Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2025 m. kovo 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutarimo J. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos 2024 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 0045-ANR_N-761-2024 (toliau – ir institucijos nutarimas ar ne teismo tvarka priimtas nutarimas) J. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnio 1 dalį ir 536 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta galutinė 750 Eur bauda už tai, kad 2023 m. gruodžio 8 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, pasienio ruože 500 m atstumu nuo valstybės sienos, ties valstybės sienos ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų pasienio užkardos pareigūnams atliekant pasienio teisinio režimo kontrolę, tikrinant miško darbus vykdančius keturis Lietuvos Respublikos piliečius: A. K., gimusią (duomenys neskelbtini), R. F., gimusį (duomenys neskelbtini), Ž. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kurie buvo pasienio ruože ekstremaliosios situacijos metu ir vykdė ūkinę veiklą – miško kirtimo darbus bei nepateikė vykdomos ūkinės veiklos dokumentų (t. y. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Al-74/3D-140 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. A1-45/3D-40 redakcija) patvirtintos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito formos, nurodydami, kad visi reikalingi dokumentai yra pas J. V., 11.10 val. atvykęs kaip juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir minėtų dirbusių asmenų atstovas atsisakė pateikti pareigūnų prašomus bet kokius dokumentus, susijusius su vykdytais darbais ir minėtais dirbusiais asmenimis, t. y. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir trukdė pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, taip pat savo reiškiamais žodžiais įžeidė ir žemino orumą (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadą A. B. pavadindamas „buku....“ ir melagiu....“ ir užkardos vado pavaduotoją D. Č. – „melagiu ....“ girdint kitiems pavaldiems pareigūnams ir civiliams asmenims (kuriuos dalinai atstovavo), tuo J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 ir 10 dalių reikalavimus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2023 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4-197 „Dėl patekimo į pasienio ruožą, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio“ 1.4. punktą.

2. Nesutikdamas su institucijos priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnio 1 dalį ir 536 straipsnio 1 dalį nutraukti. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutarimu skundas tenkintas iš dalies – panaikinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos 2024 m. birželio 18 d. nutarimo dalis dėl J. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutraukta bei nutarimas patikslintas, nurodant, kad J. V. nubaustas pagal ANK 508 straipsnį. Ne teismo tvarka priimto nutarimo dalys, kuriomis J. V. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, paliktos nepakeistos.

3. Apeliaciniame skunde J. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutarimą dalyje, kuria buvo paliktos nepakeistos institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimo dalys dėl jo nubaudimo pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį ir 508 straipsnį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų nutraukti.

3.1. Pažeidėjo nuomone, apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, netinkamai aiškino ir taikė ANK 508 straipsnio ir 506 straipsnio 4¹ dalies nuostatas, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio nuostatas. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, įrodymus vertino selektyviai ir atsietai nuo bendro konteksto, neatsižvelgdamas į administracinio proceso pažeidimus, pareigūnų pozicijos nenuoseklumą, prieštaravimus. Dėl to priėmė neteisingą ir teisiškai nemotyvuotą procesinį sprendimą, kuriuo nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje ir 508 straipsnyje.

3.2. Anot apelianto, pareigūnai, rašydami protokolą ir nutarimą, nesugebėjo aiškiai suformuluoti kaltinimo, jis daugiau padrikas tekstas. Nuo tokio kaltinimo, anot apelianto, neįmanoma gintis, duoti dėl jo kažkokius paaiškinimus. Institucijos nutarimas, kuriuo jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, yra visiškai nemotyvuotas, jame nurodyta tik įstatymo formuluotė, kad jis nevykdė teisėtų VSAT pareigūnų reikalavimų. Nei iš institucijos nutarimo, nei administracinio nusižengimo protokolo, neįmanoma nustatyti kaip pasireiškė pareigūnų reikalavimų nevykdymas, kokių pareigūnų reikalavimų jis nevykdė, t. y. ar pateikti jo (apelianto) teisėtą buvimą pasienio ruože patvirtinančius dokumentus, ar pateikti asmenų, dirbusių pasienio ruože, teisėtą buvimą patvirtinančius dokumentus. J. V. taip pat pažymi, jog A. K., R. F., Ž. M. ir V. M. darbo santykiais su jo vadovaujama įmone „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susiję, joje niekada nebuvo įdarbinti, ką nustatė ir pasienio pareigūnai, prisijungę prie SODROS duomenų bazės. Tuo tarpu jis neprivalo atsakyti už paslaugas jo įmonei teikiančius asmenis. Apylinkės teismas neteisingai interpretavo pasienio ruože dirbusių asmenų parodymus, neva jie nurodė, kad jis (J. V.) yra jų darbdavys. Nei vaizdo medžiagoje, nei apklausose tai nėra fiksuota. Be to, teismas nutylėjo, kad jis pats (J. V.) klausė pareigūnų, kokius dokumentus pateikti. Taip pat teismas nutylėjo, kad nė vienas iš pareigūnų nepareikalavo jo (J. V.) asmens dokumentų. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos (vaizdo įrašas export-za6e9), įrašo 44 s girdėti kaip VSAT pareigūnų jis klausė, „kokių dokumentų reikalaujat? Įvardinkit aiškiai.“ Toliau bandė paaiškint pareigūnams, kad asmenys gali veikti įvairiai, dirbti pagal darbo sutartį, vykdyti individualią veiklą, kad jie neprivalo vežiotis sutarčių. Įrašo 8 min 26 s girdėti kaip jis pareigūnams sako, kad „jūs net mano tapatybės nenustatėt, nei tu nei tu nei tu. Tai ką jūs vešit? Kuris iš jūsų reikalavo mano asmens dokumentų?“.

3.3. Anot pažeidėjo, pareigūnai E. K. ir E. T. buvo nekompetentingi ir nesugebėjo jam paaiškinti kokius dokumentus jis turi pateikti. Iš vaizdo įrašo export-3wtni (įrašo 4 min 46 s, 9 min 55 s, 12 min 40 s, 15 min 10 s) girdėti kaip E. K. kalbėdamas telefonu nurodo, kad negali paaiškinti jam (J. V.), kad atvyks kitas ekipažas, užkardos vadovybė, gal aiškiau paaiškins. Į įvykio vietą atvykę kiti pareigūnai – T. G. ir K. S. – taip pat negalėjo konkrečiai įvardinti kokius būtent dokumentus jiems privaloma pateikti, tik nurodė, kad darbo pažymėjimus, darbo sutartis. Vaizdo įraše export-a70ty(l) (5 min 41 s) jis pareigūnams nurodo, kad gyvena pusę kilometro nuo čia ir jam leidimų nereikia. Įrašo 7 min 32 s VSAT pareigūnas T. G. teigia, kad „turite pateikti sutartį pagal įsakymą“, 7 min 56 s jis (J. V.) jų klausia, „kokius dokumentus turiu pateikti“, tuomet 8 min 00 s pareigūnas E. K. atsako, kad asmens tapatybės dokumentus, o pareigūnas G. 8 min 21 s nurodo pateikti darbo pažymėjimą, sutartis ir kt., į ką jis (apeliantas) atsakė, kad tokių dokumentų nėra, kad dirba ne jo vadovaujamos įmonės žmonės.

3.4. Nubaustojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai interpretavo jo į bylą pateiktą susirašinėjimą su VSAT Varėnos pasienio rinktinės budėtoju dėl leidimų pasienio ruože reikalingumo. Kaip jau minėta, asmenys nebuvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ką nurodė ir pats teismas. Todėl jis net negalėjo turėti pareigūnų nurodytų dokumentų ir juos pateikti, tokiu būdu įvykdydamas jų reikalavimą. Nurodyti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas ir šiuo atveju, priešingai nei nurodė teismas, privalėjo patys su savimi turėti tai patvirtinančius dokumentus ir juos pateikti pareigūnams.

3.5. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad jis nuo pat atvykimo į vietą buvo priešiškas pareigūnų atžvilgiu. Klausinėjimas pareigūnų ramiu pagarbiu tonu, nekeliant balso ir neįžeidinėjant jų, kokiu pagrindu reikalaujama dokumentų, kodėl trukdomas bei gaišinamas jo laikas, arba kodėl jam neleidžiama išvykti, taip traktuojamas negali būti. Jis neatsikalbinėjo pareigūnams, o su jais diskutavo. Byloje nagrinėjama situacija susiklostė dėl pačių VSAT pareigūnų nepakantumo kritikai, jų procesinės galios demonstravimo eilinio žmogaus atžvilgiu, savo darbinių funkcijų netinkamo atlikimo ir teisės aktų reikalavimų neišmanymo. Todėl nesuprantami teismo teiginiai ir padarytos išvados, kad neva dėl jo veiksmų, pareigūnai negalėjo paskirti laiko darbinių funkcijų vykdymui, esant paskelbtai valstybei lygio ekstremaliai situacijai.

3.6. Anot apelianto, teismas taip pat nepagrįstai laikė tinkamu pareigūnų prisistatymu ir teisės aktų reikalavimų vykdymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimą, priėjimą prie asmens ir pasisveikinimą. Tokios teismo išvados prieštarauja teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms. Iš Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies matyti, kad tik pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą pareigūnas turi teisę duoti asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. Vienintelis iš įvykio vietoje buvusių šešių VSAT pareigūnų – K. S. – pateikė savo tarnybinį pažymėjimą. Todėl priešingai, nei nurodo teismas, pareigūnų E. K., E. T., T. G. ir kitų reikalavimai pateikti tiksliai neįvardintus dokumentus, vadovaujantis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažintini neteisėtais. Be to, abejonių dėl pareigūnų reikalavimų teisėtumo kelia ir tai, kad jų elgesys išprovokavo jo (J. V.) nepasitenkinimą bei konfliktinę situaciją

3.7. J. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nesprendė ir jo kaltės (tyčios) klausimo, neatsižvelgė į visus šiam klausimui reikšmingus bylos duomenis. Jo veikoje nėra kaltės, nes jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į situacijos išsiaiškinimą bei į jį sulaikiusių pareigūnų tinkamą ir teisėtą pareigų vykdymą. Be to, teismo nutarime nėra pateikta jokių motyvų, kodėl pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį jam nuobauda paskirta kaip vadovui.

3.8. Ginčydamas jo nubaudimą pagal ANK 508 straipsnį, apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo išvadomis, jog jo išsakyti žodžiai gali būti suprantami kaip neigiami, įžeidžiantys, žeminantys asmenį, sukeliantys neigiamas reakcijas. Anot J. V., išsakytomis frazėmis nebuvo demonstruojamas neigiamas VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado bei pavaduotojo vertinimas, jis neturėjo tikslo sumenkinti ir pažeminti jų reputaciją ir autoritetą pavaldinių akyse. ANK 508 straipsnis pažeidžiamas tada, kai pareigūnas tiesiogiai vykdo savo tarnybines funkcijas, o asmuo priešinasi ir pareigūnui išsako žeminančius žodžius, t. y. turi būti tiesioginis pareigūno ir pažeidėjo kontaktas, ko analizuojamu atveju nebuvo. Be to, išsakydamas žodžius apie A. B. ir D. Č., jis išreiškė kritinę nuomonę apie situaciją institucijoje ir jos vadovus, su kuriais konfliktinės situacijos tęsiasi jau kelerius metus. Tokia nuomonė buvo išreikšta naudojant lietuvių kalboje priimtinus ir nedraudžiamus žodžius. Todėl nėra šio nusižengimo objektyviosios pusės. Taip pat nėra ir šio administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės, kadangi išreikšta kritiška nuomonė VSAT Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadovų darbo atžvilgiu negali būti laikoma pareigūno garbės ir orumo pažeminimu, kai apeliantas turėjo tikslą išreikšti kritiką, o ne pažeminti pareigūną. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į asmenų, pasijutusių pažemintais, subjektyvų įvykio suvokimą ir vertinimą, kuris negali būti sureikšminamas, neįvertino kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai. Taip pat nebuvo imtasi jokių priemonių tam, kad atskleisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyvų situacijos suvokimą ir vertinimą, siekiant nustatyti, kokie motyvai, paskatos nulėmė tokį elgesį, koks buvo veiksmų tikslas. Šioje situacijoje jis piktinosi A. B. ir D. Č. darbo metodais, tokiu būdu tik išreiškė nepasitenkinimą dėl statutinio valstybės tarnautojo reakcijos į tuo metu esančią situaciją, o ne siekė paniekinti ir pažeminti minėtus pareigūnus ir pastarųjų neįžeidinėjo, necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu neišreiškė, nežemino. Administracinės teisės priemonių taikymas ginčo situacijoje yra neproporcingas, neprotingas, nepagrįstas ir neatitinka veikos pavojingumo laipsnio. Tiek užkardos vadas A. B., tiek jo pavaduotojas D. Č. yra vieši asmenys Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnio, 2 straipsnio prasme. Todėl sprendžiant ginčą dėl garbės ir orumo, jiems taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Kukis prašo J. V. skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, ANK 508 straipsnį, prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, konstatavus, jog nebuvo padarytos veikos, turinčios šių administracinių nusižengimų požymių. Pažeidėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, palikęs galioti institucijos nutarimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, ANK 508 straipsnį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą. Be to, apeliaciniame skunde taipogi nurodoma, jog iš administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime suformuoto kaltinimo nėra aišku už kokius konkrečius veiksmus ar neveikimą J. V. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, tuo pažeidžiant jo teisę į gynybą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog sutikti su tokiais nubaustojo skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Priešingai nei nurodoma skunde, žemesnės instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktų duomenų visumą, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamai situacijai aktualias teisės aktų nuostatas bei padarė teisingą išvadą, jog J. V. institucijos priimtu nutarimu buvo pagrįstai pripažintas padariusiu ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje ir 508 straipsnyje numatytus nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo baigiamosiose kalbose išdėstytus argumentus dėl J. V. pareikšto kaltinimo neatitikimo ANK 609 straipsnio reikalavimams, taip pat pagrįstai nurodė, jog kaltinimas J. V. tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek apskųstame institucijos nutarime buvo suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, nurodant, kokiais veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje ir 508 straipsnyje, ir pažeidėjas suvokė kuo yra kaltinamas bei turėjo galimybes naudotis savo teise į gynybą, kuria proceso metu aktyviai ir naudojosi.

