Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir turtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. Ž.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. L. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė: 1) nutraukti transporto priemonės AUDI A4, Vin kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2800 Eur; 3) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 1999,08 Eur dydžio žalą; 4) priteisti iš atsakovo 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarė automobilio AUDI A4 (toliau – ir automobilis, transporto priemonė) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovas iš atsakovo už 2800 Eur kainą įsigijo automobilį. Sutarties sudarymo metu atsakovas neinformavo ieškovo apie transporto priemonės defektus, jų neįrašė į sutartį. Atsakovas teigė, kad transporto priemonė kokybiška, tinkama eksploatuoti, tačiau jos defektai išryškėjo jau kitą dieną po sutarties sudarymo, jų kilimo pagrindas atsirado dar prieš sudarant sutartį ir atsakovas apie juos turėjo žinoti. Tai, kad transporto priemonė yra naudota, nepaneigia atsakovo pareigos parduoti tinkamos kokybės transporto priemonę, kurią būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad sutartyje buvo nurodyta visa privaloma informacija apie automobilį ir jo būklę, papildomai žodžiu buvo atkreiptas ieškovo dėmesys į techninės patikros galiojimo laiko pabaigą. Įsigyjant 15 metų senumo automobilį jis negali turėti tokių savybių, kurias turi naujas automobilis. Ieškovas sąžiningai nurodė automobilio būklę. Atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl automobilio tikrinimo bet kurioje techninio aptarnavimo įstaigoje. Ieškovas pats pasirinko automobilio tikrinimo būdą – pats apžiūrėjo automobilį, jį tikrino. Jis reikalavimą taikyti restituciją atsiuntė atsakovui dar iki techninės patikros atlikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 916,47 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (916,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 263,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 490 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Nurodė, kad tai, jog ginčo sutarties objektas automobilis yra 15 metų senumo, šiuo atveju nešalina pardavėjo atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą, kadangi remiantis teismų praktika, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

6. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leido teismui spręsti, kad automobilio kokybės trūkumai (alyvos prasisunkimas) išryškėjo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po automobilio įsigijimo – daugiau nei trims mėnesiams po sutarties sudarymo, nuvažiavus 1143 km atstumui ir po to, kai automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, jis pripažintas atitinkančiu reikalavimus. Ieškovas neįrodė, kad buvo objektyvių kliūčių atlikti automobilio išsamią diagnostiką prieš jį perkant ar bent netrukus po jo įsigijimo. Atsakovas, nebūdamas profesionaliu pardavėju, nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamo automobilio trūkumus, kurie nebuvo nustatyti automobilio techninės apžiūros metu ir kurių atsakovas pats nepastebėjo iki automobilio perdavimo ieškovui, dėl ko tokių aplinkybių nenurodė ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Vertindamas ieškovo veiksmus pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, jo galėjimą prieš įsigyjant transporto priemonę pasinaudoti CK 6.328 straipsnio įtvirtinta teise išsamiai patikrinti perkamą daiktą, teismas padarė išvadą, jog ieškovas, prisiimdamas visą su tuo susijusią riziką, tokia teise pasinaudojo netinkamai, praėjus ilgam laikui po sutarties sudarymo. Todėl teismas padarė išvadą, kad šioje byloje neįrodyta, jog gedimai (alyvos prasisunkimas), dėl kurio automobilio eksploatavimas šiuo metu negalimas, egzistavo automobilio perdavimo pirkėjui momentu ir kad jie būtų buvę pardavėjo sąmoningai nuslėpti.

7. Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. techninės apžiūros dokumento matyti, kad šios techninės apžiūros metu buvo nustatyti 8 dideli trūkumai ir 3 nedideli automobilio trūkumai. Ieškovas įrodė, jog tam, kad automobilis atitiktų techninius reikalavimus, jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. iš viso sumokėjo 1712,26 Eur sumą už remonto ir diagnostikos paslaugas. Tam tikri gedimų šalinimo darbai nebuvo numatyti pirkimo-pardavimo sutartyje, t. y. purkštukų keitimas, variklio pagalvių keitimas ir kt. Tačiau ieškovas į turtinės žalos sumą, nurodytą ieškinyje, įtraukė taip pat ir stabdžių sistemos remonto darbus, nors stabdžių sistemos trūkumai buvo nurodyti 2020 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Kadangi laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. šalinami gedimai išaiškėjo netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, šioje byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovas patyrė eismo įvykį, netinkamai automobilį eksploatavo, kitaip jį apgadino. Laikytina, kad šie automobilio trūkumai, neleidžiantys automobilio eksploatuoti, išaiškėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į autoservisus. Konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovas nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Tačiau, įvertinus tai, kad minėtus trūkumus pašalinus 2020 m. rugsėjo 10 d. automobilis buvo pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus, ieškovo prašomas taikyti teisių gynimo būdas yra neproporcingas. Be to, remiantis ieškovo paaiškinimais teismo posėdyje, visą šį laiką automobilis buvo laikomas daugiabučio namo aikštelėje. Todėl sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas šioje byloje akivaizdžiai neatitiktų pirkėjo teisių pažeidimo pobūdžio. Teismas padarė išvadą apie pagrindą įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui tam tikrų trūkumų šalinimo išlaidas, nesusijusias su stabdžių sistemos gedimu. Teismas, vertindamas turtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas netrukus po automobilio įsigijimo pasirinko neatlikti išsamios jo diagnostikos, ilgą laiką šalino atskirus jo gedimus, taip didindamas automobilio remonto išlaidas. Ieškovas į turtinės žalos sumą nepagrįstai įtraukė stabdžių sistemos remonto darbus (pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą Nr. 1684 ir 2020 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą Nr. 1798), nors stabdžių sistemos trūkumai buvo nurodyti 2020 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai arba perduoti bylą spręsti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:

8.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 3 mėnesių terminas yra pernelyg didelis. Dėl transporto priemonės gedimų nustatymo ieškovas kreipėsi nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., po savaitės nuo sutarties sudarymo. Tai rodo, kad transporto priemonės defektai atsirado dar prieš sudarant sutartį ir atsakovas apie juos žinojo, o gedimai negalėjo atsirasti dėl ieškovo netinkamo transporto priemonės eksploatavimo.

8.2. Transporto priemonės tvarkinga techninė būklė buvo pareikšta internetiniame atsakovo skelbime, taip pat žodžiu, o sutarties grafoje, kurioje įrašomi defektai ir trūkumai, atsakovas nurodė tik informaciją dėl stabdžių kaladėlių. Ieškovas, pirkdamas, kad ir nenaują, bet viešai apibūdintą kaip geros kokybės automobilį, turėjo teisėtus lūkesčius, kad jis atitiks valstybinės techninės apžiūros reikalavimus (arba jis bus pripažintas atitinkančiu tokius reikalavimus po nedidelio remonto) ir jį bus galima eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

8.3. Ieškovas sutarties sudarymo metu negalėjo pastebėti transporto priemonės defektų, kadangi visi esminiai defektai buvo nustatyti tik atlikus išsamią diagnostiką oficialiame AUDI automobilių remonto servise. Nebūdamas įspėtas, jog transporto priemonė turi paslėptų defektų, ieškovas neturėjo galimybės reikšti atsakovui pretenzijų transporto priemonės perdavimo momentu. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonė neatitiko jai keliamų kokybės reikalavimų, todėl atsakovui tenka pareiga įrodinėti tai, kad trūkumai (gedimai) atsirado dėl ieškovo kaltės.

8.4. Techninės apžiūros punktuose nėra tikinama pagrindinė automobilio būklė, t. y. variklio veikimas, ar veikia turbina, ar galima važiuoti esant susidėvėjusiems purkštukams, ar tinkamai veikia elektros prietaisai, t. y. už šiuos pagrindinius gedimus ir jų patikrą atsako automobilio pardavėjas nepriklausomai nuo to, ar automobilis buvo tikrinamas prieš pardavimą.

8.5. Teismų praktikoje protingu laikomas iki 6 mėnesių terminas dėl automobilio defektų. Ieškovas kreipėsi į atsakovą jau praėjus savaitei SMS žinute, tai patvirtino prie ieškinio pateikti susirašinėjimai.

8.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neva 1143 km nuvažiuotas atstumas yra pernelyg didelis. Beveik visas nuvažiuotas atstumas buvo susijęs su automobilio remonto darbais. Ieškovas prie dubliko pridėjo paaiškinimus dėl dalies nuvažiuotos ridos, iš kurių matyti, kad 1/3 dalį nurodytos ridos sudarė važiavimas tarp servisų. Dalis kelio (225 km) sudaryta iš grįžimo nuo atsakovo gyvenamosios vietos namo. Teismo išaiškinimas dėl kilometražo ir termino vertintinas kritiškai, kadangi tiek nuvažiuotas atstumas, tiek terminas pareikšti oficialią pretenziją buvo protingi.

