- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1316-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15015-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Laima Kriaučiūnaitė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- A. M. J., M. J.
- Trečiasis asmuo
- D. V., S. V. P., D. D., A. D., Kauno miesto savivaldybė, J. N., A. V., M. K., N. K., V. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. M. J. ir M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. M.-J., M. J. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – D. V., S. V. P., D. D., A. D., Kauno miesto savivaldybė, J. N., A. V., M. K., N. K., V. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškiniu (CBP-19356) prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M.-J. ir M. J. (toliau – ir atsakovai, apeliantai) 8 528,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, 29,21 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad vandeniu buvo sulietas butas, kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Butas užlietas iš atsakovams priklausančio buto, esančio viršuje. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 8 528,96 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką.
3. Atsakovai 2020 m. lapkričio 4 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-130202)
prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad draudimo sumos sumokėjimas savaime nelemia atsakovų pareigos sumokėti ieškovei jos išmokėtą draudimo sumą. Žalos atlyginimą lemiančių sąlygų ieškovė byloje neįrodinėja. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovai kada nors būtų buvę informuoti apie žalos padarymo faktą, galimą jų kaltę bei atsakomybę ir tokių aplinkybių net ir neįrodinėja. Dalis kambario, kuris, kaip nurodo ieškovė, buvo užlieta vandeniu, patenka po namo stogo konstrukcijomis ir stogu, kurie yra blogame stovyje, kurie atsakovams nuosavybės teise niekada nepriklausė. Todėl byloje nėra jokių įrodymų, kad apdraustojo buto užpylimas vandeniu įvyko iš viršutinio buto, o ne per stogą.
5. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė 2022 m. vasario 18 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-22388) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius faktus ir teisinį reglamentavimą. Nurodė, kad pagal byloje esančius įrodymus labiau tikėtina, kad ieškovės drausto buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovės argumentai paremti fotonuotraukomis, turto sugadinimo, sunaikinimo aktu. Atsakovų nurodyti argumentai paremti vien subjektyviu vertinimu. Byloje pateikta Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 17 d. pažyma Nr. (5.58-10)B8-255 patvirtina aplinkybę, kad 2018 m. lapkričio 26 d. – 2018 m. gruodžio 1 d. kritulių nebuvo. Atsakovų keliamos versijos dėl kitų galimų užliejimo šaltinių nepagrįstos jokiais įrodymais, kurie leistų daryti objektyvias išvadas, kad užliejimas įvyko dėl blogos stogo būklės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visa apimtimi. Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 8 528,96 Eur žalai atlyginti, 29,21 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš kiekvieno atsakovo po 324,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir po 7,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
7. Teismas nustatė, kad atsakovų teiginius, jog butas galimai buvo užlietas dėl bendrų komunikacijų (inžinerinių) trūkumų ar per nesandarią stogo dangą prasiskverbusių kritulių, paneigia trečiojo asmens pateiktas patalpų planas. Iš plano matyti, kad būtent virš užlietos patalpos yra atsakovų vandens ir nuotekų komunikacijos, o bendrojo naudojimo komunikacijos yra visai kitoje patalpoje. Šiuos atsakovų argumentus paneigia ir ieškovei pateikta hidrometeorologijos tarnybos informacija, kad Kaune nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. kritulių nebuvo.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovai jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad ieškovės išmokėta draudimo išmoka yra nepagrįstai didelė. Atsakovai, gavę pretenziją iš ieškovės ir nesutikdami su įvykio tyrimu bei žalos apskaičiavimu, turėjo teisę ginčyti ieškovės atliktus veiksmus, inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau šių veiksmų neatliko. Atsakovams nepateikus įrodymų, paneigiančių draudėjams padarytos žalos dydį ir ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydį bei neprašius byloje skirti ekspertizę, teismas neturėjo pagrindo pripažinti pagrįstomis atsakovų išsakytas abejones dėl prašomo priteisti žalos dydžio. Priešingai, teismas vertino, kad ieškovės išmokėta ir prašoma priteisti iš atsakovų draudimo išmoka (žalos dydis) yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