Dėl ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo

7. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį atsakomybė fiziniams asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims kyla už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, padarytų karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremalios situacijos ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo, nurodymo nevykdo. Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltininkas turi tyčia kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką, suprasti savo veiksmus, kad atsirastų administracinė atsakomybė, o pareigūnas turi vykdyti savo pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti.

8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad J. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Toks specialus teisinis rėžimas, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“.

9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokole, o taip pat ir ne teismo tvarka priimtame nutarime J. V. suformuoto kaltinimo, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį jis buvo patrauktas už tai, kad, būdamas juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, Druskininkų pasienio užkardos pareigūnams, atliekantiems pasienio teisinio režimo kontrolę, atsisakė pateikti prašomus bet kokius dokumentus, susijusius su pasienio ruože, 500 m atstumu nuo valstybės sienos, ties valstybės sienos ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdytais darbais (buvo vykdomas miško kirtimas) ir šiuos darbus vykdžiusiais piliečiais (A. K., R. F., Ž. M., V. M.). Aplinkybės, kad tokie darbai vyko nurodytoje vietoje bei, kad juos atliko paminėti asmenys, apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, todėl jas patvirtinantys byloje surinkti duomenys apygardos teismo neaptarinėjami.

10. Remiantis byloje surinktais duomenimis taip pat nustatyta, jog miško darbus vykdę asmenys pateikė pasienio pareigūnams savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau nepateikė darbo sutarčių ar kitų dokumentų, pateisinančių jų darbą pasienio ruože, nurodydami, kad visus dokumentus turi darbdavys J. V., bei jam pranešė apie pasienio pareigūnų atliekamą patikrinimą. Nors pažeidėjas skunde pagrįstai nurodo, kad A. K., R. F., Ž. M. bei V. M. administracinio nusižengimo padarymo metu darbo sutarties pagrindu nebuvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai, neabejotinai patvirtina, kad miško darbai buvo atliekami tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minėtų asmenų sudaryto susitarimo pagrindu. Tai yra, minėti asmenys 2023 m. gruodžio 8 d. kirtaviečių tvarkymo paslaugas pasienio ruože, esančiame (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, 500 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), teikė ne kam kitam, o J. V. vadovaujamai bendrovei. Todėl J. V., kaip šiuos darbus organizavęs asmuo, privalėjo užtikrinti, jog šie asmenys pasienio ruože turėtų reikiamus dokumentus, patvirtinančius teisėtą jų buvimą jame, o tokių dokumentų neturint, pats pateikti juos atvykęs į administracinio nusižengimo padarymo vietą.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, žemesnės instancijos teismas itin išsamiai išanalizavęs byloje esančius vaizdo įrašus nurodė, kad juose yra užfiksuota kaip į vietą atvykęs J. V. pareigūno E. K. iš karto pradėjo klausinėti, kokiu pagrindu yra reikalaujama leidimų, po ko pasienio pareigūnai E. K. ir E. T. J. V., kaip įmonės vadovui, paaiškino, jog esant ekstremaliai situacijai nuo 2023 metų gegužės mėnesio pasienio ruože yra privaloma pateikti leidimus, todėl jie aiškinasi, kam miško darbus vykdantys asmenys dirba, ir prašė J. V. nurodyti, ar tikrinti asmenys dirba jo įmonėje, ar darbus atliekantys asmenys dirba pagal sutartis jo įmonėje, tačiau J. V. atsisakė atsakyti, nurodydamas, kad pareigūnai neturi pagrindo aiškintis apie pasienio ruože veiklą vykdančių asmenų darbovietę ir jų reikalavimas yra neteisėtas, visus reikalingus dokumentus pateiks gamtos apsaugos ar miško tarnybos inspektoriui. Taip pat J. V. nurodė, kad pagal įstatymą pasienio ruože reikalinga turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o vado įsakymų nei jis, nei kiti asmenys neturi laikytis (DVD diskas voke Nr. 3, failo „export-3wtni“ 7 sek. – 8 min. 52 sek., 10 min. 24 sek. – 12 min. 02 sek.). Vėliau į įvykio vietą atvykus pasienio pareigūnams T. G. ir K. S., pasienio pareigūnas K. S. paklausė J. V., ar jis turi, kokius nors dokumentus, kad darbininkai dirba jo firmoje ir nurodė, kad pagal įsakymą jis privalo pateikti darbuotojų darbo pažymėjimus ar kitus įmonės dokumentus bei pareigūnai paaiškina, jog toks reikalavimas yra, nes darbuotojai dirba pasienio ruože esant ekstremaliai situacijai. J. V. nurodė, kad darbuotojai darbo pažymėjimų neturi, o įmonės dokumentų su savimi nesivežioja. Pasienio pareigūnas K. S. pareikalavo J. V. pateikti dirbančių asmenų darbo pažymėjimus, klausė, ar jo žmonės dirba. J. V. atsakė, kad nežino, vėliau nurodė, kad jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, tuomet pareigūnas K. S. paklausė, ar jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra rangovas bei paaiškino, jog atlieka patikrinimą ir J. V. privalo pateikti jo reikalaujamus dokumentus, tačiau J. V. nurodė, kad dokumentus pateikti atsisako. Pasienio pareigūnas T. G. nurodė, jog tuomet dirbančius žmones patrauks atsakomybėn, o J. V. nurodė, kad yra pasienio ruože ir paklausė pagal kokį įstatymą turi pateikti leidimus, pasienio pareigūnas E. K. paaiškino, jog yra ekstremali padėtis, todėl pasienio ruože dirbantys asmenys privalo turėti leidimus. J. V. pasiūlius pareigūnams pasiskaityti įstatymus, pasienio pareigūnas K. S. J. V. nurodė, jog jam nepateikus dokumentų bylos nagrinėjimui jis bus pristatytas į Druskininkų pasienio užkardą bei dar kartą pareikalavo pateikti dokumentus, jog jis yra firmos, kuri pjauna mišką, savininkas, bei apie dirbančius darbuotojus. J. V. paklausus, ar pareigūnai dirbančius asmenis įvardino jo darbuotojais, pareigūnai nurodė, kad tai ir siekia išsiaiškinti bei pasienio pareigūnai E. K. ir K. S. nuėjo į mišką atsivesti dirbančių asmenų. Pasienio pareigūnas T. G. J. V. dar kartą paaiškino, jog jam nepateikus reikalaujamų dokumentų aplinkybėms išsiaiškinti visi bus pristatyti į užkardą, tuomet J. V. nurodė, kad darbo sutartyje yra slapti duomenys, todėl jos patiekti negali. Pasienio pareigūnui E. K. kartu su dirbusiais asmenimis einant link J. V. ir jų paklausus, ar asmenys dirba pas J. V., asmenys nurodė, kad turi sutartį, kokią nežino, nes dokumentai yra ofise pas J. V.. Atėjus miško darbus vykdžiusiems asmenims pasienio pareigūnas K. S. visiems išaiškino, jog jie yra įtariami padarę administracinį nusižengimą ir procesiniams veiksmams atlikti bus pristatyti į užkardą. J. V. nurodė, kad savo noru niekas nevyks bei pasakė, kad turi išvažiuoti. Pasienio pareigūnui T. G. nurodžius, jog jis negali išvykti bei pakartotinai du kartus pareikalavus pateikti dirbusių darbuotojų darbo sutartis, J. V. atsisakė jas pateikti, nes juose yra slapti duomenys, nurodė, kad yra dalinai atsakingas už dirbusius asmenys, nes jie įmonei vykdo darbus, pradėjo aiškinti, kuo skiriasi darbuotojas nuo asmens vykdančio darbus, jog jiems pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pareigūnai daugiau nieko neturi teisės reikalauti (DVD diskas voke Nr. 3, failo „export-a7oty(1)“ 6 min. 54 sek. – 9 min. 51 sek., 11 min. 12 sek. – 17 min. 08 sek., DVD diskas voke Nr. 2, faile „export-iqeie“ 27 sek. – 15 min. 22 sek., DVD diskas voke Nr.2, failas „export-za6e9(1)“).

12. Peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, apygardos teismas neįžvelgė kokių nors prieštaravimų tarp juose užfiksuotų pirmosios instancijos teismo aprašytų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, kurios neginčytinai patvirtina, jog apeliantas atsisakė vykdyti pasienio pareigūnų reikalavimus pateikti administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime nurodytus dokumentus. Taip pat aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog tokie pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, dėl ko, atsisakęs juos vykdyti J. V. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį. Pastarąją išvadą patvirtina skundžiamame nutarime aptartas teisinis reguliavimas, o būtent Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 9 dalis, 11 straipsnio 10 dalis bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2023 m. gegužės 2 d. įsakymo 1.4. punktas. Šių teisės aktų nuostatų pagrindu žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pasienio pareigūnai, vykdydami savo pareigas, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, teisėtai ir pagrįstai pareikalavo pasienio ruože buvusių ir miško darbus vykdžiusių asmenų A. K., R. F., Ž. M. bei V. M. pateikti pareigūnams tinkamus įrodymus apie jų teisėtą buvimą pasienio ruože, o šiems asmenims nurodžius, jog dokumentų, susijusių su jų darbų atlikimu, jie neturi ir visi dokumentai yra J. V. įmonės darbo vietoje, pasienio pareigūnai, teisėtai ir pagrįstai šių dokumentų pareikalavo į vietą atvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai A. K., R. F., Ž. M. bei V. M. teikė paslaugas, vadovo J. V., kuris į nevienkartinius pareigūnų prašymus nurodyti, ar miške dirbantys asmenys dirba jo įmonėje bei pateikti dokumentus: darbo pažymėjimą, darbo sutartį ar kitus dokumentus, patvirtinančius patikrintų asmenų A. K., R. F., Ž. M. ir V. M. teisėtą buvimą pasienio ruože, tai daryti kategoriškai atsisakė, teigdamas, jog pareigūnų reikalavimai yra neteisėti, darbo sutartyse yra slapti (konfidencialūs) duomenys, visus dokumentus pateiks kitoms tarnyboms, o jam bei darbus vykdantiems asmenims VSAT vado įsakymai yra neprivalomi, taip pažeisdamas Įstatymo 11 straipsnio 9, 10 dalių bei Įsakymo 1.4. punkto reikalavimus, kas atitinka ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

13. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai interpretavo ir pažeidėjo į bylą pateiktą elektroninį susirašinėjimą su VSAT pasienio rinktinės budėtoju dėl leidimų pasienio ruože reikalingumo, nurodęs, kad J. V. buvo išaiškinta, jog Valstybės sienos apsaugos leidimas būti apsaugos zonoje galioja ir pasienio ruože, o juridinio asmens darbuotojai tokiu atveju turi turėti darbo pažymėjimus arba darbo sutartis (dokumentus, galinčius įrodyti, jog darbuotojai dirba jo įmonėje) (b. l. 43-55).

14. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde dėstomi teiginiai, jog pasienio pareigūnų reikalavimų jis neįvykdė, nes pareigūnai negebėjo konkrečiai įvardinti reikalaujamų pateikti dokumentų bei nurodyti tokio reikalavimo pagrindo, prieštarauja 11 šios nutarties punkte aprašytam pokalbiui tarp pasienio pareigūnų ir J. V., todėl yra atmestini. Vaizdo medžiaga neginčytinai patvirtina, jog pasienio pareigūnai ne kartą ir labai aiškiai įvardijo kokių konkrečių dokumentų iš jo reikalaujama, taip pat nurodė, jog tokių dokumentų turėjimas, esant pasienio ruože bei esant paskelbtai ekstremaliai situacijai, privalomas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Iš pačios įvykio situacijos taip pat yra akivaizdu, jog J. V. jau iš karto atvykęs į įvykio vietą buvo nusiteikęs nevykdyti pasienio tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų dėl savo subjektyvių įsitikinimų, jog jis geriau už pareigūnus išmano kokių dokumentų šie gali reikalauti. Nors J. V. su pareigūnais iš tiesų bendravo daugiau ramiu tonu, nevartojo necenzūrinių žodžių, tačiau nuolatinis pareigūnų pertraukinėjimas, jiems bandant paaiškinti situaciją, jų reikalavimų įvardijimas „norais“, „prašymais“, priekaištai, kad pareigūnai tik trukdo jo ir jo vadovaujamai įmonei darbus atliekančių asmenų laiką, neišmano teisės aktų reikalavimų, atsisakymas nurodyti net ir tai, ar jis rangovas, leidžia kategoriškai atmesti pažeidėjo teiginius, jog jis tiesiog diskutavo su savo pareigas vykdančiais pareigūnais ir visiškai pritarti pirmosios instancijos teismui, jog pareigūnų nurodymų jis nevykdė ne dėl jų neaiškaus, abstraktaus pobūdžio, o išankstinio priešiško nusistatymo jų atžvilgiu. Pavienės J. V. skunde akcentuojamos jo frazės ar tas faktas, kad į įvykio vietą buvo iškviestas kitas pareigūnas, prieš tai vienam iš pasienio pareigūnui nurodant, kad galbūt jis galės aiškiau paaiškinti pažeidėjui, negali būti vertinamos atsietai nuo viso tarp pasienio pareigūnų ir J. V. vykusio pokalbio, bei šių išvadų niekaip nepaneigia.

15. Skunde J. V. taip pat itin akcentuoja tai, kad jis negalėjo pateikti pareigūnams jų prašomų darbo sutarčių ir tokiu būdu įvykdyti reikalavimą, kadangi šie asmenys nebuvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau tai nešalina jo atsakomybės, nes šiuo atveju jis nepateikė Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų, pagal kuriuos A. K., R. F., Ž. M. ir V. M. teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas.

16. Apeliaciniame skunde pareigūnų duotų reikalavimų neteisėtumas grindžiamas ir tariamu Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimu bei tariamu netinkamu pačių pareigūnu elgesiu, kuris, anot J. V., išprovokavo visą konfliktinę situaciją. Šie skundo argumentai taip pat atmestini. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, dėvintis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. Byloje esanti vaizdo medžiaga neginčytinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kad pasienio pareigūnai į įvykio vietą atvyko tarnybiniais ženklintais automobiliais, tarnybą vykdė bei reikalavimus J. V. davė dėvėdami teisės aktais patvirtintą tarnybinę uniformą su skiriamaisiais ženklais, leidžiančius juos identifikuoti. Be to, J. V. paprašius prisistatyti pasienio pareigūnas K. S. parodė savo tarnybinį pažymėjimą (failas export-a7oty(1) 17 min. 53 sek. – 18 min. 4 sek.). Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, pasienio pareigūnai turėjo teisę duoti J. V. privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus.

17. Taip pat vaizdo įrašai patvirtina ir tai, kad visi pasienio pareigūnai prie J. V. elgėsi mandagiai ir kantriai, jokiais savo veiksmais pažeidėjo nepasitenkinimo, konfliktinės situacijos neprovokavo. Priešingai, tai pažeidėjas, teigdamas, kad pareigūnai yra nekompetentingi, neišmanantys įstatymų bei aiškinantys kaip pareigūnai, siūlydamas jiems paskaityti teisės aktus, daugiau pasidomėti, kėlė įtampą aiškinantis galimo administracinio nusižengimo padarymą. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos, pažeidėjo nepasitenkinimas pasienio pareigūnų veiksmais nėra pakankama, pagrįsta priežastis elgtis netinkamai ir nepateisina jo neteisėtų veiksmų bei nešalina atsakomybės už pasienio pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Teismų praktikoje pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-438-2538-10, N-442-637-08), o net ir manydamas, kad pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-261-565/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-278-898/2018 ir kt.). Taigi, šioje situacijoje J. V. nesutikus su pareigūnų reikalavimais ar nurodymais, jis vis tiek privalėjo juos vykdyti nedelsiant ir tik po to, jeigu mano, kad tokie pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl visi apelianto argumentai dėl pasienio pareigūnų veiksmų nešalina J. V. atsakomybės dėl jam inkriminuotų pasienio pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo.

18. Atmestinas ir pažeidėjo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė subjektyviosios aptariamo administracinio nusižengimo pusės – tyčios klausimo. Priešingai, teismas nurodė, jog J. V. įmonė veiklą vykdo pasienio zonoje, o jis pats teismo posėdyje pripažino, kad jam yra gerai žinoma pasienio pareigūnų patikrinimo vykdymo tvarka pasienio zonoje bei ruože, todėl jis, žinodamas reikalavimus, kaip turi elgtis pasienio ruože pasienio pareigūnams atliekant dokumentų patikrinimą, piktybiškai nevykdė skirtingų pasienio pareigūnų ne vieną kartą pakartotų teisėtų reikalavimų ir tai darė tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, ir tokiu būdu tinkamai pagrindė ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyvųjį pažeidėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymį. Pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstyti argumentai taip pat neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo nutarime nėra jokių motyvų, kodėl pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį jam paskirta nuobauda parinkta kaip vadovui. Nagrinėjamu atveju J. V. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje jis jau baustas administracine tvarka, tad spręsti, jog pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį apeliantui paskirta bauda, kuri mažesnė nei sankcijoje numatyta vidurkis (baudos, skiriamos juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims), yra paskirta pažeidžiant ANK nuostatas, teisingumo ir proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo. Pažeidėjas skunde alternatyvaus prašymo – skirti jam švelnesnę nuobaudą – neformuoja, todėl išsamiau dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio nepasisakoma.

19. Aptartų aplinkybių visuma vienareikšmiškai patvirtina J. V. kaltę, padarius ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, apeliaciniam teismui nepateikė ir apeliantas, tik atkartodamas pirmosios instancijos teismui pateiktą savo ir pareigūnų atliktų veiksmų subjektyvų vertinimą, o tai, kad buvo priimtas apelianto netenkinantis procesinis sprendimas, nedaro jo šioje dalyje neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo

20. Pagal ANK 508 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

21. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-335-361/2019, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-813/2021). Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-300/2018, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-287-634/2020, AN2-102-813/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-898/2020). Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai yra ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami, ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-114-458/2017, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-813/2021). Taip pat didelę reikšmę turi ir vieta, kurioje buvo išsakomi žodžiai ar atliekami veiksmai, paros laikas, aplinka, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu ir pan.

22. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atliekant jau aukščiau minėtą patikrinimą J. V. pavadino (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadą A. B. buku ir melagiu, o užkardos vado pavaduotoją D. Č. – melagiu. Nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde J. V. neneigia išsakęs šiuos žodžius, šios aplinkybės aiškiai užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Taip pat pažeidėjas neneigia, kad vartojant šiuos žodžius, buvo pasisakoma būtent apie A. B. bei D. Č.. Tačiau nubaustasis tikina, jog tikslo įžeisti paminėtų statutinių valstybės tarnautojų neturėjo, šiuos žodžius išsakė tik kaip nuomonę, bei apskritai tvirtina, jog tokie žodžiai negali būti traktuojami kaip įžeidžiantys. Šiems apeliacinio skundo argumentams taip pat nepritartina.

23. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas J. V. atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu išsakytų žodžių reikšmę, tiek jų įtaką pareigūnų prestižui aplinkinių ir jų pačių akyse, taip pat atsižvelgė į tai kokiame kontekste jie buvo išsakyti, kokį tikslą, pavartodamas tokius epitetus statutinių pareigūnų atžvilgiu, apeliantas turėjo. O būtent, apylinkės teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado A. B. bei vado pavaduotojo D. Č. atžvilgiu buvo pasakyti ne pavieniai žodžiai „bukas“, kuris pagal lietuvių kalbos žodyną be kita ko reiškia negudrus, nepastabus, negabus, abejingas, ar „melagis“, kuris pagal lietuvių kalbos žodyną reiškia, jog žmogus yra meluojantis, sakantis netiesą, o ir kitos frazės (apie A. B. – „melagiui tam paskutiniui, o jūs tikit kaip pareigūnai, jo pavaldiniai“, „jūsų B. vadui visokių reikia sutarčių, leidimų reikia, iš kažkur išsigalvojęs“, „jis bukas buvo, yra ir bus“, apie D. Č. – „super geras teisininkas, melagis teismuose“). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėti žodžiai (frazės) buvo išsakyti kartu nevykdant teisėtų pasienio pareigūnų reikalavimų, piktinantis pasienio pareigūnų darbu, akivaizdžiai nukreipti į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadą bei pavaduotoją, kaip pasienio pareigūnų, jo vertinimu netinkamai atliekančių savo pareigas, tiesioginius vadovus. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad minėti žodžiai apie (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadą bei pavaduotoją buvo išsakyti girdint ne tik jų pavaldiniams, bet ir miško darbus vykdžiusiam fiziniam asmeniui, bei sprendė, jog tokiu būdu išsakytomis frazėmis buvo demonstruojamas neigiamas (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado bei pavaduotojo vertinimas, menkinama ir žeminama jų reputacija ir autoritetas pavaldinių akyse bei keliamas nepasitikėjimas jais. Nutarime taip pat konstatuota, jog J. V. turėjo suvokti, kad įžeidžiančius bei žeminančius žodžius adresuoja būtent statutiniams valstybės tarnautojams, siekiant pažeminti jų, kaip pareigūnų (vadovų), garbę ir orumą.

24. Nors skunde pagrįstai teigiama, jog žodžiai bukas bei melagis nėra priskiriami necenzūriniams bei draudžiamiems naudoti lietuvių kalboje, tačiau tai savaime nereiškia, jog jų pavartojimas šioje konkrečioje situacijoje negali būti suprantamas kaip statutinių valstybės tarnautojų garbės ir orumo pažeminimas. Iš to kokiame kontekste šie žodžiai buvo išsakyti, nekyla jokių abejonių kaip jie ne tik, kad gali, bet ir turi būti suprantami kaip neigiami, užgaulūs bei žeminantys VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadą ir pavaduotoją. Taip pat nekyla jokių abejonių, jog tokių frazių išsakymas negali būti vertinamas tik kaip nuomonė, kuri nebuvo nukreipta asmeniškai į pareigūnus, siekiant įžeisti bei pažeminti jų orumą bei autoritetą jiems pavaldžių asmenų, o taip pat ir įvykio vietoje buvusio fizinio asmens akyse. Iš bylos medžiagos matyti, jog šie žodžiai buvo išsakyti įvykio vietoje nesant patiems A. B. bei D. Č., kiti pasienio pareigūnai su pažeidėju, kaip jau minėti taip pat elgėsi pagarbiai. Todėl spręsti, kad toks J. V. elgesys buvo išprovokuotas ar kitaip paskatintas pareigūnų veiksmų ar jų nepagarbaus bendravimo su apeliantu, juo labiau, išprovokuotas A. B. ir D. Č., šiuo atveju negalima. Nors pažeidėjas tikina, kad jis tiesiog piktinosi A. B. ir D. Č. darbo metodais, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašų, jokia pagrįsta kritika dėl konkrečių šiems asmenims priskiriamų funkcijų netinkamo vykdymo nebuvo išsakyta. Taip pat pastebėtina, jog minėti užgaulūs žodžiai nagrinėjamu atveju nebuvo išsakyti vykstant diskusijai apie VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadovybę, juo labiau, neprašant pateikti J. V. jo nuomonės apie šios užkardos vadą ir jo pavaduotoją. Ta aplinkybė, kad pačių VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado ir pavaduotojo pasienio ruože nebuvo bei tarp šių asmenų ir J. V. praeityje yra buvusių konfliktinių situacijų, pažeidėjo atsakomybės nešalina. Priešingai, šios aplinkybės tik patvirtina pažeidėjo intenciją savo išsakytomis frazėmis kitiems asmenims pademonstruoti neigiamą savo A. B. bei D. Č. vertinimą, siekį juos pažeminti, sumenkinti jų autoritetą tiek kitų pareigūnų, tiek fizinių asmenų tarpe, keliant nepasitikėjimą jais, kaip užkardos vadovybe.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apelianto veiksmai atitinka ir ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl J. V. skundas netenkinamas ir šioje dalyje. Už šio nusižengimo padarymą apeliantui buvo skirta ir taip minimali ANK 508 straipsnio sankcijoje numatyta bauda, todėl svarstyti klausimo dėl jos mažinimo nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeisti ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.