Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-07-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-380-1054/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
2YT-380-1054/2017
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00242-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
B. L., R. V., A. V., J. V., B. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-380-1054/2017Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00242-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.2.; 3.4.5.19. (S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 19 d.Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Giedrė Kandratavičienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovei pagal įgaliojimą I. B.,suinteresuotiems asmenims B. L., R. V., A. V., J. V.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui B. V., suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. V. pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino jo mamos, palikėjos Z. V., mirusios 2004-12-16, palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad mano, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi jo motina Z. V. jam nesakė, kad 1992-12-04 yra sudariusi testamentą, pareiškėjas taip pat nežinojo, kad 1999-07-26 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 28-6438 yra atkurta palikėjos nuosavybė į 0,82 ha žemės sklypą, o minėtas testamentas buvo surastas visiškai atsitiktinai 2017 m. balandžio pabaigoje, kurį surado pareiškėjo anūkė I. B..

Teismo posėdyje pareiškėjas savo pareiškimą palaikė, nurodė, kad jo mama su juo gyveno jo gyvenamajame name iki mirties, tačiau mama niekada nesakė apie tai, kad yra surašiusi testamentą. Mamai atsikrausčius gyventi pas pareiškėją, pareiškėjo teigimu, mamos asmeniniai daiktai nebuvo peržiūrėti, apie testamentą buvo sužinota atsitiktinai po mamos mirties anūkei tvarkant namo palėpę. Pareiškėjo teigimu, mama dar iki mirties žemės sklypą buvo faktiškai padalinusi visiems vaikams po lygiai ir pareiškėjas žinojo, kad viena dalis priklauso jam, tačiau žemės sklypas iki šiol nei pareiškėjo, nei kitų brolių ir sesers nėra prižiūrimas, žemė nėra dirbama, miškas taip pat nėra prižiūrimas, už žemę ir mišką nėra mokami mokesčiai.

Pareiškėjo atstovė pagal įgaliojimą I. B. (pareiškėjo anūkė) teismo posėdyje pareiškėjo pareiškimą prašė tenkinti, patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjo mamos testamentą surado 2017 m. balandžio pabaigoje atsitiktinai tvarkiusi namo, kuriame gyvena kartu su pareiškėju, palėpę ir radusi lagaminą su Z. V. asmeniniais daiktais ir dokumentais. Patvirtino, kad senelis jai sakė, jog nežinojo apie testamentą. Po pareiškėjo mamos Z. V. mirties paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta, pareiškėjui perėjo tik palikėjos asmeniniai daiktai. Nurodė, kad Z. V. priklausantis žemės sklypas ir miškas nėra prižiūrimi, už juos nėra mokami mokesčiai. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad apie tai, jog 1999-07-26 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 28-6438 buvo atkurta palikėjos nuosavybė į 0,82 ha žemės sklypą pareiškėjui buvo žinoma.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. V. (pareiškėjo brolis) teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų tenkinamas. Informavo, kad mamos gyvenamasis namas buvo parduotas dar iki jos mirties, už jo dalį valdomo žemės sklypo anksčiau gaudavo mokėjimo pranešimus dėl mokesčių mokėjimo, tačiau šiuo metu jokių mokėjimo pranešimų negauna.

Suinteresuotas asmuo R. V. (pareiškėjo brolis) teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog pareiškimas būtų tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo B. L. (pareiškėjo sesuo) teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti, nurodė, kad testatorės, jos mamos, testamente nurodyta valia turi būti vykdoma. Nurodė, kad apie tai, jog mama yra sudariusi testamentą, žinojo dar mamai būnant gyvai ir gyvenant su ja, tačiau broliui V. V. (pareiškėjui) apie tai nieko nesakė. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie palikėjos nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą pareiškėjas žinojo. Nurodė, kad po mamos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas iš jos vaikų nesikreipė, ji buvo nuvykusi pas notarę dėl informacijos suteikimo, tačiau paveldėjimo byla pas notarę nebuvo užvesta.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius pateikė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštarautų, jog, teismui pripažinus termino palikimo priėmimui priežastis pagrįstomis, esant visų suinteresuotų asmenų sutikimui su pareiškėjo pareiškimu, teismas tenkintų pareiškėjo V. V. pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad byla nėra susijusi su jos teisėmis ir pareigomis, o susijusi su Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisėmis ir pareigomis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Teismo vertinimu, nors iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad termino praleidimą patvirtinančių svarbių priežasčių pareiškėjas tiek pareiškime, tiek bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir negalėjo pagrįsti bei iš byloje esančių rašytinių duomenų (1999-07-26 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b. l. 10), nekilnojamojo turto išrašo (b. l. 11-12)), pareiškėjo, jo įgaliotos atstovės ir suinteresuotų asmenų bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad, priešingai nei nurodoma pareiškime, apie pareiškėjo mamos (palikėjos) nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą pareiškėjui buvo žinoma, tačiau termino palikimui priimti neatnaujinimas šiuo atveju neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia paveldėti mamos testamentu paliktą turtą ir, prašydamas pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą. Teismo nuomone, palikėjos (testatorės) Z. V. 1992-12-04 testamente išreikšta jos valia dėl jos turto palikimo turi būti gerbiama. Taigi klausimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo nagrinėjamoje byloje spręstinas ir atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą poziciją dėl testatoriaus valios išraiškos vykdymo.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus – priešingai, suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu su pareiškėjo pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas, atnaujinus praleistą terminą, nebūtų pažeistas. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta aplinkybių, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų pažeistas viešasis interesas.

Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad savo mamos Z. V. palikimą pareiškėjas yra faktiškai priėmęs – tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys (pareiškėjo broliai ir sesuo) bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjas po mamos mirties perėmė jos asmeninius daiktus, mamos žemė, į kurią nuosavybė buvo atkurta, iki šiol faktiškai yra valdoma pareiškėjo, pareiškėjas su mama gyveno iki jos mirties. Be to, minėti suinteresuoti asmenys patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjui iki 2017 m. balandžio mėn. nebuvo žinoma apie mamos testamento sudarymą. Pareiškėjui nežinant apie testamento sudarymą, akivaizdu, kad jis objektyviai negalėjo kreiptis į atitinkamą notarą dėl mamos testamente nurodyto palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei siekiant užtikrinti palikėjos (testatorės) Z. V. 1992-12-04 testamente išreikštos jos valios dėl turto palikimo vykdymą ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas ir pareiškėjui atnaujinamas įstatymų nustatytas terminas mamos Z. V. palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. V. įstatymų nustatytą terminą mamos Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2004-12-13, palikimui priimti.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė