Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metų naktį (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju E. M. E. M. elgėsi nepadoriai, dėjosi pranašesnis už kitus žmones. K. M. išgirdo (duomenys neskelbtini) M. sakant: „ką darai“ ir, atsisukęs į ją, pamatė nueinantį E. M. Nors M. M. tvirtino, jog nieko neįvyko, tačiau kaltinamasis nutarė pasikalbėti su E. M. E. M. sakė: „visi (duomenys neskelbtini) gyventojai yra ubagai, kaimiečiai, jeigu ne (duomenys neskelbtini), tai čia niekas nevyktų“. K. M. padarė nukentėjusiajam pastabą. E. M. jį pastūmė. Kaltinamasis jį taip pat pastūmė, tada E. M. jį pastūmė stipriau, pargriovė ant žemės ir pats užgriuvo ant K. M. Kaltinamasis ir nukentėjusysis susigrūmė. Grumtynių metu E. M. arba kiti asmenys sudavė gulinčiam K. M. smūgius į galvą ir į šoną. Kaltinamasis nesudavė nė vieno smūgio, visą laiką stengėsi ištrūkti iš E. M. glėbio ir atsistoti ant kojų. Stodamasis jis išsinėrė iš striukės, tuo metu E. M. toliau skeryčiojosi, vis bandė rankomis suduoti K. M. K. M., atmušęs ranka E. M. smūgį, pats sudavė jam du smūgius į veidą. Nuo suduotų smūgių E. M. pargriuvo ant žemės. Atsistojęs jis ėmė gąsdinti K. M., sakydamas: „ar tu žinai, kas aš toks?“. Po to E. M. pabėgo, o K. M. jį nusivijo. Vydamasis E. M., kaltinamasis susidūrė su staiga prieš jį atsiradusiu vyru ir šis, neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo ant žemės. Kaltinamasis daro išvadą, kad šis žmogus ir yra nukentėjusysis J. M. Pats K. M. nenugriuvo. M. M. paprašė K. M. eiti į namus ir nesivelti į konfliktą. Kaltinamasis jos paklausė ir nuėjo namo. Netrukus paskambino M. M. ir informavo, kad atvyko policija. Policijos pareigūnai paaiškino K. M., kad įvykio metu buvo sužaloti du žmonės, vienas iš jų yra be sąmonės. Pareigūnai sakė, kad, sprendžiant pagal nuo nukentėjusiojo sklindantį alkoholio kvapą, jis nugriuvo ir susižalojo dėl girtumo. K. M. buvo išgėręs kaip ir visi kiti žmonės.

Šiems kaltinamojo K. M. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. sausio 3 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, K. M. parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. prieš vidurnaktį jis su M. M. atėjo prie šventinės (duomenys neskelbtini) sutikti (duomenys neskelbtini). Čia jis susipažino su (duomenys neskelbtini) žmonių kompanija, draugiškai su jais bendravo. Vienas (duomenys neskelbtini), vardu E., elgėsi įžūliai, provokavo konfliktą, puolė K. M., pargriovė ant žemės ir jie susigrūmė. K. M. besikeliant nuo žemės, priešais stovintis vaikinas spyrė jam į galvą. Kaltinamasis išsinėrė iš striukės ir kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį spyrusiam vaikinui. Vaikinas nuo suduoto smūgio aukštielninkas griuvo ant žemės (t. 2, b. l. 169–170).

Kaltinamasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, 2020 m. sausio 8 d. parodydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) vietą, kurioje jis susigrūmė su nukentėjusiuoju, vardu E., ir parkrito ant grindinio. K. M. pademonstravo, kaip jis atsistojęs atmušė ranka kito asmens spyrį į galvą ir sudavė E. du smūgius kumščiais. Po to parodė vietą, esančią 4 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad šioje vietoje K. M. bėgdamas atsitrenkė į kitą žmogų (t. 2, b. l. 182–183).

Kaltinamasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu atpažino nukentėjusįjį E. M. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, vardu E., su kuriuo kilo konfliktas ir apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 73–179).

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. M. nustatyti odos nubrozdinimai ant kairės plaštakos I, II, III pirštų krumplių, abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje ir ant dešinės čiurnos šoninės kulkšnies. Šie sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. sausio 1 d., apie 3.40 val. buka jėga, suklupus, griūnant, atsitrenkus į kietą pagrindą, mažiausiai dėl trijų–keturių trauminių poveikių. K. M. galūnių nubrozdinimas galėjo būti padarytas grumtynių metu. Sužalojimai nežymiai sutrikdė K. M. sveikatą (t. 2, b. l. 129).

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad kaltinamasis panašus į žmogų, kuris jį sužalojo. 2019 m. gruodžio 30 d. E. M. su draugais atvažiavo į (duomenys neskelbtini) sutikti (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 31 d., nuo 20 val. iki 23.40 val., su draugais R. J., J. M., R. G. (G.) ir M. K. bei pažįstamu A. ir jo mergina leido laiką bare „P.“. Apie 24 val. jie atėjo prie miesto centre (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) vyko diskoteka, buvo daug žmonių. Prie nukentėjusiojo ir jo draugų prisijungė kaltinamasis, kurį kiti vadino K., jo (duomenys neskelbtini) ir dar vienas vyras. E. M. daugiausia bendravo su nauja pažįstama E. Z. Vienu metu prie (duomenys neskelbtini) juosiančios tvorelės E. M. kalbėjosi su kaltinamuoju, jie pradėjo žodžiais konfliktuoti. Kaltinamasis pastūmė E. M., tada nukentėjusysis pastūmė kaltinamąjį, jie susikibo ir susigrūmė, abu parvirto ant žemės. Kaltinamasis gulinčiam E. M. sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. E. M. taip pat sudavė smūgius kaltinamajam. J. M. ir kaltinamojo draugė juos išskyrė, J. M. padėjo E. M. pakilti nuo žemės. Kaltinamojo draugė nusivedė jį tolyn, o E. M. liko stovėti su J. M. Netrukus E. M. pamatė atbėgantį kaltinamąjį. Kaltinamasis nusimetė striukę, liko tik su dryžuotais marškinėliais. Pribėgęs jis trenkė E. M. smūgį į veidą, į nosį. Nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir toliau buvo mušamas bei spardomas, tačiau pats kaltinamajam nesudavė nė vieno smūgio. E. M. atsigavo ligoninėje. Jo veidas buvo sužalotas: sumušta nosis, akys, kraujavo žaizda kairėje ausyje. E. Z. pasakė, kad J. M. gydomas (duomenys neskelbtini). E. M. nematė, kaip buvo sužalotas J. M. Nukentėjusiojo draugai papasakojo, kad kaltinamasis E. M. gulintį spardė kojomis į galvą, o J. M. sužalojo, kai šis priėjo ginti E. M. Visus sužalojimus nukentėjusysis E. M. patyrė (duomenys neskelbtini) naktį, iki to laiko jis buvo sveikas. Po įvykio pradėjo jausti nerimą, nerimo ir panikos priepuolius. Įvykio metu E. M. nebuvo agresyvus ir iki konflikto su kaltinamuoju su niekuo nesipyko. Kaltinamasis pats inicijavo konfliktą, pats priėjo prie nukentėjusiojo, kalbino jį, įžeidinėjo kitus žmones. Iki tol E. M. kaltinamojo K. M. nepažinojo, su juo nebendravo, neįžeidinėjo ir ubagu, kaimiečiu nevadino. E. M. pats yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo jokio pagrindo (duomenys neskelbtini) gyventojus vadinti kaimiečiais.

Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuota, kad 2020 m. sausio 1 d. 5.18 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje apžiūrėtas E. M. Pacientas atvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Anamnezė: sumušimas, sumušė kiti asmenys. Diagnozė: galvos sumušimas, nubrozdinimai veide, kairės ausies paviršinė žaizda (t. 1, b. l. 58).

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. sausio 1 d., apie 3.40 val., E. M. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairėje ausyje, poodinė kraujosruva ant kairės ausies, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinėje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kaktoje. Dešinės akies išoriniame kampe, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis: tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, dėl devynių ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (t. 1, b. l. 53–54).

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti E. M. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairėje ausyje, poodinė kraujosruva ant kairės ausies, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinėje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kaktoje. Objektyvių galvos smegenų sukrėtimo požymių nekonstatuota (t. 1, b. l. 86–87).

(duomenys neskelbtini) D. V., susipažinęs su nukentėjusiojo E. M. kūno sužalojimų tyrimo specialistų išvadomis, patvirtino, kad E. M. buka jėga buvo padaryti daugybiniai paviršiniai sužalojimai, mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Specialisto išvadoje konstatuoti E. M. kūno sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant. Tikėtina, kad E. M. galvos ir veido sužalojimai padaryti suduodant smūgius, o nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje atsirado griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Paviršinė žaizda kairėje ausyje ir poodinė kraujosruva ant kairės ausies kaušelio yra būdingos smūgiams. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinėje galėjo atsirasti ir sumušimo ir griuvimo metu.

(duomenys neskelbtini) tarnybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. / rugsėjo 2 d. d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajam E. M. po 2020 m. sausio 1 d. įvykio diagnozuotas vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini) epizodas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiuo metu (pastaba: ekspertizės atlikimo metu) (duomenys neskelbtini) sutrikimo požymių nėra (t. 1, b. l.109–111).

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. jis atvyko į (duomenys neskelbtini), apsistojo draugės R. J. (duomenys neskelbtini) namuose. 2019 m. gruodžio 31 d., nuo 20 val. iki 23.40 val., jis su draugais R. J., E. M., R. G., M. K. bei pažįstamais A. ir K. šventė (duomenys neskelbtini) sutiktuves bare „P.“. Apie 24 val.–1 val. visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini), bendravo, daug šoko. Prie (duomenys neskelbtini) buvo daug žmonių. J. M. atsimena, kad sveikino draugus su atėjusiais (duomenys neskelbtini), skambino (duomenys neskelbtini). Jokių incidentų ar konfliktų nevyko, labai gerai ir draugiškai leido laiką. Vėlesnių įvykių jis visiškai neprisimena, mano, kad šis atminties praradimas yra susijęs su tą naktį patirta galvos trauma. J. M., atsibudęs ligoninėje po (duomenys neskelbtini) operacijos, neprisiminė jokių įvykio aplinkybių ir apie tai, kaip buvo sužalotas, žino tik iš draugų pasakojimo. J. M. 2020 m. sausio 1 d. naktį patyrė galvos traumą, lūžo kaukolė, smegenyse išsiliejo kraujas. Po operacijos J. M. ilgai buvo nedarbingas, iki šiol jaučia šaižų (duomenys neskelbtini), sutriko jo (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo K. M. jis nepažįsta ir jo neprisimena. Likus keletui dienų iki atvykimo į (duomenys neskelbtini), J. M. (duomenys neskelbtini), klube „J.“, rūkė žolės suktinę. (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau jokių narkotinių medžiagų nevartojo.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. sausio 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. M. nustatyti sužalojimai: viršugalvio kairės pusės muštinė žaizda, kaukolės skliauto kairės pusės kaulų (momenkaulio, smilkinkaulio) linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo kairės momeninės ir smilkininės skilčių srityje, galvos smegenų dešiniojo didžiojo pusrutulio pamato (uodeguotojo branduolio srities) intracerebrinė hematoma, kairės akiduobės kraujosruva, dešinio žasto ir dilbio poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai kairio dilbio nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nykščio pagrindo nugariniame paviršiuje ir ant kairės plaštakos penkto piršto krumplio. Dėl sužalojimų liko (duomenys neskelbtini), išsivystė (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2020 mm. sausio 1 d., apie 3.40 val., – dėl bukos jėgos poveikio. Pagrindiniai galvos sužalojimai atsirado dėl galvos skliauto kairės pusės sumušimo, vienu poveikiu – trauminio kontakto vietą rodo viršugalvio kairės pusės žaizda ir linijinis kairiojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis. Dešinio žasto ir dilbio poodinės kraujosruvos padarytos dviem poveikiais. Rankų odos nubrozdinimai galėjo atsirasti griūvant. Kairės akiduobės kraujosruva gali būti susieta su kaukolės lūžiu. Sužalojimus J. M. galėjo patirti grumtynių metu. Jo patirtas kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, suspaudęs galvos smegenis, sunkiai sutrikdė J. M. sveikatą. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2020 m. sausio 1 d. 5.10 val. J. M. kraujyje rasta 2,95 promilės etilo alkoholio, o šlapime rasta kanabinoidų / marihuanos pėdsakų (t. 1, b. l. 139–140).

(duomenys neskelbtini) D. V. paaiškino, kad 2020 m. sausio 10 d. jis, apžiūrėjęs nukentėjusįjį J. M., pastebėjo 2 cm ilgio susiūtą žaizdą viršugalvio kairėje pusėje. Galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu buvo pastebimas linijinis kaukolės skliauto kairės pusės momenkaulio, smilkinkaulio lūžis. Lūžis leidosi į kaukolės pamatą, bet kaukolės pamato lūžimo akivaizdžiai nesimatė. Vis dėlto šie požymiai rodo, kad galėjo būti lūžęs kaukolės pamatas kairio smilkinkaulio srityje. Kairės ausies landoje buvo kraujo. Trauminio kontakto vietą rodo viršugalvio kairė pusė. Pagal skrybėlės krašto taisyklę, sužalojimai virš menamo skrybėlės krašto yra būdingi sumušimui. Sužalojimai, kurių lokalizacija yra žemiau menamo skrybėlės krašto, būdingi griuvimui. Taikant šią taisyklę, J. M. sužalojimo pobūdis rodo, kad nukentėjusiajam buvo sumušta galvos skliauto kairė pusės, šoninė dalis. Skrybėlės krašto taisyklė paneigia nukentėjusiojo griuvimo versiją, kadangi sužalojimo lokalizacija – galvos skliauto kairėje pusėje, šoninėje dalyje nebūdinga griuvimui. Sužalojimo lokalizacija rodo, kad buvo suduotas smūgis į kairę galvos skliauto pusę, daugiau statesniu kampu. Suduodant kumščiu, tokio sužalojimo padaryti neįmanoma, labiau tikėtina, kad sužalojimas padarytas spiriant. (duomenys neskelbtini) atkreipia dėmesį, kad, be galvos sužalojimo, jis stebėjo masyvias poodines kraujosruvas ant dilbio ir žasto priekinio vidinio paviršiaus. Tokios kraujosruvos turėjo atsirasti mažiausiai dėl dviejų kontaktinių poveikių, labiausiai tikėtina – ginantis nuo smūgių prisidengus rankomis galvą. Specialisto išvadoje nurodyti J. M. kūno sužalojimai – rankų odos nubrozdinimai – galėjo atsirasti ir nukentėjusiajam griūnant. Vertinant nustatytų sužalojimų visumą, labai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu. (duomenys neskelbtini) negali atsakyti į klausimą, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis J. M. sužalojimų metu. Jo veide sužalojimų, išskyrus kairės akiduobės kraujosruvą, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad kaukolės skliauto lūžio vieta yra labai arti akiduobės, nukentėjusiojo galva operuota ir pastebima didelė operacinė žaizda, į akiduobę galėjo pritekėti kraujo operacijos metu. Kraujosruva kairėje akiduobėje dar nerodo, kad į šią vietą buvo suduotas smūgis. Teoriškai stovinčiam žmogui sudavus smūgį į veidą jis griūna aukštielninkas ir susižaloja pakaušį. Šiuo atveju J. M. buvo sužalota šoninė kaukolės dalis. Griūnant ir galva atsitrenkiant į kietą buką paviršių, galvos skliauto srityje paprastai atsiranda šakotinės žvaigždinės formos žaizdos, o aplink žaizdą oda būna nubrozdinta. Šiuo atveju nukentėjusiojo galvoje buvo nustatyta 2 cm ilgio linijinė žaizda, tikėtina, padaryta spyrio į galvą metu. Atlikdamas tyrimą (duomenys neskelbtini) liudytojų parodymų nevertino, nes liudytojų parodymų teisingumo vertinimas yra teisėsaugos įstaigų, o ne medicinos specialisto kompetencija. Pateikdamas išvadą, (duomenys neskelbtini) D. V. vertino J. M. kūno sužalojimus ir jų lokalizaciją. Pagal (duomenys neskelbtini), sveiko vyro kraujyje per valandą vidutiniškai redukuojasi 0,15 promilės etanolio. Per pusantros valandos etanolio koncentracija J. M. kraujyje galėjo sumažėti 0,15– 0,75 promilės. Sunkios galvos smegenų traumos atveju iš organizmo per valandą pasišalina mažesnė etilo alkoholio dalis. Etilo alkoholio koncentracijos nustatymas J. M. kraujyje įvykio metu yra atskiro tyrimo dalis.

UAB „U.“ (duomenys neskelbtini) P. P. 2020 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. M. įvykio metu, tikėtina, buvo sunkaus apsvaigimo nuo alkoholio būsenos, jo kraujyje galėjo būti 3,15 promilių etilo alkoholio. Esant kraujyje daugiau nei 3 promilėms etilo alkoholio, kaip nurodyta literatūroje, paprastai pasireiškia visiškas girtumas: orientacijos sutrikimas, svirduliavimas, lemenimas, didėjantis apsvaigimas iki sąmonės praradimo, amnezija pasibaigus narkotiniam poveikiui, tikėtina, ir savo veiksmų nesuvokimas. Nukentėjusiajam J. M. nustatyto sužalojimo, sunkiai sutrikdžiusio jo sveikatą, atsiradimo mechanizmas, remiantis literatūra, būdingas griuvimui. Tai rodo atatrankos mechanizmas ir susiformavusi intrasmegeninė kraujosruva priešingoje galvos smegenų pusėje – intracerebrinė kraujosruva. J. M. galvos traumą patyrė vieną kartą griūdamas. Trauminio poveikio vietą rodo muštinė žaizda momens sityje bei toje vietoje esantis momenkaulio linijinis lūžis. Trauminio poveikio kryptis: nuo žaizdos kairio momens srityje link dešinės intracerebrinės kraujosruvos – galvos smegenų dešiniojo didžiojo pusrutulio pamato (uodeguotojo branduolio) srities, t. y. iš viršaus kairės, link dešinės ir apačios, griuvimo kampo tiksliai nustatyti neįmanoma. Apžiūros metu J. M. galvos žaizda buvo susiūta, užfiksuotas randas, todėl (duomenys neskelbtini) negali pasisakyti apie žalojančio daikto savybes. J. M. galvos traumą patyrė griūdamas, tai nurodo abu liudytojai, o tiksliau pasisakyti negalima (t. 3, b. l. 103-–107).

(duomenys neskelbtini) P. P. paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 13 d. konsultacinę specialisto išvadą suteikė gavęs gynėjo advokato V. Žarkovo prašymą. Apžiūrėjęs nukentėjusįjį J. M. ir susipažinęs su advokato pateiktais medicininiais dokumentais, (duomenys neskelbtini) D. V. išvada, liudytojos E. Z. ir įtariamojo K. M. apklausos protokolais, jis padarė išvadą, kad J. M. galvos traumą patyrė griuvimo metu. (duomenys neskelbtini) P. P. žino skrybėlės krašto taisyklę, kuri sako, kad sužalojimai, esantys aukščiau menamo skrybėlės krašto, dažniausiai patiriami smūgio metu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai žmogus griūva lygioje vietoje, kurioje nėra atsikišusių daiktų. Esant galvos smegenų traumai, informatyvesnė yra galvos smegenų sužalojimų lokalizacija. Būtent galvos smegenų sužalojimas leidžia spręsti apie traumos mechanizmą. Šiuo atveju intracerebrinė kraujosruva, kuri yra nustatyta priešingoje galvos pusėje nei žaizda kairiame momenyje, yra būdinga būtent griuvimo traumai. Liudytojų parodymai šiai išvadai įtakos neturėjo, tačiau ir neprieštaravo nustatytam traumos mechanizmui, kuris patvirtintas kompiuterinės tomografijos metu. (duomenys neskelbtini) P. P. nepritaria (duomenys neskelbtini) D. V. išvadai, kad J. M. galvos sužalojimas galėjo atsirado dėl suduoto smūgio į galvą. P. P. tvirtina, kad šis sužalojimas įvyko nukentėjusiajam griūvant. Smūgio metu kaukolės lūžio vietoje turėtų būti pastebimas ir smegenų žievės sumušimas. Griuvimo metu smegenų sumušimas atsiranda priešingoje pusėje nei kaukolės lūžis. J. M. parkrito, traumos vieta – galvos kairio momens sritis, o smegenų sumušimas diagnozuotas dešinėje pusėje. Tokia trauma būdinga tik griuvimui. P. P., atsižvelgdamas į nukentėjusiojo J. M. kraujyje rasto etilo alkoholio kiekį – 2,95 promiles, retrospektyviai apskaičiavo, kad įvykio metu jo kraujyje galėjo būti 3,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. Apskaičiavo naudodamasis (duomenys neskelbtini) metodika, kad žmogaus organizme per valandą suyra mažiausiai 0,1 promilės etilo alkoholio, daugiausiai – 0,2 promilės etilo alkoholio. J. M. kraujyje, paimtame 5.10 val., buvo nustatyta 2,95 promilės etilo alkoholio, taigi įvykio 3.48 val. skirtumas yra 1.22 val. Jei imti tą tikėtiną 0,15 promilės per valandą, tai tada reikia pridėti 0,2049 promilės, tada gaunasi, kad tikėtina alkoholio koncentracija kraujyje buvo 3,15 promilės. (duomenys neskelbtini) ši skaičiavimo metodika nėra teisiškai patvirtinta, (duomenys neskelbtini) nurodo, kad tai yra pagal jų teisinį reglamentavimą. Literatūroje nėra konkrečiai pasakyta, kad sunki galvos trauma sulėtina alkoholio pasišalinimą iš organizmo.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. M. padaryta muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, kairiųjų momenkaulio ir smilkinkaulio bei kaukolės pamato kaulų lūžimai, kurie komplikavosi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kraujosruvos dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje, dešiniojo dilbio priekinio paviršiaus vidiniame krašte, įdrėskimas kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje, nubrozdinimai dešinės plaštakos nykščio pagrindo nugariniame paviršiuje ir ant kairės plaštakos V piršto krumplio. J. M. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo ir kraujo išlajos virš galvos smegenų kietojo dangalo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikiu. Muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, kairiųjų momenkaulio ir smilkinkaulio bei kaukolės pamato kaulų lūžimai, kurie komplikavosi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būdingi padarytiems griūnant ir kairės momeninės srities užpakaline dalimi atsitrenkiant į kietą paviršių. Kraujosruvos dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje, dešiniojo dilbio priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytos suimant plaštakų pirštais už žasto ir dilbio, pavyzdžiui, keliant parkritusį J. M. ar jį vedant laikomą už rankos. Įdrėskimas kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje, nubrozdinimai dešinės plaštakos nykščio pagrindo nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos V piršto krumplio srityje padaryti rankoms kontaktuojant su bukais daiktais, pavyzdžiui, griūnant, grumiantis ar kitomis aplinkybėmis. 2020 m. sausio 10 d. specialisto apžiūros metu pastebėta kraujosruva kairės akiduobės srityje labiausiai tikėtina, kad susidarė dėl (duomenys neskelbtini) operacijos, kadangi kraujosruva nebuvo pastebėta nei apžiūrint gydytojams VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nei nėra pastebimas minkštųjų audinių patinimas ar kraujosruva prieš operaciją atliktame kompiuterinės tomografijos tyrime. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. sausio 1 d. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje aprašyti (duomenys neskelbtini) pateiktų J. M. medicininių dokumentų duomenys: Všį (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijoje nurodyta, kad J. M. pristatė GMP, preliminari diagnozė- galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. GMP kvietimo kortelėje pateiktas toks įvykio aprašydamas: „draugės žodžiais vartojo daug alkoholio, buvo sumuštas, spardytas į galvą“. (duomenys neskelbtini) J. A. įrašai: „visame kūne mėlynės, galvos parietalinėje srityje 2 cm dydžio žaizda“(t. 4, b. l. 153–157).

Liudytoja R. J. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo J. M. draugė. 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), kavinėje „P.“, jie su draugais R. G., M. K., E. M., V. R. ir A. R. šventė (duomenys neskelbtini) sutikimo šventę. Apie 23.45 val. nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Čia buvo susirinkę daug žmonių, grojo muzika. Apie 2 val. R. J., V. R., A. R., R. G. ir M. K. grįžo į kavinę paimti kolonėles. Eidami jie prasilenkė su kaltinamuoju, tačiau jokio konflikto tarp jų neįvyko. Grįžę prie (duomenys neskelbtini) prijungė atsineštą garso kolonėlę, leido muziką, linksminosi. R. J., E. Z., R. G., M. K., V. R., A. R., J. M., E. M. ir kaltinamasis su (duomenys neskelbtini) M. bei Ro. G. stovėjo netoli vieni kitų. Kaltinamojo (duomenys neskelbtini) bendravo su Ro. G. Iš pradžių viskas vyko labai draugiškai, niekas nesipyko. Netrukus išgirdo Ro. G. kalbant apie muštynes ir pastebėjo besistumdančius E. M. ir kaltinamąjį. Liudytoja nematė ir nežino, dėl kokios priežasties įvyko grumtynės. Staiga pamatė, kad E. M. guli ant žemės šalia (duomenys neskelbtini) juosiančios tvorelės, o kaltinamasis stovi šalia. Prie kaltinamojo priėjo jo (duomenys neskelbtini) M. ir nusivedė jį tolyn nuo sumaišties vietos. Vedamas kaltinamasis išsinėrė iš striukės ir pradėjo bėgti link E. M., kuris tuo metu jau buvo pakilęs nuo žemės. Liudytoja matė, kad kaltinamasis du ar tris kartus spyrė ant žemės prie (duomenys neskelbtini) nugriuvusiam E. M. į galvą. Po to ant žemės pargriuvo ir J. M. Jis bandė antrą kartą išskirti kaltinamąjį ir E. M. ir buvo pargriautas ant žemės. Liudytoja neatsimena, kaip J. M. pargriuvo, mano, kad šį įvykį atmintis užblokavo. Pargriuvęs ant grindinio, J. M. nebesikėlė. R. J. pribėgusi prie J. M. paėmė jo galvą ir pamatė, kad pirštinės nusidažė krauju. Atvykusi greitoji medicinos pagalba J. M. išvežė į ligoninę. Jam buvo sulaužyta kaukolė, kraujas išsiliejo į smegenis. Tą pačią dieną J. M. buvo operuojamas, kitą dieną vis dar nepabudo iš komos. Pabudęs iš komos, J. M. visiškai neprisiminė, kaip jis buvo sužalotas. Jis ligoninėje buvo gydomas apie dvi savaites, vėliau gydėsi (duomenys neskelbtini) centre. Vėliau apie pusmetį J. M. sirgo (duomenys neskelbtini), jį kamavo (duomenys neskelbtini) sutrikimai, (duomenys neskelbtini). Tą laikotarpį liudytoja prisimena kaip itin sunkų.

Šiuos savo parodymus liudytoja R. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama prie (duomenys neskelbtini) vietą, kurioje stumdėsi K. M. ir E. M. ir kurioje E. M. pargriuvo, taip pat vietą netoli prie antros (duomenys neskelbtini), kurioje ant grindinio gulėjo J. M., ir vietą prie pirmos (duomenys neskelbtini), kurioje gulėjo E. M., o K. M. jam spyrė į galvą (t. 2, b. l. 57–58).

Liudytoja R. J. atpažino K. M. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 62–64).

Liudytoja M. K. patvirtino liudytojos R. J. parodymus ir paaiškino, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) leido laiką su draugais. Buvo linksma, niekas nesipyko, jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Staiga liudytojai pasigirdo kažkoks ginčas. Atsisukusi ji pamatė, kad kaltinamasis, šaukdamas „kas tu toks“, pastūmė E. M. link (duomenys neskelbtini) juosiančios tvorelės. Kaltinamasis buvo labai agresyvus. E. M. atsirėmė į tvorelę, atsikėlė ir žengė kelis žingsnius, atsitraukdamas nuo kaltinamojo. Kaltinamasis puolė E. M. ir pargriovė jį ant žemės šalia tvorelės. E. M. parkrito ant nugaros, o kaltinamasis užgriuvo ant jo ir smogė nukentėjusiajam daugiau nei vieną smūgį. M. K. nematė, kad E. M. būtų sudavęs smūgius kaltinamajam. Priėjęs J. M. bandė kaltinamąjį atitraukti nuo E. M. Vienu metu pasirodė, kad kaltinamasis atsitraukė nuo E. M. ir kaltinamojo draugė nutempė jį į šalį ir nusivedė link (duomenys neskelbtini) pusės. Atrodė, kad viskas tuo ir pasibaigė. Staiga M. K. pamatė sparčiai artėjantį kaltinamąjį. Eidamas jis nusivilko striukę, atrodė agresyviai, atrodė pasirengęs visus išdaužyti. M. K. ir jos draugai R. G., V. R. ir A. R. nubėgo toliau ir iškvietė policiją. M. K. išgirdo duslų garsą, lyg krentant sunkiam daiktui. Atsisukusi pamatė ant žemės gulintį ir nejudantį J. M. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis jau buvo pabėgęs iš įvykio vietos.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), kavinėje „P.“, jis, M. K., V. R. ir A. R., J. M., E. M. ir R. J. šventė (duomenys neskelbtini) sutikimo šventę. Prieš vidurnaktį jie visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Apie 2 val. šventės organizatoriai išjungė muziką ir išvežė aparatūrą. Kavinės padavėja Em., R. G. ir kiti draugai iš kavinės „P.“ atnešė garso kolonėlę, leido muziką. Liudytojas pamatė, kad E. M. susistumdė su nepažįstamu vyriškiu. E. M. pargriuvo ant žemės, vyriškis užgriuvo ant jo ir, prispaudęs savo kūnu, kumščiais daugiau nei vieną kartą smūgiavo E. M. į įvairias kūno vietas. J. M. atplėšė vyrą nuo E. M., o nepažįstama moteris jį nusivedė tolyn. R. G. dėl šio įvykio jautėsi nesmagiai, todėl stebėjo nueinančius vyrą ir moterį. Staiga pamatė, kad vyras nustūmė moterį ir pradėjo bėgti link J. M. ir E. M. Bėgdamas jis nusivilko ir numetė savo striukę. Pajutęs grėsmę, R. G. ir M. K. atsitraukė į šalį ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo apie 3.40 val. Kalbėdamas su pagalbos centro operatore, liudytojas matė, kaip vyriškis pribėgo prie E. M. ir šis parkrito ant žemės. J. M. stovėjo vyrui už nugaros. Vyras atsisuko ir J. M. taip pat parkrito ant žemės. Vyriškis stovėdamas spardė ant žemės gulintį žmogų, tačiau liudytojas nesuprato, kurį – E. M., ar J. M. R. G. centro operatorei pranešė, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams, vyriškio įvykio vietoje nebebuvo. Liudytojas matė J. M., gulintį ant žemės be sąmonės. Kažkas pasakė, kad vyriškis jam trenkė į galvą. Dėl kokios priežasties kilo muštynės, kurių metu buvo sužaloti E. M. ir J. M., liudytojas nežino.

