Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo A. K. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. atsakovo susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) mokytojais, kuriuose užfiksuotas šalių nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) pamokų grafikas, ir du pokalbių, vykusius tarp ieškovės ir dukros, garso įrašus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pateikti garso įrašai užfiksuoti po skundžiamos nutarties priėmimo, o į bylą pateiktame susirašinėjime užfiksuotos aplinkybės susijusios su šalių nepilnametės dukros dienos rėžimu. Pažymėtina, jog ieškovė, susipažinusi su atskiruoju skundu bei kartu su juo į bylą pateiktais įrodymais, neprieštaravo dėl jų pridėjimo prie bylos, todėl atsižvelgdamas į tai, kad prašomi pridėti įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas naujai pateiktą įrodymą prie bylos pridėti.

19. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 2ŠTA-124 bei šalių nepilnametės dukters nuomonės išklausymo aktą Nr. 2VAIK-219. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą institucija nenurodė jokių argumentų, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, susipažinęs su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais bei naujai į bylą pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti. Akcentuotina, jog minėti naujai pateikti įrodymai buvo parengti po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad anksčiau šių įrodymų institucija į bylą negalėjo pateikti. Atsižvelgdamas į tai, kad prašomi pridėti įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas naujai pateiktą įrodymą prie bylos pridėti.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 15 d. gimė šalių nepilnametė dukra D. K.. Šios nutarties priėmimo metu mergaitei yra (duomenys neskelbtini) metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovė su atsakovu, be kita ko, susitarė dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, kuri nustatyta su mama (ieškove). Nagrinėjamoje civilinėje byloje 2022 m. birželio 13 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka, kuri su tam tikrais pakeitimais ir papildymais galioja ir šios nutarties priėmimo metu, t. y. šiuo metu nustatyta tokia atsakovo bendravimo su dukra tvarka:

20.7. motinai priklausančiu bendrauti su nepilnamete dukra laiku dukters dalyvavimas įvairiose varžybose ir konkursuose gali būti organizuojamas tik suderinus su ieškove (motina) ir gavus rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) jos sutikimą;

20.8. tėvui priklausančiu bendrauti su nepilnamete dukra laiku individualios (duomenys neskelbtini) treniruotės gali būti organizuojamos tik su atsakovu (tėvu) suderintu laiku ir gavus jo rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) sutikimą;

20.9. tėvui priklausančiu bendrauti su nepilnamete dukra laiku dukters dalyvavimas įvairiose varžybose ir konkursuose gali būti organizuojamas tik suderinus su atsakovu (tėvu) ir gavus rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) jo sutikimą;

20.12. tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos;

20.13. mokslo metų periodu, kai / jei tai reiškia dukters neatvykimą į ugdymo įstaigą ir pamokų nelankymą (išskyrus mokymosi ir vasaros atostogas), duktė nevyksta nei su tėvu, nei su motina į užsienį;

20.14. vaiko asmens tapatybės dokumentas visuomet yra saugomas motinos, todėl po kelionių su tėvu turi būti jai grąžintas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. Atsakovas atskiruoju skundu iš esmės teigia, kad nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra su trūkumais ir faktiškai neįgyvendinama. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais.

22. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

23. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

24. Vertinant byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, labai svarbu pažymėti, kad, tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi, tiek ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi, abiem atvejais nustatyta tėvų bendravimo su dukra tvarka, kai tėvai turi teisę praleisti su dukra po lygiai dienų (t. y. 50:50 procentų laiko). Taip pat nustatyta, kad ieškovė su dukra nebendrauja laikotarpiu nuo 2023 metų rugpjūčio mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio, o nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio šalių nepilnametė dukra gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, ten lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir užsiima užklasine veikla (lanko (duomenys neskelbtini) būrelį). Visą šį laikotarpį, nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. daugiau nei 1,5 metų, šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena kartu su atsakovu ir jau pusę metų lanko kitame mieste esančią tiek mokyklą, tiek (duomenys neskelbtini) būrelį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, kadangi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamoje byloje faktinė padėtis yra pasikeitusi iš esmės, o tai sudaro pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tikslingumą, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybes, kokios laikinosios apsaugos priemonės (šiuo metu galiojančios ar prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės) labiausiai atitiktų prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko interesus.

26. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas į bylą pateikė daug dokumentų, kuriuos įvertinus bus galima spręsti, ar laikinai nustatytą šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bus galima pripažinti nuolatine, ar geresnius vaiko interesus galės užtikrinti būtent skyriumi gyvenantis tėvas / mama. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno ieškovės ir atsakovo pateikto dokumento turinio.

27. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs tiek byloje esančius duomenis, tiek šalių paaiškinimus, tiek ir skundžiama nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, akcentuoja, jog šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka geriausių šalių nepilnametės dukros interesų. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo, jog šalių nepilnametė dukra jau daugiau nei 1,5 metų (nuo 2023 metų rugpjūčio mėnesio) nuolatos gyvena su atsakovu, taip pat nėra ginčo, kad šalių nepilnametė dukra kartu su atsakovu nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio ne tik gyvena kitame Lietuvos mieste – (duomenys neskelbtini), tačiau ten lanko tiek mokymosi įstaigą, tiek ir užklasinės veiklos būrelį. Taip pat nustatyta, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pagal skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, kai šalys su nepilnamečiu vaiku bendrauja lygiomis dalims, praleisdamos su vaiku po lygiai dienų (t. y. 50:50 procentų laiko), susidaro situacija, jog tuo metu, kai šalių nepilnametė dukra bendraus su mama (ieškove), ji faktiškai gyvens (duomenys neskelbtini), tačiau kiekvieną dieną privalės vykti į (duomenys neskelbtini) esančią mokyklą bei užklasinės veiklos būrelį. Pagal byloje esančius duomenis, šalių nepilnametei dukrai pamokos (duomenys neskelbtini) progimnazijoje prasideda 8 val. ryto, kas reiškia, jog šalių nepilnametei dukrai, kuri yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kasdien reikės keltis 5.30–6.00 val. ryto, kad 6.30–7.00 val. galėtų išvykti į mokyklą, o po pamokų ir papildomų užsiėmimų mergaitė į namus (duomenys neskelbtini) grįžtų tik 19.00–20.00 val. Akcentuotina ir tai, kad, grįžusi namo, mergaitė dar privalėtų paruošti namų darbus, kas jos poilsio laiką dar labiau nukeltų į vėlesnį vakarą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neabejotinai pažeistų prioritetiniais laikomus nepilnametės šalių dukros interesus.

28. Byloje taip pat gautas išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo institucija iš esmės laikosi tokios pat pozicijos kaip ir apeliacinės instancijos teismas. Institucija nurodė, kad teismo priimtų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą užtikrinti labai sunku. Mergaitei gyvenant su ieškove, vaikas, kad suspėtų į pamokas, iš (duomenys neskelbtini) turėtų išvykti apie 6.30–7.00 val. Po pamokų ir papildomų užsiėmimų į (duomenys neskelbtini) mergaitė sugrįžtų 19.00–20.00 val. Institucijos nuomone, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus paauglę tokia intensyvi dienotvarkė išvargintų. Pažymėjo, kad pati mergaitė išreiškė nuomonę, kad nenorėtų konkrečios bendravimo su mama tvarkos, su mama norėtų susitikti tada, kai abi susitaria. Bendravimo su vaiku tvarka nustatoma atsižvelgiant į šiuo metu esančius vaiko poreikius, jo raidos etapą, tačiau labai svarbu, kad tėvai suprastų, jog keičiantis vaiko poreikiams, jam augant bus būtinas bet kokios bendravimo tvarkos peržiūrėjimas.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Į bylą buvo pateiktas 2024 m. gruodžio 23 d. šalių nepilnametės dukters nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-219, kuriame mergaitė nurodė: „Su tėčiu (duomenys neskelbtini) gyveno metus laiko, o su mama nebendravo savo apsisprendimu. Su tėčiu į (duomenys neskelbtini) atvyko gyventi 2024 metų vasarą, o nuo rugsėjo mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, ten jai labai patinka, turi daug draugų. Su mama ryšys atsinaujino 2024 metų rugsėjo mėnesį, ji su mama susirašinėja, kai buvo susitarusi, buvo nuvykusi pas mamą į (duomenys neskelbtini). Taip pat mergaitė nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, nes nuo vaikystės su juo turi artimesnį ryšį, turi bendrą pomėgį (duomenys neskelbtini) <...>.“

