Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo D. T. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi kaltinamajam D. T. panaikintos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nutartyje konstatuota, kad kaltinamasis du kartus - 2020 m. spalio 23 ir 26 d.- pažeidė kardomosios priemonės – periodinės registracijos policijos įstaigoje sąlygas, t. y. neatvyko registruotis į policijos įstaigą. Taip pat, kviečiamas į teisiamąjį posėdį, neatvykdavo, nors apie teisiamąjį posėdį buvo informuojamas tinkamai, bei nepavyko kaltinamojo atvesdinti į teisiamąjį posėdį. Policijos pareigūnai tarnybiniu pranešimu nurodė, kad kaltinamojo namuose nepavyko rasti. Yra duomenų, kad kaltinamasis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi palikta galioti 2020 m. spalio 27 d. nutartimi paskirtą kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių terminas, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 12 d.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam D. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 12 d.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

7. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija, spręsdama kardomosios priemonės klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Pateiktoje medžiagoje yra užfiksuota pakankamai duomenų, kurie leidžia teigti, kad D. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Faktą, jog D. T. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo nesivadovauti pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis.

8. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri skiriama tik tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių nurodytų būtinų sąlygų (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) skiriant suėmimą turi būti nustatytas ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo taikymo pagrindų.

9. Kaltinamajam D. T. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta ir jos terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

10. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas, kai yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis ga li bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y., kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad D. T. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Nors pagal teismų praktiką gresianti griežta bausmė paprastai nėra pakankamas pagrindas asmeniui skirti suėmimą, tačiau nagrinėjamu atveju yra ir kitų aplinkybių, lemiančių suėmimo taikymo būtinumą šiuo metu. Kaltinamasis D. T. yra nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs, be to, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (baustas ir už iš esmės analogiškus neteisėtus veiksmus pagal ANK 108 straipsnį – vagystes). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis du kartus pažeidė kardomąsias priemones, taip pat kviečiamas neatvyko į posėdį, po ko nustatyta, kad jis, pažeisdamas jam paskirtas kardomąsias priemones, išvyko į (duomenys neskelbtini). Šie duomenys sudaro pagrindą spręsti apie kaltinamojo polinkį nepaisyti visuomenėje nusistovėjusios tvarkos bei elgesio taisyklių. Kaltinamojo skunde nurodoma aplinkybė, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi, bei, kad pasižada laikytis švelnesnių kardomųjų priemonių, neeliminuoja jo jau atliktų neteisėtų veiksmų, pažeidinėjant jam prieš tai paskirtas kardomąsias priemones, o be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vien šios aplinkybės nėra pakankamos sprendžiant klausimą dėl galimybės jam skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo tvirtų ekonominių ir socialinių ryšių nebuvimas – niekur oficialiai nedirba, nevedęs, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurio padarymu jis yra kaltinamas pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos bausmės grėsme, bei elgesio baudžiamojo proceso metu – slapstymosi, leidžia spręsti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. Taigi, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą.

12. Taigi, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą vienam mėnesiui D. T. neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pagal kurią suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Tokiu būdu darytina išvada, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį dėl suėmimo pratęsimo, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo (pratęsimo) taisykles ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos duomenimis, todėl tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir kaltinamojo D. T. skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.