- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1129-459/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- T. P.
- Ieškovas
- V. P., M. P., atstovaujamos V. P.
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. P., M. P., atstovaujamos V. P., ieškinį atsakovui T. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajono savivaldybėje, dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, dukros gyvenamosios vietos bei bendravimo su ja tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo T. P. priešieškinį ieškovei V. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) santuoką, sudarytą tarp T. P. ir V. P. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, esant vieno sutuoktinio kaltei; 2) nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę pavardę „P.“, o atsakovui – „P.“; 3) dukros M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su dukros motina ieškove V. P.; 4) nustatyti atsakovui T. P. bendravimo su dukra M., gimusia (duomenys neskelbtini), tokią tvarką: tėvas turi teisę bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje neribojant laiko, du kartus per mėnesį savaitgaliais paimti dukrą iš motinos ir su ja bendrauti savo gyvenamojoje vietoje. Bendrauti atsakovas su dukra gali tik suderinęs iš anksto šį klausimą su dukros motina ieškove V. P.. Kilusius nesutarimus dėl bendravimo su dukra tvarkos ieškovė V. P. ir atsakovas T. P. turi spręsti Tauragės vaikų teisių apsaugos tarnyboje; 5) priteisti iš atsakovo T. P. dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 120 Eur, pradedant išieškojimą nuo dukros M. P. perdavimo ieškovei V. P. dienos ir tęsti iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Dukros piniginių lėšų tvarkytoja skirti jos motiną ieškovę V. P.; 6) priteisti iš atsakovo T. P. visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Ši santuoka abiem yra pirmoji. Gyvenant kartu santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuri nutraukus santuoką turi gyventi kartu su ieškove. Pradžioje bendras gyvenimas buvo neblogas, atsakovas kiek galėdavo dirbo, ji augino dukrą, vėliau ir pati pradėjo dirbti. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ryškėjo atsakovo charakterio blogosios savybės. Paaiškėjo, kad atsakovas yra liguistai pavydus, jo pavydas ir nepasitikėjimas pasireikšdavo tuo, kad jis kontroliavo jos telefoną, tikrinimo ir nepasitikėjimo veiksmai buvo nuolatiniai ir keldavo nepagrįstus konfliktus namuose. Dėl įvykio 2017 m. gegužės 11 d., jai esant su dukra (duomenys neskelbtini) prie upės ir ten kalbant su pažįstamu vaikinu, atsakovas užpuolė ją, dukros akivaizdoje mušė ją ir tą vaikiną. Buvo pakviesta policija, atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atsakovas dėl šio įvykio buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu. Po kurio laiko atsakovas ir vėl pradėjo ją kontroliuoti, 2018 m. rugsėjo 23 d. atsakovui eilinį kartą pasireiškus pavydo priepuoliui, norint išvengti smurto prieš ją, privalėjo bėgti iš namų, ir nuo to laiko namuose su atsakovu negyvena. Tačiau ir dabar atsakovas vartoja prieš ją psichologinį smurtą, jai neatiduoda dukros. Atsakovas nedirba ir, jos žiniomis, pats dukros neprižiūri. Atkurti santuokinių ryšių su atsakovu nenori. Santuoka su atsakovu turi būti nutraukta, nes šeima yra galutinai iširusi, ir atkurti santuokinių ryšių su atsakovu nepageidauja. Nutraukiant santuoką pripažintina atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo. Nutraukus santuoką dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Dukra visada buvo jos prižiūrima ir auklėjama. Atsakovas taip pat skirdavo tam tikrą laiką dukros priežiūrai. Tačiau dukra jau yra šešerių metų ir supranta, kaip jos tėvas elgiasi su jos motina. Mergaitė matė ir tolimesnius atsakovo liguisto pavydo prieš ją veiksmus. Ji yra dukros motina, neturi jokių blogų įpročių, nėra bausta ir teista, todėl gali ir turi teisę pati prižiūrėti, auginti bei auklėti dukrą. Esant tokiam psichologiniam klimatui dukros perdavimas atsakovo globai būtų nepriimtinas dukros interesų požiūriu. Kaip minėta, atsakovas yra dukros tėvas, todėl jo teisė bendrauti su dukra negali būti apribojama. Dėl šios priežasties atsakovo bendravimas su dukra galimas tiek jos gyvenamojoje vietoje, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje, tiek ugdymo įstaigose. Atsakovo bendravimas su dukra yra galimas tik suderinus susitikimo su dukra klausimus su jos motina, ieškove. Visi nesutarimai, kilę dėl bendravimo tvarkos pakeitimų bei kitų aplinkybių, turi būti sprendžiami vaikų teisių tarnyboje. Kadangi atsakovas yra dukros tėvas, turi pareigą išlaikyti savo dukrą. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, gali dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kad išlaikytų savo dukrą. Mano, kad atsakovas išgali kas mėnesį mokėti dukros išlaikymui po 120 Eur. Kadangi dukra šiuo metu yra pas atsakovą ir jis geruoju dukros neperduoda, išlaikymo pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai dukra bus perduota ieškovei ir teismas jos gyvenamąją vietą nustatys su ieškove.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. P. ir V. P. nutraukti nustatant V. P. kaltę; 2) nutraukus santuoką palikti pavardes „P.“, ,,P.“; 3) nustatyti, kad nepilnametė dukra lieka gyventi kartu su atsakovu pagal jo gyvenamąją vietą; 4) nustatyti, kad nepilnametės dukros išlaikymui ieškovė kas mėnesį mokės periodinėmis išmokomis po 120 Eur iki dukros pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti uzufrukto teisės pagrindu vaiko tėvą atsakovą; 5) priteisti iš ieškovės įsiskolinimą už dukters išlaikymą, kas mėnesį skaičiuojant po 120 Eur, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki priešieškinio padavimo dienos 2018 m. gruodžio 22 d., iš viso 356 Eur; 6) nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su dukra taip: ieškovė turi teisę kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo pirmojo metų savaitgalio, pasiimti dukrą šeštadienį nuo 10.00 val. ir privalo parvežti atsakovo gyvenamosios vietos adresu iki 17.00 val. Apie atvykimą iš anksto prieš tris dienas informuoja vaiko tėvą telefonu; 7) priteisti iš ieškovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktus skaičiavimus.
4. Atsakovas priešieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad ieškovės ieškinyje yra pateikta klaidinga informacija apie tai, jog jis yra liguistai pavydus. Tačiau pati ieškovė yra jam akivaizdžiai neištikima, nuolatos susitikinėja su kitais vyriškiais, rašinėja intymias žinutes, galiausiai įsigijo kitą telefono aparatą su SIM kortele, kur slapčia nuo jo susirašinėdavo su kitais vyriškiais, šeimos bendras santaupas ir uždirbtus pinigus siųsdavo asmenims, kalintiems įkalinimo įstaigose, be jo žinios ir sutikimo. Galiausiai jam radus ieškovės telefoną su susirašinėjimo su kitais vyrais informacija, ieškovė, palikusi mažametę dukrą, išvyko gyventi pas savo draugą, su kuriuo kartu gyvena ir veda šeiminį gyvenimą. Todėl laikytina, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, dėl jos atsakomybės stokos, netinkamo požiūrio į šeimą, neištikimybės, vaiko nepriežiūros. Nutraukus santuoką turi būti išspręstas klausimas, su kuriuo iš tėvų liks gyventi nepilnametė dukra. Mano, kad tikslinga nustatyti dukros gyvenamąją vietą su jos tėvu, kadangi dukra visada gyveno ir šiuo metu gyvena su juo. Jis rūpinasi dukra, prižiūri, gamina valgį, rengia ir auklėja dukrą, sudaro visas sąlygas dukrai tobulėti ir vystytis. Per visą laiką, kai ieškovė paliko šeimą, apie vaiką visiškai nesidomėjo, vaiko nelankė, neteikė jokio materialinio išlaikymo. Be to, jis turi gyvenamąją vietą, taip pat jam padeda jo artimieji. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, antrasis privalo teikti išlaikymą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, jame nurodė, kad teiginys, kad ji 2018 m. rugsėjo 20 d. išėjo iš namų, paliko šeimą, neatitinka tikrovės. Ji pabėgo iš namų dėl atsakovo agresijos, ji negalėjo laukti, kol atsakovas ją sumuš, suluošins ar atims sveikatą ar gyvybę. Sutinka, kad santuoka gali būti nutraukta, esant vieno iš sutuoktinių kaltei ar abiejų sutuoktinių kaltei. Tačiau pagrindinis ginčas vyksta dėl dukros, jos gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo metu dukra gyvena su tėvu ne dėl to, kad ji paliko dukrą tėvui, o dėl to, kad atsakovas neatiduoda dukros ir pats bei su visa savo gimine (broliais, motina ir seserimi) stengiasi paveikti ir įtikinti dukrą, kad jos motina yra bloga. Jai nuvykus pasimatyti su dukra, atsakovas neleidžia su ja pabūti, pabendrauti, kišasi į pokalbius, visaip žemindamas ją prieš dukrą. Atsakovas neleidžia