- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- 2S-1432-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00581-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. J. (I. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė T. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. J. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) pateikė skundą antstolei T. G.(toliau – antstolė) dėl antstolės veiksmų, prašydamas grąžinti neteisėtai išskaitytas lėšas iš neįgalumo pensijos.
2. Skunde pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsniu, nurodydamas, kad jo pajamos neviršija Minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD), todėl antstolė iš jo lėšų negalėjo atlikti išskaitų.
3. Antstolė T. G. 2024 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. S-24-45-8644 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Vilniaus regiono apylinkės teismui.
4. Antstolė nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą buvo nustatyta, jog pareiškėjui nuo 2014 m. lapkričio 1 d. paskirta nuolatinė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) išmoka. Antstolė taip pat nurodė, kad CPK 737 straipsnis nustato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui paskirta pensija (nagrinėjamu atveju – netekto darbingumo pensija), atliekant išskaitas iš šių sumų turi būti taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Antstolė pažymėjo, kad Iš VSDFV registro duomenų nustatyta, jog skolininkui 2024 m. kovą paskirta 347,82 Eur išmoka. Įvertinus tai, kad skolininko atžvilgiu vykdomos keturios vykdomosios bylos, VSDFV Vilniaus skyrius turėjo išskaityti 30 procentų nuo šios sumos, t. y. 104,35 Eur. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad į antstolės depozitinę sąskaitą 2024 m. kovo 21 d. VSDFV pervedė 104,35 Eur išskaitytą sumą, kas patvirtina, kad išskaitymai vykdomi griežtai laikantis antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5926-804/2024 pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 689 straipsnį, reglamentuojantį išieškojimą iš areštuotų skolininko piniginių lėšų sąskaitų, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 689 straipsnio 6 dalies nuostatas iš skolininko sąskaitos gali būti nurašomos tik tos lėšos, kurios viršija pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotą MVPD. Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo banko sąskaitai šiuo metu taikomas 446 Eur/mėn. MVPD.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 733-743 straipsniai reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, kuri ir taikytina atliekant išskaitymus iš VSDFV gaunamų išmokų. CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, dydžius, 1 dalyje nurodyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, - 30 procentų, išieškant skolą pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Teismas nurodė, kad Sodra, atlikdama išskaitas nuo sumos, neviršijančios vieno MMA, taiko 30 procentų dydį.
8. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog atliekant išskaitymus iš VSDFV gaunamų išmokų turi būti taikomos CPK 689 straipsnio nuostatos ir nustatytas MVPD 446 Eur/mėn. ne tik banko sąskaitoje esančioms lėšoms, bet ir VSDFV pajamoms, yra teisiškai nepagrįsti, todėl pagrindo grąžinti jam skunde nurodytų išskaitytų lėšų nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
9. Pareiškėjas I. J. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti ir įpareigoti antstolę teisingai taikyti CPK normas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nutartyje rėmėsi CPK normomis, kas yra akivaizdu ir logiška, tačiau CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Apie šį norminį aktą nutartyje neužsimenama.
9.2. Nagrinėjamajam atvejui taikytinas CPK 739 straipsnis, nes apelianto vienintelis pajamų šaltinis yra neįgaliojo pensija, kuri skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 punktu.
9.3. Apelianto pajamos yra mažesnės nei MVPD. Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio pakeitimai, kuriais nustatoma neliečiama MVPD suma skolininko sąskaitoje, įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 1 d. (2024 metams nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis – 446 eurai).
Atsiliepimas
10. Antstolė T. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad antstolės iš skolininko išieškotos piniginės lėšos priskirtinos prie lėšų, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis gauna pensiją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą. Iš vykdomojoje byloje esančių Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas gauna nuolatinę netekto darbingumo pensiją (PAS), o ne šalpos pensiją (SLND; SLN; SLIS). Taigi, pagal CPK 737 straipsnio 7 dalį iš šių lėšų išieškojimas turi būti vykdomas CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka.
10.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, gavusi antstolės patvarkymus, pati įvertina, ar galima pradėti išieškojimą iš skolininko pajamų. Jei nustatoma, kad skolininkui paskirtos tik išmokos, iš kurių išieškoti draudžiama, patvarkymas yra grąžinamas antstoliui. Aplinkybė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka išskaitas, suponuoja išvadą, kad išskaitos atliekamos teisėtai ir įstatymų nustatyta tvarka.
10.3. Antstolė pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad pagal CPK 689 straipsnio 6 dalies nuostatas iš skolininko sąskaitos gali būti nurašomos tik tos lėšos, kurios viršija pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotą minimaliąją vartojimo poreikių dydžio sumą (MVPD). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu taikomas 446 Eur/mėn. MVPD.
10.4. Apeliantas klaidingai vertina įstatymo nuostatas, kad nustatytas MVPD 446 Eur/mėn. gali būti taikomas ne tik banko sąskaitoje esančioms lėšoms, bet ir VSDFV pajamoms. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
10.5. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktas numato, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktas). Apeliantas nepateikė nei antstolei, nei teismui duomenų, kad nukreiptas išieškojimas į lėšas, iš kurių draudžiama išieškoti (t. y. iš šalpos pensijos). Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog išieškojimas iš skolininko gaunamos netekto darbingumo pensijos vykdomas pažeidžiant CPK 736 straipsnyje numatytus išskaitų dydžio apribojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė papildomą dokumentą – neįgaliojo pažymėjimą.
14. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kodėl prie atskirojo skundo pridėtas dokumentas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, be to, šis dokumentas iš esmės nepagrindžia (nepaneigia) jokių kilusiam ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės T. G. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko I. J.. Jo atžvilgiu yra vykdomos keturios vykdomosios bylos (Nr. 0045/22/00323, Nr. 0045/22/00331, Nr. 0045/22/00502 ir Nr. 0045/22/00596) pagal Vilniaus apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo matyti, kad skolininkui nuo 2014 m. lapkričio 1 d. paskirta nuolatinė VSDFV išmoka, kurią skolininkui moka VSDFV Vilniaus skyrius. Antstolė 2022 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. S-22-45-13371 dėl skolos išieškojimo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas, kaip jis pats nurodė, grąžinti neteisėtai išskaitytas lėšas iš neįgalumo pensijos, tačiau antstolė jo skundo netenkino ir persiuntė skundą teismui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų taip pat netenkino. Nesutikdamas su šia nutartimi, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.
18. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nurodo, kad jis gauna neįgalumo pensiją Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme nustatyta tvarka, todėl nepagrįstai iš šių lėšų buvo atliekamos išskaitos, be to, apelianto pajamos yra mažesnės nei Minimalių vartojimo poreikių dydis, į ką antstolė bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė.
19. CPK 739 straipsnio, reglamentuojančio pinigų sumas, iš kurių negali būti išieškoma, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.
20. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalpos neįgalumo ir šalpos senatvės pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti socialinio draudimo pensijų (kartu su pensijos priemoka), valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšų, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą gaunamų pensijų išmokų, užsienio valstybių pensijų ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų (toliau – pensijos ar pensijų išmokos), kurios (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką – bendra jų suma) yra didesnės arba tokio paties dydžio kaip šalpos neįgalumo pensija arba šalpos senatvės pensija, išskyrus: 1) šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus asmenis, kurie kartu su šalpos neįgalumo pensijomis turi teisę gauti socialinio draudimo našlaičių pensijas, socialinio draudimo našlių pensijas, valstybines našlaičių pensijas ar vienišo asmens išmokas; 2) šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 punktuose ir šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytus asmenis, kurie kartu su šalpos pensijomis turi teisę gauti socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas. Asmenims, netekusiems 60 proc. ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais), šalpos pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu jie nėra privalomai draudžiami valstybiniu pensijų socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje (Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).
21. Kaip matyti iš teismui pateiktoje vykdomojoje byloje esančio Lietuvos Respublikos apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo, pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyrius nuo 2014 m. lapkričio 1 d. moka nuolatinę valstybinio socialinio draudimo išmoką. Duomenų, kad ši išmoka pareiškėjui būtų mokama Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme nustatyta tvarka, kaip pagrįstai nurodyta ir antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą, byloje nėra.
22. CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.
23. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį nustato CPK 736 straipsnio nuostatos. Pagal CPK 736 straipsnio redakcijos, galiojusios pareiškėjo nurodytų išskaitų atlikimo metu (iki 2024 m. gegužės 16 d. pakeitimų), 1 dalies 3 punktą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų.
24. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo, pareiškėjui 2024 m. kovo mėn. buvo paskirta 347,82 Eur valstybinio socialinio draudimo išmoka. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio Antstolių informacinės sistemos išrašo, 2024 m. kovo 21 d. VSDFV į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 104,35 Eur. Ši suma yra lygi 30 proc. paskirtos išmokos, todėl vertintina, kad iškaitos, vadovaujantis jau minėtomis CPK 736 ir 737 straipsnio 7 punkto nuostatomis, iš pareiškėjui paskirtos pensijos yra atliekamos pagrįstai.
25. CPK 689 straipsnio nuostatos, kuriomis atskirajame skunde remiasi pareiškėjas, teigdamas, kad jo pajamos neviršija MVPD, todėl išskaitos negalėjo būti atliktos, reglamentuoja disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, iš skolininko sąskaitos gali būti nurašomos tik tos lėšos, kurios viršija pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotą minimaliąją vartojimo poreikių dydžio sumą (MVPD). Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų (Antstolių informacinės sistemos išrašo), pareiškėjo banko sąskaitai yra taikomas 446 Eur per mėnesį MVPD. Duomenų apie šių nuostatų pažeidimus išieškant skolą iš pareiškėjo pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą, matyti ir tai, kad nurodytos nuostatos netaikytinos sprendžiant išskaitų iš VSDFV gaunamų išmokų klausimą.
26. Dėl nurodytų priežasčių vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, CPK ir kitų įstatymų nuostatų nepažeidė.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė CPK ir kitų įstatymų nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo I. J. (I. J.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.