- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-419-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14108-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- R. D., A. D.
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 3.4.1.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20999-877/2017 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams R. D. ir A. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė priteisti iš atsakovo R. D. skolą, kurią sudaro 890,71 Eur mokesčiai bendrijai ir 32,43 Eur delspinigiai, o iš atsakovės A. D. skolą, kurią sudaro 72,46 Eur mokesčiai bendrijai ir 5,16 Eur delspinigiai. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškinyje nurodė, kad atsakovams lygiomis dalimis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai nemokėjo mokesčių bendrijai ir laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio įsiskolino bendrijai 963,17 Eur. Ši skola priteistina iš atsakovų atitinkamai jų nesumokėtos skolos dydžiui. Atsakovams laiku neatsiskaičius su ieškove, ieškovė už kiekvieną pradelstą dieną skaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius, atsakovas R. D. privalo mokėti 32,43 Eur delspinigių, o atsakovė A. D. – 5,16 Eur delspinigių. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai iš atsakovo R. D. priteisė 890,71 Eur skolą, 32,43 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 178,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės A. D. — 72,46 Eur skolą, 5,16 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį – valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovas R. D., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu, 2017 m. rugpjūčio 18 d. pareiškė prieštaravimus, kuriuose teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), R. D. ir A. D. priklauso lygiomis dalimis – po ½ dalį – Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties pagrindu. Kartu su prieštaravimais jis pateikė sąskaitų kopijas, kurios įrodo, kad ieškovė tiek iki 2016 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, tiek po jos priėmimo ir įsiteisėjimo, mokesčius skaičiuoja ne kiekvienam atsakovui atskirai, o bendrai visam butui. Atsakovas laikė, jog ieškovės komunalinių mokesčių suvestinė už mėnesį, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio, kurioje atsakovų solidari 1 640,99 Eur skola 2016 m. vasario mėnesį padalinta lygiomis dalimis, turi būti pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti CK 6.5 straipsnio 3 ir 6 d., Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 21 straipsnio 2 daliai.
Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. D. prieštaravimus, kuriame teismo prašė atmesti atsakovo R. D. prieštaravimus kaip nepagristus bei patikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovams R. D. ir A. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, jų skolos suma bendrijai buvo padalinta lygiomis dalimis tarp atsakovų, atimant kiekvieno iš atsakovų sumokėtas pinigų sumas ieškovei už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kitas įmokas bei rinkliavas. Aplinkybė, jog atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto nereiškia, kad bendra skola privalo būti dalinama pusiau, neatsižvelgiant į kiekvieno iš atsakovų atliktus mokėjimus. Laikė, kad atmestini atsakovo argumentai, jog atsakovų prievolė ieškovei yra solidari, kadangi šios bylos atveju netaikoma CK 6.6 straipsnio 3 dalis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 11 d. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016, butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams buvo padalytas lygiomis dalimis – po ½ dalį. Todėl bendrija mokesčius ėmė skaičiuoti kiekvienam atsakovui atskirai pagal jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Atsakovė A. D. tam tikra dalimi mokėjo mokesčius bendrijai, dėl ko jos skolos dalis sudaro mažesniąją dalį visos buto skolos, t. y. 72,46 Eur, neįskaitant delspinigių. Atsakovas R. D. mokesčių visiškai nemokėjo, nors jam dalinės nuosavybės teise ir priklauso 1/2 buto. Atsakovo R. D. skola, neskaitant delspinigių, sudaro 890,71 Eur.
Teismas nurodė, kad jog atsakovai turi pareigą apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas proporcingai jiems tenkančioms bendrosios dalinės nuosavybės dalims. Vadovaudamasis ieškovės į civilinę bylą pateikta komunalinių mokesčių suvestine nustatė, jog 2016 m. vasario mėnesį buto, esančio (duomenys neskelbtini), skola yra 1 640,99 Eur. Kauno apygardos teismui nutraukus pareiškėjų santuoką ir padalijus santuokoje įgytą turtą, kreditorė lygiomis dalimis padalino ir atsakovų įsiskolinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo R. D. argumentus, jog 2016 m. vasario mėnesį susidaręs atsakovų 1 640,99 Eur įsiskolinimas bendrijai laikytinas solidariąja atsakovų prievole. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute šalys kartu gyveno iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., po to šiame bute liko gyventi tik atsakovas R. D.. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. birželio 3 d. šalys pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl kitiems kreditoriams UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Gelvora“ susidariusių įsiskolinimų, kuriuos atsakovai susitarė pasidalinti lygiomis dalimis. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. butu naudojosi vien tik atsakovas, sprendė, kad skolos (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai pripažinimas solidariąja atsakovų prievole pažeistų teisingumo ir protingumo principus.
Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog reikalaujama priteisti skola yra apmokėta ar nepagrįsta, todėl neturėjo pagrindo keisti priimtą preliminarų sprendimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-20999-877/2017, ir ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė imperatyvias ir materialinės teisės normas. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Ieškovės ieškinio pagrindas ir dalykas akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies ir CK 4.82 straipsnio 3 dalies normoms, nes savavališkai pakeičia atsakovų R. D. ir A. D. pareigas apmokėti išlaidas pagal ieškovės pateikiamas sąskaitas už komunalinius mokesčius. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. butu naudojosi vien tik atsakovas, laikė, jog skolos (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai pripažinimas solidariąja atsakovų prievole pažeistų teisingumo ir protingumo pricipus. Joks įstatymas nenumato teismo teisės, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pakeisti ar eliminuoti butų ir kitų patalpų bendraturčiams įstatymais nustatytų pareigų, net jei jie nesinaudoja savo nuosavybe.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepagrįstai ginčo santykiams netaikė solidariosios prievolės instituto, neatsižvelgė į atsakovo R. D. pateiktus objektyvius įrodymus, jų nevertino ir tokiais savo veiksmais pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis), dėl ko neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tiek iki 2016 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo nutarties, tiek po jos priėmimo ir įsiteisėjimo, mokesčius skaičiuoja ne kiekvienam atsakovui atskirai, o bendrai visam butui. Atsisakiusi reikšti savo kreditorinį reikalavimą santuokos nutraukimo byloje ir užvesdama naują bylą ieškovė turi vienintelį tikslą - siekia praturtėti teismo preliminariu sprendimu priteista 890,71 Eur dydžio pinigų suma ne iš solidarių bendraskolių, o tik iš atsakovo R. D. ir atleisti A. D. nuo pareigos mokėti bendrą skolą, nors abu buto bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.5 straipsnio 6 dalis).
Atsiliepimas
Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pilna apimtimi atmesti apelianto R. D. apeliacinį skundą ir palikti 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodo, jog visiškai nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, jog ieškovės ieškinio pagrindas ir dalykas prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 daliai ir CK 4.82 straipsnio 3 daliai. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), apeliantui ir atsakovei A. D. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Butas atsakovams buvo padalytas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje (santuokos nutraukimo) byloje Nr. 2A-185-436/2016 po ½ dalį. Atsakovų nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai turi prievolę proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje mokėti jiems priskaitytus mokesčius už bendrojo naudojimo elektrą, atliekų išvežimą ūkio išlaidas bei kitus bendrijos priskaitytus mokesčius, rinkliavas ir įmokas. Atsakovai turi prievolę mokesčius bendrijai mokėti per pusę, tačiau atsakovas R. D. piniginės prievolės bendrijos atžvilgiu nevykdo, jo įsiskolinimas bendrijai sudaro 890,71 Eur. Tuo tarpu atsakovė A. D. yra padengusi didžiąją dalį jai tenkančios mokesčių dalies. Ieškovė su ieškiniu teismui pateikė komunalinių mokesčių suvestinę, kurioje yra paskaičiuota atsakovų skola bendrijai, atsižvelgiant į atsakovams nuosavybės teise priklausančias buto dalis bei jų atliktus mokėjimus. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė neva pakeitė jo ir atsakovės A. D. pareigas apmokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, atmestini. Tuo atveju, jeigu skolos suma bendrijai būtų padalinta lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į atsakovų atliktus mokėjimus, susidarytų situacija, jog atsakovei A. D. be jokio teisėto pagrindo atitektų didesnė mokesčių našta negu apeliantui, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Pažymi, jog apeliantas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina solidariosios atsakomybės institutą. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovų prievolė mokėti mokesčius yra solidari ir kad skola bendrijai turėtų būti padalinta pusiau. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje netaikė solidariosios prievolės instituto. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra taikoma CK 6.6 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, jog solidarioji prievolė preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Ši įstatymo nuostata yra atkartojama CK 6.717 straipsnio 4 dalyje. Kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (CK 6.717 straipsnio 4 dalis). Sistemingai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog solidarioji skolininkų prievolė yra preziumuojama, kai skolininkai yra paslaugų teikėjai. Šios bylos atveju atsakovai nėra paslaugų teikėjai, todėl jų prievolė ieškovės atžvilgiu nėra solidarioji.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta palikti nepakeistą preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant iš atsakovų ieškovei jos reikalaujamas skolas, delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, tuo pačiu išsprendžiama ir dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
Pažymėtina, jog nagrinėjant šią bylą reikšminga yra tai, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus. Taigi toks sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravime (CPK 430 straipsnis) ir taip užtikrinta jo teisė būti išklausytam. Taip pat pažymėtina, kad preliminarus sprendimas įsiteisėja atsakovui per įstatyme nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis). Taigi preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, pareiškia atsakovas prieštaravimus ar ne. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (CPK 430 straipsnis). Būtent priimant byloje galutinį sprendimą teismas ir privalo nuspręsti, ar yra pagrindas, įvertinus atsakovo prieštaravimus, pripažinti, kad preliminariu sprendimu teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė priteisti iš atsakovo R. D. skolą, kurią sudaro 890,71 Eur mokesčiai bendrijai ir 32,43 Eur delspinigiai, o iš atsakovės A. D. skolą, kurią sudaro 72,46 Eur mokesčiai bendrijai ir 5,16 Eur delspinigiai. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-20999-877/2017 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. D. ir R. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo dokumentinio proceso tvarka, nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai iš atsakovo R. D. 890,71 Eur skolą, 32,43 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 178,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai iš atsakovės A. D. 72,46 Eur skolą, 5,16 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo taip pat priteisti valstybei iš atsakovo R. D. 23,72 Eur, o iš A. D. 2,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas R. D., nesutikdamas su tokiu teismo preliminariu sprendimu, 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo dokumentinio proceso tvarka, kuriuose nurodė, jog ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinio pagrindas ir dalykas akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies ir CK 4.82 straipsnio 3 dalies normoms, nes pakeičia įstatymu nustatytas atsakovų R. D. ir A. D. pareigas apmokėti išlaidas pagal ieškovės pateikiamas sąskaitas už komunalinius mokesčius. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams priklauso lygiomis dalimis – po ½ dalį – Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties pagrindu. Šia nutartimi teismas nesprendė klausimo dėl 1640,99 Eur atsakovų prievolės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai. Ši skola liko atsakovų solidariąja prievole ieškovei. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. D. prieštaravimus, kuriame nurodė, jog, atsižvelgdama į tai, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl ir atsakovų skola bendrijai buvo padalinta lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį atimant iš atsakovų jų ieškovei sumokėtas pinigų sumas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kitas įmokas bei rinkliavas. Nurodė, jog tuo atveju, jeigu skolos suma bendrijai būtų padalinta lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į atsakovų atliktus mokėjimus, susidarytų situacija, jog atsakovė A. D. privalėtų sumokėti mokesčius ir už atsakovą R. D., kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas R. D. kartu su prieštaravimais nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovės reikalaujama priteisti skola yra apmokėta ar nepagrįsta, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė A. D. teismo sprendimo neapskundė. Apeliantas atsakovas R. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame su teismo priimtu sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, nurodo, jog šia teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidus materialines ir procesines teisės normas, netinkamai, neobjektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovo R. D. apeliacinis skundas yra iš esmės pagrįstas.
Visiškai teisingai apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktikoje suformuota taisykle, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.
Ieškovė nagrinėjant bylą teigia, kad jos ieškinio reikalavimai pagrįsti, nes Kauno apygardos teismui 2016 m. vasario 11 d. nutartimi lygiomis dalimis (po ½ dalį) padalijus atsakovams priklausantį butą, atsakovų – šio buto savininkų – prievolė ieškovei, vadovaujantis šiuo teismo sprendimu, pagrįstai buvo padalinta pusiau, todėl jos reikalavimai yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis akivaizdu, kad atsakovų A. D. ir R. D. santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo sprendžiama ir dėl jų santuokos nutraukimo turtinių pasekmių, nei Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015, nei dėl šio sprendimo išnagrinėjusio apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016, nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovų prievolės ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai įvykdymo, nors ji ir buvo įtraukta byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu. Taigi iki atsakovų santuokos nutraukimo susidariusios jų skolos ieškovei liko solidaria prievole.
Byloje atsakovo R. D. su prieštaravimais dėl skolos ir delspinigių priteisimo dokumentinio proceso tvarka pateikti įrodymai – ieškovės išrašytos sąskaitos (b. l. 64-68), kaip ir byloje ieškovės su ieškiniu pateikta Komunalinių mokesčių suvestinė už mėnesį (b. l. 17) patvirtina, kad ieškovė atsakovų butui išrašydavo visą laiką vieną sąskaitą, mokėtinų kiekvieno iš atsakovų sumų neišskirdavo, taigi galima vertinti, kad skolų reikalavo iš abiejų atsakovų bendrai. Todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovė iki pateikdama ieškinį pareikalavo, kad atsakovas R. D. apmokėtų konkretaus dydžio skolas. Ieškovei į bylą pateikus tik bendrą mokesčių suvestinę, nepateikus įrodymų, kad ji reikalavo, jog atsakovas R. D. apmokėtų konkretaus jam žinomo dydžio skolas, nepagrįstu leistinais įrodymais laikytinas ir pačios skolos reikalavimas, ir, juo labiau, delspinigių reikalavimas.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovė byloje nuolat (ir ieškinyje, ir atsiliepime į atsakovo R. D. prieštaravimus, ir atsiliepime į apeliacinį skundą) pabrėžė, kad atsakovas R. D. nemoka bendrijai mokesčių ( „visiškai neprideda prie mokesčių mokėjimų...“; „mokesčių bendrijai nemoka“), tačiau iš ieškovės reikalavimus pagrindžiančio įrodymo – Komunalinių mokesčių suvestinės už mėnesį (b. l. 17) – matyti, kad taip nėra, kad pati ieškovė pripažįsta, jog R. D. yra mokėjęs didesnes ar mažesnes sumas 2016 m. m. birželio – liepos ir 2016 m. rugsėjo – 2017 m. gegužės mėnesiais. Toks skirtingų duomenų pateikimas procesiniuose dokumentuose ir rašytiniuose įrodymuose, kuriais nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka ieškovas privalo pagrįsti visus savo reikalavimus, leidžia teismui ne tik vertinti, kad procesiniai dokumentai galimai buvo rengiami neatidžiai, bet ir abejoti pateiktų rašytinių įrodymų tikrumu ir patikimumu.
Nustatęs tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir palikdamas nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir vertino byloje pateiktus įrodymus ir faktiškai šioje byloje ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, palikdamas nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinys atsakovams patenkintas visiškai, padalinant atsakovų solidarią prievolę ieškovei bei priteisiant ją iš kiekvieno atsakovo atskirai ieškovės naudai, nesant atsakovų susitarimo dėl solidarios prievolės ieškovei įvykdymo, byloje 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Šis sprendimas, įvertinus CPK 430 straipsnio 4 dalies nuostatas, neleidžiančias pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ieškinio reikalavimus, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atmesti (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakovas R. D. prieštaravimuose ir apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo R. D. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atmesti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.