8.7. Sprendime nurodyti argumentai ir motyvai, kad neva ieškovas elgėsi nesąžiningai techninės apžiūros stoties darbuotojų atžvilgiu, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nesusiję su bylos ir ieškinio dalyku, nes ieškinio reikalavimas ir dalykas susijęs su defektuoto automobilio įsigijimu iš atsakovo ir paslėptų defektų bei restitucijos taikymo.

8.8. Nesuprantama, kodėl teismas gina nesąžiningą pardavėją. Labai dažnai civilinės apyvartos objektu tampa naudoti daiktai, kuriems gamyklinė arba sutartinė garantija nėra taikoma ar yra pasibaigusi. Tai nereiškia, jog ir naudotą daiktą, kuriam gamyklinė arba sutartinė garantija nėra taikoma ar yra pasibaigusi, įsigijęs pirkėjas, išaiškėjus to daikto trūkumams, kurie pardavėjo su pirkėju aptarti nebuvo ir kurių pirkėjas daikto įsigijimo metu nepastebėjo ir negalėjo pastebėti, nebeturi jokių galimybių savo pažeistoms teisėms apsaugoti.

8.9. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas, prisiimdamas visą su tuo susijusią riziką, tokia teise pasinaudojo netinkamai, praėjus ilgam laikui po sutarties sudarymo. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Teismas nepagrįstai vertino, kad daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį nepašalinus defektų. AUDI CENTRAS atstovų pažyma patvirtina, kad automobilio eksploatuoti negalima. Teismas neįsigilino į pateiktus įrodymus arba elgėsi šališkai ir priėmė neteisėtą ir nesąžiningą sprendimą ieškovo atžvilgiu.

8.10. Teismas netinkamai apskaičiavo žalos dydį. Neaiški teismo apskaičiuota formulė, kadangi, jeigu ir teismas nurodytų, kad stabdžių remontas nėra įskaitomas į bendrą remonto vertę, tokia suma sudarytų 340 Eur, o ne 340 Eur + 455,79 Eur sumą. Taikant restituciją ieškovas privalo būti grąžintas į pradinę padėtį, todėl 455,79 Eur suma taip pat privalo būti kompensuota, kaip ir visos ieškovo nurodytos sumos. Ieškovas nesiūlė dalies nuostolių atlyginimo kaip savo teisių gynimo būdo, reikalavo tik pilno nuostolių / žalos atlyginimo. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo gauta oficialaus AUDI remonto serviso Lietuvoje UAB „Klasera“ išvada, kad automobiliui papildomai reikia išleisti 1073 Eur. Be šio kapitalinio remonto transporto priemonės normalus eksploatavimas nebūtų galimas.

8.11. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Su ieškiniu buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas į pretenziją, kuriame nurodyta, kad reikia pakeisti tik stabdžių kaladėles. Minusuojant tik stabdžių kaladėlių kainą, darbas sudarytų 33,60 Eur. Nevertinęs, kad yra sugedusios/nusidėvėjusios ne tik stabdžių kaladėlės, teismas nurodė visos sąskaitos 340 Eur sumą.

8.12. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Atsižvelgiant į tai, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kaltė), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1999,08 Eur dydžio turtinė žala.

9. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad techninės apžiūros punktuose nėra tikrinama pagrindinė automobilio būklė. Šie teiginiai prieštarauja skundo argumentams, kad atliekant techninę apžiūrą tikrinama, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitinka techninius reikalavimus, tam taikant numatytus kontrolės būdus bei technines priemones. Ieškovas turi teisę remontuoti automobilį, pakeisti visus jo agregatus ar juos restauruoti, atlikti techninę apžiūrą bet kuriame kitame apžiūrų centre, tačiau tokiu atveju automobilis kainuotų daugiau nei 2 800 Eur.

9.2. Ieškovas žinojo ir matė, kokią transporto priemonę perka už 2 800 Eur, suprato, kad neveikia kondicionierius, matė, kad prasisunkia tepalas iš variklio, kad yra kiti nežymūs su ilgu eksploatavimo laiku susiję trūkumai, tačiau transporto priemonė eksploatuoti buvo tinkama, tai patvirtina ir faktiniai duomenys: iki Klaipėdos tą patį vakarą ieškovas nuvažiavo apie 230 km, važinėjo dar savaitę ir tik po to pradėjo ieškoti trūkumų autoservisuose. Pretenziją pateikė, kai buvo nuvažiuota daugiau kaip 1100 km, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad automobiliu nebuvo įmanoma važiuoti nuo jo įsigijimo dienos.

9.3. Ieškovui buvo pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas, kuriame nurodyti automobilio gamybos metai (jie gali nesutapti su eksploatavimo pradžios metais), buvusių savininkų skaičius (pagal registravimo duomenis) bei visi pagrindiniai transporto priemonės parametrai.

9.4. Ieškovas sutartyje nurodytus stabdžių sistemos trūkumus nepagrįstai siekia suvesti tik į stabdžių trinkelių nusidėvėjimą. Trinkelės yra tik nedidelė visos stabdžių sistemos dalis.

9.5. Praėjus trims mėnesiams po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas atliko išsamią diagnostiką oficialiame AUDI automobilių remonto servise. Faktas, kad tam tikri trūkumai nustatyti tiktai autorizuotame autoservise, eliminuoja ieškovo argumentus apie tai, jog apie šiuos trūkumus galėjo žinoti/žinojo pardavėjas.

9.6. Nesutiktina su ieškovo argumentais dėl teismo šališkumo, kai ieškinys ne atmestas, o patenkintas iš dalies.

9.7. Nuo ginčo sutarties sudarymo praėjo beveik metai laiko, automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas, tikėtina – ir remontuojamas, tačiau remonto (jeigu jis darytas) kokybė nežinoma, automobilis neapsaugotas, laikomas ne garaže, o atviroje aikštelėje. Jo būklė ir techninis stovis bei rida sprendimo priėmimo dieną teismui nebuvo žinomi, todėl teisingas teismo sprendimas, kad restitucijos taikymas šiuo metu būtų nepagrįstas ir neproporcingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti ieškovui jo įsigijimo kainą bei visas automobilio gedimų šalinimo išlaidas, ar pastarąjį ieškinio reikalavimą pagrįstai patenkino iš dalies.

12. Minėta, kad apeliantas prašė ieškinį patenkinti visiškai, t. y. nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją priteisiant ieškovo atsakovui sumokėtą automobilio kainą, priteisti automobilio remonto išlaidas. Alternatyviu reikalavimu apeliantas prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327, 329 straipsniuose reglamentuotų pagrindų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl pasisakytina dėl apelianto ginčijamo pirkėjo teisių gynimo būdo, iš dalies patenkinus jo reikalavimus dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo.

14. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

15. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.

17. Vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis ir remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad visiškas ieškovo reikalavimų patenkinimas (automobilio kainos ir jo remonto išlaidų susigrąžinimas) nebūtų proporcinga ieškovo teisių apgynimo priemonė.

18. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo 15 punkte nepagrįstai konstatavo, kad automobilio trūkumai (alyvos prasisunkimas) išryškėjo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (šie trūkumai išryškėjo 2020 m. rugsėjo 5 d. pirmosios techninės apžiūros metu), tai neįrodo ieškovo teiginio, kad automobilio negalima eksploatuoti. Priešingai, nei teigia apeliantas, 2020 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos Audi centro pažyma to nepatvirtina – joje pažymėta, kad automobilio tik nepatartina eksploatuoti dėl turbokompresoriaus variklio alyvos prasisunkimo, nurodyti darbai su PVM šio defekto pašalinimui (turbokompresoriaus nuėmimas ir uždėjimas 150 Eur, jo siuntimas remontui ir remontas nuo 350 Eur iki 500 Eur, temperatūros recirkuliacinių reguliavimo sklendžių patikra, ardymas 85 Eur; detalės: tarpinės po turbokompresoriumi 35 Eur, oro filtras 42 Eur, variklio alyva 240 Eur, tepalo filtras 21 Eur). Tai, kad automobilis tinkamas eksploatacijai, patvirtina ir praėjus mėnesiui po automobilio įsigijimo 2020 m. rugsėjo 10 d. atliktos techninės apžiūros aktas. Faktas, kad alyvos prasisunkimas išaiškėjo tik 2020 m. rugsėjo 5 d. atliktos pirmosios techninės apžiūros metu, pagrindžia atsakovo teiginį, jog tai nebuvo akivaizdus automobilio trūkumas, apie kurį pardavėjas žinojo pardavimo metu, juolab atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas įspėjo pirkėją apie besibaigiantį techninės apžiūros galiojimo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog galimumą automobilį eksploatuoti patvirtina ir ieškovo veiksmai – jo pripažintas alyvos dėmių nuvalymas ir kitų pirmosios techninės apžiūros metu nustatytų defektų (variklio pagalvių, purkštukų pakeitimas ir stabdžių sistemos suremontavimas) autoservise tam, kad automobilis praeitų pakartotinę techninę apžiūrą, naudojimasis automobiliu per tris mėnesius nuvažiuojant 1143 km (jei ir būtų galima laikyti, kad naudojimasis buvo susijęs tik su automobilio remontu ir diagnostika, naudojimosi galimybės tai savaime nepaneigia).

19. Visa tai rodo, kad šie ieškovo įsigyto naudoto daikto trūkumai nėra tokio pobūdžio, dėl kurio būtų galima daryti išvadą apie esminį pirkėjo teisių pažeidimą, kurio pašalinimas galimas tik išimtiniu sandorio panaikinimo būdu. Ieškovo už 2 800 Eur įsigyto automobilio defektų šalinimo išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pakankama priemone pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas į remonto vertę nepagrįstai neįskaitė stabdžių sistemos trūkumų remonto. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje yra pažymėti ne vien kaladėlių, kaip teigia apeliantas, o stabdžių sistemos trūkumai, todėl jų remonto išlaidų reikalaujama nepagrįstai. Tačiau iš dalies sutiktina su apeliantu, kad, iš defektų šalinimo išlaidų sumos atimdamas stabdžių sistemos remonto darbus, pirmosios instancijos teismas į minusuotiną sumą nepagrįstai įskaičiavo su stabdžių sistemos remontu nesusijusius darbus – į PVM sąskaitoje faktūroje KID20 Nr. 1684 nurodytą 340,00 Eur sumą teismas nepagrįstai įtraukė kondicionieriaus sistemos patikrą 28 Eur, o į PVM sąskaitoje faktūroje KID20 Nr. 1798 nurodytą 455,79 Eur sumą – duslintuvo remontą 28 Eur ir jo sujungimą 4,39 Eur. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai nevertino šiose sąskaitose nurodytų darbų sudėties, sprendimas pakeistinas, priteistą 916,47 Eur sumą padidinant 60,39 Eur (28+28+4,39) iki 976,86 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog automobilio remontui reikia ir papildomų 1073 Eur išlaidų, nesudaro pagrįstos vados šias išlaidas priteisti. Minėta, jog apelianto teiginys apie automobilio naudojimo negalimumą pagal paskirtį neatlikus šių investicijų yra nepagrįstas (nutarties 18 punktas). Kita vertus, įsigijus naudojimui tinkamą daiktą, nėra teisinga ir protinga reikalauti pardavėjo atlyginti naudoto daikto defektų šalinimo išlaidas, beveik atitinkančias daikto įsigijimo kainą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

22. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pateiktus įrodymus, nepagrįstai apgynė nesąžiningą pardavėją ir dėl to buvo šališkas.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys yra patenkintas 30 procentų (atsakovas šios sprendimo dalies nekvestionuoja), tačiau net ir padidinus patenkintą ieškinio dalį iki 976,86 Eur, ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcija yra 20 procentų (976,86x100/4799) (ieškovas ir apeliaciniame skunde patvirtino, kad jo reikalavimas susideda ir 2800 Eur restitucijos ir 1999,08 Eur nuostolių). Dėl to nekeistinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas (CPK 313 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 350 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėjo 108 Eur žyminio mokesčio ( iš viso 458 Eur), atsakovas sumokėjo 300 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apelianto reikalavimus patenkinus 1,2 procento (60,39x100/4799), jam iš atsakovo priteistina 5,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš apelianto 296,4 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutą, atsakovui ir apelianto priteistina 290,91 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovui iš atsakovo priteistą sumą iki 976,86 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 86 centų). Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290,91 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 91 centą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.