Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-487-221/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-18
Bylos Nr.: e2-487-221/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00179-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Lozoraitytė
Atsakovas: R. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-487-221/2020 Proceso Nr. 2-56-3-00179-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rokui Venslauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Montavis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, ieškinį atsakovui R. G. dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo ūkininko I. G. ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 3.2-333 atliktą įskaitymą, kuriuo buvo įskaityta ūkio 169 915,30 Eur skola BUAB „Montavis“, juridinio asmens kodas 300592925, į tariamai, egzistuojantį ūkio tokio paties dydžio reikalavimą bendrovei dėl netinkamai atliktų statybos darbų pagal 2016 m. liepos 20 d. statybos darbų rangos sutartį, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pat jo sudarymo momento), bei jį panaikinti; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti BUAB „Montavis“, juridinio asmens kodas 300592925, iš I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 92 399,43 Eur skolą 77 515,87 Eur be teisinio pagrindo įgytų piniginių lėšų, 3 326,38 Eur delspinigių, 8 835,84 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, visas BUAB „Montavis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–13).

Ieškinyje nurodo, kad I. G. Lietuvos ūkininkų registre yra įregistravęs ūkininko ūkį. Ūkininko I. G. ūkis, kaip turtinis vienetas, priklauso I. G. nuosavybės teise ir neturi savarankiško ūkio subjekto statuso, todėl ieškinį reiškia I. G. 2016 m. liepos 20 d. UAB „Montavis“ (toliau – ieškovė, bendrovė) sudarė statybos darbų rangos sutartį su I. G. ūkiu (toliau – atsakovas, ūkis), pagal kurią bendrovė, įsipareigojo parengti kalakutų auginimo fermos (18 m x 80 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais, skirtais kalakutų auginimui, ir jų montavimo darbais; kalakutų auginimo fermos (18 m x 110 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais, skirtais kalakutų auginimui, ir jų montavimo darbais; dangos ir privažiavimų; lauko tinklų darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus užsakovui, o ūkis įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą. 2016 m. lapkričio 8 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-40-161108-00113. 2016 m. lapkričio 10 d. sutarties šalys pasirašė pažymas apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas iki 2016 m. lapkričio 10 d. bei atliktų darbų aktus Nr. S008-A001 (dangos ir privažiavimai), bendra atliktų darbų vertė – 38 401 Eur; Nr. S009-A001 (išorės elektros tinklai), bendra atliktų darbų vertė – 6 281,82 Eur; Nr. S001-A001 (konstrukcinė dalis (18 m x 80 m), bendra atliktų darbų vertė – 261 041,84 Eur. Bendrovė išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. MON 16/1110-4 (sąskaitą ūkis apmokėjo), Nr. MON 16/1110-6 (sąskaitą ūkis apmokėjo iš dalies – liko neapmokėta 1 090,23 Eur), Nr. MON 16/1110-1 (sąskaitą ūkis apmokėjo). 2016 m. lapkričio 21 d. ūkis raštu informavo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kad pagal sutartį bendrovė tinkamai atliko rangos darbus objekte ir jai jokių pretenzijų neturi.

2016 m. lapkričio 23 d. bendrovė sumokėjo ūkiui 108 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansinis mokėjimas“. Bendrovės bankroto administratorius neturi jokių duomenų, patvirtinančių, jog šią sumą bendrovė sumokėjo ūkiui galiojančios sutarties ar bet kokiu kitu teisiniu pagrindu. Ūkis grąžino bendrovei 30 484,13 Eur, liko negrąžinti 77 515,87 Eur.

2016 m. lapkričio 30 d. sutarties šalys pasirašė pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas iki 2016 m. lapkričio 30 d. bei atliktų darbų aktą Nr. S003-A002 (konstrukcinė dalis (18 m x 110 m)), bendra atliktų darbų vertė – 391 031,38 Eur. Pagal atliktų darbų aktą bendrovė išrašė ir ūkiui įteikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON 16/1130-1, kurią ūkis apmokėjo. 2017 m. sausio 30 d. šalys pasirašė pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas iki 2017 m. sausio 30 d. bei atliktų darbų aktą Nr. S001-A002 (konstrukcinė dalis (18 m x 80 m)), bendra atliktų darbų vertė – 76 337,07 Eur), bendrovė išrašė ir ūkiui įteikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON 17/0130-3, kurią ūkis apmokėjo. Tą pačią dieną šalys pasirašė pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas bei atliktų darbų aktą Nr. S008-A002 (dangos ir privažiavimai), bendra atliktų darbų vertė – 50 992,33 Eur), bendrovė išrašė ir ūkiui įteikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON 17/0130-4, kurią ūkis apmokėjo. 2017 m. sausio 30 d. sutarties šalys pasirašė pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas bei atliktų darbų aktą Nr. A007-A002 (technologiniai įrengimai), bendra atliktų darbų vertė – 91 309,20 Eur), bendrovė išrašė ūkiui PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON 17/0130-1, kurios ūkis nėra apmokėjęs. 2017 m. vasario 28 d. sutarties šalys surašė perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo bendrovė perdavė, o ūkis priėmė girdymo, lesinimo linijas, vėdinimo sistemas, pašarų rezervuarus. 2017 m. kovo 8 d. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudaryta komisija surašė statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-170308-00148, patvirtinantį, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas naujas statinys (negyvenamosios paskirties pastatas) – kalakutų ferma, statytojas – I. G., rangovas – UAB „Montavis“, statinys atitinka statinio projektinius sprendinius. 2017 m. lapkričio 22 d. ūkis pateikė pranešimą–pretenziją bendrovei dėl netinkamo paslaugų teikimo, kurioje nurodoma, jog garantinio laikotarpio metu išryškėjo abiejų fermų grindų ir privažiavimo defektai, kurių šalinimo suma 211 460,8I Eur (su PVM), bei pareikalavo juos ištaisyti. 2017 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2887-896/2017 bendrovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 5 d. 2018 m. vasario 6 d. bendrovė raštu Nr. 18/12 informavo ūkį, jog jis skolingas bendrovei 169 915,30 Eur, bei pareikalavo sumokėti skolą iki 2018 m. vasario 16 d. 2018 m. vasario 15 d. ūkis raštu Nr. 3.2-333, atsakydamas į bendrovės reikalavimą, nurodė, jog bendrovei nepašalinus statybos darbų defektų, jis juos pašalino pasitelkęs trečiuosius asmenis, ir, kad dėl bendrovės netinkamai atliktų darbų bendrovei pagal sutartį mokėtina suma sumažinta 169 915,30 Eur suma ir ūkis įsiskolinimų bendrovei neturi. Nurodo, kad atsakovo atliktas įkaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pat jo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pastebi, kad ūkis, atlikdamas įskaitymą, pripažino egzistuojant 169 915,30 Eur skolą bendrovei. Pažymi, kad įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (CK 6.134 straipsnis). Kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip (CK 6.140 straipsnis).Vienas kituose įstatymuose nustatytų atvejų, kai draudžiamas įskaitymas skolininkui esant nemokiam, įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, pagal kurį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nurodo, kad atsakovas atliko įskaitymą nesant visų sąlygų tokio sandorio atlikimui. Ieškovė ir atsakovas neturėjo vienas kitam abipusių teisių ir pareigų. 2018 m. vasario 15 d. rašte ūkis pagrįstai pripažino, jog egzistuoja jo 169 915,30 Eur skola bendrovei, tačiau nepagrįstai nurodė, jog ūkis tuo pačiu yra ir bendrovės kreditorius dėl bendrovės netinkamai atliktų statybos darbų pagal sutartį. Atkreipia dėmesį, kad ūkis minėtame rašte nepagrįstai nurodė, jog visa įskaityta ūkio skolos bendrovei suma susideda iš jo skolos pagal sutartį. Nurodo, kad ūkio skolą sudaro 92 399,43 Eur skola pagal sutartį ir 77 515,87 Eur be teisinio pagrindo įgytos lėšos. Nesutinka, kad ieškovė atliko darbus su defektais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog garantinio laikotarpio metu išryškėjo abiejų fermų grindų ir privažiavimo defektai, kuriuos atsakovas pašalino pasitelkęs trečiuosius asmenis ir, kad tai jam kainavo ne mažiau kaip 169 915,30 Eur. Nesant atsakovo priešpriešinio reikalavimo bendrovei, neegzistuoja ir kitos įskaitymo sandoriui būtinos sąlygos (priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti šalių reikalavimai). Pripažinus atsakovo atliktą įskaitymą negaliojančiu, prašo taikyti restituciją – priteisiant ieškovei iš atsakovo 169 915,30 Eur. Vadovaujantis sutartimi, prašo priteisti 3 326,38 Eur delspinigių ir dėl už be teisinio pagrindo įgytą 77 515,87 Eur pinigų sumą prašo priteisti 8 835,84 Eur palūkanų (CK 6. 240 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 141–144). Atsiliepime nurodo, kad nesutinka, jog atsakovas neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės sumokėti už statybos darbų defektų, atsiradusių statinio garantiniu laikotarpiu, ištaisymą. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl statybos darbų defektų, kurioje detaliai nurodė defektus bei jų atlikimo kainą pateikdamas darbų defektų šalinimo sąmatą bei pareikalavo juos pašalinti per galimai trumpiausią protingą terminą. Ieškovė į pretenziją nesureagavo, defektų šalinimo darbų nepradėjo ir defektų neištaisė, todėl atsakovas, vadovaudamasis sutarties 11.4 punktu defektų šalinimui pasitelkė trečiuosius asmenis ir 2018 m. vasario 15 d. raštu apie tai informavo ieškovę. Dėl pretenzijoje nurodytų ieškovės pagal sutartį atliktų darbų defektų pašalinimo atsakovas patyrė 211 460,81 Eur išlaidas. Pastebi, kad ieškovė neginčijo nei atsakovo nustatytų ir pretenzijoje nurodytų darbų defektų nei defektų ištaisymo darbų kainos. Pretenzija ieškovei buvo pateikta iki bankroto bylos jai iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, jis turėjo teisę įskaityti reikalavimą. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta skola už pagal sutartį atliktus darbus. Pagal atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovo skola už ieškovės pagal sutartį atliktus darbus yra 91 915,30 Eur, kurią sudaro 91 309,20 Eur skola pagal ieškovės 2017 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON17/0130-1 ir 606,10 Eur skola pagal 2016 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON16/1227-3. Atsakovas nesutinka, kad yra neapmokėjęs pagal 2016 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON16/11106 1 090,23 Eur sumos, nes darbams pagal sutartį pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsnį taikomas atvirkštinio PVM mechanizmas, kas reiškia, kad prievolė sumokėti PVM į biudžetą tenka atsakovui (užsakovui). Be to, ieškovės 2016 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MON16/11106, numatyta, kad mokėtina suma yra 5 191,59 Eur, kurią atsakovas ir sumokėjo ieškovei. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta atsakovo negrąžinta sumokėto avanso suma. Pagal atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovo negrąžinta ieškovės sumokėta avanso suma yra 78 000 Eur. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į palūkanas. Nurodo, kad atsakovas ir ieškovė nebuvo susitarę dėl ieškovės avansu sumokėtos pinigų sumos grąžinimo terminų, todėl, nustatant prievolės grąžinti ieškovės sumokėtą avansą terminą, turi būti vadovaujamasi CK 6.53 straipsniu bei ieškovės 2018 m. vasario 6 d. rašte Nr. 18/12 „Dėl debitorinio įsiskolinimo“ ieškovės nurodytu terminu – 2018 m. vasario 16 d. Atsižvelgiant į tai, palūkanos gali būti pradėtos skaičiuoti nuo kitos dienos po prievolės įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2018 m. vasario 18 d. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė turi reikalavimo teisę sumokėti skolą, delspinigius ir palūkanas. Nurodo, kad ieškovės pagal sutartį atliktų darbų defektų, išryškėjusių garantiniu laikotarpiu, kaina viršija ieškovės ieškiniu reikalaujamą sumokėti skolą, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą į pagrindinę skolą, kartu neturi reikalavimo teisės ir į išvestines prievoles, t. y. reikalavimo teisės sumokėti delspinigius ir palūkanas.

Ieškovė dublike nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais (1 t., b. l. 151–155). Nesutinka, kad atsakovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę ir turėjo teisę įskaityti 169 915,30 Eur dydžio reikalavimą ieškovei dėl netinkamai atliktų darbų pagal statybos darbų rangos sutartį į ieškovės tokio paties dydžio reikalavimą atsakovui. Tokios savo reikalavimo teisės į ieškovę egzistavimo atsakovas atsiliepime neįrodinėja jokiais leistinais įrodymais. Atsakovas įskaitymą atliko savo nuožiūra, nesant jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad dėl ieškovės tariamai netinkamai atliktų darbų pagal sutartį, atsakovas patyrė nuostolių. Atsakovo ieškovei pateiktas 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimas-pretenzija dėl netinkamo paslaugų atlikimo, kartu su ja pateikta tik paties atsakovo sudaryta lokalinė sąmata, o taip pat 2018 m. vasario 15 d. pranešimas dėl debitorinio įsiskolinimo, nepripažintini pakankamais įrodymais byloje, nes jie neapibrėžia atsakovo reikalavimo ieškovei teisės egzistavimo apimties ir galiojimo. Šie dokumentai nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių, kokie konkrečiai fermų grindų ir privažiavimo defektai atsirado ir ar apskritai jie atsirado. Tik nustačius bei tinkamai užfiksavus statybos darbų defektus, t. y., defektams iš tiesų esant, o ne darant prielaidas apie tariamą jų egzistavimą, gali būti vertinama ar ieškovei kilo pareiga šiuos defektus ištaisyti. Nurodo, kad, sprendžiant dėl ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, svarbi ir ta aplinkybė, jog pranešimą-pretenziją atsakovas ieškovei pateikė 2017 m. lapkričio 22 d., t. y., likus vienai dienai iki Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, kuria UAB „Montavis“ buvo iškelta bankroto byla. UAB „Montavis“ iškėlus bankroto bylą, šios įmonės veikla buvo sustabdyta. Minėti dokumentai nepatvirtina, jog atsakovas, faktiškai siekdamas pašalinti tariamus ieškovės pagal sutartį atliktų darbų defektus, jų šalinimui pasitelkė trečiuosius asmenis, kurie iš tiesų juos pašalino, atlikdami sąmatoje nurodytos apimties darbus. Byloje nėra pateikta nei sutarties su tariamus defektus šalinusiu asmeniu, nei atliktų statybos darbų defektų šalinimo detalizacijos, iš kurios aiškiai matytųsi kokie darbai ir kada buvo atlikti, nei sąskaitų už atliktus darbus ir jų apmokėjimo. Taip pat kelia abejonių ir privažiavimo kelio iš žvyro dangos įrengimo darbų tariamas atlikimas žiemos laikotarpiu (2017 m. gruodžio – 2018 m. vasario mėnesiais), kai tokiu metu žemės paviršius, paprastai, būna įšalęs. Norint iš naujo įrengti fermų grindis, reikėjo stabdyti ir jose vykdomą ūkinę veiklą (kalakutų auginimą). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog abiejų fermų grindų įrengimo laikotarpiu būtų buvusi sustabdyta fermose vykdoma ūkinė veikla. Daro išvadą, kad 2018 m. vasario 15 d. atsakovo atlikto įskaitymo metu atsakovas buvo skolingas ieškovei 169 915,30 Eur, o ieškovės 169 915,30 Eur skola atsakovui neegzistavo, todėl nebuvo pirmosios ir pačios svarbiausios sąlygos įskaitymo sandoriui atlikti. Nesant šios esminės įskaitymo sandorio sąlygos, t. y., nesant atsakovo priešpriešinio reikalavimo ieškovei, neegzistuoja ir kitos įskaitymo sandoriui būtinos sąlygos (priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti šalių reikalavimai). Todėl egzistuoja sąlygos tokį atsakovo įskaitymo sandorį panaikinti. Nurodo, kad atsiliepime atsakovas sutinka su jo 91 309,20 Eur skola ieškovei pagal 2017 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON17/0130-1 ir nurodo, kad skolingas ieškovei 606,10 Eur pagal 2016 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON16/1227-3. Ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis, atsakovas šią sąskaitą yra apmokėjęs ir joje nurodytos sumos (606,10 Eur) ieškovei neskolingas. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ginčija prievolę sumokėti ieškovei 2016 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MON16/1110-6 nurodytą 1 090,23 Eur sumą. Gavęs minėtą PVM sąskaitą faktūrą 6 281,82 Eur su PVM, atsakovas apmokėjo tik dalį joje nurodytos sumos, t. y., 5 191,59 Eur. Atsakovas iki šiol nesumokėjo ieškovei 1 090,23 Eur. Ši suma (1 090,23 Eur) atitinka minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM dydį. Pažymi, jog ieškovės pareiga už pagal sutartį suteiktas paslaugas skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą, įtvirtinta PVMĮ 71 straipsnio 1 dalyje. Nesutinka su atsakovu, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MON 16/1110-6 išskirtą PVM sumą (1 090,23 Eur), vadovaujantis PVMĮ 96 straipsnio nuostatomis, privalo į biudžetą sumokėti atsakovas (atvirkštinis PVM apmokestinimas). Nurodo, kad atsiliepime atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodyta be teisinio pagrindo įgyta suma (77 515,87 Eur), teigdamas, jog pagal atsakovo buhalterinės apskaitos duomenis, atsakovo ieškovei negrąžinto avanso suma yra 78 000 Eur, t. y. 484,13 Eur didesnė nei nurodyta ieškinyje. Ieškinyje nurodytos rašytiniais įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės yra tokios, jog ieškovė atsakovui pervedė 108 000 Eur sumą, atsakovas grąžino 30 484,13 Eur. Todėl atsakovas be teisinio pagrindo įgijo 77 515,87 Eur. Pažymi, jog CK 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytas pinigų sumas skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstų pinigų gavimą ar sutaupymą. Taigi, atsakovo pareiga grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo įgytas lėšas kilo nuo to momento, kai jis sužinojo apie tokių lėšų gavimą. Teigia, kad atsakovui apie ieškovės be teisinio pagrindo į atsakovo banko sąskaitą pervestą pinigų sumą paaiškėjo/turėjo paaiškėti tą pačią dieną, kai ši suma buvo pervesta, t. y. 2016 m. lapkričio 23 d. Būtent nuo šios dienos atsakovui kilo pareiga tiek grąžinti be teisinio pagrindo įgytas lėšas ieškovei, tiek ir sumokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi šiomis piniginėmis lėšomis. Nurodo, kad atsiliepime nepagrįstai teigiama, jog ieškovės pagal sutartį atliktų darbų defektų, išryškėjusių garantiniu laikotarpiu, kaina viršija ieškovės ieškiniu reikalaujamą sumokėti skolą, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą, o atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovės nuostolių, patirtų dėl atliktų darbų defektų šalinimo. Pastebi, kad atsakovas neįrodė ir neįrodinėjo nei tariamų statybos darbų defektų, nei jų šalinimo ir dėl to patirtų nuostolių faktų. Nurodo, kad pats atsakovas atsiuntė ieškovei suderinti 2019 m. balandžio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame ūkininko I. G. antspaudu ir jo įgalioto atstovo (buhalterės E. B.) parašu patvirtinta atsakovo 169 915,30 Eur skola ieškovei, kas, ieškovės teigimu, parodo, jog pats atsakovas pripažįsta neturintis reikalavimo teisės į ieškovę dėl tariamai netinkamai atliktų statybos darbų pagal sutartį ir tuo pačiu pripažįsta 169 915,30 Eur skolą ieškovei.

Atsakovas triplike nesutinka su ieškovės dublike išdėstytais argumentais, palaiko atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, motyvus ir poziciją dėl ieškinyje keliamų reikalavimų. (1 t., b. l. 163).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas R. Venslauskas palaikė ieškinyje, dublike nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad elektros darbai nėra statybos darbai ir PVM mokesčiui už šiuos darbus taikoma standartinė taisyklė, t. y. PVM sumoka tas, kuris atlieka paslaugas (rangovas). Aiškino, kad atsakovas neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms. Atstovas pastebėjo, kad atsakovo pateiktos defektų šalinimo sąmatos identiškos atliktų darbų sąmatoms, neaišku, kieno jos sudarytos, nėra įrodymų, kad trūkumai buvo šalinami. Pažymėjo, kad atsakovas 169 915,30 Eur skolą pripažįsta.

Atsakovas teismo posėdyje, apie kurį informuotas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3 dalis), nedalyvavo, neatvykimo teismui priežasčių nepranešė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. G. Lietuvos ūkininkų registre yra įregistravęs ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 20 d. UAB „Montavis“ sudarė statybos darbų rangos sutartį su I. G. ūkiu, pagal kurią bendrovė, įsipareigojo parengti kalakutų auginimo fermos (18 m x 80 m ir 18 m x 110 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais, skirtais kalakutų auginimui, ir jų montavimo darbais, dangos ir privažiavimų, lauko tinklų darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus užsakovui, o ūkis įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą (1 t., b. l. 14–28, 29–40). 2016 m. lapkričio 8 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-40-161108-00113 (1 t., b. l. 81–82). 2016 m. lapkričio 10 d. sutarties šalys pasirašė pažymas apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas iki 2016 m. lapkričio 10 d. (1 t., b. l. 58, 73, 83) bei atliktų darbų aktus Nr. S008-A001 (dangos ir privažiavimai), bendra atliktų darbų vertė – 38 401 Eur (1 t., b. l. 57); Nr. S009-A001 (išorės elektros tinklai), bendra atliktų darbų vertė – 6 281,82 Eur (1 t., b. l. 84); Nr. S001-A001 (konstrukcinė dalis (18 m x 80 m), bendra atliktų darbų vertė – 261 041,84 Eur (1 t., b. l. 71–72). Bendrovė išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. MON 16/1110-4 (sąskaitą ūkis apmokėjo) (b. l. 56), Nr. MON 16/1110-6 (sąskaitą ūkis apmokėjo iš dalies – liko neapmokėta 1 090,23 Eur) (1 t., b. l. 85), Nr. MON 16/1110-1 (sąskaitą ūkis apmokėjo) (1 t., b. l. 70). 2016 m. lapkričio 21 d. ūkis raštu informavo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kad pagal sutartį bendrovė tinkamai atliko rangos darbus objekte ir jai jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 79). 2016 m. lapkričio 30 d. sutarties šalys pasirašė pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas iki 2016 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 44) bei atliktų darbų aktą Nr. S003-A002 (konstrukcinė dalis (18 m x 110 m)), bendra atliktų darbų vertė – 391 031,38 Eur (1 t., b. l. 42–43). Pagal atliktų darbų aktą bendrovė išrašė ir ūkiui įteikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON 16/1130-1, kurią ūkis apmokėjo (1 t., b. l. 41). 2017 m. sausio 30 d. šalys pasirašė pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas (1 t., b. l. 47) bei atliktų darbų aktą Nr. S008-A002 (dangos ir privažiavimai), bendra atliktų darbų vertė – 50 992,33 Eur) (1 t., b. l. 46), bendrovė išrašė ir ūkiui įteikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON 17/0130-4, kurią ūkis apmokėjo (1 t., b. l. 45). 2017 m. sausio 30 d. šalys pasirašė pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas iki 2017 m. sausio 30 d. (1 t., b. l. 88) bei atliktų darbų aktą Nr. S001-A002 (konstrukcinė dalis (18 m x 80 m)), bendra atliktų darbų vertė – 76 337,07 Eur) (1 t., b. l. 87), bendrovė išrašė ir ūkiui įteikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON 17/0130-3, kurią ūkis apmokėjo (1 t., b. l. 86). Tą pačią dieną sutarties šalys pasirašė pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas (1 t., b. l. 67) bei atliktų darbų aktą Nr. A007-A002 (technologiniai įrengimai), bendra atliktų darbų vertė – 91 309,20 Eur) (1 t., b. l. 68), bendrovė išrašė ūkiui PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON 17/0130-1, kurios ūkis nėra apmokėjęs (1 t., b. l. 69). 2017 m. vasario 28 d. sutarties šalys surašė perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo bendrovė perdavė, o ūkis priėmė girdymo, lesinimo linijas, vėdinimo sistemas, pašarų rezervuarus (1 t., b. l. 59–60). 2017 m. kovo 8 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-170308-00148, patvirtinantį, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas naujas statinys (negyvenamosios paskirties pastatas) – kalakutų ferma, statytojas – I. G., rangovas – UAB „Montavis“, statinys atitinka statinio projektinius sprendinius (1 t., b. l. 48–55). 2017 m. lapkričio 22 d. ūkis pateikė pranešimą–pretenziją bendrovei dėl netinkamo paslaugų teikimo, kurioje nurodoma, jog garantinio laikotarpio metu išryškėjo abiejų fermų grindų ir privažiavimo defektai, kurių šalinimo suma 211 460,8I Eur (su PVM), bei pareikalavo juos ištaisyti (1 t., b. l. 61, 62–63).

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2887-896/2017 bendrovei iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 74–75). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 5 d. 2018 m. vasario 6 d. bendrovė raštu Nr. 18/12 informavo ūkį, jog jis skolingas bendrovei 169 915,30 Eur bei pareikalavo sumokėti skolą iki 2018 m. vasario 16 d. (1 t., b. l. 78). 2018 m. vasario 15 d. ūkis raštu Nr. 3.2-333, atsakydamas į bendrovės reikalavimą, nurodė, jog bendrovei nepašalinus statybos darbų defektų, jis juos pašalino pasitelkęs trečiuosius asmenis, ir, kad dėl bendrovės netinkamai atliktų darbų bendrovei pagal sutartį mokėtina suma sumažinta 169 915,30 Eur suma ir ūkis įsiskolinimų bendrovei neturi (1 t., b. l. 66).

2016 m. lapkričio 23 d. bendrovė kaip avansinį mokėjimą sumokėjo ūkiui 108 000 Eur (1 t., b. l. 80). Ūkis grąžino bendrovei 30 484,13 Eur, liko negrąžinti 77 515,87 Eur.

Ieškovė ieškinį reiškia CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalies, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, CK 6.63 straipsnio 2 dalies, 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

Iš CK 6.130 straipsnio matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579687/2015; kt.).

Įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (CK 6.134 straipsnis). CK yra specialiai aptartas įskaitymas skolininko nemokumo atveju. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip (CK 6.140 straipsnis). Vienas kituose įstatymuose nustatytų atvejų, kai draudžiamas įskaitymas skolininkui esant nemokiam, įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad tarp su I. G., kaip ūkininku nuosavybės teise valdančiu turtinį vienetą ūkininko I. G. ūkį, sudaryta rangos sutartis, kuria UAB „Montavis“ įsipareigojo parengti kalakutų auginimo fermos (18 m x 80 m ir 18 m x 110 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais, skirtais kalakutų auginimui, ir jų montavimo darbais, dangos ir privažiavimų, lauko tinklų darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus užsakovui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą. Neginčytinai nustatyta ir tai, kad ieškovė atliko darbus, atsakovas juos priėmė, iš dalies atsiskaitė, liko skolingas 1 090,23 Eur pagal 2016 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. MON 16/1110-6 už išorės elektros darbus (1 t., b. l. 85) ir nesumokėjo 91 309,20 Eur pagal 2017 m. sausio 30 d. darbų aktu Nr. A007-A002 (technologiniai įrengimai) priduotus darbus išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON 17/0130-1 (1 t., b. l. 68–69). Ieškovės bankroto administratorius 2018 m. vasario 6 d. raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti skolą (1 t., b. l. 78).

Atsakovas fakto, kad nesumokėjo už ieškovės atliktus darbus, neginčijo, tačiau, atsakovo teigimu, 1 090,23 Eur sudaro PVM, kurį turėjo sumokėti ieškovė, be to, darbai buvo atlikti su defektais, kurie paaiškėjo garantinio termino metu, todėl atsakovas atliko piniginių lėšų įskaitymą.