Liudytoja E. Z. patvirtino liudytojo R. G. parodymus ir papildomai paaiškino, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), taikiai leidžiant laiką pažįstamų kompanijoje, pastebėjo, kad vyras, vardu K., trenkė kumščiu E. į galvą. E. nuo smūgio nuvirto prie (duomenys neskelbtini) juosiančios tvorelės. Pribėgęs kitas vaikinas J. išskyrė K. ir E. K. dar bandė provokuoti žodžiais E. tolesniam konfliktui, tačiau jį nusivedė draugė, vardu M. Po penkių minučių prie E. vėl priėjo K. ir trenkė kumščiu į veidą apie tris smūgius. E. nugriuvo ant žemės. Jam bandant atsistoti, K. apie penkis kartus spyrė į galvą. Pribėgo J. ir bandė atitraukti K. nuo E. K. išsisuko iš J. rankų, atsigręžė į jį ir ranka trenkė J. į galvą. J. parkrito ant grindinio ir prarado sąmonę. Liudytoja matė, kad E. po įvykio iš nosies ar burnos bėgo kraujas, jo veidas buvo sumuštas.

Liudytojas Ro. G. parodė, kad jis yra kaltinamojo K. M. draugas. 2020 m. sausio 1 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), sutiko K. M. ir jo (duomenys neskelbtini) M. M. Jie bendravo su nukentėjusiųjų kompanija, linksmai leido laiką, šoko. Vienas vaikinas priėjo prie K. M. ir pasakė: „ką tu, kas tu?“. Kas tarp jų įvyko, liudytojas nematė, kalbėjo su merginomis. Netrukus pribėgo mergina ir pasakė: „tavo draugas tai padarė“. Ro. G. paklausė, ką jo draugas padarė, tačiau mergina neatsakė. Apsidairęs pamatė ant grindinio gulintį vyrą. Ro. G. priėjo prie gulinčio vyro, bandė jam padėti, tačiau mergina jį nustūmė. Ro. G. nematė, kada ir kaip žmogus pargriuvo ant žemės, nepastebėjo jokio konflikto, išskyrus anksčiau paminėtą vyro klausimą K. M.: „kas tu?“. Ant žemės gulėjo ne tas pats vyras, kuris bendravo su K. M. Kai liudytojas priėjo prie gulinčio ant žemės žmogaus, K. M. netoliese nepastebėjo. Ro. G. neprisimena, ar kas nors sakė kaltinamajam tokius žodžius: „ar tu žinai, kas aš toks?“. Jis negirdėjo jokių baisių, įžeidžiančių žodžių ir nesuprato, jog vyksta konfliktas. Su nukentėjusiaisiais ir jų draugais anksčiau pažįstami nebuvo, kavinėje laiko kartu neleido ir bendrauti pradėjo tik susitikę prie (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis K. M. buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, bet neatrodė agresyvus.

Liudytoja M. M. parodė, kad buvo kaltinamojo K. M. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vakarą gerokai po vidurnakčio ji ir K. M. leido laiką prie (duomenys neskelbtini), klausėsi muzikos. Atsitiktinai pradėjo bendrauti su nukentėjusiųjų kompanija. Liudytojai susidarė įspūdis, kad nukentėjusysis E. tą vakarą elgėsi demonstratyviai, norėjo pasirodyti esąs kompanijos siela, komentavo kitų žmonių pokalbius. E., praeidamas pro M. M., demonstratyviai užkliuvo ją petimi. M. M. neskaudėjo, ji nepargriuvo, tačiau pasijuto nesmagiai. Konflikto nebuvo. Nukentėjusieji nieko įžeidžiamo jai nepasakė. K. M. nuėjo su E. pasikalbėti prie (duomenys neskelbtini) namelių. Staiga M. M. išgirdo kažkokį duslų garsą ir atsisukusi pamatė K. M. gulintį ant žemės. E. gulėjo ant jo viršaus, o K. M. visaip raitėsi, bandydamas išlįsti iš po E. Prie jų pribėgo dar du ar trys vaikinai ir bandė K. M. prispausti prie žemės. Vyko grumtynės. M. M. sušuko. K. M. išsivadavo, nusimetė striukę ir nusivijo E. Liudytoja matė pro šalį prabėgantį E. ir jį besivejantį K. M. Visą tą laiką nukentėjusysis J. stovėjo šalia M. M. M. M. matė, kad K. M., bėgdamas paskui E., nubloškė J. ir šis pargriuvo ant žemės. Nukentėjusiųjų draugės kaltino K. M., todėl liudytoja jam patarė greičiau bėgti į namus ir nekelti didesnės įtampos. Atvykus policijos pareigūnams, K. M. įvykio vietoje nebebuvo.

Šiems liudytojos M. M. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje balsu perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. sausio 2 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, M. M. parodė, kad vienas vaikinas, kurio vardo liudytoja neįsidėmėjo, užgauliai K. M. pareiškė: „jūs čia ubagai, kaimiečiai, ką jūs darytumėte, jei mes iš (duomenys neskelbtini) neatvažiuotumėm“. Iš karto po šių žodžių minėtas vaikinas ir K. M. susistumdė. Prie jų priėjo dar trys ar keturi vaikinai, pargriovė K. M. ant žemės ir prispaudė. Netrukus liudytoja pamatė, kad K. M. atsidūrė tarp dviejų vaikinų ir vienas vaikinas, su kuriuo šiek tiek anksčiau bendravo M. M., pargriuvo ant žemės (t. 2, b. l. 184–185).