30. Nors tiek skundžiama nutartimi, tiek ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą labai plačiai analizuojamas atsakovo elgesys, susijęs su galbūt atsakovo daromu poveikiu dukrai siekiant neleisti ieškovei bendrauti su dukra, jos nuteikinėjimu prieš mamą, tačiau, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, šios nutarties priėmimo metu nenustatyta akivaizdžių duomenų, patvirtinančių tokius ieškovės teiginius. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi yra paskirta nepilnametės psichologijos ekspertizė, kurios metu, be kitų klausimų, taip pat bus aiškinamasi atsakovo įtaka nepilnametės požiūriui į jos bendravimą su mama. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2025 m. vasario 4 d. civilinė byla buvo perduota atlikti ekspertizei, kurios metu paaiškės, ar ieškovės nurodomos aplinkybės yra pagrįstos, tačiau šios nutarties priėmimo metu minėta ekspertizė atlikta nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant akivaizdžių duomenų, patvirtinančių atsakovo netinkamą elgesį, neturi pagrindo išvadai, jog šalių nepilnametės dukros išsakyta nuomonė dėl gyvenimo su atsakovu yra paveikta atsakovo ar neatitinka tikrovės. Taip pat papildomai pažymima, jog atlikus ekspertizę bei gavus ekspertų išvadas, jei pasitvirtintų ieškovės nurodomos aplinkybės, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o teismas spręs, kokios laikinosios apsaugos priemonės labiausiai užtikrins prioritetinius vaiko interesus.

31. Iš į bylą pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gruodžio 23 d. atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 2ŠTA-124 matyti, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje šalių nepilnametės dukros gyvenimo sąlygos yra geros, būstas su visais patogumais, bute švaru ir tvarkinga, mergaitei skirtas atskiras 14 kv. m dydžio kambarys, yra paruošta poilsio vieta, rašomasis stalas. Taip pat preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nenustatyta, kad atsakovas nesugebėtų pasirūpinti savo nepilnamete dukra ar kenktų jos interesams, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnametei dukrai atsakovo namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius.

32. Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad viena iš esminių aplinkybių, kuria atsakovas grindžia pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra ta, jog šiuo metu šalių nepilnametė dukra su tėvu faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), kur lanko mokyklą ir papildomo ugdymo užsiėmimus ((duomenys neskelbtini) būrelį), o ieškovė (su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) gyvena (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) buvo numatyta laikina bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią kiekvienas iš tėvų praleidžia su dukra po lygiai laiko (50:50 modelis), tačiau atsakovas savo valiniais ir kryptingais veiksmais, kurie buvo nulemti jo vienvaldiškai (t. y. nederinant su ieškove) priimtų sprendimų, sukūrė tokią situaciją, jog teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nebuvo vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir kitus susiklosčiusios situacijos aspektus.

33. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas buvo baustas už teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-1560-1018/2024, pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo tenkintas ir už 2022 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nevykdymą 2023 m. rugpjūčio 20–26 d., 2023 m. rugsėjo 3 d.–rugsėjo 9 d., 2023 m. rugsėjo 17–24 d., 2023 m. spalio 1–8 d. suinteresuotam asmeniui (atsakovui šioje byloje) skirta 1 000 Eur bauda, ją priteisiant išieškotojos (ieškovės šioje byloje) naudai; ši nutartis Vilniaus apygardos teismo palikta nepakeista.

34. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek ir su ieškovės argumentais, jog būtent atsakovo valiniai veiksmai buvo susiję su faktinės byloje susiklosčiusios situacijos pasikeitimu, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad be to, jog ieškovė kreipėsi į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, jokių kitų veiksmų, siekiant užtikrinti tinkamo laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, imtasi nebuvo. Net ir praėjus itin ilgam laiko tarpui, kai ieškovės bendravimas su dukra buvo visiškai nutrūkęs ir ieškovė sužinojo apie dukros išvykimą gyventi į kitą miestą ir pradėjimą lankyti kitą mokyklą, ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų tokiai situacijai pakeisti (pvz., nesikreipė į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai apriboti atsakovo, kaip tėvo, teises ir pan.). Be to, atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paskirta bauda tik už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties nevykdymą 2023 m. rugpjūčio 20–26 d., 2023 m. rugsėjo 3 d.–rugsėjo 9 d., 2023 m. rugsėjo 17–24 d., 2023 m. spalio 1–8 d. Duomenų, jog atsakovas būtų baustas už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1–8 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, byloje nėra. Taip pat į bylą nepateikta jokių duomenų, kokių priemonių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią faktinei situacijai, kai šalių nepilnametė dukra išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ten ėmė lankyti mokymosi įstaigą, susidaryti.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors atsakovo elgesys vienašališkai pakeitus šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą bei mokyklą yra nepateisinamas, tačiau šiuo konkrečiu atveju laikytina, jog byloje susiklosčiusi situacija, kai šalių nepilnametė dukra pusę metų gyvena kitame mieste ir lanko kitą mokyklą, buvo nulemta ir to, kad nebuvo imtasi pakankamai veiksmų, aktyviai siekiant užkirsti kelią atsakovo netinkamiems veiksmams. Vadovaujantis prioritetinio vaiko interesų gynimo principu, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju palikus skundžiama nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą nepilnamečiam vaikui būtų padaryta didesnė žala, todėl yra pagrindas taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro preliminarią išvadą, jog iš esmės pasikeitus byloje esančioms aplinkybėms ir nenustačius aplinkybių, kad gyvenimas su atsakovu pažeistų dukros teises ar kenktų jos teisėtiems interesams, yra pagrindas pakeisti laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, ją nustatant su atsakovu.

Dėl nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančios mamos laikinos bendravimo tvarkos

37. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pakeitus vaiko laikinąją gyvenamąją vietą, ją nustatant su atsakovu, šiuo atveju būtina išspręsti šalių nepilnametės dukros bei skyriumi gyvenančios mamos laikiną bendravimo tvarką. Nustatyta, kad atsakovas prašė nustatyti tokią laikiną dukros ir mamos bendravimo tvarką:

38.1. Ieškovė su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, dukrą į su ieškove susitartą vietą atveža atsakovas tarp 16–17 val. (atsižvelgiant į dukros užimtumą), o atsakovė dukrą parveža į nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą su atsakovu suderintą vietą) to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 val.

38.2. Ieškovė bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti dukros neformalaus ugdymo užsiėmimų (būrelių) nuolatinį lankymą pagal šių užsiėmimų (būrelių) nustatytą grafiką.

38.3. Abu tėvai turi teisę bendrauti su dukra telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo, atsižvelgiant į dukros dienos režimą bei norą.

38.4. Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (šalių ar dukros ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis dukros geriausiais interesais.

38.5. Jeigu dukros motina ar tėvas pagal šią bendravimo tvarką dėl savo kaltės nebendrauja su dukra nustatytu metu, tai tie susitikimai nėra kompensuojami.

38.6. Šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su dukra tvarkos, tačiau, iškilus ginčui, privalu laikytis šioje bendravimo tvarkoje nustatytos tvarkos.

38.7. Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie savo ir (ar) dukros gyvenamosios vietos, elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiam su dukros klausimais ir (ar) dukra, palaikyti, pasikeitimą.

