Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir D. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. spalio 11 d. veika) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 21 d. veika) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta pagal 2020 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį įskaityta ir atlikta bausmė.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlygino tenkintas iš dalies, priteisiant civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) solidariai iš A. R. ir D. T. 92.62 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 34,40 Eur turtinės žalos atlygino tenkintas, 34,40 Eur sumą priteisiant iš A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Nuteistųjų D. T. ir A. R. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Nuteistieji D. T. ir A. R. apeliaciniuose skunduose kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas D. T. prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o apeliantas A. R. prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistojo D. T. apeliacinio skundo

8. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. T. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

8.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu (1 t., b. l. 183–187), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 172–182), nedirbantis (1 t., b. l. 170), be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, D. T. atžvilgiu 2021 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, (nuosprendis jau yra įsiteisėjęs), tai šiuo atveju rodo, kad D. T. daro vis pavojingesnes nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nuteistojo D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. T. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybės apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Taigi, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, įvertino ir atsižvelgė tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias aplinkybes.

8.3. Nuteistojo skunde deklaruojamos aplinkybės, kad jis pasižada susirasti darbą, atlyginti žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė, yra jauno amžiaus, bando keisti gyvenimo būdą, rasti problemos sprendimus, bando rasti sau pagalbą, todėl prašo paskirti kitos rūšies bausmę, nemenkina D. T. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad skunde deklaruojamas nuteistojo noras dirbti, gyventi dorai, ieškotis pagalbos, jaunas amžius niekaip D. T. nesutrukdė padaryti naujos nusikalstamos veikos. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. T. realias pastangas mėginti gyventi dorai, ieškotis darbo, pagalbos dar iki naujos nusikalstamos veikos įvykdymo, tai šiuo atveju tik rodo ir patvirtina apelianto pateikiamų argumentų deklaratyvų pobūdį, o ne realias pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme.

8.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo D. T. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. D. T. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. T. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.

8.5. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra daug mažesnė už šios nusikalstamos veikos baudžiamajame įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, D. T. bendrinant paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme buvo taikomas nuteistajam palankesnis bausmių bendrinimo būdas – dalinis bausmių sudėjimas. Taigi, esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistąjį bei jo įvykdytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam D. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei subendrinta bausmė būtų per griežtos.

9. Nuteistasis taip pat prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad D. T. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo D. T. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9.2. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, bausmės atlikimo laikotarpiu, be to, kaip jau akcentuota, D. T. atžvilgiu 2021 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Paminėtina ir tai, kad D. T. dar būnant nepilnamečiu buvo taikomas bausmės vykdymo institutas net du kartus, tačiau, kaip matyti, tai D. T. jokio teigiamo poveikio nepadarė ir jis anksčiau teismo rodyto pasitikėjimo nepateisino. Šios visos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad D. T. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti D. T. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl A. R. apeliacinio skundo

10. Nuteistasis A. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

10.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teistas (vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei), pirmą inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, bausmės atlikimo laikotarpiu (2 t., b. l. 55–62, 64–79), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 45–54), nedirbantis (2 t., b. l. 44). Pažymėtina ir tai, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. R. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimu 5 metams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatė nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybės apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

10.2. Nuteistasis A. R. skunde prašo sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę motyvuodamas tuo, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, susirasti darbą, atlyginti padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, nusikalstamą veiką padarė spontaniškai dėl jauno amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės iš esmės įvertintos skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. R. aukščiau nurodomos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, yra deklaratyvios, jos nepaneigia pirmosios instancijos paskirtos bausmės pagrįstumo bei nėra pagrindas dar labiau lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Teismas pastebi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie A. R. dedamas realias pastangas mėginant gyventi dorai. Tai šiuo atveju tik rodo ir patvirtina apelianto pateikiamų argumentų deklaratyvų pobūdį, o ne realias pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę konstatuodamas, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl pagrindo šią aplinkybę itin sureikšminti, kaip turinčią išimtinę ir didesnę reikšmę, kitų BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje numatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo, atsižvelgiant ir į tai, kad A. R. buvo nustatytos netgi dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kartu akcentuotina, kad naujų nusikalstamų veikų padarymas bausmės atlikimo laikotarpiu, akivaizdžiai rodo, kad A. R. ankstesnės skirtos bausmės jokio teigiamo poveikio nepadarė, pats nuteistasis akivaizdžiai išvadų nedaro.

10.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina nuteistojo A. R. susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. A. R. visiškai nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. R. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. R. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, jų dydį nustatė daug mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, taikė apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik minimalų švelnesnės bausmės dydį.

10.4. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. R. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos, ir jas švelninti ar skirti kitos rūšies bausmes nėra jokio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. R. paskirtos bausmės užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Dėl proceso išlaidų

11. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi nuteistiesiems A. R. ir D. T. buvo paskirtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktos gynėjos advokatės atitinkamai J. Šlapaitienė ir V. Povilaitienė. Šiaulių apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad nuteistajam A. R. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 94,50 Eur, o nuteistajam D. T. – 99 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į tai, kad nuteistiesiems gynėjai buvo paskirti dėl to, kad jų dalyvavimas yra būtinas apeliacinio proceso metu, į tai, jog abu nuteistieji šiuo metu yra suimti (tai vėlgi sudaro privalomo gynėjo dalyvavimo pagrindus), apeliaciniuose skunduose buvo keliami tik nesudėtingi bausmių švelninimo klausimai, byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, apeliaciniai skundai surašyti pačių nuteistųjų, sprendžia, kad pažymoje nurodytos sumos iš nuteistųjų neturi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. R. ir D. T. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistųjų A. R. ir D. T. netenkinti.