Nukentėjusysis E. M. tuoj po nusikaltimo – 2020 m. sausio 2 d. – apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno išsamiai nurodė įvykio aplinkybes t. y., kad vyras, vardu K., jį pastūmė, tada E. M. pastūmė K., jie susigrūmė ir abu sudavė vienas kitam smūgius. J. M. juos išskyrė, o K. (duomenys neskelbtini) nusivedė vyrą į šalį. Tačiau K. nenurimo, nusivilko striukę ir pribėgęs smogė E. M. į veidą. Nuo smūgio E. M. pargriuvo ir daugiau nieko neprisimena. E. M. nesupranta, kodėl kilo konfliktas, nežino, ko iš jo norėjo K., (duomenys neskelbtini) gyventojų ubagais ir kaimiečiais nevadino (t. 1, b. l. 36–37). Duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis E. M. parodė, kad anksčiau kaltinamojo K. M. nepažinojo, jį pirmą kartą pamatė šventės metu. Iš pradžių jie kalbėjosi, vėliau pradėjo konfliktuoti. Kaltinamasis pastūmė E. M., tada nukentėjusysis pastūmė kaltinamąjį, jie susikibo ir susigrūmė, abu parvirto ant žemės. Kaltinamasis gulinčiam E. M. sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. E. M. taip pat sudavė smūgius kaltinamajam. J. M. juos išskyrė. Kaltinamojo draugė nusivedė jį tolyn, o E. M. liko stovėti su J. M. Netrukus E. M. pamatė atbėgantį kaltinamąjį. Bėgdamas jis nusimetė striukę, priartėjęs trenkė E. M. smūgį į veidą, į nosį. Nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir toliau buvo mušamas bei spardomas, tačiau pats kaltinamajam nesudavė nė vieno smūgio. Nukentėjusysis J. M. dėl patirtos galvos traumos neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau apklausiamas teisme patvirtino, kad prie (duomenys neskelbtini) buvo daug žmonių, jie bendravo, šoko, jokių incidentų ar konfliktų nevyko. Nusikaltimo vietoje buvę ir konflikto pradžią bei eigą stebėję liudytojai R. J., M. K., E. Z. ir R. G. patvirtino fizinio smurto pavartojimo prieš nukentėjusiuosius J. M. ir E. M. aplinkybes. Liudytoja R. J. parodė, kad šventė vyko taikiai, kol pastebėjo besistumdančius E. M. ir kaltinamąjį K. M. E. M. nugriuvo ant žemės. Kaltinamojo (duomenys neskelbtini) M. nusivedė jį tolyn nuo sumaišties vietos, tačiau vedamas jis išsinėrė iš striukės ir pradėjo bėgti link nuo žemės bandančio atsistoti E. M. Liudytoja matė, kad kaltinamasis du ar tris kartus spyrė ant žemės prie (duomenys neskelbtini) vėl pargriuvusiam E. M. į galvą. J. M. bandė išskirti E. M. ir K. M. ir taip pat buvo pargriautas ant žemės. Liudytoja M. K. parodė, kad būtent kaltinamasis, šaukdamas „kas tu toks“, pastūmė E. M. ir jis atsirėmė į (duomenys neskelbtini) juosiančią tvorelę. Kaltinamasis puolė E. M. ir pargriovė jį ant žemės, pats užgriuvo ant jo ir smogė nukentėjusiajam daugiau nei vieną smūgį. J. M. atitraukė kaltinamąjį nuo E. M., o kaltinamojo draugė nutempė jį į šalį. Staiga M. K. pamatė sparčiai artėjantį kaltinamąjį. Eidamas jis nusivilko striukę, atrodė agresyviai, todėl liudytoja pradėjo bėgti tolyn. Bėgdama ji išgirdo duslų garsą, atsisukusi pamatė ant žemės gulintį J. M. ir šalia jo stovintį kaltinamąjį. Liudytojas R. G. patvirtino, kad nukentėjusysis E. M. susistumdė su kaltinamuoju ir pargriuvo ant žemės. Kaltinamasis užgriuvo ant viršaus ir prispaudęs savo kūnu kumščiais smūgiavo E. M. į įvairias kūno vietas. J. M. atplėšė kaltinamąjį nuo E. M., o nepažįstama moteris jį nusivedė tolyn. Staiga pamatė, kad vyras nustūmė moterį ir pradėjo bėgti link J. M. ir E. M. Bėgdamas jis nusivilko ir numetė savo striukę. R. G. atsitraukė ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu buvo apie 3.40 val. Kalbėdamas su pagalbos centro operatore, liudytojas matė, kaip vyriškis pribėgo prie E. M. ir šis parkrito ant žemės. Tada atsisuko į J. M. ir šis taip pat parkrito ant žemės. Vyriškis stovėdamas spardė ant žemės gulintį žmogų, tačiau liudytojas nesuprato kurį – E. M. ar J. M. Liudytoja E. Z. patvirtino, kad po to, kai J. M. išskyrė susigrūmusius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį E. M., kaltinamasis vėl prie jų pribėgo ir trenkė kumščiu E. M. į veidą apie tris smūgius. E. M. pargriuvo ant žemės, tada kaltinamasis apie penkis kartus spyrė jam į galvą. J. M. bandė atitraukti kaltinamąjį nuo E. M., tačiau kaltinamasis išsisuko iš J. M. rankų, atsigręžė į jį ir ranka trenkė J. M. į galvą. Šis parkrito ant grindinio ir prarado sąmonę. Aplinkybę, kad nukentėjusysis J. M. pargriuvo ir sunkų galvos sužalojimą patyrė dėl suduoto smūgio, patvirtina ir įrašai medicininiuose dokumentuose. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje pateiktas toks įvykio aprašydamas: „draugės žodžiais vartojo daug alkoholio, buvo sumuštas, spardytas į galvą“. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) J. A. J. M. medicininiuose dokumentuose įrašė: „visame kūne mėlynės, galvos parietalinėje srityje 2 cm dydžio žaizda“ (t. 4, b. l. 153–157).

Nukentėjusiojo E. M. ir liudytojų R. J., M. K., E. Z., R. G., iš dalies ir Ro. G. bei M. M. parodymai lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje ištirtais įrodymais, yra svarbūs, tačiau jie nėra vieninteliai įrodymai, pagrindžiantys kaltinamojo K. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje nustatant veikos teisiniam vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes, esminę įrodomąją reikšmę turi ir įvairios specialistų išvados dėl nukentėjusiųjų E. M. ir J. M. sužalojimų mechanizmo ir laipsnio nustatymo.