38.8. Tėvas ir motina įsipareigoja gerbti vienas kito asmeninį gyvenimą, gyvenamąją erdvę, netrukdyti vienas kitam bei elgtis pagarbiai ir oriai, nežeminti vienas kito dukros akivaizdoje, taip pat įsipareigoja imtis priemonių išvengti žalos dukros emocinei būklei ir saugumui.

39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

40. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 13 punktas).

41. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovas nurodė, jog ieškovė su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, dukrą į su ieškove susitartą vietą atveža atsakovas tarp 16–17 val. (atsižvelgiant į dukros užimtumą), o atsakovė dukrą parveža į nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą su atsakovu suderintą vietą) to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo punktu atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš dalies koreguotina.

42. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovo vienvaldiškai priimti sprendimai pakeisti vaiko lankomas ugdymo įstaigas, pakeisti vaiko gyvenamąją vietą (miestą) apsunkino ieškovės galimybes maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, puoselėti su ja artimą, pasitikėjimu pagrįstą ryšį, todėl jam turėtų tekti su tuo susijusios teisinės pasekmės. Sutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo motyvacija, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog būtent atsakovui turėtų tekti pareiga užtikrinti nepilnametės dukters pristatymą tiek į ieškovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (ar kitą šalių bendrai sutartą vietą), tiek ir po bendravimo su ieškove dukros parvežimą į jos laikinai nustatytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), arba atsakovas turėtų padengti su tuo susijusias ieškovės patiriamas išlaidas.

43. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad ieškovė su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių suderintą vietą atveža atsakovas tarp 16 ir 17 val. (atsižvelgiant į dukros užimtumą) ir to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val. atsakovas dukrą pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos.

44. Atsakovas taip pat prašė nustatyti, kad ieškovė bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti dukros neformalaus ugdymo užsiėmimų (būrelių) nuolatinį lankymą pagal šių užsiėmimų (būrelių) nustatytą grafiką. Akcentuotina, jog kartu su atskiruoju skundu atsakovas į bylą pateikė šalių nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) užsiėmimų tvarkaraštį, iš kurio matyti, jog šalių nepilnametė dukra užsiėmimus lanko nuo pirmadienio į ketvirtadienio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su dukra bendrauja savaitgaliais, šalių nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) užsiėmimai bendravimo su ieškove metu nesidubliuoja. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su dukra metu turi teisę laisvai pasirinkti bendravimo su dukra būdus ir priemones, turėti vienų ar kitų išankstinių planų, taip pat laiko su vaiku praleidimo būdą gali lemti vienos ar kitos objektyvios aplinkybės (pvz., liga), todėl darytina išvada, jog papildomos (t. y. individualios / privačios ne visai grupei organizuojamos, o pagal atskirą susitarimą derinamos) šalių nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) treniruotės gali būti organizuojamos ir sprendimai dėl dalyvavimo įvairiose varžybose ir konkursuose priimamai, tik turint to iš tėvų, kuriam nustatytu laiku priklauso bendrauti su nepilnamete dukra, rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę bendravimo su dukra metu užtikrinti dukros neformalaus ugdymo užsiėmimų (būrelių) nuolatinį lankymą pagal šių užsiėmimų (būrelių) nustatytą grafiką netenkintinas.

45. Taip pat atsakovas prašė nustatyti, jog, įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (šalių ar dukros ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma, ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis dukros geriausiais interesais. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymi, jog šalis sieja itin konfliktiški santykiai, todėl laikytina, kad sprendimų priėmimas bendradarbiaujant gali neužtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų išvengti konfliktinių situacijų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, kad įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (šalių ar dukros ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), taip pat atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, jog dėl objektyvių priežasčių praleisti susitikimai ieškovei turi būti kompensuojami.

46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (šalių ar dukros ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma, ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną. Dėl objektyvių priežasčių neįvykus ieškovės ir dukros susitikimui, šie susitikimai kompensuojami artimiausiu kitu galimu metu.

47. Kiti prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodyti bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos punktai nepažeidžia prioritetiniais laikomų vaiko interesų, todėl nurodyti prašymo punktai tvirtintini jų nekoreguojant.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo

48. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.

49. Prašymu pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nurodė, jog šalių nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1 635 Eur suma, ir prašė priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant šią sumą iki einamojo mėnesio 5 dienos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su šalių galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.

51. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

52. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu yra patvirtinusi 2025 metais taikomą 1 038 Eur minimaliąją mėnesinę algą, kas atskaičius mokesčius sudaro 777,39 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovas vaiko poreikiams tenkinti papildomai turėtų gauti 122,50 Eur kas mėnesį valstybės vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, bendra vaikui šiuo metu išlaikyti skirtina suma sudarytų 654,89 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur), o vieno iš sutuoktinių teiktino laikino išlaikymo suma sudaro 327,45 Eur (654,89 Eur / 2). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nurodo, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia daug didesnės sumos, apeliacinės instancijos teismas suapvalinęs nustato, jog ieškovės nepilnamečiam vaikui teiktina išlaikymo suma sudarys 330 Eur.

53. Preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog ieškovės turtinė padėtis būtų itin sunki ar kad ieškovė dėl kokių nors sveikatos sutrikimų negalėtų dirbti ir dėl to neturėtų galimybių teikti laikiną išlaikymą savo nepilnametei dukrai, todėl laikytina, jog toks iš ieškovės nepilnametei dukrai priteistinas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis ieškovės teises ir teisėtus interesus. Dar kartą pabrėžtina, jog tai tik laikinoji apsaugos priemonė, taikoma siekiant užtikrinti vaiko interesus, kol bus priimtas sprendimas byloje. Atkreiptinas šalių dėmesys ir į tai, kad, pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K‑3‑107/2010; ir kt.).

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. CPK 93 straipsnio pagrindu šalių bylinėjimosi išlaidos skirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės ir priklausomai nuo galutinio bylos rezultato. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nenagrinėja atsakovo prašymo dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies ir:

1. Nustatyti nepilnametės D. K. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu A. K.;

2. Nustatyti nepilnametės D. K. laikiną bendravimo su ieškove M. D. tvarką:

2.1. Ieškovė su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių suderintą vietą atveža atsakovas tarp 16 ir 17 val. (atsižvelgiant į dukros užimtumą) ir to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val. atsakovas dukrą pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos;

2.2. Abu tėvai turi teisę bendrauti su dukra telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo, atsižvelgiant į dukros dienos režimą bei norą;

2.3. Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (šalių ar dukros ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma, ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną. Dėl objektyvių priežasčių neįvykus ieškovės ir dukros susitikimui, šie susitikimai kompensuojami artimiausiu kitu galimu metu;

2.4. Jeigu dukros motina ar tėvas pagal šią bendravimo tvarką dėl savo kaltės nebendrauja su dukra nustatytu metu, tai tie susitikimai nėra kompensuojami;

2.5. Šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su dukra tvarkos, tačiau, iškilus ginčui, privalu laikytis šioje bendravimo tvarkoje nustatytos tvarkos;

2.6. Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie savo ir (ar) dukros gyvenamosios vietos, elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiam su dukros klausimais ir (ar) dukra, palaikyti, pasikeitimą;

2.7. Tėvas ir motina įsipareigoja gerbti vienas kito asmeninį gyvenimą, gyvenamąją erdvę, netrukdyti vienas kitam ir elgtis pagarbiai ir oriai, nežeminti vienas kito dukros akivaizdoje, taip pat įsipareigoja imtis priemonių išvengti žalos dukros emocinei būklei ir saugumui.

3. Priteisti iš ieškovės M. D. nepilnametei D. K. laikiną išlaikymą po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant šią sumą iki einamojo mėnesio 5 dienos į atsakovo A. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2025 m. vasario 20 d., iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Kitos prašymo dalies netenkinti.