- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-1953-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13459-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via Sportas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – daugiabučių namų savininkų bendrija Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ (toliau – ieškovė; ankstesnis pavadinimas – „Lietuvos energijos tiekimas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB “Via Sportas” (toliau – atsakovė) 4 962,54 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovė tiekia elektros energiją namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, butai Nr. 69, 70, 71, 72 ir kitos paskirties patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei. Už name suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 4 893,48 Eur skola.
3. Pažymėjo, jog objekte įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją apskaičiavo ir paskirstė namo administratorius UAB „Santermita“, kuris pateikė duomenis apie mokėtinas sumas tiek vartotojui, tiek ieškovei. Prašomos priteisti iš atsakovės 4 962,54 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovės vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. balandžio 19 d.“ ir administratoriaus duomenys apie paskaičiuotas mokėtinas sumas objekte.
4. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Via Sportas“ su ieškiniu sutinka iš dalies – dėl 3710,16 Eur už name suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.
5. Nurodė, jog atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais ta apimtimi, kuria mokesčiai už bendrojo naudojimo reikmėms priskaičiuoti atsakovės valdomai funkciškai visiškai atskirai nuo kitų dalių naudojamai namo komercinei daliai. Atlikus namo inžinerinių tinklų rekonstrukciją pagal AB „LESTO“ išduotas 2015 m. kovo 23 d. prijungimo sąlygas name įrengta elektros energijos atskira apskaita, įgalinanti aiškiai priskirti elektros energijos sąnaudas atskirų namo dalių naudotojams.
6. Pažymėjo, jog UAB „Santermita“ netinkamai skirstė mokesčius už suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo objektams name, o paskui nuo 2019 m. spalio 1 d. nebeturėjo įgaliojimų veikti ir vis tiek teikė duomenis ieškovei.
7. Atsakovės nuomone, mokesčiai už elektros energiją, suvartotą namo bendrojo naudojimo objektuose, turi būti paskirstoma ne pagal atsakovės nuosavybės teise valdomo turto proporciją (46,6 proc. namo), bet pagal prievolinės teisės taisykles, t. y. kas naudojasi konkrečiais bendro naudojimo objektais.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija palaikė ieškovės ieškinį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė, kaip viena (ir didžiausia) iš namo bendraturčių, CK 4.76 straipsnio pagrindu privalo proporcingai turimai daliai name, prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, įskaitant ir pareigą atsiskaityti už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją.
10. Teigė, jog atsakovė yra namo statytoja, todėl jai negali būti nežinoma ir nesuprantama apskaičiavimo už bendrojo naudojimo elektros energiją tvarka, kurios turėjo laikytis UAB „Santermita“ iki 2018 m. spalio mėn., t. y. sutarties su UAB „Santermita“ galiojimo metu.
11. Pažymėjo, jog ieškovė pagrįstai, pagal CK 4.76 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus iš atsakovės, kaip 46,6 proc. visų name esančių patalpų savininkės, reikalauja proporcingai apmokėti už elektrą, suvartotą bendrosioms reikmėms. Nurodė, jog atsakovė taip pat tendencingai nemoka ir už kitas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui ir mokesčiams (pavyzdžiui, už liftų priežiūrą, vandenį, sunaudotą bendrosioms reikmėms, ir pan.) skirtas išlaidas.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Santermita“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 4893,48 Eur skolos už elektros energiją bei 69,06 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4962,54 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 112,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nusprendė priteisti trečiajam asmeniui DNSB „Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija“ iš atsakovės 720,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisti iš atsakovės valstybės naudai 10,98 Eur pašto išlaidų.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. ieškovės tiekto namo bendroms reikmėms elektros energijos kiekio ir elektros energijos tarifų. Pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokiu principu turėtų būti paskirstomos išlaidos už elektros energiją bendroms reikmėms, t. y. ar pagal daiktinės teisės normas (nuosavybės teise valdomų patalpų proporciją), ar pagal faktinį naudojimąsi bendro naudojimo patalpomis.
15. Teismas vadovavosi prejudiciniais faktais, nustatytais kitose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių, dėl tokio paties ginčo ir konstatavo, jog ginčo namas yra vieningas kompleksas, nėra registruota faktų apie jo atskirų dalių funkcionavimą, bei, jog bendrija turi teisę reikalauti iš visų namo patalpų savininkų, įskaitant ir atsakovę, kaip 46,60 proc. namo patalpų savininkę, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje savo poziciją, be kita ko, įrodinėjo į bylą pateiktu 2016 m. spalio 20 d. Namo bendrojo naudojimo objektų aprašu, sudarytu ir patvirtintu buvusio namo administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“. Teismas konstatavo, jog atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė įrodymų, kad minėtas aprašas buvo tinkamai patvirtintas visų namo savininkų susirinkime pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – bendrijų įstatymas) 12 straipsnio nuostatų reikalavimus, todėl teismas juo nagrinėjamoje byloje nesivadovavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
17. Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Via Sportas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, šiuo apeliaciniu skundu ginčijama 1183,32 Eur suma sumažinant iš atsakovės ieškovės naudai priteistos skolos dydį; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, panaikinant sprendimą ta dalimi, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 69,06 Eur delspinigių; atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydį perskirstyti byloje bylinėjimosi išlaidas; apeliacinės instancijos teismui nusprendus dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų pagrindų buvimo – perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
18. Apeliantės vertinimu, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomos priteisti sumos yra išlaidos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu. Atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad reikalaujamos sumos yra išlaidos butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, todėl paskirstytinos savininkams, kurių poreikiams tenkinti šios išlaidos yra patirtos.
19. Anot apeliantės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytas aplinkybes. Netinkamai kvalifikavęs ginčo teisinius santykius, pirmos instancijos teismas nevertino svarbių ginčo sprendimui aplinkybių, nepagrįstai nevertino atsakovės pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
20. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, spręsdamas, jog prašomos priteisti išlaidos yra bendrojo naudojimo objektų išlaikymui patirtos išlaidos. Netinkamai kvalifikavęs minėtas išlaidas, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tokios išlaidos atlygintinos ne naudotojų, kurių poreikiams tenkinti atitinkamos išlaidos patirtos, o visų butų ir kitų patalpų savininkų, nevertinant, ar savininkai naudojasi elektros energiją vartojančiais įrengimais, ar nesinaudoja. Išlaidas už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją pirmos instancijos teismas nepagrįstai priskyrė ir bendraturčiams, kurie nesinaudoja įrenginiais, kurių naudojimui suvartota elektros energija.
21. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas visai netyrė ir nevertino atsakovės naudojimosi / nesinaudojimo objektais, kurių veikimui buvo patirtos elektros energijos sąnaudos, aplinkybių. Teigia, jog kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodoma į būtinybę atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
22. Pažymi, jog po to, kai ieškovė teismo įpareigojimu pateikė į bylą informaciją apie atskirų apskaitos prietaisų apskaitytus elektros energijos kiekius bei tarifus, atsakovė 2020 m. liepos 1 d. pareiškimu dėl byloje pareikštų reikalavimų pateikė nuoseklius ir aiškius skaičiavimus (toliau tekste – skaičiavimai) dėl atitinkamų išlaidų paskirstymo bendrojo naudojimo objektų naudotojams, tačiau pirmos instancijos teismas atsakovės pateiktų skaičiavimų nepagrįstai nevertino.
23. Anot atsakovės, dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovės pateiktų skaičiavimų pagrįstumą. Nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų už bendrosioms reikmėms sunaudotos elektros energiją paskirstymo, galėjo ir privalėjo remtis atsakovės į bylą pateiktu 2016 m. spalio 20 d. namo bendrojo naudojimo objektų aprašu (toliau tekste – aprašas), patvirtintu buvusio namo administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“. Pažymi, jog teismas nesivadovavo aprašu nurodydamas, jog byloje nėra duomenų, kad toks aprašas būtų priimtas visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio nuostatose. Tačiau teigia, jog teismas nenurodė, kokiomis konkrečiomis minėto įstatymo 12 straipsnio nuostatomis grindžiamas reikalavimas nurodytam aprašo patvirtinimui.
Šalies argumentai
24. Apeliantės vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta LAT 2020 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 ir nepagrįstai laikė minėtoje byloje nustatytus faktus prejudiciniais ginčo aktualioje byloje sprendimui. Pažymi, kad nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas prisidėti prie išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Todėl įvertinant apeliaciniame skunde aprašytą prašomų priteisti išlaidų pobūdį, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nesudarantį pagrindo tokias išlaidas kvalifikuoti išlaidomis bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtoje byloje nustatytini prejudiciniai faktai yra reikšmingi aktualaus ginčo sprendimui bei sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims.
25. Akcentuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimu taip pat be jokio teisinio pagrindo iš atsakovės priteista 69,06 Eur delspinigių. Pirmos instancijos teismo motyvai, kad teismas detaliau dėl šios aplinkybės nepasisako dėl to, kad atsakovė neginčijo delspinigių paskaičiavimo tikslumo yra deklaratyvūs, nes pažymi, jog teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu atsakovės atstovas paminėjo delspinigių nepagrįstumo aplinkybę.
Atsiliepimas
26. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą nepakeistą.
27. Teigia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis prejudiciniais faktais, kurie iš naujo neįrodinėtini ir būtent tuo pagrindu teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškinio reikalavimų priteisti skolą už bendrosioms reikmėms tiektą elektros energiją dalinio nepagrįstumo. Nurodo, jo apeliantės nuomone, nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas prisidėti prie išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, o tai nėra susiję su nagrinėjama byla.
28. Ieškovė nesutinka su tokia apeliantės pozicija, nes ir nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėtas kasacinis skundas civilinėje byloje Nr.e2-2761-592/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-41222-2017-0), kaip pati atsakovė teigė „siekiant išvengti prieštaringų teismo sprendimų priėmimo“, todėl spręstina, jog šios civilinės bylos yra susijusios.
Šalies argumentai
29. Nurodo, jog teisė priimti atskirus sprendimus dėl kai kurių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo yra siejama su sąlyga, kad tokie objektai būtų nurodyti bendrojo naudojimo objektų apraše kaip naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti, tačiau pažymi, jog šiuo atveju nenustatyta, kad būtų įvykdytos CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos daliai namo patalpų savininkų priiminėti atskirus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo.
30. Teigia, jog apeliantė savo apeliaciniame skunde dėstydama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 suformuota praktika, nepateikė aiškių ir racionalių argumentų, pagrindžiančių būtinumą nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluoto precedento.
31. Nurodo, jog nesutinka su apeliantės argumentais dėl delspinigių nepagrįstumo, nes pagal 2017 m. birželio 15 d. paruoštą Elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. 145359-50420/270007 šalis privalo mokėti netesybas, todėl šis ieškovės reikalavimas, atsakovei savalaikiai neatsiskaičius yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
32. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų DNSB Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
33. Nurodo, jog teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs prejudicinius faktus dėl namo vientisumo ir apeliantės mokėjimo pareigos už namo bendrojo naudojimo objektus bei tinkamai kvalifikavo, jog apeliantė privalo atsiskaityti už elektros energiją bendrosioms reikmėms.
34. Pažymi, kad teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą, o apeliantės skaičiavimai, kuriais ji įrodinėjo reikalavimo nepagrįstumą, yra parengti pagal negaliojantį namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, todėl jais negali būti vadovaujamasi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
37. Šios apeliacijos objektas – sprendimo, kuriuo išspręstas ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininko pareigos prisidėti prie išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
38. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei UAB „Via Sportas“ ginčo name nuosavybės teise priklauso 37 atskiri nekilnojamojo turto vienetai, t. y. 25 komercinės ir kitos paskirties patalpos, 12 butų, bei požeminio garažo dalis. Iš viso atsakovei priklauso 46,6 procentai patalpų, esančių name.
39. Ieškovė tiekia elektros energiją administraciniam pastatui su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki šiol ir toliau šiame sprendime – namas). Name yra įrengta 10 elektros energijos apskaitos prietaisų, kurie skaičiuoja teiktos elektros energijos kiekį namo bendro naudojimo reikmėms.
Dėl prejudicinių faktų byloje nustatymo
40. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020, 29 punktas).
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020, 30 punktas).
42. Kasacinis teismas pažymi, jog viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020, 31 punktas).
43. Vadovaudamasi aktualia kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2019 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, teisminio proceso Nr. 2-68-41222-2017-0 procesiniai sprendimai buvo priimti sprendžiant klausimą tarp tų pačių šalių, dėl tokio paties ginčo – nagrinėtoje byloje šalių procesinė padėtis buvo tokia – ieškovu buvo atsakovė UAB „Via Sportas“, atsakovais UAB „Santermita“ ir DNSB Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau šiame sprendime ir – bendrija). Minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl reikalavimo sumokėti nepagrįstai priskaičiuotus komunalinius mokesčius name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo neteisėtu. Teismai minėtose civilinėse bylose nustatė tokias aplinkybes:
43.1. „<...> VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodyta, kad pastatas yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kuriame nėra jokių skirstymų į <...> dalis ir tokio pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra bendrija. <...>“ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2019, 40 punktas).
43.2. „Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apelianto (UAB „Via Sportas“) teiginį, kad pastate egzistuoja atskiri šilumos energijos, elektros energijos, priešgaisrinės saugos, vandens, nuotekų ir kitos inžinerinės sistemos. Iš ieškovo (UAB „Via Sportas“) pateiktų pastato planų ir dokumentacijos matyti, kad tiek elektros inžineriniai tinklai, tiek šildymo sistema ir kitos inžinerinės sistemos yra susijusios su bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis – į pastatą ateina vienas šilumos sistemos vamzdis, vienas vandens vamzdis, elektros inžinerinės sistemos yra sujungtos ir atskiros pastato dalys neturi atskirų inžinerinių sistemų. Pastato projektinėje dokumentacijoje taip pat aiškiai nurodyta, kad komercinės dalies šildymo sistema yra neatskiriamai susijusi su garažo patalpa, kurios ieškovas vienas nuosavybės teise nevaldo. Be to, pats ieškovas neneigia, kad jis naudojasi gyvenamosios dalies bendrosiomis patalpomis ir infrastruktūra (pavyzdžiui, liftais)“ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2019, 45 punktas).
43.3. „Byloje nustatyta, kad yra vienas teisėtas viso pastato, įskaitant jo komercinę ir gyvenamąsias dalis, bendrojo naudojimo objektų valdytojas – bendrija, kito valdytojo nėra. <...>, ieškovei neginčijant bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, bendrija turi teisę reikalauti iš visų pastato patalpų savininkų, įskaitant ieškovę (UAB „Via Sportas“), kaip 46,60 proc. pastato patalpų savininkę, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, 31 punktas).
43.4. „<...> Teisė priimti atskirus sprendimus dėl kai kurių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo yra siejama su sąlyga, kad tokie objektai būtų nurodyti bendrojo naudojimo objektų apraše kaip naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti. Be to, ši galimybė nesusijusi su atskiro bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimu, įskaitant kitos bendrijos įsteigimą, todėl šie atskirai priimami sprendimai turėtų nepažeisti kitų bendraturčių teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų įvykdytos CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos daliai pastato patalpų savininkų priiminėti atskirus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo. Pažymėtina, kad ir bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies bei CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos nesudaro pagrindo ieškovei (UAB „Via Sportas“) atsisakyti apmokėti bendrojo naudojimo objektų valdytojo jau patirtas išlaidas“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, 36 punktas).
44. Nurodytos aplinkybės, nustatytos kitose civilinėse bylose yra laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismai nagrinėdami kitą civilinę bylą tarp tų pačių šalių iš esmės nustatė, jog nėra duomenų, kad namas būtų suskirstytas į dalis, kad name egzistuoja atskiros šilumos energijos, elektros energijos, priešgaisrinės saugos, vandens, nuotekų ir kitos inžinerinės sistemos, taigi, bendrija turi teisę reikalauti iš visų pastato patalpų savininkų, įskaitant UAB „Via Sportas“, kaip 46,60 procentų namo patalpų savininkę, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.
Dėl prievolės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti
45. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
46. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020).
47. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovė turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kurios yra laikytinos prejudiciniais faktais, bei akcentuoja, jog atsakovė, kaip 46,60 procentų namo patalpų savininkė privalo mokėti, be kita ko, mokesčius už name suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms, proporcingai savo turimai nuosavybės daliai.
Dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo
48. Atsakovė, teigdama, kad ieškovės ieškinio dalis, kuria priteista 1183,32 Eur suma ir 69,06 Eur delspinigių yra nepagrįsta, į civilinę bylą pateikė 2016 m. spalio 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NPCV-AO-17-024 bei skaičiavimus, kuriais įrodinėja susitarimą dėl tam tikrų namo dalių, kaip atsakovės nenaudojamų.
49. CK 4.85 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šių dalies butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas šaukiamas vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta tvarka.
50. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos (visuotinio susirinkimo būdu).
51. Taip pat CPK 185 straipsnio 1 dalyje pažymima, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
52. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog su minėtu aprašu į civilinę bylą nėra pateikta duomenų apie tinkamą šio aprašo sudarymą, vadovaujantis teisės aktuose numatytais reikalavimais, todėl toks įrodymas nėra laikytinas tinkamu ir vertintinu nagrinėjamoje byloje.
Dėl delspinigių
53. Pagal 2017 m. birželio 15 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutarties Nr. 145359-50420/270007 4 punktą, bendrosios elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos yra viešai prieinamos www.eso.lt tinklalapyje. Prašomos priteisti sumos aktualiu laikotarpiu, sutartyje yra numatyti 0,02 procentų nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai.
54. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog delspinigių apskaičiavimas yra nurodytas ieškovės pateiktose sąskaitose, atsakovė šių delspinigių apskaičiavimo būdo neginčijo, o deklaratyvus teiginys, jog delspinigiai buvo priteisti be teisinio pagrindo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl priteistų delspinigių sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
55. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Civilinėje byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nėra priteisiamos.
58. CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, <...>. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų daugiabučių namų savininkų bendrija Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija buvo įstojusi į civilinę bylą ieškovės pusėje, todėl, netenkinus atsakovės apeliacinio skundo taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
59. 2020 m. gruodžio 1 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje patyrė 762,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Detalizuojant pažymi, jog jas sudaro 762,30 Eur su PVM – teisinės paslaugos susipažįstant su 2020 m. spalio 4 d. UAB „Via sportas“ apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-696-1012/2020 ir rengiant 2020 m. lapkričio 6 d. atsiliepimą į apeliacinį skundą; bei 0,41 Eur banko mokesčiai už mokėjimo pavedimo įvykdymą (patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia sąskaita-faktūra LIT Nr. 100/2020 ir mokėjimo nurodymu).
60. Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“, juridinio asmens kodas 123259511, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų daugiabučių namų savininkų bendrijai Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, juridinio asmens kodas 304503087 naudai 762,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.