Nukentėjusiojo J. M. kūno sužalojimams, jų padarymo būdui ir laikui nustatyti bei sveikatos sutrikdymo mastui įvertinti buvo atlikti trys specialistų ir ekspertų tyrimai: (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. V. 2020 m. sausio 10 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „U.“ (duomenys neskelbtini) P. P. 2020 m. lapkričio 13 d. konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybos 2022 m. gegužės 5 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. V., atlikęs tiesioginį nukentėjusiojo J. M. tyrimą, 2020 m. sausio 10 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatavo, kad J. M. įvykio dieną (2020 m. sausio 1 d., apie 3.40 val.) buvo padaryti šie sužalojimai: viršugalvio kairės pusės muštinė žaizda, kaukolės skliauto kairės pusės kaulų linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo kairės momeninės ir smilkininės skilčių srityje, galvos smegenų dešiniojo didžiojo pusrutulio pamato intracerebrinė hematoma, kairės akiduobės kraujosruva, dešinio žasto ir dilbio poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai kairio dilbio nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nykščio pagrindo nugariniame paviršiuje ir ant kairės plaštakos penkto piršto krumplio. Dėl sužalojimų liko (duomenys neskelbtini), išsivystė (duomenys neskelbtini). Patirtas kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, suspaudęs galvos smegenis, sunkiai sutrikdė J. M. sveikatą. Pagrindiniai galvos sužalojimai atsirado dėl galvos skliauto kairės pusės sumušimo, vienu poveikiu – trauminio kontakto vietą rodo viršugalvio kairės pusės žaizda ir linijinis kairiojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis. Dešinio žasto ir dilbio poodinės kraujosruvos padarytos dviem poveikiais. Rankų odos nubrozdinimai atsirado griūvant. Kairės akiduobės kraujosruva gali būti susieta su kaukolės lūžiu (t. 1, b. l. 139–140). Teismo posėdyje D. V. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiojo J. M. galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu buvo nustatytas linijinis kaukolės skliauto kairės pusės momenkaulio, smilkinkaulio lūžis. Trauminio kontakto vietą rodo viršugalvio kairė pusė. Sužalojimo lokalizacija rodo, kad buvo suduotas smūgis į kairę galvos skliauto pusę, daugiau statesniu kampu. Suduodant kumščiu, tokio sužalojimo padaryti neįmanoma, labiau tikėtina, kad sužalojimas padarytas spiriant. (duomenys neskelbtini), apžiūrėdamas nukentėjusįjį J. M., be galvos sužalojimo, stebėjo ir masyvias poodines kraujosruvas dilbio ir žasto priekiniame vidiniame paviršiuje. Tokios kraujosruvos turėjo atsirasti mažiausiai dviejų kontaktinių poveikių metu, labiausiai tikėtina – ginantis nuo smūgių prisidengus rankomis galvą. Nukentėjusiojo galvoje buvo 2 cm ilgio linijinė žaizda, tikėtina, padaryta spyrio į galvą metu. Aplink žaizdą nebuvo nubrozdinimų, kurie būdingi griūnant.

K. M. BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smūgiuodamas E. M. ir J. M. kaltinamasis suprato, kad savo veika gali sutrikdyti nukentėjusiesiems sveikatą, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Tokia išvada padaryta įvertinus K. M. veiksmų intensyvumą (smurtas buvo staigus, intensyvus, K. M. smūgiavo E. M. ir iškart po to J. M.), būdą, sužalojimų skaičių, jų pobūdį ir vietą (nukentėjusiajam E. M. suduoti ne mažiau kaip 9 smūgiai į galvą ir kitas kūno vietas, o J. M. suduotas vienas, tačiau stiprus smūgis į gyvybiškai svarbią vietą – galvą; J. M. nuo smūgio griuvo ir trenkėsi galva į grindinį, taip jam buvo padaryta sunki galvos trauma), taip pat nusikalstamos veikos nutraukimo priežastį (veiksmai nutraukti ne savanoriškai, o įsikišus liudytojams ir iškvietus policijos pareigūnus), kaltinamojo elgesį po nusikaltimų padarymo – jis pasišalino iš įvykio vietos. K. M. suprato, kad yra fiziškai stipresnis už nukentėjusiuosius, kad muštynių metu patiriamos įvairaus pobūdžio traumos ir sužalojimai, kad smūgiuodamas kumščiu į galvą kelia pavojų nukentėjusiųjų sveikatai.

Kaltinamajame akte aprašant K. M. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis „ne mažiau kaip tris kartus“ smogė kumščiu į galvą J. M. Liudytoja E. Z. parodė, kad kaltinamasis J. M. sudavė tik vieną smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusysis parkrito ir nebeatsikėlė. (duomenys neskelbtini) išvadose konstatuota, kad J. M. nustatyta galvos viršugalvio kairės pusės muštinė žaizda, kaukolės skliauto kairės pusės kaulų linijinis lūžis galėjo atsirasti griuvimo metu. Kaltinamasis K. M. iš viso neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir tvirtino, kad pastarasis pats pargriuvo dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, kad nebuvo nustatyta, jog nukentėjusiajam J. M. buvo suduota daugiau nei vienas smūgis į galvą, kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam J. M. į galvą. Kadangi kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytų aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos atsakomybės dydžiui.

K. M. yra (duomenys neskelbtini). Jis turi (duomenys neskelbtini) vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), kurį augina ir auklėja (duomenys neskelbtini) M. M. Nusikalstamos veikos padarymo metu K. M. nedirbo (t. 2, b. l. 137). Teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) suformuotame išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, nurodyta, K. M. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. dirbo UAB „A.“, o laikotarpiu 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. spalio 9 d. dirbo UAB „K.“ (t. 3, b. l. 140–141, 142–143). Nuosprendžio priėmimo metu jis dirba UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 189–191). Buvusio darbdavio UAB „A.“ kaltinamasis charakterizuojamas kaip atsakingas, gerai išmanantis (duomenys neskelbtini) darbą darbuotojas, visada maloniai ir draugiškai bendraujantis su kitais darbuotojais (t. 3 b. l. 144).

Kaltinamasis K. M. kaltu dėl viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo bei nukentėjusiojo J. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino, kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl savo elgesiu sukeltų padarinių. Duodamas parodymus teisme jis neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį J. M., tvirtino kad šis dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, nestipriai pastumtas, pats pargriuvo ir susižalojo. Kaltinamasis prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam E. M., tačiau teigė, kad taip padarė atsakydamas į šio nukentėjusiojo įžūlų ir provokuojamą elgesį bei pirma pavartotą smurtą. Jis viso proceso metu bandė sumenkinti savo veiksmų pavojingumą ir perkelti atsakomybę patiems nukentėjusiesiems. Kaltinamojo parodymų turinys, jo elgesys viso proceso metu rodo atsainų K. M. požiūrį į savo nusikalstama veika sukeltus padarinius, sau naudingą įvykio aplinkybių interpretavimą pavartojant smurtą, neteisingus parodymus apie nukentėjusiojo E. M. elgesį, siekiant pateisinti savo smurtinius veiksmus. Kaltinamasis 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu pareiškė, kad labai apgailestauja dėl įvykių ir atsiprašo (t. 3, b. l. 187). Toks formalus kaltinamojo atsiprašymas ir gailėjimasis, kartu parodymuose aiškiai išreikšta pozicija neigti kaltinančias aplinkybes, neduoda pagrindo kaltinamojo atsiprašymą vertinti nuoširdžiu.

