviršiniai nubrozdinimai). Po eismo įvykio ieškovė taip pat išgyveno didžiulę baimę ir nežinomybę dėl eismo įvykio pasekmių jai ir jos nepilnamečiui sūnui ateityje, ir tie išgyvenimai ją lydėjo mažiausiai pusmetį po įvykio: jai būdavo sunku susikaupti, ją kamavo nerimas ir baimė, ar ateityje jai ar jos sūnui nepasireikš kokios nors neigiamos eismo įvykio ir jo metu patirto streso pasekmės, naktimis Ieškovė dažnai sapnuodavo eismo įvykį ir tie sapnai tapdavo nemigos priežastimi. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. S. pateikė atsiliepimą su priešieškiniu, prašydamas pripažinti Automobilį atsakovo P. S. ir ieškovės L. S. bendrąja daline nuosavybe, nustatyti šalių dalį bendrojoje dalinėje pripažįstant ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį Automobilio, ieškovės L. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovo nuomone, neteisėtų veiksmų ir kaltės egzistavimas nėra pakankamas reikalavimo priteisti iš atsakovo 4 000 Eur sumą teisėtumui pagrįsti, nes būtina įrodyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą bei priežastinį ryšį, kurių nagrinėjamu atveju nėra. Atsakovo teigimu, autoįvykio metu Automobilio rinkos vertė buvo ne 6 000 Eur, o daugiausia 4 300 Eur. Be to, autoįvykio metu Automobilis atsakovui ir ieškovei priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, todėl eismo įvykio metu ieškovė prarado turto už 2 150 Eur. Kadangi po autoįvykio ieškovei liko automobilis, už kurio realizaciją pastaroji gavo 2 000 Eur, dėl atsakovo veiksmų maksimalūs ieškovės finansiniai praradimai sudaro ne daugiau nei 150 Eur sumą. Neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės įvardijamos 4 000 Eur žalos. Ieškovė tą aplinkybę, jog Automobilio vertė 2020 m. vasario 7 d. buvo 6 000 Eur, įrodinėja išimtinai remdamasi 2019 m. balandžio 20 d. atlikto 6 000 Eur sumos mokėjimo pavedimu MB „Taurobilis“, tačiau ignoruoja tą faktą, jog eismo įvykis įvyko ne Automobilio įsigijimo dieną, o po beveik metų. Remdamasis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, atsakovas teigia, kad Automobilio vertė iki sugadinimo buvo ne 6 000 Eur, o daugiausia 4 300 Eur, be to, ieškovė Automobilį galimai įsigijo už didesnę nei rinkos kainą, kas ir lėmė tai, jog iki 2020 m. vasario 7 d. Automobilio vertė taip ženkliai sumažėjo. Turto nepataisomo sugadinimo atvejais žala yra apskaičiuojama ne pagal tai, už kiek turtas buvo įsigytas, o pagal turto rinkos kainą iki sugadinimo momento, taigi ieškovės į bylą pateiktas mokėjimo pavedimas už Automobilį neįrodo ir negali įrodyti Automobilio rinkos vertės iki sugadinimo momento.
5. Atsakovo manymu, net ir visa 4 300 Eur suma negali būti laikoma ieškovės patirta žala dėl Automobilio sugadinimo, nes Automobilis buvo įgytas ir naudotas šalims išimtinai kartu vykdant jungtinę veiklą, t. y projektą „Kosminis skrydis vaikams“. Atsakovo teigimu, jis su ieškove buvo pora, palaikė šiltus santykius, daug laiko leido kartu. Bendravimo poroje metu, šalys išsikalbėjo, jog Lietuvoje nėra pakankamai įdomių ir įtraukiančių renginių vaikams. Kadangi atsakovui vaidyba nebuvo svetima, atsakovas pamanė, jog būtų puiku šalims sukurti renginį (pasirodymą) vaikams, su kuriuo galėtų keliauti po visą Lietuvą. Šalys kartu ganėtinai ilgą laiką galvojo renginio koncepciją, daug diskutavo apie renginio tematiką ir nusprendė apsistoti ties pasirodymu, kuris būtų susijęs su kosmosu, erdvėlaiviais, astronautais ir pan. Taigi nuo pat pradžių šalims kartu veikiant, bendraujant, diskutuojant, kuriant idėjas, teikiant pasiūlymus, vėliau kartu bendrai dalyvaujant ir pačiame pasirodyme, buvo sukurtas projektas „Kosminis skrydis vaikams“. Tai, kad šalys visuomet laikė, jog projektas yra abiejų bendro veikimo, bendrų veiksmų ir idėjų rezultatas ir būtent abi šalys yra projekto kūrėjos, įrodo 2020 m. gruodžio 29 d. straipsnis www.lrytas.lt, kuris patvirtina, jog atsakovas yra projekto bendraautorius, kūrėjas. Projektas buvo sukurtas ir plėtojamas šalims veikiant kartu, todėl galima laikyti, jog projektas buvo sukurtas ir plėtojamas šalims esant jungtinės veiklos sutartyje, kurios objektas – projekto „Kosminis skrydis vaikams“ vykdymas ir plėtojimas. Šalių veiksmai kuriant ir plėtojant projektą yra pakankami konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta ir iki pat šalių santykių pabaigos buvo vykdyta žodinė jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys įsipareigojo kooperuoti turtą, darbą bei intelektualinius išteklius siekiant sukurti ir plėtoti projektą. Šiuo atveju Automobilis buvo vienas iš ieškovės į jungtinę veiklą įdėtų išteklių. Šalys dar pačioje projekto pradžioje suprato, kad tam, jog galėtų su projektu važinėti po Lietuvą, yra būtina įsigyti krovininį mikroautobusą, kuriame tilptų visi projektui reikalingi daiktai. Automobilis yra komercinio tipo transporto priemonė. Joks asmuo šio automobilio nenaudotų kaip šeimos automobilio, taigi vienintelė Automobilio paskirtis buvo sudaryti sąlygas šalims vykdyti projektą. Nors ieškovė jungtinei veiklai vykdyti nupirko Automobilį, tai nereiškia, kad atsakovas į jungtinės veiklos vykdymą nedėjo savo indėlių (išteklių). Atsakovo indėliai į jungtinę veiklą daugiausia buvo intelektualiniai bei darbiniai. Būtent atsakovui kilo idėja apskritai sukurti projektą, būtent atsakovas visuose projekto pasirodymuose atliko pagrindinį astronauto vaidmenį, taip pat vykdė ir administracines (organizacines) funkcijas. Nors šalių išteklių pobūdis skyrėsi, abiejų dėti ištekliai buvo vienodai svarbūs ir būtini projektui vykdyti. Be Automobilio šalims būtų buvę labai sunku keliauti po Lietuvą su projektu, tačiau be atsakovo darbinių ir intelektualinių išteklių ne tik nebūtų įmanoma atlikti pasirodymo vaikams, bet ir apskritai projektas nebūtų buvęs pradėtas. Atsakovo į jungtinę veiklą įdėti ištekliai lėmė tai, jog poreikis Automobiliui apskritai atsirado, kadangi be atsakovo idėjos, astronauto vaidmens atlikimo ir pasirodymų organizavimo nebūtų kur su Automobiliu važiuoti. Taigi šalys projektą sukūrė bei vykdė sudariusios žodinę jungtinės veiklos sutartį, o Automobilis laikytinas vienu iš išteklių, kuris buvo skirtas jungtinei veiklai, taigi net ir neginčijant to, kad Automobilis buvo pirktas už asmenines ieškovės lėšas, pastarasis yra bendroji dalinė partnerių (šalių) nuosavybė, kadangi Automobilis buvo įneštas (naudotas) į jungtinę veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Vadinasi, šalių įnašams į projektą esant lygiems, atitinkamai ir Automobilis šalių buvo įgytas lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi dėl Automobilio sugadinimo ieškovė prarado ir galėjo prarasti tik savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. 2 150 Eur. Kadangi ieškovė pripažįsta, jog po autoįvykio sugebėjo Automobilį realizuoti už 2 000 Eur, laikytina, jog reali ieškovės žala, patirta dėl Atsakovo nepakankamai atidaus ir rūpestingo transporto priemonės valdymo, tėra 150 Eur. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis numanė, jog negalės atidžiai vairuoti dėl nuovargio, todėl bandė neatidaus vairavimo pasekmių (galimo eismo įvykio) išvengti prašydamas vairuoti ieškovės, tačiau pastaroji atsisakė. Atsakovo nuomone, ieškovė, žinodama, kad atsakovas naktį beveik nemiegojo, yra ne tik nepailsėjęs, bet ir itin pavargęs po įvykusio pasirodymo, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga nesutikdama Automobilio pavairuoti ir toks ieškovės elgesys taip pat gali ir turėtų būti laikytinas nepakankamai atidžiu ir rūpestingu, prisidėjusiu prie žalos atsiradimo, todėl yra pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės.
6. Atsakovo nuomone, ieškovė, naudodamasi savo teise reikalauti žalos atlyginimo, elgiasi nesąžiningai, nes dar 2020 m. vasario 27 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos buvo užfiksuota, kad ieškovė atsakovui dėl autoįvykio pretenzijų neturi. Ieškovė niekada neužsiminė, jog kaltina atsakovą dėl padaryto eismo įvykio ir (ar) sukeltos žalos, neužsiminė, kad atsakovas turėtų kokia nors apimtimi atlyginti žalą. Ieškovė tik 2022 m. vasarą, šalims skiriantis, nurodė (galimai iš pykčio), jog atsakovas turės atlyginti žalą dėl eismo įvykio, tačiau po žodinio užsiminimo apie pareigą atlyginti žalą iki pat ieškinio pareiškimo daugiau jokiu būdu atsakovo apie tariamą pareigą atlyginti žalą neinformavo, todėl atsakovas įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog ieškovė jokia apimtimi reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereikš. Tačiau, praėjus 2 metams ir 11 mėnesių nuo tariamos žalos atsiradimo, praėjus daugiau nei metams po ieškovės ir atsakovo santykių pabaigos, atsakovas be jokio įspėjimo gavo ieškinį su reikalavimu atlyginti tariamą žalą. Atsakovo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės reikalavimas atlyginti žalą yra piktnaudžiavimo teise ir nesąžiningo elgesio pavyzdys, todėl ieškovės teisė reikalauti žalos atlyginimo neturėtų būti ginama.
Atsiliepimas
7. Atsakovas taip pat nesutinka su reikalavimų atlyginti neturtinę žalą. Pasak atsakovo, ieškovės teiginiai, kurias ji įrodinėja neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus), yra melas. Ieškovės įvardintai pusmetį trukusiai baimei ir nežinomybei dėl eismo įvykio pasekmių neegzistavo joks realus pagrindas, nes ieškovės sūnus jokių sužalojimų nepatyrė, o ieškovė patyrė tik nežymų sveikatos sužalojimą. Ieškovės ir jos sūnaus sužalojimo mastas vidutiniam asmeniui net neleistų pagalvoti, apie kokius nors ateityje galinčius atsirasti autoįvykio padarinius sveikatai. Ieškovė į bylą nepateikia jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų, apsilankymo pas gydytoją faktą, vaistų nuo streso ir (ar) įtampos vartojimą, vaistų nuo nemigos vartojimą ir pan. Didžioji dalis ieškovės neva patirtų dvasinių išgyvenimų priežastiniu ryšiu net nėra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais (nepakankamai atidžiu transporto priemonės vairavimu). Ieškovės neva pusmetį trukusią baimę lėmė ne patirtas stresas autoįvykio metu, bet pačios ieškovės niekuo nepagrįstas manymas, jog autoįvykis ateityje neigiamai paveiks jos sveikatą.
8. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu negyveno drauge, nevedė ir netvarkė bendro ūkio, nekūrė bendro turto asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Jie nebuvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu ir neturėjo tikslo sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sugyventiniai ir neturėjo tikslo sukurti šeiminius santykius ir bendrą turtą, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti buvus jų susitarimui dėl jungtinės veiklos, siekiant, be kita ko, sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, atsakovas turėtų įrodinėti pateikdamas rašytinę sutartį. Kadangi tokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai teisiniai santykiai, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo cituojamas straipsnis, kuriame šalys davė interviu, yra reklaminis pranešimas spaudai, už kurio paskelbimą buvo sumokėta ir kurio teksto ieškovė nerengė ir jis nebuvo su ja derintas. Iš reklaminio pranešimo spaudai turinio negalima spręsti apie tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, juo labiau kad jokie kiti duomenys nepatvirtina, kad ieškovė ir atsakovas įsipareigojo kooperuoti turtą, darbą bei intelektualinius išteklius siekdami sukurti ir plėtoti projektą.
Šalies argumentai
9. Ieškovė paaiškino, kad dar iki pažinties su atsakovu, dirbdama Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namuose, planavo pradėti individualią veiklą, svarstė įvairias verslo idėjas, be kita ko, ir idėją rengti edukacinę programą ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Tam ji sukaupė pradinį kapitalą – už 35 000 Eur pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį sodą Vilniuje ir žemės sklypą Akmenės r., už kurį gavo 70 000 Eur. Bendraujant su atsakovu, kuris taip pat dirbo Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namuose, ieškovė galutinai apsisprendė parengti edukacinę programą ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, kurią pavadino „Kosminis skrydis vaikams“, ir ją demonstruoti vaikų darželiuose ir mokyklose. Tačiau tam, kad edukacinė programa vaikams būtų įdomi ir įtraukianti, jai parengti reikėjo pakankamai didelių investicijų. Tam ieškovė skyrė savo asmenines lėšas: už jas ji pirko ne tik Automobilį, bet ir visas kitas priemones, būtinas edukacinei programai demonstruoti. Ieškovė ne tik investavo savo asmenines lėšas į edukacinės programos kūrimą, tačiau rūpinosi ir visais organizaciniais klausimais: ji pildė ir teikė paraišką Kultūros pasui gauti, priiminėjo užsakymus ir išrašinėjo sąskaitas už suteiktas paslaugas, dengė visas einamąsias išlaidas, įskaitant mokėjimus už atsakovo naudojimąsi mobiliuoju ryšiu. Atsakovas į edukacinį projektą „Kosminis skrydis vaikams“ neinvestavo nė vieno euro. Jo vaidmuo šiame projekte buvo labai aiškiai apibrėžtas – jis buvo edukacinės programos „Kosminis skrydis vaikams“ vedėjas, už šį darbą gaudavęs atitinkamą užmokestį, kuris jam būdavo sumokamas įvairiais būdais: grynais pinigais, pavedimu į atsakovo sąskaitą, atsakovo vardu išrašant sąskaitas paslaugų gavėjams. Ieškovei niekada nebuvo kilusi mintis apie jungtinės veiklos sutarties su atsakovu sudarymą.
10. Ieškovė nurodė, kad delsė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes atsakovas nuo pat autoįvykio dienos prisiekinėjo, kad atlygins padarytą žalą, kai tik uždirbs pinigų. Ieškovė naiviai tikėjo atsakovo pažadais ir kantriai laukė, kol jis išpildys duotą pažadą. Tačiau kai atsakovas nusprendė pašalinti ieškovę iš projekto, pasisavino už ieškovės lėšas kurtas projekto priemones ir projektą pradėjo vykdyti savo vardu, tapo aišku, kad atsakovo pažadai atlyginti žalą ieškovei yra melas ir jis nesirengia jų tesėti. Tuomet ieškovė, nepraleisdama ieškinio senaties termino, nusprendė dėl savo teisių gynybos kreiptis į teismą.
11. Ieškovės teigimu, atsakovo pateikti duomenys apie Automobilio vertę leidžia kalbėti apie tam tikrą padėti (tendencijas) panašaus modelio automobilių rinkoje, tačiau nepatvirtina Automobilio rinkos kainos autoįvykio dieną. Iš atestuoto turto vertintojo E. Laurinčiuko atlikto transporto priemonės rinkos vertės skaičiavimo Nr. L230312 matyti, kad Automobilio rinkos vertė 2020 m. vasario mėn. buvo 7 660 Eur, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad Automobilio rinkos vertė autoįvykio dieną buvo 4 300 Eur.
12. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas, vairuodamas Automobilį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Atsakovas savo paaiškinimuose pripažino, kad oro sąlygos buvo geros, kelio danga sausa, matomumas geras. Taigi avarijos priežastis buvo elementarių transporto priemonės vairuotojo pareigų nesilaikymas (saugaus greičio nepasirinkimas), o ne atsakovo išgalvotos priežastys. Atsakovas nėra drausmingas vairuotojas ir yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles.
13. Dėl neturtinės žalos ieškovė paaiškino, kad autoįvykio metu Automobilis apsivertė ir buvo sugadintas nepataisomai, kas reiškia, kad tiek ieškovei, tiek ir kartu važiavusiam jos sūnui buvo kilęs realus pavojus jų gyvybei. Akivaizdu, jog toks autoįvykis sukėlė ieškovei itin stiprius išgyvenimus, todėl jos reikalaujama priteisti 2 000 Eur suma laikytina adekvačia ir proporcinga patirtiems išgyvenimams. Be to, ieškovė autoįvykio metu patyrė ir fizinį skausmą dėl sumušimo ir nubrozdinimo.
Atsiliepimas
14. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, remdamiesi ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Automobilio vertę pagrindžia eksperto išvada. Ieškovė neginčija, kad projekte veikė bendrai su atsakovu, dalindavosi iš projekto gautomis pajamomis, tačiau atsakovas neprisidėjo prie projekto savo pinigais, ieškovė dengė visas projekto sąnaudas. Kalbos apie jungtinę veiklą prasidėjo tik tada, kai ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Straipsnis laikraštyje yra užsakomasis ir nieko neįrodo, jo tekstas su ieškove nebuvo derintas. Atsakovas po avarijos žadėjo sumokėti už sudaužytą Automobilį, tačiau to nepadarė. Ieškovė siūlėsi pavairuoti Automobilį, nes atsakovas buvo pavargęs, tačiau atsakovas niekam neduodavo vairuoti Automobilio. Avariją matę žmonės stebėjosi, kad po avarijos ieškovė su sūnumi ir atsakovu liko gyvi, nes automobilis vertėsi tris kartus ir buvo visiškai sudaužytas. Gydytojai liepė stebėti sveiktą, nes pasekmės gali pasireikšti vėliau, todėl ieškovė nuolat jaudinosi dėl savo ir savo sūnaus sveikatos. Ieškovė su atsakovu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, nelaiko atsakovo savo širdies draugu. Atsakovas priregistravo savo gyvenamąją vietą pas ieškovę, kad vaikas gautų darželį Vilniuje.
15. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, remdamiesi atsiliepime su priešieškiniu nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovė su atsakovu susipažino dirbdami vaikų namuose. Šalys įsimylėjo viena kitą, užmezgė romaną. Atsakovas norėjo vystyti verslą, turėjo idėja dėl projekto, todėl pradėjo jį vykdyti kartu su ieškove. Ieškovė prie projekto taip pat prisidėjo, bet idėja buvo atsakovo, jis rūpinosi visais organizaciniais klausimais, reklama, prisidėjo ir finansiškai. Rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudarė, nes šalis siejo šilti santykiai. Buvo susitarimas, kad iš projekto gautus pinigus dalinsis per pusę. Atsakovas davė pinigų ir ginčo Automobiliui pirkti. Pora išsiskyrė 2022 m. rugpjūčio mėn., nes ieškovė pradėjo nebesidalinti pinigais su atsakovu. Ieškovė niekada nereikalavo sumokėti už sudaužytą Automobilį ir ieškinį teikia kerštaudama atsakovui. Atsakovė su sūnumi miegojo Automobilyje ir taip sukūrė miego atmosferą, nors žinojo, kad atsakovas yra pavargęs, taigi ieškovė irgi atsakinga dėl kilusios avarijos.
16. Liudytojas ieškovės sūnus P. S. teismo posėdyje paaiškino, kad autoįvykio dieną visi buvo pavargę. Ieškovė siūlė atsakovui pavairuoti Automobilį, bet jis nesutiko. Po avarijos fizinio skausmo nejautė, bet mama nuolat klausdavo, ar viskas gerai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 20 d. ieškovė už 6 000 Eur savo vardu įsigijo 2006 m. gamybos automobilį „Mercedes Benz 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 7 d. atsakovas P. S., vairuodamas minėtą Automobilį, kelyje Švenčionys – Pabradė nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Autoįvykio metu Automobilis buvo sugadintas nepataisomai. 2020 m. vasario 7 d. buvo priimtas administracinis sprendimas Nr. 92SDU-34157116-20, kuriuo Automobiliui uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas Automobilio privalomosios apžiūros dokumento galiojimas. 2020 m. vasario 12 d. Automobilis buvo išregistruotas iš kelių transporto priemonių registro. Ieškovė Automobilį 2020 m. vasario 12 d. už 2 000 Eur pardavė UAB „Laurimeta“, kuri Automobilį išmontavo ir sunaikino.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia dėl nurodyto eismo įvykio patyrusi 4 000 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinę žalą, kurią jai turėtų atlyginti dėl eismo įvykio kaltas atsakovas.
19. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad būtent jis padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nepataisomai sugadintas ginčo Automobilis. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. vasario 7 d. atsakovo paaiškinimas bei 2020 m. vasario 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl ieškovės patirtos žalos dydžio.
21. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 straipsnis).
22. Siekiant tinkamai įvertinti turtinės žalos dydį, svarbu nustatyti Automobilio rinkos kainą autoįvykio metu. Ieškovė teigia, kad Automobilio rinkos vertė 2020 m. vasario mėn. buvo 7 660 Eur ir šią aplinkybę grindžia turto vertintojo E. Laurinčiuko atliktu transporto priemonės rinkos vertės skaičiavimu Nr. L230312. Tuo tarpu atsakovas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, taip pat kainų kitimų grafikais, paimtais iš www.autoplius.lt, ir teigia, kad Automobilio rinkos kaina autoįvykio metu buvo 4 300 Eur.
23. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia Automobilio vertę autoįvykio metu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis ieškovės nurodoma Automobilio rinkos verte. Pažymėtina, kad ieškovės pasamdytas turto vertintojas vertino konkrečius ginčo Automobilio parametrus atitinkančios transporto priemonės rinkos vertę 2020 m. vasario mėn., t. y. pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas ginčo Automobilio parametrus atitinkanti transporto priemonė, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Tuo tarpu atsakovo nurodoma Automobilio rinkos vertė skaičiuojama neatsižvelgiant į automobilio komplektaciją ir būklę. Sutiktina su atsakovu, kad įprastai transporto priemonės vertė bėgant laikui mažėja, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo Automobilio įsigijimo iki autoįvykio buvo praėję tik apie 10 mėn., be to, kaip nurodoma ieškovės pateiktame transporto priemonės rinkos vertės skaičiavime, 2020 m. Lietuvos automobilių rinkai buvo permainingi, tai lėmė vidutinės automobilio sandorio vertės (kainos) augimą. Taigi Automobilio rinkos vertė autoįvykio metu, palyginus su jo įsigijimo kaina, galėjo būti ir nepakitusi. Pažymėtina, kad ieškovės pasitelktas vertintojas atliko rinkos tyrimą, nagrinėjo pardavimo pasiūlymus pateiktus Lietuvos ir Europos rinkose, atliktiems skaičiavimas taikė pataisas dėl gamybos metų ir variklio modifikacijos skirtumų, ridos ir vertės nustatymo laiko skirtumų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad ieškovės skaičiavimai laikytini patikimesniais ir labiau atitinkančiais Automobilio vertę autoįvykio metu, tuo labiau, kad ieškovė Automobilį vertina netgi mažesne suma nei nurodyta vertintojo atliktame transporto priemonės rinkos vertės skaičiavime. Nurodytų aplinkybių kontekste, labiau tikėtina, kad Automobilio rinkos vertė 2020 m. vasario mėn. buvo 6 000 Eur.
24. Atsakovo nuomone, jam, kaip jungtinės veiklos su ieškove partneriui, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pusė Automobilio, todėl ieškovės patirta žala gali būti vertinama, tik kaip pusė Automobilio rinkos vertės autoįvykio dieną, atėmus 2 000 Eur sumą, gautą už sudaužyto automobilio pardavimą.
25. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Pagal CK 6.971 straipsnio 1 dalį partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.
26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės jungtinė veiklos sutarties, taigi susitarimas dėl jungtinės veiklos, net jei toks ir buvo sutartas žodžiu, yra negaliojantis. Be to, teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šalys apskritai buvo susitarę dėl jungtinės veikos vykdymo, kaip ji suprantama pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį. Nors atsakovas kartu su ieškove vykdė projektą, prisidėjo prie projekto organizavimo, dalinosi iš projekto gaunamomis pajamomis, tačiau tokia veikla gali būti vykdoma ir ne jungtinės veiklos pagrindu. Aplinkybė, kad atsakovas manė projektą vykdantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nereiškia, kad šalys iš tiesų buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį ir kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl projekto veikloje naudoto turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe.
27. Atsakovas akcentuoja, kad su ieškove buvo pora, juos siejo romantiški santykiai, todėl šalys nesudarė rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019;2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
28. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalis sieję santykiai negali būti prilyginami tokiems, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti jungtinę veiklą ir iš jos kylančias pasekmes. Pažymėtina, kad ieškovė su atsakovu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, o intymių santykių turėjimas, kai kurių švenčių šventimas kartu ar pagalba namų ūkio darbuose, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra nepakankamos aplinkybės konstatuoti tarp šalių egzistavus jungtinės veiklos santykius.
29. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, net ir ta aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi net ir tuo atveju, jei šalių santykius būtų galima įvardinti kaip atitinkančius jungtinės veiklos sutartį, tai savaime nereikštų, kad Automobilis yra šalių bendra dalinė nuosavybė. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad šalys buvo susitarusios, jog Automobilis perkamas kaip bendras jų turtas. Bylos duomenys patvirtina, kad už Automobilį ieškovė sumokėjo iš savo asmeninės sąskaitos, o atsakovo teiginiai, kad jis finansiškai prisidėjo prie Automobilio pirkimo, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktame priešieškinyje su atsiliepimu atsakovas teigė, kad Automobilis yra ieškovės indėlis į jungtinę veiklą, o teiginiai apie paties atsakovo finansinį indėlį į automobilio pirkimą buvo išsakyti tik teismo posėdžio metu ir nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl vertintini kritiškai.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, todėl atsakovo priešieškinis dėl Automobilio pripažino bendra daline nuosavybe ir dalių nustatymo atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju Automobilis laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe, atsakovas Automobilį sudaužė eismo įvykio metu ir dėl to ieškovė patyrė turtinę žalą. Taigi egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip konstatuota šiame sprendime, Automobilio vertė autoįvykio metu buvo 6 000 Eur, todėl, ieškovei už Automobilio pardavimą gavus 2 000 Eur, ieškovės patirta turtinė žala sudaro 4 000 Eur ir šią žalą jai turi atlyginti atsakovas (CK 6.263 straipsnis).
31. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Atsakovas pripažįsta, kad prieš autoįvykį, kurio metu buvo nepataisomai sugadintas Automobilis, buvo pavargęs, prastai jautėsi, tačiau galiausiai niekieno neverčiamas priėmė sprendimą pats vairuoti Automobilį. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė atsisakė pavairuoti automobilį, sukūrė automobilyje miego atmosferą vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės ir nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistiną sumą ar atsakovą apskritai atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį. Kaip minėta, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o tai, kad ieškovė pasinaudojo savo teise prašyti žalos atlyginimo artėjant ieškinio senaties termino pabaigai, negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesu, kuris sudarytų pagrindą atsisakyti ginti ieškovės pažeistas teises.
32. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, atsakovas ieškovei taip pat turi sumokėti 5 proc. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) procesines palūkanas.
33. Ieškovė taip pat prašo prateisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinė žalos atlyginimą. Pasak ieškovės, po eismo įvykio ji jautė didžiulę baimę ir nežinomybę dėl eismo įvykio pasekmių jos ir jos sūnaus sveikatai, ieškovę kamavo nemiga.
34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
35. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540-916/2016). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
36. Sutiktina, kad ginčo eismo įvykis galėjo sukelti ieškovei stresą ir išgąstį, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jokių stiprių fizinės sveikatos sužalojimų ieškovė nepatyrė. Byloje nėra jokių duomenų, kad patirta avarija sukėlė ilgalaikius stiprius padarinius ieškovės psichinei sveikatai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nerimo ar nemigos kreipėsi į gydytojus, vartojo vaistus. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertina, kad ieškovės patirti neigiami išgyvenimai nesiekia tokio laipsnio, kuris sudarytų pagrindą neturtine žalai atlyginti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 000 Eur netyrinės žalos atlyginimą atmetamas.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistinas 4 000 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo priteistos sumos (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo priešieškinis atmetamas kaip nepagristas.
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
39. Ieškovė ieškinys tenkinamas 66,67 proc., taigi ieškovė turi teisę į tokios dalies savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti iš viso 3 448,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose), bei 150 Eur išlaidas už sugadinto Automobilio įvertinimą, be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 135 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti.
40. Pažymėtina, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovės nurodytos sumos už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporciją, išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 783,82 Eur ((135 Eur + 2 541 Eur) x 66,66 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
41. Pažymėtina, kad teismas atlygina išlaidas tik teismo paskirtų ekspertų darbui apmokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pati kreipėsi į atitinkamos srities specialistą, todėl jos patirtos 150 Eur išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų ir negali būti atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 1 783,82 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.