Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. T. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria palikta galioti jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 12 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad jis 2020 m. liepos 21 d. apie 4.41 val., veikdamas bendrai su A. R., kirviu išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į patalpą bei pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – alkoholinius gėrimus: 1 vnt. kokteilio „JAMAICA“ citrinų, kaktusų skonio, 7,5% stiprumo, 1 l tapos, 1,95 eurų vertės, su užstatine tara 0,10 eurų vertės, bendros 2,05 eurų vertės, 2 vnt. kokteilio „JAMAICA“ kivi, laimų skonio, 7,5% stiprumo, 1 l tapos, 1,95 eurų vertės, su užstatine tara 0,10 eurų vertės, bendros 4,10 eurų vertės, 3 vnt. degtinės „ALPHA LINE“, 40% stiprumo, 1 l talpos, 17,19 eurų vertės, bendros 51,57 eurų vertės, 1 vnt. putojančio vyno „ALITA briutas“ 0,75 l talpos, 6,29 eurų vertės, 3 vnt. putojančio vyno „ALITA saldus“ 11 %, 0,75 l talpos, 5,29 eurų vertės, bendros 15,87 eurų vertės, 1 vnt. putojančio vyno „ALITA SUNDAY“, 4,69 eurų vertės, 2 vnt. viskio „WILLIAM PEEL“, 0,7 l talpos, 12,29 eurų vertės, bendros 24,58 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 109,15 eurų vertės turto.

2. D. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2020 m. liepos 23 d. 17.40 val. Apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, D. T. pranešta 2020 m. liepos 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos D. P. 2020 m. liepos 24 d. nutarimais D. T. buvo paleistas į laisvę ir jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Kaltinamajam D. T. pažeidus jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas, be pateisinamų priežasčių neatvykus į paskirtus teisiamuosius posėdžius ir nepavykus jo atvesdinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimis kaltinamajam D. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeistos griežtesne kardomąja priemone – suėmimu ir paskelbta kaltinamojo paieška. 2020 m. lapkričio 12 d. 15.26 val. D. T. buvo laikinai sulaikytas. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi palikta galioti kaltinamajam D. T. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jo terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 12 d. Teismas, palikdamas galioti kaltinamajam D. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas jo terminą, konstatavo, kad kaltinamasis D. T., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo D. T. gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė kaltinamojo skundą tenkinti ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, o prokurorė Aurelija Rakštienė prašė kaltinamojo D. T. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. Kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo tvarka įstatymo leidėjo įtvirtinta BPK 123 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Patikrinus aukštesniajam teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir liudytojo M. Š. parodymai (kad, suveikus parduotuvės signalizacijai dėl stiklo dūžio ir atvykus į įvykio vietą, rastas išdaužtas parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), langas, šalia ant grindinio gulintis kirvis, o parduotuvės prekybos salėje išvartytos ir sugadintos prekės), kaltinamojo A. R. parodymai (kad jis su D. T., išdaužę parduotuvės lango stiklą, pavogė alkoholinių gėrimų), liudytojų V. R., R. G., R. P. parodymai (kad jos matė kruvinas A. R. rankas, kad jis bei D. T. atsinešė alkoholinių gėrimų, o A. R. prašė sudeginti jo rūbus, nes ant jų galėjo būti kraujo ir stiklo šukių), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kad R. G. pateikė jos namuose buvusį 1 l talpos butelį „ALPHA LINE“ su rusvos spalvos galimai kraujo dėmėmis ir iš pečiaus du juodos spalvos batų raištelius, o taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. T. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, ar darys naujus nusikaltimus. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

7. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamajam D. T. šioje baudžiamojoje byloje buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurių sąlygas jis pažeidė: be pateisinamos priežasties neatvyko į paskirtus teisiamuosius posėdžius ir taip trukdė bylos nagrinėjimui, nustatytu laiku neatvyko registruotis policijos įstaigoje, išvyko į užsienį, dėl to bylą nagrinėjančio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimis kaltinamajam D. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, buvo pakeistos į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo D. T. paieška. Vykdant kaltinamojo D. T. paiešką buvo gauta informacija, kad ieškomasis slapstosi (duomenys neskelbtini). Susisiekus su D. T. jis sutiko grįžti į (duomenys neskelbtini) ir grįžęs 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka. D. T. sulaikius, vadovaujantis BPK 123 straipsnio 3 dalimi, per 48 valandas buvo surengtas teismo posėdis, į kurį pristatytas ir apklaustas suimtas kaltinamasis bei spręstas klausimas dėl 2020 m. spalio 27 d. nutartimi jam paskirto suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo bei jo termino nustatymo. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi palikta galioti kaltinamajam D. T. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jo terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 12 d. Teismas, palikdamas galioti kaltinamajam D. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas jo terminą, konstatavo, kad kaltinamasis D. T. nevykdė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, pasislėpė nuo teismo, išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl, būdamas laivėje, jis gali ir toliau bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. kaltinamas padaręs vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis D. T., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Be to, kaip jau minėta, D. T. pažeidė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas ir išvyko iš savo gyvenamosios vietos į užsienį, dėl to buvo paskelbta jo paieška. Buvo nustatyta, kad paieškomas D. T. išvyko į (duomenys neskelbtini), paties kaltinamojo teigimu, ten jis dirbo pas lietuvę L., taigi D. T. turi ryšių užsienyje. Susisiekus su kaltinamuoju, jis sutiko grįžti į (duomenys neskelbtini), jam grįžus jis buvo sulaikytas. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje D. T. pripažino, kad išvykdamas į užsienį teismo neinformavo. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir tai, kad kaltinamasis D. T. yra jauno amžiaus, nevedęs, darbingas asmuo, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo neturėjo nuolatinio darbo, nesimokė, taigi jis neturi pakankamai tvirtų socialinių ryšių. Be to, D. T. yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka.

10. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. T., būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo D. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (jauno amžiaus, teistas, baustas administracine tvarka, iki nusikalstamos veikos padarymo Lietuvos Respublikoje nedirbo, nevedęs), kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis (jam inkriminuojamas vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei), aplinkybės, kad kaltinamasis D. T. bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą pasislėpė nuo teismo ir išvyko į užsienį, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį D. T. į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamajam D. T. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, tai yra užtikrintas kaltinamojo D. T. dalyvavimas procese. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų kardomosios priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir vertinant viešąjį interesą yra proporcingas su kaltinamojo patiriamais suvaržymais.

12. Kaltinamojo D. T. skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, supranta ir gailisi, jog nevykdė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, dėl savo jauno amžiaus ir nepatyrimo, situacijos nesuvokimo nepagalvojo, kad apie savo išvykimą turi informuoti teismą, kad jis buvo išvykęs užsidirbti pinigų, jog galėtų atlyginti padarytas turtines žalas, kad pats savo noru grįžo į (duomenys neskelbtini) ir nesislėpė, kad pasižada nesislapstyti nuo teismo, dalyvauti teismo posėdžiuose, daugiau niekur nebeišvažiuoti, būti namuose pas tėvus, nedaryti jokių neteisėtų veiksmų ar kliūčių bylos nagrinėjimo eigai, laikytis paskirtų įpareigojimų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, – nepaneigia įstatyme numatyto suėmimo taikymo pagrindo ir negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir lemiančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą ar keitimą šiais motyvais. Tai, kad apylinkės teismas nevertino šių aplinkybių taip, kaip būtų palankiau D. T., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo skyrimo ir jo termino nustatymo klausimą.

13. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria palikta galioti kaltinamajam D. T. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jo terminas 2 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl ją naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl to kaltinamojo D. T. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. T. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.