- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2-912-514/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- D. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui J. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. spalio 1 d. periodinėmis išmokomis po 450 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 60 Eur už mediatorės paslaugas.
Ieškovė nurodė, kad gyvenant su atsakovu santuokoje gimė du vaikai, iš jų sūnus J. V. gimęs (duomenys neskelbtini) yra nepilnametis. Santuoka su atsakovu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Šiuo teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Kol atsakovas gyveno Anglijoje, jis savanoriškai teikė išlaikymą sūnui J. 2025 m. balandžio mėnesį atsakovas grįžo į Lietuvą. Sūnus J. 2024 metais įstojo ir mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad vaiką reikalinga tinkamai maitinti, aprengti, reikalingos lėšos jo sveikatos priežiūrai, higienai, būsto išlaikymui, ieškovė vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai išleidžiu apie 450 Eur. Ši suma iš esmės yra skirta tik minimalių vaiko poreikių patenkinimui, ieškovė viena užtikrinti sūnaus pilnavertiško išlaikymo neišsigali. Vaiko poreikiai kaskart didėja, nes jis kasdien auga ir vystosi tiek fiziškai, tiek ir protiškai. Atsakovas yra jaunas, darbingas žmogus, todėl gali ir privalo teikti sūnui pilnavertišką išlaikymą. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovo darbo vieta ir tikslios pajamos ieškovei nėra žinomos, tačiau atsakovo teikiamo išlaikymo suma turi būti pakankama ir atitikti laikmečio realijas. Pragyvenimo lygis Anglijoje yra didesnis. Ieškovės nuomone, sūnaus J. išlaikymui iš atsakovo periodinėmis išmokomis turėtų būti priteista ir išieškoma po 450 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad be įprastinių išlaidų vaiko išlaikymui patiria išlaidas akiniams, kuriuos dėl besikeičiančio sūnaus regėjimo keičia kasmet. Sūnaus mokymosi įstaiga yra nutolusi nuo gyvenamosios vietos, todėl reikalingos išlaidos transportui. Ieškovė dėl sveikatos problemų dirba nepilną darbo dieną, atitinkamai gaudama mažesnį atlyginimą, jos gaunamų pajamų nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti. Šeima gyvena nuomojamame bute, kurio mokesčius iš dalies kompensuoja valstybė. Atsakovas persikėlęs gyventi į Lietuvą, išlaikymo sūnui neteikė. Pateikė dokumentus, patvirtinančius išlaidas, susijusiais su nuomojamu butu, bei vaiko poreikiams reikalingų lėšų suvestinę.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad šiuo metu sūnaus išlaikymui gali mokėti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, nes yra bedarbis ir gaunu nedarbo išmokas, yra blogos sveikatos, laukia komisijos dėl darbingumo lygio nustatymo. Didesnio dydžio išlaikymą galėtų mokėti tik tada, jeigu gautų didesnes pajamas. Atkreipė dėmesį, kad šalių santuoka (duomenys neskelbtini). teismo sprendimo nutraukta, todėl, atsakovo manymu, jau nutraukiant santuoką, vaiko išlaikymo klausimas buvo išspręstas. Esant priimtam teismo sprendimui, kuriuo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas, išlaikymas nebegali būti priteisiamas, nebent keičiamas išlaikymo dydis. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimali mėnesinė alga yra 1 038,00 Eur, atskaičius mokesčius - 777 Eur, tačiau iš šios sumos reikėtų atimti 122.50 Eur išmoką už vaiką (galimai išmokos Anglijoje dar didesnes), tik tada nustatyti kiekvienam iš tėvų tenkančio išlaikymo dydį, kas sudarytų 327 Eur. Ieškovė nurodo, kad viena pati nepajėgia išlaikyti vaiko, tačiau tame pačiame ieškinyje patvirtina, kad atsakovas išlaikymą teikia ir įsiskolinimo nėra. Ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 450 Eur dydžio išlaikymo yra nepagrįstas, nes nepateikti duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas, turtinę padėtį, vaiko išlaikymo krepšelį, tėvų pareigų paskirstymą. Atsakovo pajamos šiuo metu yra ženkliai mažesnės nei Anglijoje. Vertinant atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės, todėl ieškovė nepagrįstai siekia atsakovui priskirti didesnę finansinę naštą išlaikant sūnų.