9. Vertindamas atsakovų argumentus, kad byloje nepateikta įrodymų, jog buto remontas atliktas 2018 m. pradžioje, teismas pažymėjo, jog ieškovės pateikta 2018 m. gruodžio mėn. fotofiksacija su jau padarytais turto sugadinimais neleidžia abejoti, kad butas buvo neseniai suremontuotas, ir jei ne padaryti sugadinimai dėl užliejimo (tose vietose, kur nėra matomas vandens poveikis), vizualiai sienų ir grindų būklė atrodo esanti ideali. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusidėvėjimas kiekvienu atveju gali būti įvertinamas pagal buto faktinę būklę draudžiamojo įvykio metu (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 2A-1618-112/2014). Atsakovams nepateikus duomenų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti buto nusidėvėjimą pagal jo faktinę būklę, nėra pagrindo apskaičiuoti didesnį turto nusidėvėjimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantai 2022 m. birželio 30 d. apeliaciniu skundu (DOK-86258) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip neįrodytą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Teismas netinkamai aiškino ir interpretavo byloje surinktus įrodymus, susijusius su žalos dydžio įrodymu, netinkamai byloje paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
10.2 Teismas nepagrįstai rėmėsi vienašališkai ieškovės surašytu laisvos formos 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, nes Lietuvos draudimas turi specialią Turto žalos deklaracijos formą (Forma 9-B80-03/3), kurios formą kaip įrodymą apeliantų atstovas pateikė su 2021 m. spalio 14 d. lydraščiu. Byloje nepateikta duomenų, kodėl nebuvo užpildyta speciali Turto žalos deklaracijos forma, kodėl surašant aktą apie draudiminį įvykį ir padarytą žalą nebuvo pakviesti apeliantai ir kodėl Akto (ar deklaracijos) kopija nebuvo išsiųsta apeliantams susipažinimui, nors pagal pateiktus duomenis dėl žalos fakto ieškovė vykdė susirašinėjimą su namo bendrija. Todėl nėra jokio pagrindo remtis vienašališkai padarytais įrašais.
10.3 Teismas sprendimą priėmė, neturėdamas jokių tiesioginių žalos dydį įrodančių dokumentų, remdamasis tik ieškovės išmokėtos draudimo išmokos faktu. Ieškovei perėjo ne tik reikalavimo teisė, bet ir pareiga įrodyti žalos faktą ir pagrįsti jos dydį, tačiau teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantams, pažymėdamas, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad ieškovės išmokėta draudimo išmoka yra nepagrįstai didelė. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagal kokius žalą patyrusio asmens mokėjimo dokumentus išmokėjo tam tikro dydžio išmokas savo klientui, todėl nesant tokių dokumentų apeliantai neturėjo pagrindo kvestionuoti faktų, kurių ieškovė byloje net neįrodinėjo. Ieškovės pateikti įrodymai apie padarytą žalą yra nenuoseklūs, fragmentiški ir prieštaringi (nuotraukos neinformatyvios, nėra aišku, kas, kur ir kada šias nuotraukas padarė), byloje nepateikti žalos faktą patvirtinantys įrodymai, kuriuos patyrė draudėjas, kurio teisę subrogacijos pagrindu perėmė ieškovė. Apeliantai gavo tik pretenziją dėl konkrečios sumos, todėl jie neturėjo jokio teisinio pagrindo inicijuoti įvykio aplinkybių tyrimą ar ieškovės, kaip draudiko, prašyti atlikti ekspertizę.
10.4 Teismo vertinimas, kad vizualiai sienų bei grindų būklė atrodo esanti ideali, negali būti laikomas objektyviu, nes byloje pateikta nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad apdraustajame bute 2018 metų vasarą - rudenį būtų atliktas remontas, todėl ši aplinkybė negalėjo lemti žalos dydžio, o toks vertinamasis teismo motyvas yra nepagrįstas. Buto būklės fiksavimo pareiga buvo aptarta Būsto draudimo liudijimo papildomose sąlygose, tačiau jokie šioje sutartyje numatyti įrodymai byloje pateikti nebuvo. Iš lokalinės sąmatos Nr. S001 matyti, kad buvo atliktas pilnas viso kambario (V6) remontas, nors būtinybė atlikti pilną viso kambario remontą byloje įrodyta nebuvo, ir to niekas net neįrodinėjo, todėl apeliantams neturėjo būti perkelta pareiga apmokėti už pilną viso kambario remontą, o ne už lokalių avarijos pasekmių likvidavimą.
10.5 Nepagrįstas ieškovei tenkančios įrodinėjimo pareigos perkėlimas apeliantams yra teismo motyvas, kad apeliantams nepateikus duomenų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti buto nusidėvėjimą pagal jo faktinę būklę, nėra pagrindo apskaičiuoti didesnį turto nusidėvėjimą, kad apeliantai neįrodė ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateikta lokaline sąmata bei skaičiavimais, kurie pagrindžia ieškinio sumą. Tokių teismo nurodomų aplinkybių apeliantai objektyviai net negalėtų įrodyti, nes apeliantai nėra ir niekada nebuvo apdrausto buto naudotojais ar savininkais, todėl neturėjo galimybės ištirti žalos pasekmes.
10.6 Teismas nepagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškovei pateiktais paaiškinimais, kad avarijos metu bendrijos pirmininkas apžiūrėjo aplietą butą Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad į butą Nr. (duomenys neskelbtini) jo savininkai neįsileido, tačiau vandens tekėjimas į butą buvo nutrauktas D. K. telefonu susisiekus su M. J.. Nagrinėjamu laikotarpiu tarp apeliantų ir namo bendrijos bei kitų butų savininkų vyko net keli teisminiai procesai dėl daiktinių teisių į palėpės patalpas, todėl konflikto šalies – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pateikiami duomenys negalėtų būti laikomi objektyviais.
10.7 Byloje pateikti remonto darbų mastai yra neadekvatūs tai žalai, kuri nurodyta defektiniame akte, todėl teismas, nuspręsdamas pilnai patenkinti ieškinį, nepagrįstai nevertino apeliantų nurodytų motyvų, susijusių su žalos dydžiu. Patenkindamas ieškinį teismas marmurinę palangę, komodą pripažino sugadintais, nors nėra aišku, kas lėmė, jog marmurinė palangė buvo sugadinta „išgraužimais ir pažeidimais”, ir kas sąlygojo marmurinės palangės restauravimo poreikį po to, kai ji buvo tiesiog sulieta vandeniu. Taip pat iš byloje surinktų duomenų nėra aišku, kokio dydžio žala yra pripažinta bei išmokėta dėl to, kad buvo aptaškyta kalkėmis komoda.
10.8 Pateiktos kelios skirtingos draudimo išmokos skiriasi nuo duomenų pretenzijose apeliantams, sąmatoje, mokėjimuose ir ieškinyje, todėl nėra pagrindo pripažinti įrodyta visą ieškinio sumą. Apeliantams buvo pateiktos ieškovės 2019 m. kovo 24 d. pretenzijos, kuriose nurodyta, kad ieškovė apdrausto buto savininkui išmokėjo 3 177,02 Eur draudimo išmoką. Tačiau ši suma neatitinka ieškiniu prašomos priteisti sumos, o išmokų vertės nėra paremtos jokiu konkrečios žalos nustatymu, paskaičiavimais, o svarbiausia - žalą tiesiogiai patyrusio asmens sumokėtomis sumomis.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė 2022 m. liepos 18 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-92785) prašo Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:
11.1 Apeliantai savo atsikirtimuose į ieškinio argumentus savo poziciją, kad žalos dydis yra neįrodytas, iš esmės grindė tik deklaratyviais teiginiais. Ieškovė byloje pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Apeliantai, su jais nesutikdami, galiojant rungimosi principui ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei, turėjo pareigą savo nesutikimo motyvus pagrįsti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantai nepateikė alternatyvių skaičiavimų dėl žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tuos įrodymus, kurie buvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, apeliantams nepaneigus draudėjams padarytos žalos dydžio ir ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pateikta lokaline sąmata ir skaičiavimais, kuriais grindžiama ieškinio suma.