PVMĮ 96 straipsnis numato atvirkštinį PVM apmokestinimo mechanizmą. PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi sąskaitos išrašymo dieną – 2016 m. lapkričio 10 d.) numatė, jog PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Mokesčių mokėtojų pateiktų paslaugų, kurios priskiriamos/nepriskiriamos statybos darbams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, sąrašo, parengto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, 77 punkte numatyta, jog lauko elektros tinklų įrengimas 0,4-10 kW nepriskiriamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytiems statybos darbams. Kadangi 2016 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MON 16/1110-6 išrašyta už lauko elektros tinklų įrengimą, atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas, šiuo atveju netaikytinas. Todėl minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytą 1 090,23 Eur PVM mokestį ieškovei turi sumokėti paslaugas gavęs pirkėjas, t. y. atsakovas.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindė 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimu–pretenzija ieškovei dėl netinkamo paslaugų teikimo, prie jos pateikta lokaline sąmata, 2018 m. vasario 15 d. pranešimu dėl debitorinio įsiskolinimo. Minėtoje pretenzijoje nurodoma, jog garantinio laikotarpio metu išryškėjo abiejų fermų grindų ir privažiavimo defektai, kurių šalinimo suma 211 460,8I Eur (su PVM), reikalavo defektus ištaisyti (1 t., b. l. 61, 62–63). Atsakovo pateikta lokalinė sąmata darbų defektams ištaisyti, kaip pastebėjo ieškovės atstovas, identiška ieškovės atliktų darbų sąmatoms. Pažymėtina ir tai, kad nėra nurodyta, kas sudarė atsakovo pateiktas lokalines sąmatas, jos su niekuo nėra suderintos, tik patvirtintos paties atsakovo. 2018 m. vasario 15 d. pranešime atsakovas nurodė, kad ieškovei trūkumų nepašalinus, kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuris defektus pašalino, atsakovas padarė 169 915,30 Eur įskaitymą, ieškovė atsakovui liko skolinga 41 545,26 Eur (1 t., b. l. 66). Ieškovės bankroto administratorius, gavęs atsakovo 2018 m. vasario 15 d. pranešimą, pareikalavo, kad atsakovas pateiktų dokumentus, pagrindžiančius, kas ir kada atliko defektų šalinimo darbus, darbų priėmimo aktus, dokumentus, pagrindžiančius įsiskolinimo sumažinimo pagrindą (1 t., b. l. 112). Atsakovas 2018 m. gegužės 18 d. raštu prašė pratęsti terminą prašomiems dokumentams pateikti, motyvuodamas tuo, kad dokumentus administruojantis asmuo atostogauja (1 t., b. l. 113), tačiau iki šiol jokių dokumentų nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė. Teismo vertinimu, tiek minėta pretenzija, tiek lokalinė sąmata, tiek 2018 m. vasario 15 d. pranešimas dėl debitorinio įsiskolinimo nepripažintini pakankamais įrodymais byloje, nes jie nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių, kokie konkrečiai fermų grindų ir privažiavimo defektai atsirado ir ar jie iš viso atsirado. Minėti dokumentai nepatvirtina, jog atsakovas ieškovės pagal sutartį atliktų darbų defektams šalinti pasitelkė trečiuosius asmenis, kurie iš tiesų juos pašalino, atlikdami sąmatoje nurodytos apimties darbus. Pritartina ieškovei, kad, tik nustačius bei tinkamai užfiksavus statybos darbų defektus, gali būti vertinama, ar ieškovei kilo pareiga šiuos defektus ištaisyti. Pritartina ieškovei, kad kelia abejonių ir privažiavimo kelio iš žvyro dangos įrengimo darbų tariamas atlikimas žiemos laikotarpiu (2017 m. gruodžio – 2018 m. vasario mėnesiais), kai tokiu metu žemės paviršius, paprastai būna įšalęs. Be to, norint iš naujo įrengti fermų grindis, reikėjo stabdyti ir jose vykdomą ūkinę veiklą (kalakutų auginimą). Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog abiejų fermų grindų įrengimo laikotarpiu būtų buvusi sustabdyta fermose vykdoma ūkinė veikla. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2018 m. vasario 15 d. atsakovo atlikto įskaitymo metu atsakovas buvo skolingas ieškovei 169 915,30 Eur, atsakovas neįrodė, kad tuo metu ieškovė taip pat buvo skolinga atsakovui. Taigi atsakovas neįrodė pirmosios sąlygos įskaitymo sandoriui atlikti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai, o ne ją ginčijančiai šaliai. Atsakovas, atlikęs įskaitymą, turi įrodyti, kokiu pagrindu jam kilo reikalavimo teisė ir ar atliktas įskaitymas atitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje išvardytas sąlygas. Tik tokiu atveju ieškovui atsiranda pareiga paneigti atsakovo pateikiamus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014; kt.).

Nesant atsakovo priešpriešinio reikalavimo ieškovei, neegzistuoja ir kitos įskaitymo sandoriui būtinos sąlygos (priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti šalių reikalavimai).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pranešimą–pretenziją atsakovas ieškovei pateikė 2017 m. lapkričio 22 d., t. y., likus vienai dienai iki Kauno apygardos teismo nutarties, kuria UAB „Montavis“ buvo iškelta bankroto byla, priėmimo. UAB „Montavis“ bankroto byla iškelta 2017 m. lapkričio 23 d., nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 5 d. Iškėlus bankroto bylą, šios įmonės veikla buvo sustabdyta. Minėta, kad apie įskaitymą atsakovas ieškovei pranešė 2018 m. vasario 15 d.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog toks ĮBĮ normos išdėstymas reiškia, kad įskaitymo draudimas, išskyrus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą, yra pagrįstas tiesiogiai pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto dispoziciją. Pagal aptariamą normą vieno kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymai negalimi, nepriklausomai nuo to, kada jų atsirado – iki bankroto bylos iškėlimo ar ją iškėlus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012). Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas, atlikęs vienašalį įskaitymą, pažeidė imperatyvias ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, draudžiančias tokio įskaitymo atlikimą.

