Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-05-17 · Civilinė byla Nr. e2-247-884/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
e2-247-884/2016
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00175-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
S. L.
Civilinė byla Nr. e2-247-884/2016Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00175-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.29.3.; 3.1.7.5.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
Skuodo rajono apylinkės teismasSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei S. L. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 576,29 Eur skolą, kurią sudaro 198,22 Eur negražinta paskolos suma ir 378,07 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad šalys 2012-08-03 elektroninėmis priemonėmis sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9945151001, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 289,62 Eur kreditą 30 dienų terminui su 103,68 proc. dydžio metine palūkanų norma, kredito grąžinimo terminas – 2012-11-03. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovei 289,62 Eur, o atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino visos skolos ir palūkanų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. At­sakovė negrą­žino viso kredito sutartu terminu, todėl ieško­vės reikala­vi­mai priteisti iš atsakovės 198,22 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas, įrodytas ir tenkin­tinas.

Be to, ieškovė už laikotarpį nuo 2013-04-21 iki 2014-05-05 paskaičiavo 170,30 proc. metines palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurių sumą sudaro 378,07 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovės.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atlie­ka­mai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendro­sios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vieno­du­mą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitin­ka­mų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylo­se; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kate­go­rijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – prece­dentų tų kategorijų bylose.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būti­ny­bę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gy­nimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gy­ni­mas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės da­liai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriteri­jams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informa­cijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006,Nr. 3K-3-536/2008, 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).

Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau – bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialio­siose sąlygose. Atsakomybė už sutarties pažeidimus numatyta sutarties 7 punkte. 7.1 punkte numa­ty­ta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) bei šioje sutar­ty­je nustatytas taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietu­vos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.

Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodi­nėtinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­tys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).

Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susi­klosto esant sutarties pažeidimui. Sutartyje numatytos palūkanos yra vienintelė netesybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Pagal vartojimo kredito sutartį nustatytos metinės paskolos palūkanų 170,30 proc. normos taiky­mas netesyboms neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės paskai­čiuo­tos palūkanos po kredito grąžinimo termino – 378,07 Eur laikytinos nepro­tin­gai dide­lė­mis, pažei­džian­čiomis kredito gavėjo teisės bei teisėtus interesus. Be to, byloje nėra jokių rašy­ti­nių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieško­vė, kuriai atsakovė negrąžino 198,22 Eur, patyrė būtent tokio dy­džio (378,07 Eur) nuos­to­lius dėl atsakovės netin­ka­mo prie­­volės įvykdymo (CPK 12, 178 straip­s­niai), nes ieškovė neįrodė, kad jai trūko piniginių išteklių kreditavimui ir dėl to buvo klientų, kuriems negalėjo suteikti kreditų.

Atsižvelgiant į prašomų priteisti palūkanų ir pagrindinės skolos santykį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, ieškovės veiklos specifiką ir nuoto­linio skolini­mo rizi­ką, į tai, kad sutartis sudaryta prisi­jun­gimo būdu, į tai, kad dėl paskolos ir palūkanų priteisi­mo į teismą kreiptasi daugiau nei po metų nuo kre­dito grąži­ni­mo termi­no pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straips­nio 4 dalį sutarties sąlygos aiš­ki­­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenau­dai ir jas priėmu­sios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos varto­to­jų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo inicia­ty­va prašomų priteisti palūkanų po kredito grąžini­mo termino dydis mažintinas. Ieškovė prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2013-04-21 iki 2014-05-05, t. y. už 379 dienas, todėl už šį laikotarpį ir priteistinos 37,56 Eur (198,22 Eur x 0,05 % x 379 d.) palūkanos. Kitoje dalyje reika­la­vi­mas dėl palūkanų po kredito grąžini­mo termino priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmesti­nas.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 235,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-04-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 41 procentą ((235,78 Eur x 100 proc.) / 579,29 Eur) ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 6,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur x 41 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „4finance“, j.a.k. 301881644, iš atsakovės S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 198,22 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų 22 euro centų) skolą, 37,56 Eur (trisdešimt septynių eurų 56 euro centų) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 235,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-04-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,15 Eur (šešių eurų 15 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusios ieškinio dalies netenkinti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Skuodo rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Teisėja Skaistė Valinskytė