11.2 Apeliantų niekuo nepagrįstos prielaidos ir samprotavimai, kurie grindžiami išimtinai apeliantų subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, o ne įrodymais, negali būti pagrindu panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą.
12. Ieškovė 2022 m. liepos 22 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-94615) prašo Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
12.1 Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vienašališkai ieškovės surašytu turto sugadinimo, sunaikinimo aktu ir nesivadovavo Turto žalos deklaracijos forma. Turto žalos deklaracija yra surašoma paties draudėjo ir yra teikiama draudikui tam, kad būtų pradėta žalos administravimo byla. Dėl žalos administravimo byla gali būti pradedama ir neteikiant turto žalos deklaracijos, o draudėjui skambučiu arba per savitarnos svetainę pranešus draudikui apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju. Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas yra dokumentas, kuris yra surašomas tuo metu, kai draudiko darbuotojas vyksta į ieškovės apdraustą objektą atlikti jo apžiūros. Šis dokumentas yra oficialus, minimas ir draudimo taisyklėse, todėl apeliantų argumentai, kad tai yra laisvos formos aktas ir juo nėra pagrindo vadovautis, yra nepagrįsti. Žalos administravimo procesas, t.y. kokiu būdu jos pradedamos, kokie dokumentai jų metu surašomi, t.y. turto sugadinimo, sunaikinimo akto ar/ir turto žalos deklaracijos, yra draudimo teisinių santykių aspektas. Dėl tos priežasties apeliantai negali remtis žalos administravimo procedūriniais aspektais.
12.2 Apeliantų argumentai, kad ieškovė privalėjo juos kviesti į ieškovės apdrausto turto apžiūrą, supažindinti su Turto sugadinimo, sunaikinimo aktu, yra nepagrįsti, nes tuo metu, kai ieškovė atliko sulieto buto apžiūrą, jos ir apeliantų jokie teisiniai santykiai nesiejo, todėl tarp ieškovės ir apeliantų neatsirado tarpusavio teisių ir pareigų. Tarp ieškovės ir apeliantų tarpusavio teisės ir pareigos atsirado ieškovei išmokėjus draudimo išmoką ir perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę. Apeliantai, gavę pretenziją iš ieškovės ir nesutikdami su ieškovės nustatytomis aplinkybėmis, turėjo teisę jai, kaip naujajai kreditorei, teikti prieštaravimus dėl anksčiau nustatytų aplinkybių. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad galėjo būti pažeistos apeliantų teisės, yra nepagrįsti ir neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumo vertinimui.
Atsiliepimas
12.3 Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad nebuvo įrodytas žalos dydis, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, spręsdamas, jog žala įrodyta. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad egzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą, pateikė žalos dydį patvirtinančius įrodymus – nuotraukas, turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, lokalinę sąmatą ir t.t. Apeliantai, teigdami, kad žalos dydis apskaičiuotas nepagrįstai, privalėjo tokius teiginius pagrįsti, t. y. jiems tenka įrodinėjimo pareiga paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau šios pareigos apeliantai neįgyvendino. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius, kad ieškovės išmokėta draudimo išmoka yra nepagrįstai didelė. Apeliantai byloje neteikė įrodymų pagrįsti savo argumentams dėl žalos dydžio nepagrįstumo, nusidėvėjimo taikymo, neprašė teismo skirti ekspertizės. Teismas šioje byloje neturėjo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o tai, kad šių įrodymų vertinimas apeliantams buvo nepalankus, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
12.4 Teismui nebuvo pagrindo atmesti ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškovei pateiktų dokumentų. Vien aplinkybė, kad buvo teisminių ginčų tarp bendrijos ir apeliantų, nereiškia, kad bendrijos pateikta informacija yra neteisinga. Apeliantai nurodė kitas galimas žalos atsiradimo priežastis, kurios nesusijusios su apeliantams priklausiusiomis patalpomis, tačiau neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė vandens prasiskverbimo židinį įrodinėjo ne tik bendrijos pažyma, tačiau pateikė ir buto planą, informaciją apie kritulius, ir šiais įrodymais grindė aplinkybę, kad vanduo galėjo skverbtis tik iš apeliantų patalpų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas draudimo bendrovės reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią turto savininkui išmokėjus draudimo išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užlietas butas) ir jame esantį namų turtą draudėjo S. K. naudai, tą patvirtinta 2018 m. rugsėjo 10 d. Būsto draudimo liudijimas. Virš jo esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. balandžio 17 d. nuosavybės teise priklauso apeliantams M. J. ir A. M. – J..
16. 2018 m. lapkričio 30 d. įvykio metu butas, (duomenys neskelbtini), buvo užlietas. 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte (toliau – ir aktas) nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d. butas buvo užpiltas butas iš viršaus, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Akte užfiksuoti patalpoms ir kilnojamam turtui padaryti nuostoliai, pateiktos sugadinto turto fotonuotraukos (CBP-19356 priedas).
17. Ieškovė atliko draudimo išmokos apskaičiavimą, jame nurodyta galutinė 8 528,96 Eur draudimo išmokos suma, kuri apskaičiuota pagal draudėjo pateiktus dokumentus: PVM sąskaitas - faktūras ir kvitus remonto darbų, medžiagų įsigijimui (DOK-130243 priedai). Lokalinėje sąmatoje Nr. S0001 nurodyta, kad sienų ir lubų remonto išlaidos sudaro 5 193,95 Eur (CBP-19356 priedas). Pagal 2019 m. vasario 26 d. parengtą avansinį draudimo išmokos apskaičiavimą, 50 procentų draudimo išmoka yra 3 177,02 Eur. Šiame dokumente nurodyta, kad likusi 50 procentų išmokos dalis bus išmokėta po remontą patvirtinančių dokumentų pateikimo ir grindų remonto sąmatos patikslinimo (DOK-130243 priedas).
18. Ieškovė draudėjui iš viso išmokėjo 8 528,96 Eur draudimo išmoką, tą patvirtina du mokėjimai nurodymai: 2019 m. vasario 28 d. – 3 177,02 Eur sumai, 2019 m. birželio 28 d. – 5 351,94 Eur sumai) (CBP-19356 ir DOK-130243 priedai).
19. Iš Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 17 d. pažymos Nr. (5.58-10)B8-255 matyti, kad 2018 m. lapkričio 26 d. – 2018 m. gruodžio 1 d. kritulių nebuvo (DOK-7638).
20. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir namo bendrija). Namo bendrijos 2019 m. vasario 26 d. rašte, adresuotame ieškovei, nurodyta, kad avarijos metu bendrijos pirmininkas apžiūrėjo aplietą butą Nr. (duomenys neskelbtini), į butą Nr. (duomenys neskelbtini) jo savininkai neįsileido, tačiau vandens tekėjimas į butą buvo nutrauktas, aplieto buto savininkei D. K. telefonu susisiekus su M. J.. Rašte nurodyta, kad bendrijos nariai į namo palėpę neįleidžiami, į ją patekti galima tik per atsakovų butą, ginčas dėl servituto nustatymo sprendžiamas teisme; buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai virš aplieto kambario yra įsirengę sanitarinį mazgą, nors namo bendrojo naudojimo stovai įrengti kitoje namo dalyje, todėl jei būtų trūkęs namo bendro naudojimo stovas, būtų aplietos kitos buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos. Kartu su raštu namo bendrija ieškovei pateikė VĮ Registrų centro 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre, 2018 m. liepos 24 d. pareiškimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. spalio 15 d. raštą Nr. (15.2)-2D-14558 (DOK-164111).
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad esminis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas yra žalos dydžio įrodymų trūkumai. Apeliantai nenurodo argumentų dėl sprendimo dalies, kurioje nustatyta, kad užlietas butas buvo iš apeliantams priklausančių patalpų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies plačiau nepasisako.
Dėl įrodymų vertinimo
22. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir interpretavo byloje surinktus įrodymus, susijusius su žalos dydžio įrodymu, todėl sprendimą priėmė neturėdamas jokių tiesioginių žalos dydį įrodančių dokumentų, remdamasis tik ieškovės išmokėtos draudimo išmokos faktu. Remonto darbų mastai yra neadekvatūs tai žalai, kuri nurodyta defektiniame akte, todėl teismas nepagrįstai nevertino apeliantų nurodytų motyvų, susijusių su žalos dydžiu. Teismas marmurinę palangę, komodą pripažino sugadintais, nors nėra aišku, kas lėmė, jog marmurinė palangė buvo sugadinta „išgraužimais ir pažeidimais”, ir kas sąlygojo marmurinės palangės restauravimo poreikį po to, kai ji buvo tiesiog sulieta vandeniu. Taip pat iš byloje surinktų duomenų nėra aišku, kokio dydžio žala yra pripažinta bei išmokėta dėl to, kad buvo aptaškyta kalkėmis komoda. Apeliantai taip pat nurodo, kad iš lokalinės sąmatos Nr. S001 matyti, jog buvo atliktas pilnas viso kambario (V6) remontas, nors būtinybė atlikti pilną viso kambario remontą byloje įrodyta nebuvo, ir to niekas net neįrodinėjo. Teisėjų kolegija nurodytus apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.
23. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
24. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
25. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
26. 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte (toliau – ir aktas) nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 30 d. įvykio metu buvo užpiltas ginčo butas iš viršaus, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Akte užfiksuotas besiskverbiantis vanduo kambaryje, sulietos lubos, parketas, siena, marmurinė palangė, apibėgęs baldas (komoda). Akte aprašant patalpos nuostolius nurodoma, kad aplietame bute remontas atliktas 2018 metų vasarą-rudenį. Patalpoje V6 sutrūkę apibėgę lubos (37,98 kv. m), sienoje nubėgimai, įtrukimai (27 kv. m), sulietas parketas (37,98 kv. m), marmurinė palangė aptaškyta kalkėm, išgraužimai (0,66 kv. m). Akte aprašant kilnojamojo turto nuostolius nurodyta, kad aptaškyta kalkėmis 2018 metais įsigyta komoda. Pateiktos sugadinto turto foto nuotraukos. Aktą parengė AB „Lietuvos draudimas“ vertintojas D. Ž. (CBP-19356 priedas).
27. Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 nurodyta sienų ir lubų remonto išlaidų suma – 5 193,95 Eur (CBP-19356 priedas).
28. Ieškovės 2019 m. vasario 26 d. atliktas avansinio draudimo išmokos apskaičiavimas pagal sąskaitą faktūrą, UAB „Litgrana“ marmurinės palangės atliktų darbų vertę, UAB „Fometas“ apdailos remonto sąmatą ir UAB „Viva group“ valymo sąmatą. Apskaičiuota 50 procentų draudimo išmoka sudaro 3 177,02 Eur. Šiame dokumente nurodyta, kad likusi 50 procentų išmokos dalis bus išmokėta po remontą patvirtinančių dokumentų pateikimo ir grindų remonto sąmatos patikslinimo. Skaičiavimą atliko turto žalų ekspertas G. P. (DOK-130243 priedas). Galutinė draudimo išmokos suma – 8 528,96 Eur – nurodyta 2019 m. birželio 27 d. draudimo išmokos apskaičiavime, įvertinus pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, kvitus (DOK-130243 priedai).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia žalos dydį. Vien apeliantų įsitikinimas, kad remonto darbų mastai yra neadekvatūs tai žalai, kuri nurodyta defektiniame akte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybės, kad darbų turėjo būti atlikta mažesne apimtimi. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad atsižvelgiant į padarytos žalos apimtį, remonto darbus buvo galima atlikti mažesnėmis sąnaudomis (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad žalos dydis nustatytas netinkamai, nes akivaizdu, kad draudimo bendrovė lėšas už turto sugadinimą išmokėjo ne sau, o trečiajam asmeniui, todėl jokio suinteresuotumo dėl žalos skaičiavimo apdrausto asmens naudai nėra. Nesutikdami su žalos dydžiu ir jo nustatymo metodika, apeliantai nesinaudojo teise prašyti skirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti.
30. Apeliantai teismo vertinamąjį motyvą, kad vizualiai sienų bei grindų būklė atrodo esanti ideali, laiko neobjektyviu ir nepagrįstu, nes byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad apdraustajame bute 2018 metų vasarą – rudenį būtų atliktas remontas, todėl ši aplinkybė negalėjo lemti žalos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantų argumentai yra deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
31. Draudimo poliso papildomose sąlygose nurodyta, kad draudikui yra žinoma, kad butas iki 2019 m. sausio 15 d. dienos bus ne nuolat gyvenamas. 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad aplietame bute remontas atliktas 2018 metų vasarą - rudenį. Prie akto pridėtose foto nuotraukose užfiksuota ne tik butui padaryta žala, bet ir akivaizdžiai matyti buto įrengimui panaudotų medžiagų ir atliktų remonto darbų lygis (parketas, marmurinės palangės, išdažytos sienos ir lubos, aukštos lubos), ir tai, kad atlikus remontą bute dar nebuvo gyvenama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prie akto pateiktas foto nuotraukas, neturi pagrindo jas vertinti priešingai, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, o taip pat sutinka su padaryta išvada, kad butas buvo neseniai suremontuotas, ir jei ne padaryti dėl užliejimo sugadinimai (tose vietose, kur nėra matomas vandens poveikis) vizualiai sienų ir grindų būklė atrodo esanti ideali.
32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vienašališkai ieškovės surašytu laisvos formos 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, nes ieškovė turi specialią Turto žalos deklaracijos formą (Forma 9-B80-03/3). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos Draudimo parengtą turto žalos deklaracijos formą 9-B80-03/3 (2021-10-14 DOK-130412). Šios formos antroje pusėje nurodyta deklaracijos paskirtis (patvirtinti įvykio aplinkybėms, dėl kurių buvo sugadintas turtas) ir kita svarbi informacija ją pildantiems asmenims: „Tais atvejais, kai žalą padaręs asmuo ir už tai atsakingas asmuo sutaria dėl įvykio aplinkybių, jie užpildo ir pasirašo Turto žalos įvykio deklaraciją; labai svarbu, kad vienas blankas būtų užpildytas abiejų suinteresuotų šalių“. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina pasyvų atsakovų elgesį, jiems vengiant dalyvauti, tiriant įvykio aplinkybes, todėl vargu ar buvo įmanomas deklaracijos užpildymas abiejų suinteresuotų šalių.
33. Apeliantų argumentai, kad jie nebuvo pakviesti surašant aktą apie draudiminį įvykį ir padarytą žalą, kad akto kopija nebuvo išsiųsta apeliantams susipažinimui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė nepagrįstai paskaičiavo draudėjui padarytos žalos dydį. Apeliantai nepagrindė, kad 2018 m. gruodžio 5 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuris surašytas apeliantams nedalyvaujant, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, įrodinėjant žalos apimtį ir dydį. Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl jų neinformavimo apie žalos nustatymo veiksmus nėra susijusios su padarytos žalos atsiradimo faktu ar netinka žalos dydžio nustatymu.
34. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.
35. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis), ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.
36. Įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad žalos dydis nagrinėjamu atveju paskaičiuotas neobjektyviai ir neatitinka kilusių pasekmių masto (CPK 185 straipsnis).
37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovai jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio, jo skaičiavimo ir tą pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, pagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės pateikta lokaline sąmata ir skaičiavimais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, jas ir kitas proceso bei materialines teisės normas taikė tinkamai, jų nepažeidė, padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
41. Apeliantai už apeliacinį skundą sumokėjo 193 Eur žyminio mokesčio (DOK-86258). Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
42. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-94615) prašo priteisti ieškovei iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie tokių išlaidų dydį apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstomas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.