Dėl be pagrindo įgytų lėšų

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 23d. mokėjimo nurodymu Nr. 4403 (kaip avansinį mokėjimą) pervedė atsakovui 108 000 Eur (1 t., b. l. 80). Atsakovas grąžino ieškovei 30 484,13 Eur (liko skolingas 77 515,87 Eur). Sutiktina su ieškove, kad atsakovas 77 515,87 Eur ieškovės pinigines lėšas įgijo be teisinio pagrindo, t. y. šių piniginių lėšų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Byloje nėra jokių duomenų, kad nei 2016 m. lapkričio 23 d. mokėjimo atlikimo metu, nei po to tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai santykiai, kylantys iš įstatymo ar sandorio, kurių pagrindu ieškovė būtų įgijusi prievolę atsakovui sumokėti 108 000 Eur, o atsakovas būtų įgijęs teisę reikalauti šios sumos sumokėjimo iš ieškovės. Ta faktinė aplinkybė, jog minėto mokėjimo atlikimo metu ieškovę ir atsakovą siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, savaime nereiškia, jog šis mokėjimas buvo atliktas tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; kt.).

Šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.

Nagrinėjamu atveju 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos darbų sutartyje nėra įtvirtinta ieškovės prievolė mokėti atsakovui bet kokias pinigų sumas, įskaitant ir avansą, priešingai, sutarties 9.5.1 punkte ūkis įsipareigojo mokėti išankstinius mokėjimus ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčija, jog iš ieškovės buvo gavęs 108 000 Eur sumą, kad liko skolingas 77 515,87 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo ieškovės pinigines lėšas (77 515,87 Eur), todėl įskaitymo sandorio atlikimo metu (2018 m. vasario 15 d.) turėjo ir iki šiol turi pareigą be pagrindo įgytas lėšas grąžinti ieškovei (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad 2018 m. vasario 15d. atsakovo atlikto įskaitymo metu atsakovas ieškovei buvo skolingas 169 915,30 Eur (77 515,87 Eur be pagrindo įgytų lėšų + 92 399,43 Eur skola už atliktus darbus). Atsakovui neįrodžius, kad jis turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, atsakovo atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu.

Dėl restitucijos taikymo

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pripažinus įskaitymą negaliojančiu, taikytina vienašalė restitucija ir iš atsakovo ieškovei priteistina 169 915,30 Eur (77 515,87 Eur be pagrindo įgytų lėšų + 92 399,43 Eur skola už atliktus darbus).

Dėl delspinigių pagal sutartį priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 3 326,38 Eur delspinigių. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į pagrindinę skolą, todėl neturi reikalavimo teisės ir į išvestines prievoles.

Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių 2016 m. liepos 20 d. sudarytos sutarties 9.6 punkte šalys susitarė, jog rangovui negaunant mokėjimo sutarties 9.5 punkte nurodytu terminu, jis turi teisę į 0,02 procento dydžio delspinigius per dieną nuo laiku neapmokėtos sumos.

Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu delspinigius paskaičiavo už 180 dienų iki ieškinio surašymo dienos, t. y. iki 2019 m. kovo 5 d. Pastebėtina, kad delspinigių dydžio atsakovas neginčijo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius kaip pagrįstas ir įrodytas tenkintinas.

Dėl palūkanų už be teisinio pagrindo įgytą pinigų sumą priteisimo

Ieškovė prašo už be teisinio pagrindo įgytą 77 515,87 Eur pinigų sumą priteisti 8 835,84 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio surašymo dienos (2019 m. kovo 5 d.). Atsakovas su reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl ieškovės avansu sumokėtos pinigų sumos grąžinimo terminų, todėl nustatant prievolės grąžinti ieškovės sumokėtą avansą terminą turi būti vadovaujamasi CK 6.53 straipsniu bei ieškovės 2018 m. vasario 6 d. rašte nurodytu terminu – 2018 m. vasario 16 d. Teismas nesutinka su atsakovu.

CK 6. 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas be teisinio pagrindo 2016 m. lapkričio 23 d. įgijo 108 000 Eur pinigų sumą. Taigi nuo 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovas žinojo, kad pinigus iš ieškovės gavo nesant jokio teisinio pagrindo, grąžino tik 30 484,13 Eur, liko negrąžinta 77 515,87 Eur suma. Todėl, teismo įsitikinimu, nuo šios sumos pagrįstai paskaičiuotos prašomos priteisti palūkanos – 8 835,84 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Patenkinus ieškinio reikalavimą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginamos jos turėtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje patyrė 3 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 800 Eur už ieškinio parengimą, 900 Eur už dubliko parengimą, 300 Eur už atskirojo skundo parengimą, 300 Eur už atstovavimą teisme). Ieškovė pateikė išlaidų apmokėjimą patvirtinantį įrodymą (išlaidos apmokėtos 2019 m. rugpjūčio 19 d.). Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestas, 300 Eur išlaidos už jo parengimą nepriteistinos. Kitos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 2 341 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybė už procesinių dokumentų siuntimą patyrė 23,62 Eur išlaidas. Jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ūkininko I. G. ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 3.2-333 atliktą 169 915,30 Eur skolos bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Montavis“, juridinio asmens kodas 300592925, įskaitymą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pat jo sudarymo momento), ir jį panaikinti.

Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Montavis“, juridinio asmens kodas 300592925, iš I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 92 399,43 Eur skolą, 77 515,87 Eur be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas, 3 326,38 Eur delspinigių, 8 835,84 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo ) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 341 Eur žyminį mokestį, 23,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė