Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-31317-994/2021 pagal pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys – A. K., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Venorsa“, išieškotoja Rato kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujo įrodymo prijungimo

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktą naują rašytinį įrodymą –iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų (Sodros) savitarnos portalo darytą nuotrauką apie darbo santykių pasibaigimą, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. spalio 11 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su atskiruoju skundu, nedidelės apimties (1 lapas), su juo turėjo galimybę susipažinti pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, nenustačius, kad apeliantas A. K. savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Sipavičiaus 2019 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. 6941 dėl 69 650,54 Eur skolos, 9 proc. dydžio metinių palūkanų už nesumokėtą vekselio sumą (69 360,00 Eur) nuo vekselio pateikimo apmokėjimui dienos (2019 m. liepos 11 d.) iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos iš skolininko A. K. išieškotojai Rato kredito unijai (vykdomosios bylos Nr. 0174/19/02032).

16. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas dirbo UAB „Venorsa“. Antstolio kontoroje 2019 m. spalio 30 d. buvo priimtas Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš UAB „Venorsa“ buvo pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti nurodytą skolininko darbo užmokesčio dalį, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą banke. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas įmonės elektroniniu paštu info@venorsa.lt bei 2020 m. liepos 30 d. el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Antstolis, atsižvelgdamas i? tai, kad UAB „Venorsa“ neatliko pavedimu? i? antstolio depozitine? sąskaitą?, 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, kuriuo UAB „Venorsa“ įpareigota per 5 dienas nuo paklausimo gavimo dienos pranešti, kodėl nevykdomas skolos išieškojimas iš skolininko A. K. darbo užmokesčio. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas UAB „Venorsa“ vadovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

17. Kadangi informacija antstoliui nebuvo pateikta, antstolis 2021 m. sausio 29 d. pareiškimu dėl baudos skyrimo už? antstolio reikalavimu? nevykdymą? reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi i? Vilniaus apylinkės teismą?, prasydamas skirti UAB „Venorsa“ vadovui A. K. bauda? už? antstolio 2019 m. spalio 30 d. priimto patvarkymo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš? skolininko darbo užmokesčio nevykdymą?. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7628-1099/2021 UAB „Venorsa“ vadovui A. K. paskyrė? 200,00 Eur bauda? už? antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. lapkričio 3 d. patvarkymo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą?. Tac?iau iki šios dienos išskaitymai iš? skolininko darbo užmokesčio nėra atliekami.

18. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog skolininkas 2021 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu pranešimu informuotas, kad pakartotinai bus kreiptasi i? Vilniaus miesto apylinkės teismą? dėl baudos skyrimo UAB „Venorsa“ vadovui A. K. uz? antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą? (vykdomosios bylos Nr. 0174/19/02032, l. 309). Skolininkas (apeliantas) 2021 m. rugsėjo 15 d. savo elektroniniu pranešimu nurodė? antstoliui, kad yra įdarbintas UAB „Venorsa“, darbo užmokestis yra priskaičiuojamas, bet nėra išmokamas (vykdomosios bylos Nr. 0174/19/02032, l. 310), tai patvirtinančių? dokumentu? antstoliui nepateikė?.

Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą įmonės vadovui už antstolio reikalavimo nevykdymą.

20. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, būtina nustatyti, kokius antstolio reikalavimus asmuo privalėjo įvykdyti ir neįvykdė (asmens neteisėtus veiksmus), ir nustatyti asmens kaltę dėl reikalavimų neįvykdymo, išsiaiškinti antstolio reikalavimų neįvykdymo priežastis.

22. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantas neginčija fakto, jog antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti, tačiau, kvestionuodamas skundžiamą pirmosios instancijos nutartį, teigia, jog nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. jis UAB „Venorsa“ nedirba.

23. Šiuo atveju svarbi ta aplinkybė, jog vykdomojoje byloje esantis VĮ Registrų centro išplėstinis išrašas rodo, jog nuo 2019 m. vasario 20 d. UAB „Venorsa“ vadovu yra būtent A. K.. Tai patvirtina ir nutarties priėmimo metu aktualūs duomenys esantys Juridinių asmenų registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis). VĮ Registrų centre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 1 ir 5 dalys).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent juridinio asmens vadovas kontroliuoja juridinio asmens veiklą ir yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą).

26. Pagal CPK 740 straipsnį, nutraukus darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam buvo pateiktas patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, per tris darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo su skolininku praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui, nurodydamas šiuos atliktų mokėjimų duomenis: įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimą, adresą, kiekvienos išskaitos datą, dydį, bendrą išskaitų sumą; nebaigęs vykdyti patvarkymo, darbdavys antstoliui turi nurodyti naują skolininko darbo vietą, jeigu ji yra žinoma, ir jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Apie patvarkymo visišką įvykdymą darbdavys raštu praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui.

27. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad, nutraukus darbo sutartį su skolininku, baigiasi darbdavio pareiga vykdyti antstolio patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, darbdavys tik privalo informuoti antstolį apie atliktus mokėjimus bei suteikti kitą CPK 740 straipsnyje nurodytą informaciją. Atitinkamai už laikotarpį, kai pasibaigia darbo santykiai su darbuotoju, darbdavio vadovui arba kitam už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniui negali būti taikomos CPK 585 straipsnyje nustatytos sankcijos.

28. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmiau nurodytas išaiškinimas nepaneigia antstolio teisės prašyti ir teismo teisės skirti baudą antstolio patvarkymo nevykdžiusiam asmeniui laikotarpiu nuo dienos, kai šis, gavęs antstolio patvarkymą, privalėjo pradėti jį vykdyti, iki aplinkybių, dėl kurių išnyksta pareiga vykdyti patvarkymo reikalavimus, atsiradimo (šiuo atveju iki skolininko darbo teisinių santykių su UAB „Venorsa“ pasibaigimo) dienos, net jei šios aplinkybės atsirado iki teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo. Tokia išvada darytina siekiant užtikrinti antstolio patvarkymų privalomumą (CPK 585 straipsnio 1 dalis), kad antstolio patvarkymo nevykdantis asmuo neišvengtų atsakomybės už savo neveikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

29. Šiuo atveju apeliantas A. K. neginčijo, kad jam kaip UAB „Venorsa“ vadovui buvo žinomas antstolio reikalavimų turinys, t. y. nustatyti įpareigojimai, jų vykdymo tvarka ir nevykdymo teisiniai padariniai. Juo labiau, kad už minėtų antstolio reikalavimų nevykdymą įmonės vadovui 2021 m. vasario 1 d. jau buvo skirta 200,00 Eur bauda, tačiau nesiėmus jokių veiksmų dėl antstolio įpareigojimo tinkamo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Venorsa“ tikslingai savo neveikimu sudarė kliūtis vykdomajam dokumentui įvykdyti, kas sudarė pagrindą skirti baudą šio juridinio asmens vadovui, kaip už bendrovę atsakingam asmeniui, nenustačius kitų šios įmonės darbuotojų pagal priskirtas darbo funkcijas tiesioginės atsakomybės už antstolio įpareigojimo nevykdymą.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

31. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnės baudos paskyrimas neatleido suinteresuoto asmens (kaip įmonės vadovo) nuo pareigos atlikti reikalaujamus veiksmus, t. y. skolos išieškojimą iš? skolininko A. K. darbo užmokesčio, bei pateikti antstolio reikalaujamus duomenis, t. y. kodėl nevykdomas skolos išieškojimas iš skolininko A. K. darbo užmokesčio, todėl skundžiama nutartimi, A. K. nevykdant antstolio reikalavimų, bauda buvo paskirta laikantis CPK nuostatų.

32. Pažymėtina, jog apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis kaip skolininkas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nebedirba UAB „Venorsa“, neeliminuoja darbdavio, t. y. A. K. kaip UAB „Venorsa“ vadovo pareigos atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolio sąskaitą padarymo pažeidimo, bei nepašalina CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytos atsakomybės už trukdymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus.

33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti UAB „Venorsa“ vadovui A. K. baudą, nes būtent jam teko pareiga pasirūpinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio patvarkymai (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Dėl skiriamos baudos formos ir dydžio

34. Pažymėtina, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: tai – baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už jau įvykdytus proceso pažeidimus, ir skatinančio pobūdžio procesinė teisinė priemonė, skiriama siekiant paraginti asmenį įvykdyti antstolio reikalavimus.

35. Pirmosios instancijos teismas UAB „Venorsa“ vadovui A. K. skyrė 5,00 Eur baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos.

36. Pažymėtina, jog baudos dydis CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, nutarties 36 punktas). Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog tam tikrais atvejais teismas gali įvertinti veiksmingumą baudos dydžio, kai už teismo nustatytą pradinį laiko tarpą skiriama bauda vėlesniame etape yra laipsniškai didinama, taip sudarant skolininkui palankesnes sąlygas per trumpesnį laikotarpį įvykdyti prievolę.

37. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. K. kartu su atskiruoju sunku pateikė duomenis, jog jis UAB „Venorsa“ nebedirba nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Taigi, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo dieną skolininkas jau nebedirbo jo vadovaujamoje įmonėje. Nors pirmosios instancijos teismas paskyrė UAB „Venorsa“ tęstinio pobūdžio (periodinę) baudą, skaičiuojant nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos (2021 spalio 11 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininko A. K. darbo santykiai UAB „Venorsa“ nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pasibaigė. Taigi, pagrindinis paskatinimo tikslas vykdyti antstolio reikalavimus šiuo atveju tapo jau nebeaktualus, nes UAB „Venrosa“ nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nebeturi pareigos vykdyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad Vilniaus apylinkės teismas jau kartą buvo paskyręs UAB „Venrosa“ vadovui vienkartinę 200,00 Eur baudą už minėtų antstolio reikalavimų nevykdymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju UAB „Venorsa“ vadovui už neatliktus veiksmus iki skolininko darbo santykių su UAB „Venorsa“ pabaigos turėjo būti paskirta taip pat vienkartinė, o ne periodinė bauda.

38. Nagrinėjamu atveju nustatydamas baudos dydį apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis, tai, kad skolos išieškojimas nevykdomas nuo 2020 m. liepos 30 d., skola yra pakankamai didelė, 200,00 Eur bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkui jau buvo paskirta, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, tenkinant antstolio prašymą iš dalies ir skirti UAB „Venorsa“ vadovui vienkartinę 230,00 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procesinis sprendimas atitinka šioje nutartyje nurodytą baudos už antstolio nurodymų nevykdymą skyrimo tikslą ir jos taikymo sąlygas.

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nors ir netinkamai taikė CPK 585 straipsnio 2 dalies nuostatą, tačiau bylą iš esmės išnagrinėjo tinkamai, todėl skundžiama nutartis keistina tik dalyje dėl baudos formos ir dydžio (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkinęs antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, o nustatęs, kad antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti, t. y. į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pervestos jokios iš skolininko darbo užmokesčio privalomai išskaičiuotinos lėšos, taip pat nustatytu terminu nepateikta antstolio reikalaujama informacija, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo reikalavimų nevykdžiusio juridinio asmens vadovui CPK 585 straipsnio pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai taikė CPK 585 straipsnio 2 dalies nuostatą, tačiau bylą iš esmės išnagrinėjo tinkamai, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis keistina tik dalyje dėl baudos formos ir dydžio (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

42. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį pakeisti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Venorsa“ buvusiam vadovui A. K. 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų ir 00 ct) baudą už antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.