Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1599-259/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-07
Bylos Nr.: e2A-1599-259/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19714-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Atsakovas: R. D.
Ieškovas: A. D.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-1599-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19714-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;2.6.1.5.;3.2.6.10.;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Virginijos Gudynienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. D. 3 499,35 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ir Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016, iš dalies keičiančia pirmos instancijos teismo sprendimą, buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas šalių turtas ir prievolės: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo padalintas A. D. ir R. D. po ½ idealiąją dalį (toliau – Butas); prievolės AB „Kauno energija“ buvo pripažintos šalių solidariomis prievolėmis. Šalių Butu nuo 2011 m. faktiškai naudojasi atsakovas, ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). R. D. nemoka mokesčių už butą, todėl kreditoriai AB „Kauno energija“ ir 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą dėl susidariusių skolų priteisimo. Skolos didžiąja dalimi buvo išieškotos iš ieškovės. Pagal antstolės R. G. vykdytą 2014 m. sausio 20 d. vykdomąjį įrašą Nr. RK-538 dėl 1 841 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. D. ir R. D. išieškotojos AB „Kauno energijos“ naudai: A. D. sumokėjo 1 349, 42 Eur skolą, 534,83 Eur palūkanas ir 375,96 Eur solidarių vykdymo išlaidų dalį; R. D. sumokėjo 491,58 Eur skolos dalį ir 60,78 Eur solidarių vykdymo išlaidų dalį; pagal antstolės R. G. vykdytą Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-13817-475/2016 dėl 2 941, 01 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo AB „Kauno energija“ naudai: A. D. sumokėjo 2 828, 72 Eur skolos dalį, 349,67 Eur palūkanų ir 306,80 Eur solidarų atlygį antstoliui; R. D. sumokėjo 112,29 Eur skolos dalį; pagal antstolio S. U. vykdytą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 dėl 105,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos 226-osios daugiabučių savininkų bendrijos naudai: iš A. D. išieškota 105,87 Eur skolos ir 24 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų; pagal antstolio S. U. vykdytą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-5391-528/2015 dėl 1 653,83 Eur skolos su metinėmis palūkanomis išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos 226-osios daugiabučių savininkų bendrijos naudai: iš A. D. išieškota 1 653, 83 Eur skola, 134,24 Eur metinių palūkanų, 48 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Taigi šalys yra įvykdžiusios solidarių šalių prievolių AB „Kauno energijai“ (skola ir palūkanos) ir susijusių solidarių prievolių su šios skolos išieškojimu (solidarios vykdymo išlaidos): A. D. iš viso 5 745,40 Eur; R. D. – 664,65 Eur. Šiame santykyje, įskaičius šalių sumokėtas solidarias įmokas, A. D. yra sumokėjusi 5 080,75 Eur daugiau solidarių įmokų už R. D.. Solidarių prievolių 226-osios daugiabučių savininkų bendrijai (skola) ir sumų susijusių su šios skolos išieškojimu (būtinosios vykdymo išlaidos) A. D. yra sumokėjusi 1 917,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra įvykdžiusi solidarių šalių prievolių iš viso už 6 998,69 Eur, kas sudaro pagrindą ieškovei reikšti regresinį reikalavimą dėl ½ šios sumos priteisimo iš bendraskolio ir buto bendraturčio R. D.

2. Atsakovas R. D. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 2 484,23 Eur skolą, kurią ji apmokėjo kaip solidarią skolą AB „Kauno energija“ už butui teiktą šilumos energiją; priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas; atsižvelgti į atsakovo sunkią turtinę padėtį ir išdėstyti teismo sprendimo, kuriuo priteistina 2 484,23 Eur skola, įvykdymą 36 mėnesių terminui, nurodant, kad atsakovas privalo mokėti ieškovei 69,01 Eur įmokas per mėnesį, likusią ieškinio dalį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš antstolės R. G. 2018 m. spalio 22 d. raštų „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad antstolė išieškotojo AB „Kauno energija“ naudai solidariai iš ieškovės ir atsakovo yra išieškojusi 6 297,76 Eur sumą. Ši suma lygiomis dalimis dalintina abiem buto bendraturčiams: 6 297,76 Eur : 2 = 3 148,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo R. D. antstolė yra išieškojusi 664,65 Eur, ši suma atimtina iš atsakovui R. D. priklausančios 3 148,88 Eur dydžio antstolės išieškotos pinigų sumos dalies: 3 148,88 Eur - 664,65 Eur = 2 484,23 Eur. Atsakovas sutinka su 2 484,23 Eur skola, kurią ieškovė apmokėjo kaip solidarią skolą AB „Kauno energija“ už butui teiktą šilumos energiją. Dėl savo sunkios sveikatos būklės atsakovas pripažintas nedarbingu, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. jam nustatytas 25 proc. darbingumas, atsakovas neturi galimybių įsidarbinti ir priverstas gyventi iš netekto darbingumo pensijos, kurios dydis - 185,60 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismo sprendimo, kuriuo priteistina 2 484,23 Eur skola, įvykdymas atsakovo prašymu turėtų būti išdėstytas 36 mėnesių terminui, nurodant, kad atsakovas privalo mokėti ieškovei 69,01 Eur įmokas per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkinto visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 499,35 Eur skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 499,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 889 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ir Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016 buvo nutraukta šalių santuoka. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), padalintas atsakovams natūra, tai yra po ½ idealiąją dalį. Prievolės AB „Kauno energija“ buvo pripažintos šalių solidariomis prievolėmis. Atsakovas su skola ieškovei pagal jos įvykdytas prievoles kreditorei AB „Kauno energija“ sutiko.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė kreditorei AB „Kauno energija“ iš viso sumokėjusi 5 0810,75 Eur, sprendė, jog ji turi teisę į ½ dalį sumokėtų sumų reikalauti iš solidaraus skolininko R. D., kas sudaro 2 540,38 Eur (CK 6.6 straipsnio 6 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo ir ½ dalį 1 917,94 Eur sumos, sumokėtos kreditorei 226-ajai DNSB pagal S. U. vykdytą 2016 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015, nurodė, kad šiuo atveju kreditorė 226-oji DNSB ieškinius dėl skolos priteisimo reiškė tik ieškovei, tokiu būdu pasirinko savo teisių gynimo būdą – skolos reikalauti tik iš vieno skolininko. Teismų sprendimais nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016 ginčo šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016 butas ginčo šalims padalintas po ½ dalį. Ieškovės prašoma priteisti skola susidariusi 226-ajai DNSB iki buto padalinimo. Teismas sprendė, jog ieškovė, įvykdžiusi prievolę 226-ajai DNSB, turi teisę reikalauti į nuostolių, kuriuos ji turėjo išlaikant bendrai šalims priklausiusį butą, atlyginimą.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo 2011 m. bute ieškovė negyveno, o gyveno atsakovas, kuris naudojosi kreditorių (AB „Kauno energija“, 226-oji DNSB) teikiamomis paslaugomis. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas atliko mokėjimus 226-ajai DNSB ar ieškovei, ir į tai, kad butas prašomos priteisti skolos bendrijai susidarymo metu priklausė ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims, teismas sprendė, jog iš atsakovo ieškovei priteistina pusė jos sumokėtos sumos 958,97 Eur (1 917,94 Eur/2).

8. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai ar iš esmės nebus paneigtas teismo sprendimas.

9. Teismas vertino, jog šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien tik į atsakovo interesus, bet ir į tai, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovo nurodomu būdu (36 mėnesiams) sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Teismas nurodė, kad skolos susidariusios 2014 m.– 2016 m. laikotarpiu. Atsakovo skola ieškovei sudaro 3 499 Eur. Skola susidariusi už buto, kuriame ieškovė negyvena nuo 2011 metų, išlaikymą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 36 mėnesių laikotarpiui sąlygotų ne tik sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Juo labiau, kad ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį 2018 m. gruodžio 3 d., o šią dieną, t. y. praėjus 6 mėnesiams, atsakovas net dalies skolos neapmokėjo, kas rodo, kad atsakovas visą situaciją vertina išimtinai tik per savo interesų apsaugos prizmę, neatsižvelgdamas į ieškovės interesus. Teismo nuomone, toks vertinimas nėra pagrįstas ir negali užtikrinti protingos interesų pusiausvyros.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovas R. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: ieškinį patenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo ieškovei 2 484,23 Eur skolą, kurią ji apmokėjo kaip solidarią skolą AB „Kauno energija“ už butui teiktą šilumos energiją; likusią ieškinio dalį atmesti; išdėstyti teismo sprendimo, kuriuo priteistina 2 484,23 Eur skola, įvykdymą 36 mėnesių terminui, nurodant, kad atsakovas privalo mokėti ieškovei 69,01 Eur įmokas per mėnesį; priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai priteisė 56,15 Eur didesnę skolą atsakovui, kylančią iš šalių prievolės AB „Kauno energija“. Remiantis R. G. 2018 m. spalio 22 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ iš šalių buvo išieškota 6 297, 76 Eur, kurią padalinus bendraturčiams tektų po 3 148, 88 Eur. Kadangi iš atsakovo tiesiogiai buvo išieškoti 664,65 Eur, atsakovui tenkančią skolos dalį sudaro 2 484, 23 Eur, o ne 2 540,38 Eur kaip priteisė teismas. Atsakovas sutinka su 2 484,23 Eur skola, kurią ieškovė apmokėjo AB „Kauno energija“ už butui teiktą šilumos energiją.

10.2. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ½ dalį 1 917, 94 Eur sumos, ieškovės sumokėtos kreditorei 226-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai. Ši skola susidarė vykdant Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5391-528/2015. Šiuo sprendimu skola buvo priteista tik iš A. D., o ne solidariai iš abiejų buto bendraturčių. Dėl šios priežasties ieškovės sumokėta 1 917,94 Eur skola yra asmeninė jos prievolė (CK 6.247 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-20999-877/2017 pagal ieškovės 226-osios DNSB ieškinį atsakovams A. D. ir R. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, nusprendė ieškinį tenkinti visiškai; Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, tačiau atsakovas R. D. šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atmetė. Šios aplinkybės rodo, kad nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo R. D. būtų priteista asmeninė ar solidari prievolė 226-ajai DNSB, todėl ieškinys dalyje dėl ½ dalies asmeninės ieškovės prievolės 226-ajai DNSB kompensavimo turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

10.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismas turi teisę, o ne pareigą tenkinti šalies prašymą, todėl teismui nėra jokio sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos už komunalines paslaugas, kuri atsirado, kai ieškovė, sužinojusi apie sutuoktinio ligą, paliko ligotą apeliantą, kuris dėl ligos faktiškai neteko pragyvenimo šaltinio, todėl, apelianto nuomone, šiuo atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui motyvuodamas sunkia finansine padėtimi, sveikatos būkle. Atsakovas dėl sunkios sveikatos būklės pripažintas nedarbingu, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. jam nustatytas 25 proc. darbingumas, atsakovas neturi galimybių įsidarbinti ir priverstas gyventi iš netekto darbingumo pensijos, kurios dydis - 185,60 Eur. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo turėtų būti atsižvelgiama ne tik į sunkią apelianto socialinę padėtį, bet ir jos atsiradimo priežastį - ieškovės elgesį apelianto atžvilgiu. Būtent ieškovė, žinodama apie apelianto prastėjančią sveikatos būklę, ne tik pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, bet ir siekė nepagrįstai praturtėti jo sąskaita, prašydama teismo priteisti neva jai padarytą 1 500 Eur dydžio neturtinę žalą, priteisti jai butą ir už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį priteisti apelianto naudai beveik du kartus mažesnę kompensaciją – 10 725,83 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė žino, jog pablogėjus apelianto sveikatai jis lėšų pragyventi neturi, jog pati ieškovė gera valia jam nepadeda, bet tik kaltina jį, kad nesirūpina buto išlaikymu, nors pati ieškovė iki 2018 m. taip pat nesirūpino. Atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį ir į ieškovės turtinę padėtį, kurios dėka ji galėtų teikti 100 Eur išlaikymą apeliantui ir teigia, kad gali išmokėti 20 000 Eur kompensaciją, apelianto nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas jo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, keistina, išdėstant teismo sprendimo, kuriuo priteistina 2 484,23 Eur skola, įvykdymą 36 mėnesių terminui, nurodant, kad atsakovas privalo mokėti ieškovei 69,01 Eur įmokas per mėnesį.

Atsiliepimas

11. Ieškovė A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Atsakovo argumentai, kad teismas esą nepagrįstai priteisė 56,15 Eur didesnę sumą, yra sąlygoti galimai atsakovo skaičiavimo apsirikimu. Įvertinus antstolės R. G. 2018 m. spalio 22 d. raštuose „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytus duomenis matyti, jog rašte Nr. 0090/17/00253/S-2586 nurodyta, kad iš A. D. išieškota 2 828,72 Eur skolos dalis, 349,67 Eur palūkanų ir 306,80 Eur solidarus atlygis antstoliui, iš viso 3 485,19 Eur; iš R. D. išieškota 112,29 Eur skolos dalis; iš viso 3.597,48 Eur; rašte Nr. 0090/17/00088/S-2585 nurodyta, kad iš A. D. išieškota 1 349,42 Eur skolos dalis, 534,83 Eur palūkanų ir 375, 96 Eur solidarių vykdymo išlaidų dalis, iš viso 2 260,21 Eur; iš R. D. išieškota 491,58 Eur skolos dalis ir 60,78 Eur solidarių vykdymo išlaidų dalis, iš viso 552,36 Eur; iš viso: 2 812, 57 Eur. Taigi šiuose raštuose šalių sumokėtos sumos iš viso sudaro 6 410,05 Eur (3 597, 48 + 2 812, 57). Atitinkamai, ieškovei iš viso sumokėjus 5 745,40 Eur, o atsakovui 664,65 Eur, ieškovė turi 2 872,70 Eur (5 745,40/2) atgręžtinio reikalavimo teisę, kurią sumažinus 332,32 Eur (664,65/2) atsakovo atgręžtinio reikalavimo teise, ieškovės reikalavimo teisę, kylančią iš sumokėtos solidarios skolos AB „Kauno energija“ sudaro 2 540,38 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai ieškovės naudai priteisė 2 540,38 Eur.

Šalies argumentai

11.2. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, jog ieškovės sumokėtos sumos antstoliui S. U., išieškant skolą 226-ajai DNSB, nėra laikytinos solidaria prievole, nes jos buvo priteistos tik A. D. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ir Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016, iš dalies keičiančia pirmos instancijos teismo sprendimą, buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas šalių butas, esantis (duomenys neskelbtini), po ½ idealiąją dalį. Kadangi skola 226-ajai DNSB buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 18 d. sprendimu, tai reiškia, kad butas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Skola DNSB susidarė dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo. Bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 dalys). Be to, CK 6.6 straipsnio 4 d. nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog DNSB dėl skolos priteisimo į teismą paduodama A. D. pasirinko tokį savo teisių gynimo būda, nekeičia aplinkybės, jog skola yra solidari šalių prievolė. Kadangi ieškovė įvykdė solidarią šalių prievolę DNSB, ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą reikalauti pusę DNSB skolą išieškojusiam antstoliui S. U. sumokėtų sumų, kas sudaro 958,97 Eur (1 917, 94 Eur/2).

11.3. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą. Ieškovės nuomone, atsakovo veiksmai praeityje ir dabar leidžia daryti išvadą, kad atsakovas geruoju nevykdys ir neketina vykdyti teismo sprendimo. Jo gaunamos pajamos (185,60 Eur/mėn.) nėra pakankamos netgi tam, kad padengti skolą ją išdėsčius atsakovo prašomu terminu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo pajamos galėtų padidėti per ateinančius trejus metus – atsakovo 25% darbingumas nustatytas iki 2020 m. balandžio 16 d. Priešingai, atsakovo gyvenimas bute, potencialiai tik didins šalių įsiskolinimus paslaugų teikėjams, kuriuos turės dengti atsakovė kaip solidari skolininkė. Atitinkamai, ieškovės įsitikinimu, atsakovas prašo išdėstyti sprendimo vykdymą išimtinai tam, kad atitolinti neišvengiamus priverstinio išieškojimo veiksmus. Atsakovas turi turto – ½ buto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, todėl teismo sprendimas gali būti įvykdytas. Taigi teismo sprendimas gali būti įvykdytas realizuojant atsakovo turtą, tačiau atsakovui tokia situacija sukeltų nepatogumų, tektų ieškotis naujos gyvenamosios vietos. Nepaisant atsakovo ligos ir mažų pajamų, atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą paneigtų teismo sprendimo privalomumą, ieškovės teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo principą ir sukurtų šalių interesų disbalansą išimtinai atsakovo naudai – sudarant galimybes jam toliau naudotis butu, didinti skolas ir nevykdyti teismo sprendimo, antstoliui neturint galimybės nukreipti išieškojimo į atsakovo buto dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

13. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl turto bendrasavininkio prievolės sumokėti įsiskolinimą už bendrosios nuosavybės teise turimo turto išlaikymą, prievolės dydžio nustatymo, įrodymų vertinimo.

14. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija iš viešos teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės nustatė, jog (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu ir (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016 buvo nutraukta A. D. ir R. D. santuoka. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016 butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) padalintas buvusiems sutuoktiniams D. natūra, priteisiant jiems po ½ idealinę buto dalį. Bylos šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdę minėtą butą iki jo padalinimo, tiek po buto padalinimo valdę jį asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį, netinkamai vykdė prievoles sumokėti už butui tiekiamą šiluminę energiją, mokėti butą eksploatuojančiai 226-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai privalomus mokėjimus ir rinkliavas. Dėl to antstolių kontorose buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš A. D. ir R. D. pagal solidariąsias prievoles išduotų vykdomųjų raštų pagrindu.

15. Ieškovė, priverstinio vykdymo procese sumokėjusi didžiąją dalį galiojančių prievolių atsiskaityti už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, kreipėsi su ieškiniu atsakovui į teismą, prašė priteisti iš buto bendrasavininkio R. D. jos sumokėtą už atsakovą 3 499,35 Eur sumą solidariai prievolei įvykdyti, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (popierinės b. l. b. l. 22-25). Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkinto visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 499,35 Eur skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 499,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 889 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė (popierinės b. l. 80-85).

16. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas (popierinės b. l. 93-97), apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 56,15 Eur sumą iš atsakovo, jis sutinka tik su 2 484,23 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo AB „Kauno energija“ už butui teiktą šilumos energiją, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas; teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ½ dalį 1 917, 94 Eur sumos, ieškovės sumokėtos kreditorei 226-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai. Apelianto manymu ši skola susidarė vykdant Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5391-528/2015, šiuo sprendimu skola buvo priteista tik iš A. D., o ne solidariai iš abiejų buto bendraturčių. Dėl šios priežasties ieškovės sumokėta 1 917,94 Eur skola yra asmeninė jos prievolė; teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui.

Dėl prievolės solidariems skolininkams AB „Kauno energija“ už butui teiktą šilumos energiją

17. Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog antstolė R. G. vykdė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-13817-475/2016 dėl 2 941, 01 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo AB „Kauno energija“ naudai iš A. D. ir R. D.. Nustatyta, kad A. D. vykdymo proceso metu sumokėjo 2 828, 72 Eur priteistos skolos dalį, 349,67 Eur palūkanų ir 306,80 Eur solidarų atlygį antstoliui, R. D. sumokėjo 112,29 Eur skolos dalį (popierinės b. l. 5). Teisėjų kolegija nustatė, jog antstolė R. G. vykdė Kauno miesto 16-ojo notaro biuro 2014 m. sausio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RK-538 dėl 1 841 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. D. ir R. D. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Nustatyta, kad šioje vykdomojoje byloje A. D. sumokėjo 1 349,42 Eur skolą, 534,83 Eur palūkanas ir 375,96 Eur solidarių vykdymo išlaidų dalį, R. D. sumokėjo 491,58 Eur skolos dalį ir 60,78 Eur solidarių vykdymo išlaidų dalį (popierinės b. l. 6). Tokiu būdu ieškovė sumokėjo pagal galiojančią solidarią su atsakovu prievolę AB „Kauno energija“ 5 745,40 Eur sumą, o atsakovas sumokėjo 664,65 Eur sumą. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis įvykdė už bendraskolį, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnis). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad A. D. yra sumokėjusi 5 080,75 Eur didesnę sumą už AB „Kauno energija“ suteiktą butui šiluminę energiją nei bendraskolis R. D.. Vadovaujantis CK 6.9 straipsnio pagrindu ieškovė pagrįstai reikalavo, o pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė ieškovei iš atsakovo šioje ginčo dalyje 2 540,37 Eur sumą iš atsakovo (5080,75 Eur : 2). Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog teismas be faktinio pagrindo priteisė iš atsakovo ieškovei 56,15 Eur sumą.

Dėl prievolės solidariems skolininkams mokėti 226 –ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai mokesčius ir privalomus mokėjimus

18. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ½ dalį jos sumokėtos 1 917,94 Eur sumos 226 – ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai už atsakovą pagal galiojusią solidariąją prievolę mokėti mokesčius už buto administravimą ir teikiamas paslaugas. Teisėjų kolegija nustatė, jog antstolio S. U. kontoroje vykdytas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. išduotas vykdomasis raštas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 dėl 105,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos 226-osios daugiabučių savininkų bendrijos naudai. Šioje vykdomojoje byloje iš A. D. išieškota 105,87 Eur skolos ir 24 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų suma (popierinės b. l. 7). Nustatyta, jog antstolio S. U. kontoroje vykdytas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. išduotas vykdomasis raštas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5391-528/2015 dėl 1 653,83 Eur skolos su metinėmis palūkanomis išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos 226-osios daugiabučių savininkų bendrijos naudai. Šioje byloje iš A. D. išieškota 1 653, 83 Eur skola, 134,24 Eur metinių palūkanų, 48 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų (popierinės b. l. 7).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarkia teismo sprendime pagrįstai pripažino, kad susidarant įsiskolinimui 226-ajai daugiabučių savininkų bendrijai, butas sutuoktiniams D. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi skola minėtai bendrijai susidarė dėl šalims priklausančio turto išlaikymo, todėl pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Todėl Kauno apylinkės teismas sprendė, jog skola 226-ajai daugiabučių savininkų bendrijai yra solidari A. D. ir R. D. prievolė, šiuo teisiniu pagrindu priteisė iš R. D. ½ dalį ieškovės sumokėtos priverstinio vykdymo procese sumos (1 917,94 Eur : 2). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tokią solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas). Šiais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto R. D. apeliacinio skundo argumentus, kad jam nekilo prievolė sumokėti ½ dalį ieškovės sumokėtos skolos už susidariusį įsiskolinimą 226 – ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai.

20. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog Kauno apygardos teismui 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą, atsakovui neatsirado prievolė sumokėti ieškovei dalį Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu priteistos sumos. Teisėjų kolegija iš viešos teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės nustatė, kad neįsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo pagrindu nebuvo išduotas joks vykdomasis dokumentas (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-20999-877/2017). Kauno apygardos teismui 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą, ieškovės 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinys atsakovams A. D. ir R. D. yra atmestas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-419-260/2018).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

21. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nuostatas, jog teismo pareiga yra ginti asmenų teises ir interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus, bei juos vykdant, taip kuo greičiau atkuriant teisinę taiką tarp šalių, siekti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau CPK2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apelianto teiginių šioje ginčo dalyje, nustatė, kad R. D. ilgą laikotarpį piktybiškai nevykdė solidariosios su A. D. prievolės mokėti skolas pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, dėl ko buvo priverstinai vykdomi teismų išduoti vykdomieji raštai antstolių kontorose. Dėl R. D. neteisėtų veiksmų padidėjo teismų sprendimų vykdymo išlaidos, kurias išimtinai viena apmokėjo ieškovė. Nustatyta, kad nei bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme (byla Kauno apylinkės teisme iškelta 2018 m. lapkričio 13 d.), nei po Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d sprendimo atsakovas net dalies skolos R. D. neapmokėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. D. elgesį iki Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d sprendimo priėmimo, ir po jo, sprendžia, kad R. D., prašydamas išdėstyti sprendimo įvykdymą 36 mėnesių laikotarpiui, siekia išvengti prievolės sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą A. D. Teismui išdėsčius sprendimo vykdymą, būtų pažeisti įstatymo leidėjo įtvirtinti šalių procesinio lygiateisiškumo, civilinių teisių gynimo ir apsaugos principai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai ir turtiniai interesai ar iš esmės nebus paneigtas teismo sprendimo privalomumas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėVirginija GudynienėArvydas Žibas