Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-08-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1156-786/2017 patvirtintų sutarties sąlygų pakeitimo, valstybės institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui, prašydama pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. teismo sprendimą ir iš atsakovo D. B. priteisti nepilnametės dukters L. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 eurų iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusios L. B. tėvai yra ieškovė S. B. (P.) ir atsakovas D. B. (b. l. 9). Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1156-786/2017, buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovas D. B. mokės išlaikymą dukrai L. B. po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (b. l. 6-7). Iš į bylą pateiktos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. P. (B.) nustatytas darbingumo lygis – 50 procentų, kuris nustatytas nuo 2016-12-09 iki 2047-12-04 (b. l. 10). Iš 2017-01-17 Išvados dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. P. (B.) gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje ir negali dirbti darbų, išvardintų išvadoje (b. l. 11). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad S. B. yra mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis 106,40 Eur (b. l. 14-18). Iš (duomenys neskelbtini) – darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad L. B. lanko (duomenys neskelbtini) – darželį „(duomenys neskelbtini)“, už kiekvieną lankytą dieną moka 2,18 Eur ir 5,70 Eur mėnesinis atlyginimas ugdymo ir higieninėms priemonėms tenkinti (b. l. 12). Į bylą pateiktas B. P. raštas patvirtina, kad ji leidžia savo bute, kuris randasi (duomenys neskelbtini), gyventi savo dukrai S. B. ir anūkei L. B. (b. l. 13). Iš į bylą pateiktos L. B. išlaikymo išlaidų sąmatos matyti, kad mėnesiui jos poreikių patekinimui reikalinga suma sudaro 567,46 Eur (b. l. 67-68). Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. B. asmeninės nuosavybės teise valdo 0,22 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 75-79). Iš 2019-09-11 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovė S. B. dirba R. P. individualioje įmonėje, jos darbo užmokestis yra 380,72 Eur (b. l. 80).

10. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad D. B. asmeninės nuosavybės teise valdo 5,1 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47, 48-52). Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo matyti, kad D. B. nuo 2019-07-16 įregistravo ūkį ir tapo ūkininku (b. l. 54). Iš pateiktų į bylą VĮ Regitra registracijos liudijimų matyti, kad D. B. vardu yra registruotos trys transporto priemonės (b. l. 55, 56, 57). Iš Paslaugų – gaminių užsakymo sutarties matyti, kad užsakovas D. B. yra užsakęs paminko ir antkapio bei kitus kapų sutvarkymo darbus, kurių vertė 1750 Eur (b. l. 58-59). Iš Sodros duomenų bazės išrašo apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2019-10-03 matyti atsakovo D. B. įsidarbinimai bei gautas darbo užmokestis (b. l. 81-84). Iš 2019 m. rugsėjo 1 d. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. su V. N. sudarė automobilio Volvo V-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, prekės kaina 2100 Eur, 2019-09-01 yra sumokama 1000 Eur, likusios įmokos per mėnesį – 100 Eur, išsimokėjimo terminas 2020-08-20 (b. l. 85-87).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

12. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Išlaikymo dydžio keitimas reglamentuotas CK 3.201 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

13. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kreipiantis į teismą CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

14. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia iš esmės pasikeitusiais (padidėjusiais) dukters poreikiais. Šalių nepilnametei dukrai materialinis išlaikymas teismo sprendimu buvo priteistas nuo 2017 m. liepos 1 d., kurio dydis šalių susitarimu buvo nustatytas 60 Eur. Nuo šio šalių susitarimo praėjo 2 metai ir šiuo metu mergaitė jau yra 4,5 metų amžiaus, lanko darželį bei kitus užsiėmimus. Yra visuotinai pripažintina, jog augant nepilnamečių vaikų poreikiai didėja. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė yra ta, jog per pastaruosius du metus mūsų šalyje ekonominė situacija keitėsi ir kilo minimali mėnesinė alga, atitinkamai kilo produktų bei paslaugų kainos. Todėl yra akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus dvejiems metams, bei įvertinat, jog 2017 metais šalys susitarė dėl itin mažos išlaikymo vaikui sumos (60 Eur), kuri tikėtina jau tuo metu neatitiko augančio mažamečio vaiko poreikių patenkinimo, šalių nepilnametei dukrai augant ir vystantis, padidėjo ir jai išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jos būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi. Taigi, iš esmės sutiktina, kad yra padidėję šalių nepilnametės dukters poreikiai ir jos išlaikymui nebeužtenka 2017 metais priteistos sumos, kuri yra 60 Eur per mėnesį.

17. Aplinkybę, kad 60 Eur per mėnesį nepakanka dukters poreikiams patenkinti, atsakovas suvokė ir pripažino jau prieš metus, savo iniciatyva pradėjęs mokėti dukters išlaikymui po 70 Eur. Šiai aplinkybei patvirtinti nei viena iš šalių įrodymų nepateikė, tačiau abi šalys su tuo sutiko ir ginčo dėl to byloje nėra.

18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas įtvirtintas ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

19. Konstatavus, jog egzistuoja pagrindas pakeisti pirmiau paminėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei šalių dukrai L. dydį, būtina nustatyti jos poreikius bei išlaidas jiems tenkinti, o kartu ir įvertinti jos tėvų turtinę padėtį, t. y. nustatyti kriterijus, remiantis kuriais nustatomas nepilnamečiui vaikui teiktino materialinio išlaikymo dydis.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių dukters L. poreikių bei išlaidų šiems poreikiams tenkinti, taip pat dėl atsakovo galimybių teikti šalių dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą proporcingai jo turtinei padėčiai. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodoma išlaidų šalių dukros poreikiams tenkinti suma yra pernelyg didelė ir neatitinkanti mergaitės poreikių, todėl turėtų būti mažesnė.

21. Teismas pažymi, jog būtent vaiko poreikiai yra pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai. Ieškovės teismui pateiktoje šalių dukros L. B. poreikių lentelėje nurodyti ne tik būtinieji šalių nepilnametės dukros poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti, taip pat ir išlaidos lavinimui, laisvalaikiui, bendravimo galimybių užtikrinimui, poilsiui.

22. Ieškovė nurodė, jog L. B. mėnesio poreikiai sudaro nuo 425,71 iki 567,46 Eur (b. l. 67-68). Atsakovas nesutinka su nurodyta išlaidų poreikiams tenkinti suma, teigdamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, todėl jas atsakovas vertina kaip pernelyg dideles. Atsakovo teigimu, jis dukros poreikiams kas mėnesį tenkinti galėtų skirti 100 Eur sumą. Teismas su atsakovo argumentais ir nurodoma išlaidų nepilnametės šalių dukros poreikiams tenkinti suma nesutinka, pažymėdamas, kad įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip maistas, apranga, išlaidos lavinimo reikmėms ir pan., neracionalu reikalauti iš ieškovės pateikti visas šias išlaidas pagrindžiančius kvitus (mokėjimų nurodymus ar kt.), kuriuose atsispindėtų konkrečių ir išimtinai vaikui skirtų prekių ar paslaugų kainos. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų būtų neįmanoma nustatyti, kokios prekės (pavyzdžiui, maistas) ar paslaugos buvo pirktos išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, kokios – kitų asmenų (kartu su vaiku gyvenančių asmenų). Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju ieškovei nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Byloje nėra duomenų, kad su ieškove gyvenanti L. B. yra netinkamai prižiūrima, auginama ar auklėjama, todėl atsakovo pozicija, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepagrįstas rašytiniais ir (ar) kitais įrodymais, laikoma nepagrįsta. Teismas, išklausęs ieškovės žodinius paaiškinimus apie dukters poreikius ir turimas išlaidas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl šių vaiko poreikių, šiuos duomenis įvertinęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu, sprendžia, kad iš esmės visi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir adekvatūs, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams yra neadekvačiai dirbtinai padidintos.

23. Pasisakydamas dėl ieškovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodytų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti, teismas, kaip jau ir buvo minėjęs, pažymi, kad poreikis maistui nekvestionuojamas, vaikui yra reikalingas pilnavertis maistas, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta išlaidų suma maistui per mėnesį 200,00 Eur, yra objektyviai būtina ir pagrįsta, ir nėra laikytina pernelyg didele (kiekvienai dienai skirtina maistui išlaidų suma sudaro apie 6,66 Eur (200 : 30 = 6,66 Eur), norint užtikrinti sveiką ir visavertį vaiko maitinimąsi namuose. Taip pat pagrįstomis laikytos ir išlaidos kanceliarinėms reikmėms, knygutėms, žaidimams ir žaislams. Ieškovė šioms išlaidoms skyrė 25 Eur per mėnesį. Teismas, įvertindamas dar gana nedidelį šalių dukros amžių, kad į mokyklą ji dar neina, lanko darželį, kuriame yra daug lavinimo reikmenų, sprendžia, jog ši suma mėnesiui yra kiek didoka, todėl turėtų būti mažinama. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovei nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingi drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos ir kt. Vaiko poreikių lentelėje šios išlaidos yra nurodytos, todėl teismas išklausęs ieškovės žodinius paaiškinimus apie dukters poreikius ir turimas išlaidas, šiuos duomenis įvertinęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu, sprendžia, kad iš esmės visi ieškovės nurodyti mergaitės poreikiai drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, komunalinėms paslaugoms ir kt. yra protingi ir adekvatūs. Tačiau teismas nesutinka su tuo, jog 4,5 metų vaikui jau yra reikalingas mobilus telefonas bei mobiliojo ryšio paslaugų išlaidos, kurios yra įtrauktos į vaiko poreikių lentelę. Šios išlaidos neatitinka vaiko amžiaus, todėl laikytinos perteklinėmis. Taip pat į mergaitės poreikių lentelę yra įtrauktos išlaidos, kurios yra nurodytos grafoje, kurioje nurodomi vienkartiniai mokėjimai, tokie kaip pavyzdžiui kiliminė danga dukters kambariui, grindų apšiltinimas – 200 Eur/metams, jau anksčiau teismo paminėtas mobilus telefonas (dėvėtas) – 100 Eur/metams, stalinė lempa – 11,22 Eur/metams, kilimėlis į dušą – 7,77 Eur/metams, dviratis su pagalbiniais ratais – 75 Eur/metams, balansinis dviratis – 37 Eur/metams, spinta dukters kambariui įmontuota pagal užsakymą – 500 Eur/metams. Teismo vertinimu, šios išlaidos nėra tokio pobūdžio, kad joms pagrįsti nereikėtų pateikti įrodymų. Tačiau į bylą nėra pateikti jokie šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, be to, akivaizdu yra ir tai, jog visos šios aukščiau paminėtos išlaidos iš tiesų negali būti skaičiuojamos kaip metinės, nes spinta vaiko kambariui, kiliminė danga, grindų apšiltinimas tikrai turėtų tarnauti ilgiau nei vienerius metus.

24. Teismas, reziumuodamas dėl ieškovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodytų dukters poreikių ir išlaidų šiems poreikiams tenkinti, pažymi, jog L. B. mėnesio poreikių lentelėje nurodyta išlaidų suma visiems aukščiau išvardintiems mergaitės poreikiams tenkinti laikytinos kiek per didelėmis atsižvelgiant į mergaitės amžių, pačios ieškovės gaunamas pajamas bei galimybę skirti tiek išlaidų šiems mergaitės poreikiams tenkinti. Remdamasis nustatytų aplinkybių, susijusių su šalių nepilnametės dukters poreikiais, visuma, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, teismas sprendžia, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 400,00 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma patenkintų tiek vaiko būtinuosius, tiek ir papildomus, su laisvalaikiu ir nekasdieninėmis išlaidomis susijusius poreikius, ji yra protinga ir adekvati, atitinkanti vaiko amžių ir realius jos poreikius. Pabrėžtina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes apie mergaitės poreikius. Taip pat teismas laiko, jog atsakovas byloje neįrodė, kad pusę laiko, t. y. maždaug dvi savaites mergaitė praleidžia pas atsakovą. Duodamas paaiškinimus teisme atsakovas pats nurodė, jog rugsėjo mėnesį dukra pas jį nakvojo tik vieną naktį. Ieškovė teismui nurodė, kad tik prasidėjus teismo procesui, atsakovas pradėjo intensyviau bendrauti su dukra, dažniau ją imti pas save. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog dukra pas atsakovą praleidžia tiek pat laiko kaip ir pas ieškovę.

25. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Vertinant atsakovo D. B. finansines galimybes nustatyta, kad atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą dukrai moka gera valia, be to, savo iniciatyva, maždaug nuo 2019 metų pradžios pradėjo mokėti 70 Eur dydžio išlaikymą. Kaip pats nurodė, išlaikymo dydį padidino, nes pakilo kaina už darželį. Atsakovas, iš esmės neneigdamas šalių dukros poreikių ir išlaidų jiems tenkinti pasikeitimo, nurodė sutinkantis teikti šalių dukrai 100,00 Eur dydžio išlaikymą, kuris atitiktų jo turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra darbingas, kadangi byloje nėra duomenų apie jo neįgalumą ar kitokias sveikatos problemas, todėl atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo dukters poreikiams patenkinti. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi registruoto nekilnojamojo turto, nuo 2019-07-16 yra įregistravęs ūkininko ūkį ir yra tapęs ūkininku, turi tris transporto priemones, dėl dar vienos transporto priemonės įsigijimo yra sudaręs pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, ir 2019-09-01 už įsigyjamą automobilį yra padaręs pradinę 1000 Eur įmoką, o po to kas mėnesį mokės po 100 Eur iki 2020-08-20, taip pat pagal paslaugų – gaminių užsakymo sutartį atsakovas D. B. yra užsakęs paminko ir antkapio bei kitus kapų sutvarkymo darbus, kurių vertė 1750 Eur, už kuriuos 2019-08-20 yra padaręs 200 Eur dydžio avansinę įmoką. Visi šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas, nors nuolatinių, su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, tačiau turi pinigų ne tik elementariems savo poreikiams tenkinti, dukters išlaikymui mokėti kas mėnesį po 70 Eur, tačiau iš esmės ir prabangos dalykams, kokiu laikytinas ketvirto automobilio įsigijimas išsimokėtinai. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškotis darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnametės dukters poreikiai. Teismo vertinimu, atsakovo nenoras gerinti savo finansinę padėtį nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti jo dukros poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą.

27. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pagal byloje surinktus duomenis, nei viena iš šalių neturi daugiau jokių išlaikymo prievolių, t. y. kitų vaikų neturi.

28. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas (6 straipsnio 1 dalis), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 50,00 Eur. Ši suma kas mėnesį yra mokama šalių dukrai, todėl ji taip pat įtrauktina į šalių dukters išlaikymui skirtą išlaikymo sumą.

29. Esant teismo nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, atsižvelgiant į L. B. poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, konstatuotina, kad nepilnametės L. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 400 Eur, iš šios sumos atėmus valstybės mokamą 50 Eur išmoką vaikui, lieka 350 Eur suma, kuri dalintina abiems tėvams per pusę, t. y. po 175 Eur (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau sprendime išdėstytus argumentus ir motyvus, sprendžia, jog nėra pagrindo visa apimtimi tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovės nurodyta šalių nepilnametės dukters poreikių išlaidų suma nepilnai atitinka mergaitės amžių, pačios ieškovės gaunamas pajamas bei galimybę skirti tiek išlaidų šiems mergaitės poreikiams tenkinti. Todėl tenkinti ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo sumą iki 200 Eur, visa apimtimi šiuo atveju nėra pagrindo.

30. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kiekviena iš šalių neturi finansinių galimybių dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikti išlaikymą po 175 Eur. Įvertinus tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies – pakeistinas Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1156-786/2017 priteisto išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei L. B. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. liepos 10 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis); nepilnametės dukters išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė S. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

31. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

32. Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

33. Šioje byloje ieškovei S. B. ir atsakovui D. B. teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 20-21, 39-40). Atsakovui D. B. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 182,00 Eur (b. l. 64), ieškovei S. B. – 429,00 Eur (b. l. 65). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Ši nuostata taikytina ir sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginamo valstybei klausimą (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, iš dalies patenkinus ieškovės S. B. ieškinį, iš šalių bylinėjimo išlaidos, taip pat ir suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, valstybei nepriteistinos.

34. Proceso metu taip pat susidarė 9,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, pašto išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 2YT-1156-786/2017 priteisto L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-10) iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukters atstovei – motinai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.