Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-989-252/2017

Rita Liukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14108-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija:

3.1.18.1; 3.1.18.3; 3.3.2.5; 3.3.2.1.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. D. ir R. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrija prašė priteisti iš atsakovo R. D. 890,71 Eur skolą, 32,43 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės A. D. 72,46 Eur skolą, 5,16 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Ieškinio užtikrinimui prašė atsakovo R. D. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo R. D. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas, esančias pas atsakovą R. D. ar trečiuosius asmenis, bendrai 923,14 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui R. D. disponuoti areštuotu turtu. Nurodė, kad atsakovo R. D. turtinė padėtis bloga, jis turi kitų kreditorių, jam priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštuota.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovės 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, areštavo atsakovo R. D. nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, kitą turtą ar turtines teises, uždraudžiant atsakovui nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus, kitą turtą ar turtines teises perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovui iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.Teismas konstatavo, kad ieškovė reiškia reikalavimą 923,14 Eur sumai, reikalavimo suma laikytina didele atsakovui. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę – turtinę būklę ir taip paneigtų pavojų, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad atsakovui 2016 m. buvo iškelta kita byla dėl skolos priteisimo, o nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad atsakovui priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštuota. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nesiėmus ieškovės reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas gali savo turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ir neliktų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškovės reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas visiškai nesigilino į ieškovės 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinio pagrindą ir dalyką, kurie akivaizdžiai prieštarauja imperatyviajai CK 4.82 str. 3 d. normai, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Nurodo, jog butas jam su atsakove A. D. priklauso lygiomis dalimis po 1/2 dalį, todėl proporcingai jų nuosavybės teise valdomoms dalims gali būti reiškiami ieškiniai, susiję su bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomo buto išlaikymu ir išsaugojimu. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 21 straipsnio 2 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Todėl teismas padarė materialinės teisės normų CK 4.82 str. 3 d. ir Įstatymo 21 str. 2 d. pažeidimą, nes priėmė ieškinį neįsitikinęs, ar galės priimti palankų ieškovei sprendimą pagal pareikštus, proporcingumo principui prieštaraujančius ieškinio reikalavimus, ir taikė neproporcingas siekiamam tikslui laikinąsias apsaugos priemones tik apelianto atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjimu atveju apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė negalėjo pareikšti tokio ieškinio reikalavimo, kadangi butas priklauso jam ir atsakovei A. D. lygiomis dalimis.Su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutiktina. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-2383/2011 ir Nr. 2-2010/2011).Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Vertinant ar konkretaus reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, atsižvelgiama į tai ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apelianto turtinė padėtis nėra sunki, reikalaujama suma jo atžvilgiu nėra didelė. Priešingai, iš informacinės sistemos LITEKO matyti, jog atsakovas turi ir daugiau įsiskolinimų, kas leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog reikalaujama ieškinio suma apelianto atžvilgiu yra didelė, todėl ieškinio užtikrinimui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Be to, iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad byla išnagrinėta iš esmės ir ieškinys yra visiškai patenkintas. Nors teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau teismo sprendimo priėmimas palankus ieškovui, dar kartą paneigia apelianto teiginį, kad jis pareikštas nepagrįstai ir ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar keisti, atskirajame skunde nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.