- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-861-924/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. įmonės „Santera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tautietis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. įmonė „Santera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tautietis“ 6 887,99 Eur skolos, 344,40 Eur netesybų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. ieškovė (pardavėja) ir atsakovė (pirkėja) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei prekes valdyti nuosavybės teise. Sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei jos užsakyto asortimento bei kiekio prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti ieškovei už jas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1 dalies „Sutarties objektas“ 1.1 punktas). Šalys Sutartimi susitarė, jog prekės laikomos gautomis, kai pardavėjos (ieškovės) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra prekes priėmusio asmens parašas (Sutarties dalies „Sutarties objektas“ 1.2 punktas). Ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti prekes atsakovei. Sutarties 2 dalies „Šalių teisės ir pareigos“ 2.2.2. punkte buvo nustatyta atsakovės pareiga sumokėti už prekes ieškovei per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo. 2021 m. birželio 11 d. „Neapmokėtų skolų suvestinė“ patvirtina, jog atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 6 887,99 Eur sumos už prekes, mokėjimo prievolės nevykdo ilgiau nei 50 dienų ir nėra informavusi ieškovės apie vėlavimo mokėti už prekes priežastis. Sutarties 3 dalyje „Atsiskaitymo tvarka ir terminai” 3.3 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl netesybų, pagal kurį, jeigu pirkėja pažeidžia prievolę sumokėti už prekes ilgiau nei 30 dienų, pardavėjos reikalavimu ji privalo sumokėti 5 proc. dydžio baudą (netesybas) skaičiuojamą nuo laiku nesumokėtos sumos. Bauda mokama pagal pardavėjos išrašytą sąskaitą per 3 darbo dienas nuo jos išsiuntimo pirkėjai el. paštu. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėti netesybų sąskaitą Nr. 0496 (2021 m. birželio 8 d.) – 344,40 Eur sumai. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalimis ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, skirti ieškovei 5000 Eur baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. vasario 7 d. atsakovė byloje pateikė dalies ieškinio pripažinimą, kuriame nurodė, jog atsakovė pripažįsta ieškinį dalyje dėl 3 960,90 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 3 960,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Tuo pačiu atsakovė nurodė, jog pripažįsta ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. kovo 23 d. Nr. CPA0004176, 2021 m. kovo 26 d. Nr. ASF0008804, 2021 m. kovo 31 d. Nr. CTA0005428, 2021 m. balandžio 6 d. Nr. CPA0004238, 2021 m. balandžio 12 d. Nr. LUJ0014395, 2021 m. balandžio 14 d. Nr. LEE0008009, 2021 m. gegužės 4 d. Nr. CSE0020938, nesutinka su ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2021 m. kovo 15 d. Nr. CSE0019839, 2021 m. kovo 22 d. Nr. CEA0003840, 2021 m. kovo 23 d. Nr. CSE0020051 ir 2021 m. birželio 8 d. SĄSKAITA0496. Pažymėjo, jog ieškovės pateiktuose krovinių važtaraščiuose neaiški prekių iškrovimo data, viename važtaraštyje nurodytas prekes priėmęs asmuo, kuris nežinomas atsakovei. Teigia, kad atsakovė neturi pagrindo manyti, kad prekės buvo pristatytos į objektus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei S. V. įmonei „Santera“ iš atsakovės UAB „Tautietis“ 6 887,99 Eur skolos, 344,40 Eur netesybų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 272,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 937,75 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, 164,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės prašymą dėl baudos priteisimo atmetė.
4. Teismas vertino, jog byloje tarp šalių neliko ginčo dėl to, jog ieškovė pardavė atsakovei prekes pagal PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. kovo 23 d. Nr. CPA0004176, 2021 m. kovo 26 d. Nr. ASF0008804, 2021 m. kovo 31 d. Nr. CTA0005428, 2021 m. balandžio 6 d. Nr. CPA0004238, 2021 m. balandžio 12 d. Nr. LUJ0014395, 2021 m. balandžio 14 d. Nr. LEE0008009, 2021 m. gegužės 4 d. Nr. CSE0020938, iš viso 3 960,90 Eur sumai. Nurodyto dydžio skolą atsakovė ieškovei pripažino.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė šioje byloje nepripažino ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2021 m. kovo 15 d. Nr. CSE0019839, 2 024,34 Eur sumai, 2021 m. kovo 22 d. Nr. CEA0003840, 14,20 Eur sumai, 2021 m. kovo 23 d. Nr. CSE0020051, 888,55 Eur sumai, nurodydama, jog ant šių PVM sąskaitų faktūrų nėra atsakovės įgaliotų asmenų parašų, patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų gavimą. Teismas sprendė, jog nepripažindama nurodytų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė nepateikė byloje įrodymų, jog ji ginčijo sąskaitose nurodytų prekių pirkimą iš ieškovės, po sąskaitų gavimo reiškė pretenzijas dėl prekių kokybės, komplektiškumo ar grąžino ieškovei sąskaitose nurodytas prekes.
6. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, nustatyta, jog ieškovė atsakovei ne vieną kartą siuntė priminimus dėl skolų sumokėjimo, ką patvirtina pateiktas 2021 m. balandžio 20 d. ieškovės atsakovei siųstas elektroninis laiškas su priminimu apie PVM sąskaitoje faktūroje 2021 m. kovo 15 d. Nr. CSE0019839 nurodytos 2 024,34 Eur sumos sumokėjimą, 2021 m. balandžio 27 d. ieškovės atsakovei siųstas elektroninis laiškas su priminimu apie skolos iš viso 3 223,30 Eur sumai sumokėjimą, į kurią įtrauktos visos atsakovės ginčijamos PVM sąskaitos faktūros. Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovė 2021 m. gegužės 4 d. siuntė atsakovei pretenziją dėl skolų sumokėjimo. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, jog ji ginčijo priminimuose bei pretenzijoje nurodytas skolų sumas, atsakė į ieškovės jai siunčiamus elektroninius laiškus.
7. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad net ir nesant atsakovės įgaliotų asmenų parašo ant PVM sąskaitų faktūrų: 2021 m. kovo 15 d. Nr. CSE0019839, 2 024,34 Eur sumai, 2021 m. kovo 22 d. Nr. CEA0003840, 14,20 Eur sumai, 2021 m. kovo 23 d. Nr. CSE0020051, 888,55 Eur sumai, nurodytos sąskaitos atsakovei buvo pateiktos elektroniniu paštu ir prekės buvo pristatytos, todėl atsakovei kilo prievolė sumokėti už jai parduotas prekes arba prekių pristatymą ginčyti sutartyje nustatyta tvarka.
8. Teismas įvertinęs šalių sudarytos Sutarties 3.3. punktą bei byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovė atsakovei pateikė baudos (netesybų) sąskaitą (2021 m. birželio 8 d. SĄSKAITA0496) 344,40 Eur sumai, sprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteisiamos sutartinės netesybos – 344,40 Eur.
9. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės reikalavimą dėl baudos iš ieškovės priteisimo atmetė.
IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovė UAB „Tautietis“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2022 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, iš dalies tenkinti ieškovės S. V. įmonės „Santera ieškinį, priteisiant iš atsakovės UAB „Tautietis“ 3 960,90 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ieškovės darbuotojo K. A. liudijimu, tačiau teismas turėjo kritiškai vertinti K. A. liudijimą, kadangi jis savo liudijimu yra finansiškai suinteresuotas – teismui pripažinus, jog atsakovė iš tiesų gavo prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose, atsakovė privalėtų apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurias išrašė liudytojas K. A., ir kuriam tai yra finansiškai naudinga.
10.2. Skundžiamas sprendimas keistinas, nes nors atsakovė tarėsi su ieškove dėl prekių, nurodytų 2021 m. kovo 15 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CSE0019839, 2 024,34 Eur sumai, tačiau tai nesuponuoja, jog minėtos prekes iš tiesų buvo perduotos atsakovei. PVM sąskaita faktūra Nr. CSE0019839 išrašyta 2021 m. kovo 15 d., todėl pagal Sutarties 1.2. punktą, prekės, nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje, turėjo būti perduotos atsakovei 2021 m. kovo 15 d. Tačiau krovinio važtaraščiai sudaryti 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 10 d., nėra duomenų, kada prekės buvo perduotos. Akivaizdu, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir važtaraščių sudarymas prieštarauja Sutarties nuostatai, todėl pagrįstai atsakovės atstovas kėlė abejonių dėl PVM sąskaitos faktūros išrašymo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo pripažino ginčijamas PVM sąskaitas faktūras pagrįstomis, nurodė, jog ieškovės darbuotojas K. A. susirašinėjimo programa bendravo su atsakovės darbuotoju I. A.. Pažymėtina, kad susirašinėjimas tarp ieškovės darbuotojo K. A. ir atsakovės darbuotojo I. A. nepatvirtina, kad atsakovė pripažino skolą, kad parašymas „Ok“ socialinėje erdvėje nereiškia kaip sutikimą, o kaip gautos informacijos patvirtinimą.
10.4. Skundžiamas sprendimas keistinas, nes PVM sąskaita faktūra Nr. CEA0003840 išrašyta 2021 m. kovo 22 d., todėl pagal Sutarties 1.2. punktą, prekė, nurodyta sąskaitoje faktūroje, turėjo būti perduota atsakovei 2021 m. kovo 22 d., tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų perdavusi prekę atsakovei (atsakovės darbuotojams). Vien tarimasis dėl prekės pirkimo ir (ar) sąskaitos faktūros išrašymas nesuponuoja, kad iš tiesų prekė buvo parduota – nupirkta (perduoda – priimta). Taip pat akivaizdu, kad 2021 m. kovo 22 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CEA0003840 nurodytos prekės nėra paėmęs atsakovės darbuotojas, įskaitant atsakovės darbuotoją R. K., nes R. K. neigė gavęs prekę.
10.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes nors atsakovė tarėsi su ieškove dėl prekių, nurodytų 2021 m. kovo 23 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CSE0020051, 888,55 Eur sumai, tačiau tai nesuponuoja, jog minėtos prekės iš tiesų buvo perduotos atsakovei. Teismas netinkamai vertino įrodymus, kritiškai nevertino liudytojo K. A. parodymų ir ieškovės pateiktų važtaraščių, be to, ieškovė neįrodė objektyviais duomenimis, kad iš tiesų atsakovė gavo prekes, kurios nurodytos ginčijamoje PVM sąskaitoje faktūroje, todėl sprendimas turėtų būti pakeistas.
10.6. Nors ieškovė pateikė 2021 m. balandžio 7 d. sudarytą krovinio važtaraštį KR-G Nr. 88758, įrodinėdama, kad minėtas važtaraštis patvirtina, jog dalis prekių, nurodytų 2021 m. gegužės 4 d. sudarytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CSE0020938, buvo perduota atsakovei (K. A.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas važtaraštis sudarytas 2021 m. balandžio 7 d. 08:00 val., kuriame nurodoma, kad prekės iškrautos 2021 m. balandžio 7 d. 12:00 val. Pažymėtina, kad visi duomenys (prekių pakrovimo ir iškrovimo laikas) yra iš anksto atspausdinti, todėl keliama pagrįsta abejonė, ar iš tiesų tariamai prekės buvo iškrautos 2021 m. balandžio 7 d. 12:00 val. Antra, minėtą važtaraštį pasirašė K. A., kuris tuo metu nedirbo pas atsakovę, o pradėjo dirbti tik 2021 m. balandžio 8 d. ir dirbo iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
10.7. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas, nes ieškovė su atsakove nebuvo susitarusi, kad Sutartyje nustatytas kredito limito 4 000 Eur dydis yra didinamas, todėl laikoma, kad ieškovė pardavė atsakovei prekių, kurių dydis neviršija 4 000 Eur. Tai patvirtina, kad ieškovė, parduodama atsakovei prekes, duodavo pasirašyti PVM sąskaitas faktūras ir paduodavo prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose, kad atsakovei nebuvo perduota prekių, kurių nepirko, nors ir buvo tartasi dėl pirkimo. Tai taip pat patvirtina, kad pagal buvusio atsakovės darbuotojo K. A. paaiškinimą, 2021 m. balandžio 7 d. K. A. nebūdamas atsakovės darbuotoju galimai pasirašė važtaraščius, vieną iš jų atgaline data, taip pat važtaraštį pasirašė galimai Š. P., nors nėra įsitikinta, jog iš tiesų pasirašė jis, kuris niekada nedirbo ir nedirba pas atsakovę.
10.8. Nors 2021 m. birželio 8 d. Sutarties 3.3. punkto pagrindu ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą SĄSKAITA0496, 344,40 Eur sumai (bauda), tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka su bauda ir jos dydžiu, kadangi bauda skirta nepagrįstai ir jos dydis yra neproporcingas. Laikytina kad Sutarties 3.3. punkto nuostata nesąžininga. Atsakovė sudarydama Sutartį neturėjo galimybių tartis dėl Sutarties turinio, tai buvo ieškovės vienašališkai nustatytos Sutarties sąlygos.
Atsiliepimas
11. Ieškovė S. V. įmonė „Santera“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Tautietis“ apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė neginčija faktinės aplinkybės, kad užsakinėjo prekes, nurodytas šiose PVM sąskaitose faktūrose: 2021 m. kovo 15 d., Nr. CSE0019839, 2021 m. kovo 22 d., Nr. CEA0003840 ir 2021 m. kovo 23 d., Nr. CSE0020051.
11.2. Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes atsakovė tik nurodo, kad ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių dėl šių prekių perdavimo, nors tokia atsakovės pozicija prieštarauja byloje esantiems tiesioginiams ir netiesioginiams įrodymams, patvirtinantiems prekių perdavimo faktą. Bylos medžiaga patvirtina, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros atsakovei buvo siunčiamos elektroniniu paštu. Atsakovė neginčijo šių el. laiškų gavimo fakto.
11.3. Nepripažindama nurodytų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė nepateikė byloje įrodymų, jog ji ginčijo sąskaitose nurodytų prekių pirkimą iš ieškovės, po sąskaitų gavimo reiškė pretenzijas dėl prekių kokybės, komplektiškumo ar grąžino ieškovei sąskaitose nurodytas prekes ar pačias sąskaitas. El. paštu gavusi sąskaitas faktūras, atsakovė neišreiškė pozicijos, kad sąskaitose nurodytų prekių faktiškai negavo.
11.4. Apeliacinis skundas atmestinas, nes iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, yra matyti, jog ieškovė atsakovei ne vieną kartą siuntė priminimus dėl skolų sumokėjimo, ką patvirtina pateiktas 2021 m. balandžio 20 d. ieškovės atsakovei siųstas elektroninis laiškas su priminimu apie 2021 m. kovo 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CSE0019839 nurodytos 2 024,34 Eur sumos sumokėjimą, 2021 m. balandžio 27 d. ieškovės atsakovei siųstas elektroninis laiškas su priminimu apie skolos iš viso 3 223,30 Eur sumai sumokėjimą, į kurią įtrauktos visos atsakovės ginčijamos PVM sąskaitos faktūros. Taip pat ieškovė 2021 m. gegužės 4 d. siuntė atsakovei pretenziją dėl skolų sumokėjimo. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, jog ji ginčijo priminimuose bei pretenzijoje nurodytas skolų sumas, atsakė į ieškovės jai siunčiamus elektroninius laiškus bet kuriuo metu nuo elektroninių laiškų gavimo ir/ar, kad ginčijo prekių perdavimo faktą.
11.5. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, nes PVM sąskaitų faktūrų pateikimo el. paštu bei prekių perdavimo atsakovei faktą byloje patvirtino apklaustas liudytojas K. A., kuris taip pat patvirtino, jog atsakovė žinojo apie jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atsakovė dėl prekių jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovės argumentai dėl jų atstovo darbuotojo K. A. darbo laiko pradžios, pasirašomų dokumentų turinio nesupratimo ir kt., teisinės reikšmės neturi ir yra tiesiog atsakovės pasirinkta gynybinė pozicija.
11.6. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė negalėjo leisti (ir neleido) atsakovei užsakyti prekių už sumą, kuri viršija Sutartyje nurodytą kredito limitą. Atsakovė nepagrįstai daro išvadą, kad kredito limito viršijimas reiškia, kad ginčijamos PVM sąskaitos faktūros išrašytos nepagrįstai, faktiškai neperduodant prekių atsakovei. Visų pirma, atsakovė pirmosios instancijos teisme nenurodė argumentų dėl Sutartyje įtvirtinto kredito limito viršijimo ir su tuo susijusių pasekmių, šiomis faktinėmis aplinkybėmis neįrodinėjo savo pozicijos (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Antra vertus, Sutartyje kredito limito įtvirtinimas nedraudžia pardavėjui (ieškovei) priimti užsakymų ir už didesnę sumą. Kredito limito nustatymas leidžia ieškovei atsisakyti parduoti prekes pirkėjui, jeigu yra viršytas limitas, tačiau nedraudžia jų parduoti.
11.7. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad bauda atsakovei skirta nepagrįstai ir jos dydis yra neproporcingas, kad Sutarties 3.3 punkto nuostata yra nesąžininga. Ieškovė baudą (netesybas) paskaičiavo pagal šalių suderintos ir pasirašytos Sutarties nuostatas, konkrečiai pagal Sutarties 3.3 punktą. Atsakovė neginčija, kad baudos skaičiavimas atitinka Sutarties nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už parduotas prekes ir sutartinių netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skolos priteisimo
14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. kovo 15 d. Nr. CSE0019839, 2021 m. kovo 22 d. Nr. CEA0003840, 2021 m. kovo 23 d. Nr. CSE0020051, jai buvo perduotos prekių už 2927,09 Eur sumą, be to, 344,40 Eur iš jos priteistos netesybos priteistos nepagrįstai bei yra per didelės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove, kurie yra verslo subjektai, 2021 m. vasario 24 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 21-02-24/1, kurios pagrindu ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo perduoti atsakovei (pirkėjui) prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti atsakovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sudarytos sutarties 1.2. punkte šalys susitarė, jog pardavėjo PVM sąskaita faktūra pirkėjui išrašoma prekių perdavimo dieną, pirkėjas per 1 darbo dieną nuo sąskaitos gavimo įsipareigojo patikrinti prekių/suteiktų paslaugų duomenis ir pareikšti pastabas pardavėjui dėl pastebėtų trūkumų. Pirkėjui nepareiškus pastabų laikoma, kad pardavėjas visiškai įvykdė savo pareigą perduoti užsakytą prekių kiekį. Sutarties 2.2.2. punktu atsakovė įsipareigojo už prekes sumokėti ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų po prekių paėmimo.
17. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė byloje nors iš pradžių nesutiko su visu ieškiniu, tačiau vėliau ieškinio dalį, t. y. dėl ieškinio reikalavimo priteisti 3 960,90 Eur už parduotas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. kovo 23 d. Nr. CPA0004176, 2021 m. kovo 26 d. Nr. ASF0008804, 2021 m. kovo 31 d. Nr. CTA0005428, 2021 m. balandžio 6 d. Nr. CPA0004238, 2021 m. balandžio 12 d. Nr. LUJ0014395, 2021 m. balandžio 14 d. Nr. LEE0008009, 2021 m. gegužės 4 d. Nr. CSE0020938, kuriose yra atsakovės darbuotojų parašai, pripažino. Šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas nėra skundžiamas.
18. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 2927,09 Eur skola pagal šias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. kovo 15 d. Nr. CSE0019839 (2 024,34 Eur suma), 2021 m. kovo 22 d. Nr. CEA0003840 (14,20 Eur suma), 2021 m. kovo 23 d. Nr. CSE0020051 (888,55 Eur suma), neigdama prekių pagal jas gavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, jas vertino tinkamai, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovė prekes pagal šias PVM sąskaitas faktūras iš ieškovės gavo, todėl atsakovei kyla prievolė už jas atsiskaityti.
19. Kad šalys susitarė dėl prekių pirkimo pardavimo ir šis sandoris buvo vykdomas, t. y. prekes pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė iš ieškovės priėmė, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo įrodyta. Pagal 2021 m. vasario 24 d. šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė parduodavo atsakovės užsakytas prekes, šie santykiai buvo ne vienkartiniai, o tęstinio pobūdžio bei grįsti abipusiu pasitikėjimu, t. y. atsakovės atstovas užsakydavo (telefonu, paštu) prekes, kurias pirkėjas iš parduotuvės pasiimdavo pats arba pristatydavo kitas pardavėjo tiekėjas (jeigu prekių pardavėjas pas save neturėjo). Šias aplinkybes, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina į bylą pateikti krovinio važtaraščiai, kuriuose kaip gavėjas buvo nurodyta ieškovė S. V. įmonės „Santera“, tačiau faktiškai prekės buvo pristatytos tiesiogiai atsakovei, kurias priėmė jos darbuotojas K. A. arba kitas bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo (pasirašė kaip Š. P.). Apeliantės argumentai dėl jų atstovo darbuotojo K. A. darbo laiko pradžios, pasirašomų dokumentų turinio nesupratimo ir kt., vertintini tik kaip gynybinė pozicija. Iš krovinio važtaraščių matyti, kad: pvz. 2021 m. kovo 2 d. atsakovei buvo pristatyta 42 vnt. klijavimo-armavimo mišinio ir 12 vnt. profilio; 2021 m. kovo 10 d. papildomai 84 vnt. klijavimo-armavimo mišinio, PVM sąskaita faktūra atsakovei dėl šių prekių išrašyta 2021 m. kovo 15 d.; 2021 m. balandžio 7 d. krovinio važtaraštis patvirtina, kad atsakovei pristatyta 221 vnt. pakuočių polistireninio putplasčio, PVM sąskaita faktūra atsakovei dėl šių prekių išrašyta 2021 m. gegužės 4 d. (dėl šios sąskaitos apmokėjimo ginčo nekilo). Šios prekės pristatytos tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kur atsakovė vykdė veiklą (statybos darbus), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad visas šias prekes atsakovė gavo. Liudytojas K. A., dirbantis pas ieškovę vadybininku bei išrašęs atsakovei PVM sąskaitas faktūras, teismo posėdžio metu patvirtino, kad visos atsakovės užsakytos bei į PVM sąskaitas faktūras įtrauktos prekės buvo perduotos atsakovei. Kaip paaiškino liudytojas, PVM sąskaitos faktūros už perduotas prekes ne visais atvejais būdavo išrašomos iš karto, kai kuriais atvejais tik susikaupus didesnei sumai. Nors sutiktina su apeliante, kad tokia praktika neatitiko sudarytos Sutarties 1.2. punkto nuostatos, pagal kurią pardavėjo PVM sąskaita faktūra pirkėjui turėjo būti išrašoma prekių perdavimo dieną, tačiau tai esminės reikšmės sprendžiant dėl prekių perdavimo fakto neturi. Akcentuotina ir tai, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros atsakovei buvo pateiktos elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą, nekėlė jokių pretenzijų dėl jai nepristatytų užsakytų prekių, toliau pas ieškovę užsakinėjo kitas prekes. Be to, iš byloje pateiktos nuotraukos iš susirašinėjimo „Viber“ programėle matyti, kad kai atsakovės įgaliotas atstovas (I. A.) 2021 m. balandžio 19 d. buvo informuotas apie pradelstus mokėjimus, ieškovei (K. A.) atrašė „Ok“, taip ieškovei duodamas suprasti, kad skola bus sumokėta. Apeliantės aiškinimas, kad jos darbuotojo duotas atsakymas „Ok“ nereiškia sutikimo dėl skolos, o buvo tik gautos informacijos patvirtinimas, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, yra tik gynybinė pozicija bei vertintinas kritiškai. Be to, ieškovė atsakovei elektroniniu paštu siuntė priminimus dėl įsiskolinimo, pranešimą dėl sutarties vykdymo ir galimo vienašališko sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė į jas nereagavo, nereiškė jokių pastabų dėl juose nurodytų prekių kiekio, kas neatitiktų įprastos verslo praktikos bei protingumo principo, jeigu pirkėjas tokių prekių nebūtų gavęs.
20. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė negalėjo leisti (ir nebūtų leidusi) atsakovei užsakyti prekių už sumą, kuri viršija Sutartyje nurodytą kredito limitą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad Sutartyje nustatyto kredito limito viršijimas leidžia ieškovei atsisakyti parduoti prekes pirkėjui, tačiau tai nereiškia, kaip teigia apeliantė, kad prekės atsakovei nebuvo parduotos.
21. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi liudytojo K. A., kuris yra ieškovės darbuotojas bei suinteresuotas civilinės bylos baigtimi asmuo, parodymais. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien šio liudytojo paaiškinimai neįrodo prekių perdavimo atsakovei fakto. Tačiau dėl šių apeliantės argumentų svarbu pažymėti, kad nei šio liudytojo paaiškinimai, nei pačių šalių byloje išreikšta pozicija nėra lemiantys teismo išvadą kitų įrodymų kontekste, kadangi, įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad pas ieškovę užsakytos prekės atsakovei buvo pristatytos, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už jai parduotas prekes (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).
Dėl netesybų priteisimo
22. Apeliantės teigimu, 344,40 Eur iš jos teismo priteistų netesybų dydis yra neproporcingas bei atitinkamai Sutarties 3.3. punkto nuostata nesąžininga, todėl netesybos priteistos nepagrįstai. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
23. Byloje nustatyta, jog šalių sudarytos Sutarties 3.3. punktu šalys numatė sutartines netesybas, jog pirkėjui pažeidus prievolę sumokėti už prekes ilgiau nei 30 dienų, pardavėjo reikalavimu jis privalo sumokėti 5 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nesumokėtos sumos.
24. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį netesybos yra viena iš prievolių užtikrinimo priemonių. Netesybos yra apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, išreikšta baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė per Sutarties 3.3. punkte nustatytą terminą nesumokėjo už nupirktas prekes, todėl ieškovė turėjo teisę iš atsakovės reikalauti joje sutartų netesybų.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą).
26. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Taigi, šis principas apima teisę šalims taikos sutartyje ne tik susitarti dėl esminių sutarties prievolių, bet ir savo nuožiūra nustatyti tokių įsipareigojimų tinkamo vykdymo sąlygas, jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis).
27. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).
28. Apeliantė iš esmės nurodo, jog ieškovės paskaičiuota bauda yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka. Šalys pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė laisva valia, abi šalys yra lygiaverčiai juridiniai asmenys, veikiantys verslo tikslais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje faktines aplinkybes, sprendžia, jog nebuvo teisinio pagrindo mažinti šalių sutartas netesybas.
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos bei nepriteistinos.
32. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovei priteistinos 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ ieškovei S. V. įmonei „Santera“ 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.