Atsakovas, jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai atsakovas paaiškino, kad grįžęs iš Anglijos ir apsigyvenęs Lietuvoje, turėjo pritaikyti turimą būstą nuolatiniam gyvenimui, todėl patyrė didelių išlaidų. Dėl sveikatos problemų negali susirasti tinkamo darbo. Atsakovo nuomone, ieškovė slepia gaunamas pajamas, jo žiniomis galimai ieškovė dirba nelegaliai. Be to, pagal atsakovo turimą informaciją ieškovės nuomojamame bute gyvena ir daugiau šeimos narių (ne tik ieškovė su sūnumi), dėl ko išlaidos mokesčiams turėtų būti dalijamos pagal visų bute gyvenančių asmenų skaičių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Šalys yra buvę sutuoktiniai, santuokoje gimė du vaikai, iš kurių sūnus J. V., gimęs (duomenys neskelbtini) yra nepilnametis. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismo sprendimu. Šiuo teismo sprendimo nepilnamečio sūnaus J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove R. B. Minėtu teismo sprendimu vaiko išlaikymo klausimas nėra išspręstas. Ieškovė su nepilnamečius sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
Dėl teismingumo
Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir nepilnametis vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas - Lietuvos Respublikoje. Kadangi Jungtinė Karalystė nėra Europos Sąjungos valstybė narė, be to, Lietuvos Respublika ir Jungtinė Karalystė nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos šeimos bylose, jurisdikcija dėl išlaikymo priteisimo turėtų būti nustatoma taikant nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles.
Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui teismingumo spręstina vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau ir 2007 m. Hagos konvencija), kurios dalyvėmis yra Lietuva ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu.
2007 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose. Tačiau konvencija įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (konvencijos 20 straipsnis). Šios taisyklės yra iš esmės analogiškos nustatytosioms 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamente Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą, pagal šalių susitarimą, išskyrus bylose dėl vaiko išlaikymo, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas.
Teismas, atsižvelgdama į tai, kad ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje, konstatuoja, jog vadovaujantis 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsniu, Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad iš atsakovo jau būtų priteistas išlaikymas teismo sprendimu (kaip atsiliepime nurodė atsakovas), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas.
Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis J. V. yra septyniolikos metų amžiaus, mokosi kolegijos dieninėse studijose, kurias baigs 2026 m. liepos 31 d. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sūnaus J. išlaikymui po 450 Eur per mėnesį. Papildomai pateiktuose paskaičiavimuose nurodė, kad sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį patiria šias išlaidas: 68 GBP (Didžiosios Britanijos svarai sterlingų) transportui, 180 GBP maistpinigiams, 25 GBP rašymo priemonėms, 30 GBP higienai, 30 GBP mobilaus ryšio telefonui, 22 GBP sveikatos draudimui, 20 GBP kirpyklai, 50 GBP rūbams, 50 GBP pramogoms, maistui namuose 175 GBP. Vaikui tenkanti mokesčių (už šiukšles, vandenį, elektrą, dujas, internetą) dalis sudaro 204,50 GBP ((157+50+80+80+42):2), būsto nuomos mokesčio dalis 239 GBP. Išlaidos sūnaus akiniams sudaro 280 GBP per metus. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus vaiko poreikiams reikalinga 1 014 GBP.
Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyt, kad būsto nuomos išlaidos iš dalies yra kompensuojamos (292,07 GBP), todėl būsto nuomos išlaidos, kuris patiria ieškovė yra mažesnės, atitinkamai mažesnė būsto nuomos mokesčio dalis, tenkanti sūnui. Įvertinus gaunamos kompensacijos dydį, vaiko būsto nuomos mokesčio dalis sudaro 92,97 GBP.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės nuomojamame bute gyvena ne tik ji su sūnumi, bet ir kiti jos vaikai, todėl būsto nuomos bei kitos su būstu susijusios išlaidos turėtų būti dalinamos iš namuose gyvenančių asmenų skaičiaus. Ieškovė atsakovo nurodytas aplinkybes dėl kitų šeimos narių gyvenimo nuomojamame būste paneigė, paaiškinusi, kad dukra buvo bute apsistojusi laikinai, šiuo metu bute gyvena tik ji ir sūnus, atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie didesnį nuomojamame būste gyvenančių asmenų skaičių nepateikė, dėl ko būsto nuomos ir kitos išlaidos, susijusios su butu, apskaičiuotinos pagal ieškovės nurodomų asmenų skaičių (2).
Įvertinus tai, kad šalių sūnus yra septyniolikos metų amžiaus ir jo poreikiai faktiškai atitinka suaugusio asmens poreikius, teismas ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir konstatuoja, kad pagal ieškovės sudarytą vaiko būtiniems poreikiams išlaidų krepšelį nepilnamečio J. poreikius užtikrina 902,47 GBP arba 783,61 Eur (pagal Lietuvos banko oficialų valiutų kursą 2026 m. sausio 27 d. (bylos nagrinėjimo dieną) 0,8683) per mėnesį.
Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė 2025 m. spalio 23 d. Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali alga „į rankas“ siekia 836 Eur. Taigi, vaiko išlaikymui skirtina 836 Eur suma yra neįrodinėtina.
Ieškovė, teigdama, kad vaiko poreikių dydis yra didesnis nei minimalioji mėnesinė alga, turėjo pareigą pateikti objektyvius įrodymus tokiam dydžiui pagrįsti, tačiau jų nepateikė. Ieškovė reikalaudama vaiko poreikiams didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų, rėmėsi aplinkybe, kad pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje yra aukštesnis, todėl išlaikymo išlaidos atitinkamai didesnės. Tačiau atsakovui savaime nekyla pareigos teikti paramą nepilnamečiam vaikui pagal užsienio valstybės pragyvenimo lygį.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
Remiantis ieškovės į bylą pateiktais dokumentais, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, jos jos darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį 2025 m. sudarė 915 GBP arba 794,50 Eur. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (VĮ Registro centro duomenys), Kelių transporto registro duomenimis transporto priemonių ieškovės vardu neregistruota. Kitų nepilnamečių išlaikytinių ieškovė neturi.
Pagal atsakovo į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis jam laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 5 d. iki 2026 m. balandžio 4 d. mokama nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis iki 2025 m. spalio mėnesio buvo 1 329,01 Eur, po to 1 111,46 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. (VĮ Registro centro duomenys), atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (Kelių transporto registro duomenys). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.
Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė nenurodė savo visų pajamų (galimai dirba nelegaliai), tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė, teismas, nustatydamas ieškovės turtinę padėtį, remiasi oficialiais ieškovės pateiktais duomenimis apie gaunamą darbo užmokestį per 2025 m.
Atsakovas nesutikdamas teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą nurodė, kad dėl sveikatos būklės galimybės įsidarbinti yra ribotos, pateikė medicinos dokumentų išrašą. Iš atsakovo pateikto išrašo matyti, kad jo sveikatos būklė apsilankymo metu (2025-12-09) geresnė nei patenkinama, lėtinės ligos paūmėjimo nėra, pagal pateiktus medicininius dokumentus atsakovui diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, gryna hipercholesterolemija, nutukimas dėl kalorijų pertekliaus. Nors atsakovas teigia, kad dėl sveikatos būklės negali rasti tinkamo darbo, tačiau atsakovui nedarbingumas nėra nustatytas, nėra duomenų apie tai, kad atsakovui taikytini kokie nors apribojimai darbinėje veikloje, todėl atsakovo teiginius apie tai, kad dėl sveikatos būklės negali susirasti darbo, teismas vertina kaip nepagrįstus.
Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, atsakovo net geresnė dėl turimo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, tačiau išlaikymas teikiamas iš gaunamų pajamų, kurių skirtumas nėra esminis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą vaikui ir abu tėvai vienoda dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Darytina išvada, kad atsakovas turėtų siekti gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas nepilnamečiui sūnui, nei atsakovo nurodomo 200 Eur dydžio.
Atsakovo teigimu išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui gauna paramą iš valstybės, tik minusavus gaunamą išmoką, nustatytinas kiekvienam iš tėvų tenkančio išlaikymo dydis.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šalių nepilnamečiui sūnui Jungtinėje Karalystėje, kaip ir vaikams Lietuvoje, valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, mažintinas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Pagal viešai skelbiamus duomenis (https://www.gov.uk/) ši išmoka Jungtinėje Karalystėje 27,05 GBP per savaitę, Nustačius, kad sūnaus poreikius užtikrina 783,61 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas 100 Eur, ir yra 683,61 Eur.
Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas negalėtų dirbti ir gauti pajamas, užtikrinančias galimybę teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, išlaikymas skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas kiekvieną dieną, įvertinus byloje esančius duomenis ir šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad ieškovei vienai tenka kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus J. išlaikymui. Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Likusioje dalyje ieškinys netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovės patyrė 700 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. gruodžio 16 d. pinigų priėmimo kvitas), atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (78 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 546 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos kitos būtinos išlaidos, susijusios su bylos, t. y. 60 Eur, 2025 m. rugsėjo 15 d. sumokėtų mediatorei, ir 100 Eur, 2026 m. sausio 26 d. sumokėtų vertėjai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). nagrinėjimu
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės R. B. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą J. V., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Paskirti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio J. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.
Priteisti iš ieškovei R. B. iš atsakovo D. V. 706 Eur (septynis šimtus šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš D. V. 95 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.