Kaltinamojo gynėjas advokatas V. Žarkovas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino dalį – 1 000 Eur – nukentėjusiajam J. M. padarytos turtinės žalos, ir šią aplinkybę prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (t. 3 b. l. 139). Apie savanorišką padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą, kaip apie atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžiama ne vien pagal formalų kaltininko pareiškimą apie pastangas atlyginti žalą, o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą: padarytos žalos ir atlygintos žalos santykį, realias kaltininko pastangas bei norą sušvelninti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, ir kt. Nustatyta, kad visą baudžiamojo proceso laikotarpį, trukusį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2020 m. sausio 1 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, kaltinamasis K. M. nusikaltimais, numatytais BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, nukentėjusiesiems E. M., J. M. ir civiliniams ieškovams – (duomenys neskelbtini) kasai ir (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui – padarytos turtinės ir neturtinės žalos ar bent reikšmingos jos dalies neatlygino ir nesiekė susitarti dėl žalos atlyginimo ateityje. Jis įrodymų tyrimo teisme pradžioje atlygino nedidelę dalį, vos 7,7 proc. nukentėjusiojo J. M. reikalaujamos neturtinės žalos (12 000 Eur) ir vos 4,8 proc. bendros nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštų reikalavimų sumos (20 716 Eur), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ši aplinkybė lengvina kaltinamojo atsakomybę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė, kad yra pasirengęs atlyginti nukentėjusiajam E. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą (kaltinamojo žodžiais „galiu duoti grynais jam už tą“), tačiau iki įrodymų teisme pabaigos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Toks kaltinamojo elgesys ir tik nedidelės padarytos žalos dalies atlyginimas nesudaro pagrįstos prielaidos nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltinamojo pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nelaikomos nuoširdžiomis.??? Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. M. smurtaudamas nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą, sunkiai sutrikdė J. M. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo apsvaigimas nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarymo metu pripažįstamas jo atsakomybę už šį nusikaltimą sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamojo K. M. asmenybę, vieną jo atsakomybę už abu nusikaltimus sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, jam už kiekvieną nusikaltimą skiriama BK 135 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatomi bausmių dydžiai, mažesni už įstatyme numatytus šios bausmės vidurkius (pastaba – už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalyje, įstatyme numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 metų iki 12 metų, taigi bausmės vidurkis yra 7 metai; už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, be kitų alternatyvių bausmių, numatytas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų, taigi bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Nusikaltimai, numatyti BK 135 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos, griežtesne bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo K. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 1 d. 4.40 val. iki 2020 m. sausio 2 d., 16.50 val. (dvi dienos) (t. 2, b. l. 142–143, 147).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei analogiškos kategorijos bylose suformuota teismų praktika dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Kaltinamojo K. M. padaryta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta nusikalstama veika buvo pasikėsinta į baudžiamojo įstatymo saugomą didžiausią gėrį – žmogaus sveikatą, todėl jis privalo atsakyti už nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Dėl priešingų teisei jo smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiajam J. M. buvo padaryti sužalojimai: viršugalvio kairės pusės muštinė žaizda, kaukolės skliauto kairės pusės kaulų (momenkaulio, smilkinkaulio) linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo kairės momeninės ir smilkininės skilčių srityje, galvos smegenų dešiniojo didžiojo pusrutulio pamato (uodeguotojo branduolio srities) intracerebrinė hematoma, kairės akiduobės kraujosruva, dešinio žasto ir dilbio poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai kairio dilbio nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nykščio pagrindo nugariniame paviršiuje ir ant kairės plaštakos penkto piršto krumplio. Dėl sužalojimų liko (duomenys neskelbtini), išsivystė (duomenys neskelbtini). Kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, suspaudęs galvos smegenis, sunkiai sutrikdė J. M. sveikatą. Tai rodo, kad ne tik sveikatai, bet ir jo gyvybei buvo kilusi reali grėsmė. Tarp kaltinamojo K. M. padarytos tyčinės veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir padarinių (J. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuteistojo padaryti kūno sužalojimai nulėmė J. M. sveikatos sunkų sutrikdymą. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus dėl savo gyvybės ir sveikatos, bendravimo galimybių sumažėjimą. J. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ilgalaikį gydymosi procesą, sužalojimus lydinčius nepatogumus, priverstinį pomėgių pakeitimą, liekamuosius reiškinius – nuolatinį (duomenys neskelbtini) skausmą, potrauminę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir neaiškias sveikatos susigrąžinimo prognozes ateityje. J. M. 2020 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atlikta operacija –(duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 10 d. jis buvo gydomas ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje, o laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 2 d. gydymas buvo tęsiamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 1, b. l. 109–110, 158). Taigi nukentėjusysis ne tik turėjo iškęsti operaciją ir pooperacinį laikotarpį, laikinai negalėjo dirbti ir bendrauti su artimaisiais ir draugais, bet ir patyrė laikinus (duomenys neskelbtini) sutrikimus, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) klinikose 2020 m. vasario 12 d. jam buvo diagnozuotas išliekantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 157). Teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad skausmą, (duomenys neskelbtini) sutrikimą, (duomenys neskelbtini) ir potrauminę (duomenys neskelbtini) jaučia iki šiol, dėl to patiria nemalonius išgyvenimus (jam sunku atskirti (duomenys neskelbtini), suvokti, (duomenys neskelbtini) ir pan.), jo pasitikėjimas savimi yra sumenkęs. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. M. patirta žala išties didelė. Kaltinamasis K. M. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai pavartodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jis nukentėjusįjį sužalojo suduodamas jam smūgį į galvą ir taip pargriaudamas ant žemės, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą. Kaltinamasis K. M. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir nesigaili dėl jo padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė, atlygino tik nedidelę dalį – 1 000 Eur – padarytos žalos, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių. Vis dėlto kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo nėra didesnį neturtinės žalos atlyginimą lemiantis kriterijus, o yra lygiavertis su kitais teismo įvertintais esminiais neturtinės žalos dydžio kriterijais.

Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti vidutiniškai priteisiamos panašaus dydžio sumos: kasacinės nutartys bylose: Nr. 2K-194-387/2021 (3 000 Eur – nustačius, kad suduodant vieną smūgį medine lazda į galvą buvo padaryti sužalojimai: kaukolės skliauto kairės pusės lūžis, kaukolės pamato vidinės duobės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo – priteista); Nr. 2K-126-495/2021 (3 000 Eur – nustačius, kad suduodant du smūgius į veidą padarytas galvos smegenų židininis sumušimas su ryškia židinine neurologine simptomatika); Nr. 2K-239-628/2019 (10 000 Eur – nustačius, kad buvo padarytas kaukolės skliauto bei pamato dešinės pusės kaulų (dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio) linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas); Nr. 2K-199-976/2021 (15 000 Eur – nustačius, kad suduodant vieną smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusysis griuvo, buvo padarytas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, momenkaulio lūžis); apeliacinės nutartys bylose: Nr. 1A-237-579/2021 (6 000 Eur – nustačius, kad sudavus septynis smūgius rankomis ir metaline šluotos koto dalimi nukentėjusiajam buvo padarytos plėštinės-durtinės žaizdos krūtinės ląstoje ir juosmenyje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse); Nr. 2K-125-788/2020 (8 000 Eur – nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kairio smilkinkaulio ir jo piramidės lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, kairės ausies būgnelio plyšimas); Nr. 1A-304-307/2021 (10 000 Eur – nustačius, kad patyręs vieną smūgį į veidą nukentėjusysis krito aukštielninkas ir galva trenkėsi į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių, taip patyrė muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinės ausies būgnelio plyšimą, pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžį); 1A-212-626/2021 (10 000 Eur – nustačius, kad (duomenys neskelbtini) amžiaus nukentėjusiajai padarytas trauminis abipusis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų minkštųjų dangalų povoratinklinės kraujosruvos, kairės pusės pneumotoraksas, sukėlęs kairio plaučio plyšimą).

Kaltinamasis K. M. 2020 m. gruodžio 23 d. savanoriškai atlygino dalį – 1 000 Eur – nukentėjusiajam J. M. padarytos neturtinės žalos (t. 3, b. l. 139). Nukentėjusiajam J. M. priteisiama 9 000 Eur likusiai neatlygintai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis E. M. nurodo, kad nusikaltimo metu buvo sugadinta (suplėšyta) jo striukė, kurios vertė 100 Eur, tačiau šių nuostolių nepatvirtino jokiais duomenimis (nepateikė striukės ikiteisminio tyrimo pareigūno apžiūrai, pats jos nenufotografavo, neaprašė sugadinimų pobūdžio ir pan.). Byloje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų apie nusikaltimo metu nukentėjusiojo E. M. vilkėtų rūbų sugadinimą: nukentėjusiojo apklausų metu jis apie šią aplinkybę neužsimena, įvykio vietos apžiūros ir kitų tyrimo veiksmų protokoluose ši informacija neužfiksuota. Nukentėjusiojo E. M. patirtas nuostolis dėl nusikaltimo padarymo metu sugadintų drabužių neįrodytas, todėl jo ieškinio dalis dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetama.