Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti prašymo dėl baudos sumažinimo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas atmesti 2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-184-4373. Prašymu pareiškėjas akcentavo, kad nėra skolingas nei Lietuvos valstybei, nei VMI, nei antstolei, nei kitam subjektui, nes pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria iš pareiškėjo priteista 100 Eur bauda, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria iš pareiškėjo priteista 110 Eur bauda, taip pat pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį, kuria iš pareiškėjo priteista 120 Eur bauda, pareiškėjas iš viso yra sumokėjęs valstybei 330 Eur.

12. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Tačiau pareiškėjas dėl minėtos Klaipėdos apylinkės teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.

13. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-5-1092/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį paliko nepakeistą ir priteisė antstolei S. S. iš pareiškėjo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taip pat nutarė perduoti pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti (naujoje byloje) kaip prašymą dėl pareiškėjui R. P. susikaupusių bendrų baudų sumų pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑629-769/2016, Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑16618-965/2015 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑16001-965/2015 sumažinimo.

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės teigia, jog civilinė byla Nr. 2YT-5804-838/2021 pradėta ir joje priimta skundžiama 2021 m. gegužės 12 d. nutartis be suinteresuoto asmens ieškinio, pareiškimo ar prašymo, tai pažeidžia CPK 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 4 dalį, kadangi Klaipėdos apylinkės teismui pareiškėjas pareiškimo dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų apgynimo nepateikė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į antstolę su skundu dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-184-4373 panaikinimo, o vėliau ir teikdamas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, kėlė klausimą dėl iš jo išieškomų baudų konstitucingumo, išieškomų baudų sumų, taip pat teigė, kad yra neskolingas. Atskiruoju skundu pareiškėjas, be kita ko, prašė atmesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2016 m. sausio 4 d. nutarčių pagrindu išduotų vykdomųjų raštų (2016 m. vasario 18 d. Nr. e2-16001-965/2015; 2016 m. vasario 11 d. Nr. e2-16618-965/2015; 2016 m. sausio 20 d. Nr. e2-629-769/2016) dalis dėl pakartotinų baudų skyrimo ir nutraukti nuo jų vykdymo pradžios vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 vykdymą.

16. Akcentuotina, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-5-1092/2021 ir atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu, nes yra skundžiami valstybės įgalioto pareigūno (antstolio) veiksmai dėl valstybės naudai skirtų baudų išieškojimo, taip pat į šioje byloje susiklosčiusias ypatingas aplinkybes – į bendrą pareiškėjui susikaupusios baudos sumą (205 460 Eur), atskirai pareiškėjui susikaupusių baudų sumas (72 600 Eur, 69 410 Eur, 63 450 Eur), kurios yra labai didelės, taip pat į kitas aplinkybes, konstatavo, jog iš pareiškėjo atskirojo skundo šioje byloje galima suprasti, kad jis iš esmės kelia klausimą dėl susikaupusių bendrų baudų sumų dydžio. Klaipėdos apygardos teismas laikė, kad pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės gali būti vertinamas ir kaip teismui adresuotas prašymas dėl laikui bėgant ir vykdant vykdomuosius dokumentus susikaupusių baudų peržiūrėjimo (sumažinimo) (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-5-1092/2021 37 punktas).

17. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog, pirmosios instancijos teismui iš esmės nenagrinėjus susikaupusių baudų proporcingumo, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti negali, nes tokiu atveju būtų apribota suinteresuotų asmenų teisė į apeliaciją. Esant šiems pagrindams, Klaipėdos apygardos teismas perdavė pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti (naujoje byloje) kaip prašymą dėl pareiškėjui R. P. susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog civilinė byla Nr. 2YT-5804-838/2021 pradėta ir joje priimta skundžiama 2021 m. gegužės 12 d. nutartis be suinteresuoto asmens ieškinio, pareiškimo ar prašymo, kadangi pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. atskirasis skundas yra laikomas prašymu dėl pareiškėjui susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo.

18. Papildomai išaiškintina, jog jei pareiškėjas mano, kad jo teisės dėl susikaupusių baudų dydžių nėra pažeidžiamos, jis turi teisę atsisakyti nuo prašymo sumažinti susikaupusių baudų dydį, tačiau tokį savo prašymą pareiškėjas turi pareikšti aiškiai ir nedviprasmiškai, taip pat nurodyti, kad supranta tokio atsisakymo pasekmes. Akcentuotina, jog, pareiškėjui atsisakius nuo minėto prašymo, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu dėl paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo bus neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

19. Vertindamas skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo siūlyti pareiškėjui teikti teismui procesinius dokumentus, atitinkančius CPK 107 straipsnio reikalavimus.

20. Kaip nustatyta šios nutarties 16 ir 17 punktuose, Klaipėdos apygardos teismas, 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi perduodamas pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti kaip prašymą dėl pareiškėjui susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo, iš esmės įvertino minėto procesinio dokumento turinį bei jo atitiktį bendriesiems procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams – prašymas yra priimtas. Be to, šiuo atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad teisės aktuose nėra konkrečiai sureglamentuota, kada ir kaip asmuo gali kreiptis į teismą dėl bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, peržiūros (sumažinimo). Todėl, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendime išdėstytais argumentais ir nurodytais civilinio proceso tikslais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas vertino, kad išskirtinės nagrinėjamos situacijos aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju perduoti pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti (naujoje byloje) kaip prašymą dėl pareiškėjui susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo ir atitinkamai spręsti, ar vadovaujantis proporcingumo principu, civilinio proceso tikslais ir principais nėra pagrindo mažinti susikaupusių baudų sumų.

21. Be kita ko, akcentuotina, jog CPK 107 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas CPK straipsnis nenumato jokių specialiųjų reikalavimų procesinių dokumentų (prašymo dėl baudos sumažinimo) turiniui ar formai, todėl įvertinus tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. atskirasis skundas laikomas prašymu dėl pareiškėjui susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo, o šio procesinio dokumento turinio bei formos reikalavimų neatitikties bendriesiems ir specialiesiems procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams nenustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė prašymo trūkumą – pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį CPK 107 straipsnio reikalavimus.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors civilinio proceso įstatymas numato teismo teisę nustatyti procesinio dokumento trūkumus ir vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose (po procesinio dokumento priėmimo) (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas), tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad trūkumai, trukdantys teismui tinkamai išnagrinėti bylą, turi būti įvardyti konkrečiai, aiškiai ir sudaryti esmines kliūtis proceso eigai. Tai reiškia, jog jei pirmosios instancijos teismas mano, kad tinkamam bylos išnagrinėjimui civilinėje byloje esančių įrodymų nepakanka ir yra būtini papildomi įrodymai ar paaiškinimai, turi tiksliai įvardyti, kokius konkrečius veiksmus privalo atlikti proceso šalis ar nurodyti, kokius būtent įrodymus privalo pateikti.

23. Dar daugiau, jei bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl tam tikrų byloje nustatytų aplinkybių ar yra poreikis tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes patikslinti, teismas turi teisę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pašalindamas bet kokias kliūtis bylą išnagrinėti tinkamai.

24. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-5-1092/2021 perdavus pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti naujoje byloje kaip prašymą dėl pareiškėjui R. P. susikaupusių bendrų baudų sumų pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑629-769/2016, Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑16618-965/2015 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑16001-965/2015 sumažinimo, prašymo dėl baudų sumažinimo išsprendimui pirmosios instancijos teismui tikslinga išsireikalauti nurodytas vykdomąsias bylas.

25. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad baudos pareiškėjui yra paskirtos trijose vykdomosiose bylose, todėl prašymai su motyvais dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo turi būti pateikti atskirai kiekvienoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Akcentuotina, jog nors baudos pareiškėjui buvo paskirtos trijose vykdomosiose bylose, tačiau tiek skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su visomis trimis vykdomosiomis bylomis, tiek atskirasis skundas, kurį išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi laikė prašymu dėl pareiškėjui susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo, buvo nagrinėjami ne atskirose bylose, tačiau vienoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymai su motyvais dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo turi būti pateikti atskirai kiekvienoje byloje, nenurodė jokių teisės aktų, kurie tokią tvarką reglamentuotų, todėl šis pirmosios instancijos teismo argumentas laikytinas nepagrįstu. Kaip minėta šios nutarties 20 punkte, teisės aktuose nėra konkrečiai sureglamentuota, kada ir kaip asmuo gali kreiptis į teismą dėl bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, peržiūros (sumažinimo). Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje spręsdamas dėl bendros baudų, kuri skirta pagal tris vykdomuosius dokumentus, sumos, turi galimybę išnagrinėti visose šiose bylose paskirtų bei susikaupusių baudų dydžių sumažinimo klausimą.

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, nepagrįstai siūlė pareiškėjui teikti į bylą procesinius dokumentus, atitinkančius CPK 107 straipsnio reikalavimus, todėl priėmė neteisėtą nutartį, ji naikintina ir prašymas dėl pareiškėjui susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo grąžintinas toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl pareiškėjui susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.