- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2-256-798/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“
- Atsakovas
- „Leonhard Weiss“ OÜ
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Autokausta“ ieškinį atsakovui „Leonhard Weiss“ OÜ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB), atsakovas „Leonhard Weiss“ OÜ ir UAB „Hidrostatyba“ (atsakingas partneris) sudarė 2017 m. rugpjūčio 1 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 dėl dalyvavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (teisių ir pareigų perėmėja akcinė bendrovė (toliau ir – AB) „LTG Infra“) vykdytame viešajame pirkime – objekto „EITP projekto „Europinės vežės „Rail Baltic / Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vežės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija“ (toliau ir – Projektas). Jungtinės veiklos partneriai ir užsakovė AB „LTG Infra“ sudarė 2018 m. birželio 1 d. Rangos sutartį Nr. SP-287. Taip pat ieškovė ir atsakovas su atsakinguoju partneriu UAB „Hidrostatyba“ pasirašė atskirus dvišalius susitarimus, kuriuose detalizavo kiekvieno partnerio atliekamus darbus, jų kiekį, įkainius ir kt. UAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl jungtinės veiklos partneriai sudarė 2019 m. lapkričio 20 d. Trišalį susitarimą, kuriuo pakeitė atsakingą partnerę ir naujas atsakingas partneris „Leonhard Weiss“ OÜ įsipareigojo perimti buvusio atsakingo partnerio priskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymą objekte, taip pat pakeista Rangos sutartyje numatyta banko sąskaita į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą, į kurią užsakovas vykdo atsiskaitymus už atliktus rangos darbus. Ieškovė 2020 m. balandžio–liepos mėnesiais atliko 2 840 552,32 Eur vertės (be pridėtinės vertės mokesčio) naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų (toliau – ir ginčo darbai), kuriuos įtraukė į atsakovui teikiamus ataskaitinius dokumentus. Ginčo darbai nepriimti, nurodant, kad ieškovė neturėjo teisės šių darbų atlikti bei atliko nemokamai.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Autokausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo „Leonhard Weiss“ OÜ 2 820 804,32 Eur, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2 820 804,32 Eur dydžio vertės atsakovės kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, jog ieškinio reikalavimo suma didelė, atsakovas nesąžiningas ir piktnaudžiauja savo teisėmis – atsisako priimti ieškovės atliktus ginčo darbus, neatidaro atsiskaitomosios sąskaitos, dėl to ieškovė neteko apyvartinių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Teismas sprendė, kad preliminariai įvertinus patikslinto ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, tikėtina, jog ieškovei gali būti priimtas palankus teismo sprendimas.
3. Didelė ieškinio suma (2 820 804,32 Eur) savaime negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, masės ar jo vertės. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, ar kaip nors kitaip siektų apsunkinti savo turtinę padėtį. Atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, todėl pritaikius atsakovės turtui, piniginėms lėšoms areštą, gali būti sutrikdyta įmonės veikla, tokiu būdu dar labiau apsunkinant galimybes atsiskaityti su ieškove. Aplinkybės dėl netinkamo šalių sudarytos Jungtinės veiklos vykdymo nepagrindžia „Leonhard Weiss“ OÜ nesąžiningo elgesio ar piktnaudžiavimo turimomis teisėmis. Jungtinės veiklos susitarimo nevykdymas yra pagrindas kreiptis į teismas dėl šios sutarties nevykdymo padarytų nuostolių atlyginimo priteisimo, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, teismas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Autokausta“ prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2 820 804,32 Eur dydžio vertės atsakovės kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio sumos, ignoravo aplinkybes, kad atsakovas yra užsienyje (Estijoje) registruotas juridinis asmuo ir apie kurio turtinę padėtį byloje duomenų nėra. Atsakovas Lietuvoje registruotino turto neturi. „Leonhard Weiss“ OÜ atsiskaitomoji sąskaita, į kurią vykdomi atsiskaitymai už rangos darbus yra atidaryta Estijoje veikiančiame banke. Šios aplinkybės labai svarbios vertinant grėsmę sprendimo įvykdymui ir tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. praktika tokio pobūdžio bylose.
4.2. Turėjo būti vertinamas atsakovo galimai nesąžiningas elgesys, paaiškėjęs šio teisminio proceso metu, t. y. tarp šalių ginčas kilo dėl užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų, kurios atsakovas atsisakė priimti iš ieškovės dėl to, kad neva ieškovė neturėjo teisės šių darbų atlikti, todėl ieškovė darbus atliko nemokamai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog 2020 metų liepos mėn. atsakovas perdavė užsakovui ieškovo atliktus 264 760 Eur vertės ginčo darbus, kaip „Leonhard Weiss“ OÜ atliktus. Nurodyti duomenys apibūdina galimai nesąžiningą atsakovo elgesį, siekiant pasisavinti už ginčo darbus ieškovui priklausančias lėšas.
4.3. Grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, patvirtina atsakovo elgesys, susijęs su banko sąskaitos, į kurią yra pervedamos lėšos už rangos darbus, valdymu 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovas informavo ieškovę apie banko sąskaitoje suformuotus pavedimus pagal liepos mėn. ataskaitinius dokumentus, kuriuos turi patvirtinti ieškovė. Ieškovas pareikalavo patikslinti pavedimų sumas. Tarp šalių kilo ginčas dėl pinigų paskirstymo. Atsakovas, nesilaikydamas Susitarimo sąlygų, be ieškovo atstovo parašo ir ieškovui prieštaraujant tokiam piniginių lėšų paskirstymui, sau išsimokėjo 1 677 706,54 Eur, o ieškovui 510 124,43 Eur. Nurodyti duomenys paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas „Leonhard Weiss“ OÜ prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės atskiruoju skundu argumentus:
5.1. Atsakovą ir ieškovę sieja jungtinės veiklos, o ne rangos teisiniai santykiai. Pareiga atsiskaityti už Rangos sutartyje numatytus darbus kyla užsakovui. Vadinasi, atsakovas objektyviai neturi pareigos mokėti už ieškovės atliktus darbus. Užsakovas perka Rangos sutartyje numatytus darbus ir už juos sumoka. Dėl to ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.
5.2. Neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui:
5.2.1. Ieškinio suma sudaro vos 4 proc. visos Rangos sutarties vertės, dėl to nelaikytina didele. Pagal aktualiausius Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti. Ieškovės nurodyta praktika dabar yra pasikeitusi iš esmės.
5.2.2. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų perleisti ar kitaip apsunkinti iš užsakovės AB „LTG Infra“ gaunamų lėšų už rangos darbus paskirstymą. Ginčo darbų AB „LTG Infra“ nėra priėmusi. Todėl ir apmokėjimo klausimas šiai dienai nesvarstytinas. Atitinkamai, šiuo metu objektyviai nėra ką areštuoti, nes pinigai iš užsakovo gaunami į visų partnerių parašais valdomą banko sąskaitą, kurioje kiekvienas partneris mato visas vykdomas operacijas, t. y. ieškovė žino, kad darbai nepriimti ir pinigai už užteršto grunto darbus negauti.
Šalies argumentai
5.2.3. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog už dalį jos atliktų užteršto grunto darbų užsakovas jau atsiskaitė ir atsakovas už juos ieškovei nesumoka, yra nepagrįstos. Pirma, 1 323,8 m³ apmokėtas užteršto grunto darbų kiekis buvo atliktas ne ieškovės, o subrangovų. FIDIC inžinieriaus raštas, kad šis darbų kiekis buvo atliktas ieškovės, yra melagingas ir ši situacija yra sprendžiama. Antra, dėl ieškovo teisės gauti 2 820 804,32 Eur apmokėjimą už užteršto grunto darbus bus pasisakyta nagrinėjant bylą iš esmės. Trečia, ginčas dėl ginčo darbų vykdymo ir apmokėjimo už juos kilo todėl, kad ieškovė nesąžiningai nusprendė pasipelnyti kitų jungtinės veiklos partnerių sąskaita – savavališkai vykdė darbus daug didesniais įkainiais ir siekia gauti beveik milijonu eurų daugiau. Atsakovas nedavė sutikimo ieškovei dėl užteršto grunto darbų vykdymo ir aiškiai nurodė jų nevykdyti, taip pat įspėjo ieškovę, jei atsakovo nurodymo nepaisys ir darbus vis tiek vykdys – darbai nebus apmokėti. Ieškovė tyčia nevykdė teisėtų atsakovo nurodymų, todėl jai tenka neigiamos pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
7. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
8. Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovu, kad ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą.
10. Dėl ieškovės nurodytų argumentų, susijusių su užteršto grunto darbų vykdymu ir apmokėjimu (t. y. kas ieškovės atliktų darbų nepriima ir už juos nesumoka; ar ieškovas turi / neturi nuosavybės teisę į ginčo sumą, ar atsakovas vengia / nevengia atlikti mokėjimus ieškovui ir pan.) ir atsakovės nurodytų argumentų, susijusių su atsakovą ir ieškovę siejamais jungtinės veiklos, o ne rangos teisiniais santykiais (t. y. kas turi priimti ieškovės atliktus ginčo darbus (atsakovas ar užsakovas) ir kas turi pareigą / neturi pareigos už juos sumokėti; ar ieškovė savavališkai vykdė darbus ir kt.) nepasisakytina, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškovės ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirs bei vertins bylos faktus, atskleis bylos esmę ir spręs, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-217/2010).
11. Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė būtent į pastarųjų kelerių metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nuosekliai teikiamus išaiškinimus, susijusius su didelės ginčo sumos kriterijaus nepakankamumu sprendimo neįvykdymo grėsmei identifikuoti. Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016 ir kt.). Taigi nurodytais vėlesniais teismų praktikos pavyzdžiais yra paneigta ieškovės pozicija, grindžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. (t. y. ankstesnių metų) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1934/2014), dėl taikytinos didelės ieškinio sumos prezumpcijos.
13. Šiuo atveju itin didelė ieškinio suma (2 820 804,32 Eur), atsižvelgus į tai, jog atsakovas yra užsienio (Estijos) juridinis asmuo, neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje, jam priklausanti banko sąskaita yra atidaryta Estijoje, per se (pati savaime) nesudaro teismui absoliutaus pagrindo takyti laikinąsias apsaugos priemones. O atsižvelgus į tai, jog ieškinio reikalavimo suma sudaro 2 820 804,32 Eur, o Projekto (Rangos sutarties) vertė yra daugiau kaip 70 mln. eurų, sutiktina su atsakovu, kad ieškinio suma, sudaranti apytiksliai 4 proc. visos Rangos sutarties vertės, nelaikytina didele.
14. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).
15. Nagrinėjamu atveju lėšas už darbus, sulygtus Rangos sutartimi, sumoka (perveda) užsakovė AB „LTG Infra“ į visų partnerių parašais valdomą atsakingo partnerio „Leonhard Weiss“ OÜ banko sąskaitą, kurioje, pagal atsakovo paaiškinimus, kiekvienas partneris mato visas vykdomas operacijas. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie jos matomą bendrai jungtinės veiklos partnerių valdomoje sąskaitoje įvykdytą operaciją – užsakovės pervestą 2 820 804,32 Eur sumą už ieškovės atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus (CPK 178 straipsnis).
16. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovas 2020 metų liepos mėn. perdavė užsakovui ieškovės atliktus 264 760 Eur vertės užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, kaip „Leonhard Weiss“ OÜ atliktus. Tačiau apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į AB „LTG Infra“ dėl patvirtinimo apie ieškovės, o ne subrangovų atliktų 1 323,8 m³ užteršto grunto darbų priėmimą ir (arba) sumokėjimą (CPK 178 straipsnis). Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas paaiškina, jog užsakovas ieškovės atliktų darbų nepriima ir už juos nemoka. Tai patvirtina užsakovui pateikti dokumentai dėl apmokėjimo už visus atliktus užteršto grunto darbus, kuriuos užsakovas tiesiog atmeta (Atsakovo papildomų paaiškinimų priedas Nr. 5). Kai užsakovas sumokės už ieškovės atliktus ginčo darbus, gavęs mokėjimą atsakovas lėšas paskirstys iš bendrai jungtinės veiklos partnerių valdomos sąskaitos.
17. Kai ginčas dar nėra išspręstas iš esmės ir nėra tikrai žinoma, ar reikalavimai bus teismo patenkinti, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos nei turto paieškoms, nei jo sukaupimui. .Atveju, jeigu patenkintiems ieškinio reikalavimams įvykdyti atsakovo turto (2 820 804,32 Eur) neužteks, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lems objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-253-516/2020). Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, patvirtina atsakovo elgesys, susijęs su banko sąskaitos, į kurią yra pervedamos lėšos už rangos darbus, valdymu, atmetamos kaip nepagrįstos.
18. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
19. Šiuo atveju pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštavus atsakovo turtą ir lėšas – neišvengiamai būtų laikinai sutrikdyta ne tik atsakovo veikla, bet ir valstybei reikšmingo projekto („Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija) vykdymas. Be to, už Projekto nevykdymą Rangos sutartyje nustatytas terminais užsakovas gali taikyti baudas ne tik atsakovui, bet ir ieškovei. Taip pat, kaip minėta, ieškovė nepateikė įrodymų, kad užsakovas priėmė jos atliktus užteršto grunto darbus ir už juos 2 820 804,32 Eur sumokėjo į atsakovo sąskaitą. Vadinasi, neįmanoma užtikrinti reikalavimo įvykdymo iš to, ko negauta.
20. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, todėl UAB „Autokausta“ atskirasis skundas atmetamas. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
21. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.).
22. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.