bendrauti su dukra SMS žinutėmis ar skambinant telefonu. Atsakovas melagingai teigia, kad jis vienas rūpinasi dukra. Ji taip pat rūpinasi dukra, jai padeda ir jos giminės, dukrai nuperka rūbų. Šiuo metu nėra jokių kliūčių, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes ji neturi jokių žalingų įpročių, nebuvo bausta ar teista. Ji šiuo metu gyvena su draugu (duomenys neskelbtini), draugas turi iš senelio paveldimą gyvenamąjį būstą, tvarkosi dokumentus. Ji pati nekilnojamojo turto neturi, gyvena sugyventinio namuose. Tauragės jaunino užimtumo skyriaus siuntimu gavo pasiūlymą įsidarbinti ir nuo 2019 m. kovo 15 d. pradės dirbti. Yra susitarusi su (duomenys neskelbtini) pagrindine mokykla, kuri priims dukrą į priešmokyklinę grupę. Dukra ugdymo įstaigoje bus iki 18 val., todėl problemų nekils dėl jos priežiūros.
6. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Tauragės rajono savivaldybėje atstovė L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvai patys turėtų nuspręsti ir gera valia susitarti dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su dukra. Šeimų aplankymo metu, patikrinus jų gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad gyvenamojo būsto nuosavybės teise nė vienas iš tėvų neturi. V. P. šiek tiek geresnės gyvenimo sąlygos, pas T. P. taip pat švaru, tvarkinga. Atkreiptinas dėmesys, kad dukrai gyvenant pas tėvą yra trukdomas bendravimas su motina. Mama dėl bendravimo nerodo iniciatyvos. Reikia atkreipti dėmesį, su kuo vaikas pripratęs gyventi, kur vaikui yra artimesnė aplinka. Atsakovas T. P. yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, V. P. nėra teista ar bausta administracine tvarka. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta ir patvirtinta teismo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas. Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikta santuokinė pavardė. Nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove. Nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka: kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (pirmą ir trečią) – nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su vaiko motina; vaiko rudens ir pavasario atostogų metu tėvai su vaiku bendrauja: lyginiais metais – pirmą pusę rudens atostogų – tėvas, antrą pusę – mama, antrą pusę pavasario atostogų – tėvas, pirmą pusę – mama; nelyginiais metais – pirmą pusę rudens atostogų – mama, antrą pusę – tėvas, pirmą pusę pavasario atostogų – tėvas, antrą mama; vasaros atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja vieną mėnesį, ne vėliau kaip prieš tris savaites informuojant ieškovę apie ketinimą pasiimti dukrą; per šventes tėvai su vaiku bendrauja taip: nelyginiais metais šv. Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 25 d. 18 val. vaikas praleidžia su tėvu, antrą 26 d. praleidžia su mama, o šv. Velykų pirmąją dieną su vaiku bendrauja mama, o antrąją šv. Velykų dieną – tėvas, paimdamas vaiką nuo 11 val. ir pristatydamas tą pačią dieną iki 19 val.; nelyginiais metais: antrąją 26 d. šv. Kalėdų dieną vaikas praleidžia su tėvu, o su mama gruodžio 24 d. ir 25 d., antrąją Šv. Velykų dieną su vaiku bendrauja mama, o pirmąją šv. Velykų dieną – tėvas, paimdamas vaiką nuo 11 val. ir pristatydamas jį iki 19 val.; vaiko tėvas su nepilnamete dukra praleidžia kas antrą dukros gimtadienį bei kiekvieną savo gimtadienį, tėvo dienos savaitgalį; visais nurodytais atvejais atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti ieškovę apie ketinimą susitikti su vaiku, informuojant bet kuria susisiekimo priemone. Priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nustatyta, kad prievolės, kylančios kreditoriams UAB ,,J. I.“ ir UAB ,,L. L.“ lieka asmenine atsakovo skola ir nustatyta pareiga šias skolas kreditoriams grąžinti. Priteista iš atsakovo valstybei 448,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Teismo motyvai:
7.1. Nurodė, kad abu sutuoktiniai, ieškovė ir atsakovas pažeidė lojalumo pareigą ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
7.2. Nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta, jog paskolos buvo naudotos šeimos poreikiams, todėl byloje pateikti įrodymai dėl skolinių įsipareigojimų kreditoriams: UAB ,,J. I.“ ir UAB ,,L. L.“ pripažintini asmenine atsakovo skola ir nustatytina pareiga atsakovui skolas grąžinti.
7.3. Nurodė, kad iš institucijos pateiktų Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų matyti, jog abiejų šalių gyvenimo sąlygos tinkamos, ieškovės buitis kiek geresnė. Nepilnametė dėl savo amžiaus nėra išreiškusi noro gyventi su motina ar tėvu, tačiau iš byloje surinktos medžiagos laikytina, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko teises ir teisėtus interesus. Vaikui būtų užtikrinta rami ir saugi aplinka, ji būtų su savo motina, prie kurios prisirišusi, kuri vaiku rūpinosi nuo pat gimimo, byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Be to, byloje ieškovė pateikė informaciją, kad atsakovas neleidžia su dukra matytis net savaitgaliais, nors dukra nori važiuoti ir bendrauti su mama. Akivaizdu, kad tokia situacija nepilnametį vaiką emociškai paveikia. Mokytojai mokykloje taip pat pastebėjo pasikeitusį mergaitės elgesį. Nors byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas nesirūpintų dukra, vartotų prieš vaiką psichologinį ar kitokį smurtą, priešingai, tėvas rūpinasi dukra, tačiau visuma duomenų leidžia daryti išvadą, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina vaikui bus ramesnis ir užtikrintesnis.
7.4. Nurodė, kad 120 Eur išlaikymo dydis geriausiai atspindi teisingą pusiausvyrą tarp nepilnamečio vaiko poreikių ir dabartinės ieškovės bei atsakovo turtinės padėties bei neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Atkreipė dėmesį, kad nors dukra negyvena su ieškove, savo pareigą padėti išlaikyti nepilnametę dukrą ieškovė vykdo pagal išgales. Mergaitė lanko priešmokyklinę ugdymo įstaigą. Nustačius gyvenamąją vietą su ieškove, ji taip pat lankys ugdymo įstaigą. Vaikas šešerių metų ir, jam augant, jo poreikiai didėja. Jokių išskirtinių poreikių, reikalingų dukros išlaikymui, ieškovė nenurodė, išlaidų skaičiavimo lentelės nepateikė. Iš atsakovo pateiktos darbo sutarties matyti, kad atsakovas nuo 2019 m. vasario 18 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, jam mokamas 560 Eur atlygis. Iš ieškovės pateikto darbo pasiūlymo matyti, kad ieškovė nuo 2019 m. kovo 15 d. bus įdarbinta (duomenys neskelbtini) pagalbine darbininke. Duomenų apie jos gaunamą atlygį nėra, todėl laikytina, kad jos pajamos bus minimalios. Be to, nuo 2019 m. sausio 1 dienos vaikui iki 18 m. mokama kas mėnesį po 50 Eur vaiko pinigų. Šalys jokio nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto neturi. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovas yra gana jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), todėl vertinama, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam vaikui reikiamo dydžio išlaikymą.
7.5. Nurodė, kad atsakovo priešieškinio dalis dėl įsiskolinimo, iš viso 356 Eur priteisimo, atmestinas, nes atsakovas neįrodė, kad tik jis vienas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. išlaikė dukrą ir ja rūpinosi.
7.6. Nurodė, kad tiek ieškovės ieškinyje, tiek atsakovo priešieškinyje prašyta nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, neatitinka abiejų šalių lūkesčių, be to, ir teismo posėdžio metu abi šalys nesutarė dėl bendravimo tvarkos bei paliko šį klausimą spręsti teismui, atsižvelgiant į abipusius interesus. Todėl teismas vadovaudamasis LR CPK 3.170 str. nustatyta skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, įvertinęs visumą bylos aplinkybių, nustatė atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką.
7.7. Nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas išlaikymo sau vienas iš kito nereikalauja, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovas T. P. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė dar nenutraukus santuokos jau gyveno su kitu vyriškiu, pas atsakovą palikusi nepilnametį vaiką, todėl tai akivaizdus neištikimybės faktas. Be to, atsakovas išreiškė norą gyventi kartu išsaugant šeimą, o ieškovė atkurti šeiminius santykius kategoriškai atsisakė. Akivaizdu, kad ieškovė pažeidė bendrąsias sutuoktinių pareigas ir santuoka turi būti nutraukta nustatant ieškovės kaltę.
8.2. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Dukros gyvenamoji vieta nuo gimimo buvo su atsakovu, juos sieja artimi ryšiai, jis ją prižiūri, leidžia į mokyklą, maitina, mokykloje dukra priprato, susirado draugų, aplinkos pakeitimas akivaizdžiai paveiktų vaiko vystymąsi ir psichologinę būklę. Ieškovė gyvena neaišku kam nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir neaišku, kiek laiko ten turės galimybę gyventi, todėl tikslinga nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu. Nesutinka su teismo nuomone, jog atsakovo ankstesni teistumai turi įtakos dukros auklėjimui, nes atsakovas atsisakė savo nusikalstamos praeities, gyvena dorą gyvenimą, yra dirbantis ir gaunantis pajamas, o ieškovės teiginiai apie priklausomybę nuo lošimų neparemti jokiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas trukdė ieškovei matytis su vaiku. Iš tiesų jis sudarydavo visas sąlygas motinai būti su dukra, bet ieškovė ne visada matytis su dukra pageidavo. Todėl prašo nustatyti ieškovės su vaiku bendravimo tvarką.
8.4. Nurodo, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, tikslinga nustatyti, kad vaiko išlaikymui ieškovė mokėtų po 120 Eur periodinėmis išmokomis.
8.5. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu pripažinti, kad kreditiniai įsipareigojimai lieka asmenine atsakovo skola, nes šis klausimas nebuvo sprendžiamas nei ieškinyje, nei priešieškinyje, todėl teismo sprendimas savo iniciatyva perkelti vien atsakovui šeimos bendrų įsiskolinimų naštą yra nepagrįstas ir naikintinas.
8.6. Nurodo, kad buvo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl sprendimas priteisti valstybei 448,50 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų yra nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
9.1. Nurodo, kad smurtaudamas atsakovas šeimos neišlaikys, o ieškovė tokiomis sąlygomis gyventi negali ir nenori. Iš namų pabėgo stengdamasi išvengti gresiančio smurto, tai ir yra pagrindinė šeimos iširimo priežastis. Mano, kad ardant šeimą yra kalti abu sutuoktiniai.
9.2. Nurodo, kad teismas pagrįstai dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Dukra apsiprato naujoje aplinkoje, lanko mokyklą, susirado draugų, jaučiasi gerai ir turi galimybę bendrauti su tėvu ir močiute. Atsakovas yra kelis kartus teistas smurtautojas, kuris pats mergaitės neprižiūri, o perkelia jos priežiūrą savo motinai ir kitiems kartu gyvenantiems giminaičiams.
9.3. Nurodo, kad atsakovas nepaisydamas ieškovės nuomonės ir vaikų teisių tarnybos nurodymų, nieko neįspėjęs, atvyksta į mergaitės ugdymo vietą, reikalauja ir grasina smurtu perduoti jam dukrą. Pasiekęs, kad dukra savaitgaliui yra perduota jam, negrąžina mergaitės motinai ir tik įsikišus vaikų teisių tarnybai, dukrą atveža. Toks atsakovo elgesys yra kerštas ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir prievolių padalijimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
13. 2019 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apelianto prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo – (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašo Nr. 297. Apeliantas nurodė, kad ieškovė dar nenutraukusi santuokos vedė šeimyninį gyvenimą su kitu vyru ir (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko nuo kito vyro, tai patvirtina, kad šeima iširo išskirtinai dėl ieškovės kaltės.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikiamo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.
15. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai – vaiko gimimo įrašas – negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme ir šis įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujai prašomas pridėti įrodymas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.
Dėl santuokos nutraukimo
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė dar nenutraukus santuokos jau gyveno su kitu vyru, su kuriuo susilaukė vaiko, be to, pas atsakovą palikusį nepilnametį šalių vaiką, todėl tai akivaizdus neištikimybės faktas. Be to, atsakovas išreiškė norą gyventi kartu su ieškove išsaugant šeimą, o ieškovė atkurti šeiminius santykius kategoriškai atsisakė. Akivaizdu, kad ieškovė pažeidė bendrąsias sutuoktinių pareigas ir santuoka turi būti nutraukta nustatant ieškovės kaltę.
17. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
18. Apelianto nurodytos aplinkybės (ieškovės išėjimas iš namų, dukros atsakovui palikimas, kito vaiko su kitu vyru susilaukimas) nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad vien ieškovė kalta dėl šalių santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos, pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis šalys byloje kaltino / gynėsi dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galbūt dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
19. Apeliantas, pateikęs papildomus įrodymus – vaiko gimimo įrašą, nurodė, kad tai patvirtina ieškovės neištikimybę, nes ji susilaukė vaiko su kitu vyru, dar būdama santuokoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2018 m. rugsėjo 23 d. po eilinio konflikto pabėgo iš namų, ir nuo to laiko namuose su atsakovu nebegyvena. Ieškovė su kitu vyru gyventi pradėjo ir bendro vaiko susilaukė (duomenys neskelbtini), tuomet, kai paliko apeliantą, t. y. tuo metu, kai šalys santuokinių ryšių jau nepalaikė, bendro ūkio nevedė.
20. Ieškovė kaltina apeliantą naudojant prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, esant liguistai pavydžiam, ją persekiojant, ja nepasitikint, kaltina atsakovą esant priklausomą nuo azartinių lošimų. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį bei 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto artimoje aplinkoje. Atsakovas kaltina ieškovę neištikimybe, išėjus iš namų ir palikus šeimą.
21. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
22. Pažymėtina, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
23. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek bylos duomenimis nustatytas apelianto smurtas, tiek ieškovės galima neištikimybė įrodo, kad kaltos yra abi šalys, o aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Todėl apelianto argumentas, kad santuoka turi būti nutraukta nustatant tik ieškovės kaltę, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
25. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Dukros gyvenamoji vieta nuo gimimo buvo su atsakovu, juos sieja artimi ryšiai, jis ją prižiūri, leidžia į mokyklą, maitina, mokykloje dukra priprato, susirado draugų, aplinkos pakeitimas akivaizdžiai paveiktų vaiko vystymąsi ir psichologinę būklę. Ieškovė gyvena neaišku kam nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir neaišku, kiek laiko ten turės galimybę gyventi, todėl tikslinga nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu. Nesutinka su teismo nuomone, jog atsakovo ankstesni teistumai turi įtakos dukros auklėjimui, nes atsakovas atsisakė savo nusikalstamos praeities, gyvena dorą gyvenimą, yra dirbantis ir gaunantis pajamas, o ieškovės teiginiai apie priklausomybę nuo lošimų neparemti jokiais įrodymais.
26. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.
27. Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančias įrodymais negali pritarti apelianto nurodytiems argumentams. Pirmiausia atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė gyvena neaišku kam nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir neaišku, kiek laiko ten turės galimybę gyventi, todėl tikslinga nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu.
28. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad abi šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovas nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto neturi, todėl argumentas, kad vien dėl to, jog atsakovė neturi nuosavybės teise priklausančio būsto ir gyvena pas savo sugyventinį, todėl tikslinga nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu, teisėjų kolegijos vertintinas kaip nepagrįstas.
29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto argumentus, jog atsakovo ankstesni teistumai neturi įtakos dukros auklėjimui. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas teistas keturis kartus – dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui (dukros akivaizdoje), kelis kartus dėl viešosios tvarkos pažeidimų, dėl vagysčių. Apelianto ankstesni teistumai, nors ir neturi lemiamos įtakos nustatant vaiko gyvenamąją vietą, tačiau neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį. Pažymėtina, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą žmogaus teisėms ir vertybėms, ugdyti vaiko fizinį, emocinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi. Atsakovui linkus nesilaikyti įstatymų ir negerbti jais saugomų vertybių, sunku užtikrinti ir visapusišką vaiko vertybinį ugdymą.
30. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, pažymėjo, kad atsakovas neleidžia ieškovei su dukra matytis net savaitgaliais, nors dukra nori važiuoti ir bendrauti su mama. Tai patvirtino ir vaiko teisių apsaugos specialistė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodydama, kad ieškovei apsunkinamos sąlygos bendrauti su dukra. Tokia situacija pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip neigiamai veikianti nepilnametį vaiką.
31. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Nustatė, kad abiejų šalių gyvenimo sąlygos tinkamos, tačiau ieškovės buitis kiek geresnė, nes dukra turėtų atskirą kambarį ir name yra įrengti patogumai, tuo tarpu atsakovas su dukra dalijasi vienu kambariu, be to, bute nėra tualeto ir vonios. Pažymėjo, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko teises ir teisėtus interesus. Vaikui būtų užtikrinta rami ir saugi aplinka, ji būtų su savo motina, prie kurios prisirišusi, kuri vaiku rūpinosi nuo pat gimimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant duomenų, kad šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
32. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, tikslinga nustatyti, kad vaiko išlaikymui ieškovė mokėtų po 120 Eur periodinėmis išmokomis, bei nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, teisėjų kolegija nepasisako, nes jie netenka teisinio aktualumo ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl prievolių padalijimo
33. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu pripažinti, jog kreditiniai įsipareigojimai lieka asmenine atsakovo skola, nes šis klausimas nebuvo sprendžiamas nei ieškinyje, nei priešieškinyje, todėl teismo sprendimas savo iniciatyva perkelti vien atsakovui šeimos bendrų įsiskolinimų naštą yra nepagrįstas ir naikintinas.
34. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias prievoles, remdamasis kasacinio teismo praktika, pripažino asmeninėmis apelianto prievolėmis, kadangi asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 str. 1 d.). Santuokos nutraukimo byloje turi būti padalijamas tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva išsprendė sutuoktinių bendro turto pasyvo klausimą.
36. Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
37. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolių A. S. ir S. S. kontoroje vykdomas išieškojimas kreditorei UAB ,,J. I.“ iš skolininko T. P., antstolės N. G. kontoroje vykdomas išieškojimas kreditorei UAB ,,L. L.“ taip pat iš skolininko T. P.. Nors atsakovas teisme nurodė, kad paskolas ėmė šeimos poreikių tenkinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog paskolos buvo naudotos šeimos poreikiams. Todėl byloje pateikti įrodymai dėl skolinių įsipareigojimų kreditoriams: UAB ,,J. I.“ ir UAB ,,L. L.“ pripažintini asmenine atsakovo T. P. skola.
38. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi kreditiniai atsakovo reikalavimai buvo prisiimti be ieškovės sutikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias prievoles pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo
39. Apeliantas nurodo, kad buvo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl sprendimas priteisti valstybei 448,50 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų yra nepagrįstas ir naikintinas.
40. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apelianto argumentu ir pažymi tai, kad Valstybė, siekdama užtikrinti sunkesnės materialinės padėties piliečių galimybę tinkamai apginti jų galbūt pažeistas teises, yra įsteigusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tuo pasinaudojo abi šios bylos šalys. Tačiau asmuo privalo priimti atsakomybę dėl pasekmių, kylančių iš jo reiškiamų reikalavimų, todėl tiek LR CPK, tiek teismų praktikoje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tai, jog asmens, reiškiančio tam tikrus reikalavimus, materialinė padėtis yra prasta, negali daryti įtakos priešingos šalies priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui – tai numato ir LR CPK 93 straipsnio 1 dalis – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, vadovavosi LR CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šiuo klausimu, todėl pagrįstai priteisė valstybei 448,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines, procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
44. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tačiau byloje nėra duomenų, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.