Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pabulum“ dėl turto bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo bei uždraudimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvuojamas tuo, kad Lietaus nuotekų vamzdyno naudojimas yra būtinas ieškovės veiklos vykdymui degalinėje, todėl reiškiamo naujo prevencinio ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui būtina nedelsiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, įgalinančias iki ginčo išsprendimo išlaikyti status quo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Nagrinėdamas ieškovo prašymo argumentus, pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir reiškiamo prevencinio ieškinio patenkinimo atveju, toks sprendimas galioja tik į ateitį. Taigi, būtent teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu išnagrinėjus ir įvertinus šalių ginčo aplinkybes, priimamas sprendimas uždraudžiantis atsakovui būtent ateityje atlikti tam tikrus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kurias apeliuojama į tai, kad šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje pasunkėtų arba būtų neįmanomas. Jeigu iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovė atliktų ieškovės siekiamus uždrausti veiksmus, tai, teismo vertinimu, nepaneigtų galimybės, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė neatlikinės aptariamų veiksmų.

7. Teismas priėjo išvados, šiuo metu (dar tik priėmus ieškinio reikalavimus ir neišnagrinėjus šalių ginčo) teismas neturi pagrindo spręsti ar preliminariai vertinti, kad ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai būtų iš tikrųjų neteisėti (šiuo aspektu ieškovės nurodomoje šalių 1999 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje kalbama apie ieškovės bei jos pirkėjų galimybę naudotis būtent žemės sklypo dalimi, o ne ieškinyje nurodomais konkrečiais daiktais). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat paneigia ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar neįmanomumą, šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

8. Nagrinėdamas ieškovės prašymą atlikti įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nurodomos daiktinės teisės „seka paskui daiktą“, todėl šioms ieškovės teisėms ir jų įgyvendinimui negali turėti esminės reikšmės kito bendraturčio asmuo, kaip toks. Taigi ieškovės siekiamas atsakovės nuosavybės teisių apribojimas (draudimas perleisti nuosavybę) nepagrįstai ir neproporcingai apribotų atsakovės subjektines teises. Kita vertus, šiuo aspektu ieškovės siekiamus apginti teisėtus interesus iš dalies užtikrins atitinkamas įrašas viešajame registre (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 137 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir mano, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus mkesto apylinkės teismo nutartį dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės pozicija, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymi, kad viena iš ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti UAB „Pabulum“ imtis veiksmų, kuriais UAB „Neste Lietuva“ netektų galimybės naudotis Lietaus nuotekų vamzdynu (įskaitant draudimą išmontuoti lietaus valymo įrenginį iš Lietaus nuotekų vamzdyno šulinio) bei privažiavimo keliais prie Degalinės stoginės ir Kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kaip teismo sprendimo įvykdymas, jeigu būtų tenkinti ieškovės reikalavimai, būtų užtikrintas, kaip tai garantuotų galutinio teismo sprendimo įvykdymą, ir kaip tai galėtų pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Akcentuoja, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė sutampa su ieškovės prevenciniu reikalavimu ieškinyje. Šiame kontekste, atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog, jeigu iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovė atliktų ieškovės siekiamus uždrausti veiksmus, tai nepaneigtų galimybės, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė neatlikinės aptariamų veiksmų. Atsakovė sutinka ir su tuo, kad ieškovės argumentai, juolab pateikti įrodymai, neteikia pagrindo konstatuoti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų interesų gynimo ieškovė negalėtų pasiekti ir kitais teisėtais būdais, be kita ko, pareikalaudama atlyginti žalą, jeigu tokia iš tikrųjų atsirastų dėl atsakovės veiksmų ir jeigu tokie veiksmai būtų pripažinti neteisėtais. Pažymi, kad net ir reiškiamo prevencinio ieškinio patenkinimo atveju, toks sprendimas galioja tik į ateitį. Taigi, būtent teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu išnagrinėjus ir įvertinus šalių ginčo aplinkybes, priimamas sprendimas uždraudžiantis atsakovui būtent ateityje atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo metu (dar tik priėmus ieškinio reikalavimus ir neišnagrinėjus šalių ginčo) nėra pagrindo spręsti ar preliminariai vertinti, kad ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai būtų iš tikrųjų neteisėti. Ieškovė iš esmės siekia nurodyta laikinąja apsaugos priemone ne įtvirtinti status quo, o ieškovės prevencinių reikalavimų išankstinio patenkinimo, kuomet nėra įvertinti galimi veiksmai teisėtumo aspektu. Pabrėžia, kad ieškovė siekia uždrausti visus veiksmus, kuriais UAB „Neste Lietuva“ netektų galimybės naudotis Lietaus nuotekų vamzdynu (įskaitant draudimą išmontuoti lietaus valymo įrenginį iš Lietaus nuotekų vamzdyno šulinio) bei privažiavimo keliais prie ieškovo statinių, t. y. neišskiria teisėtų ir neteisėtų veiksmų. Toks draudimas nepagrįstai ribotų atsakovės teises, pvz., atsitikus avarijai ir ieškovei priklausantiems naftos produktams patekus į atsakovei priklausantį Lietaus nuotekų vamzdyną ar esant būtinybei atlikti kitus neatidėliotinus remonto darbus, atsakovė netektų galimybės pašalinti pasekmes.

25. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė akcentuoja aplinkybes, kad atsakovė aiškiai įspėjo UAB „Neste Lietuva“, jog ketina atlikti neteisėtus veiksmus, kurie sąlygotų ieškovės veiklos nutraukimą.

25.1. Visų pirma, atsakovė nesutinka, kad atsakovė ketino ar ketina atlikti neteisėtus veiksmus. Visi atsakovės atliekami veiksmai yra išimtinai teisėti, atsakovė gina savo teisėtus interesus, siekdama užkardyti būtent UAB „Neste Lietuva“ atliekamus neteisėtus veiksmus, t. y. UAB „Neste Lietuva“, neturėdama jokio teisinio pagrindo naudojasi atsakovei nuosavybės teise priklausančiu Lietaus nuotekų vamzdynu, į kurį atsakovė nuosavybės teisę įgijo sukurdama daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26. Vertinant ieškovės nurodomus 2021 m. gegužės 19 d. įvykius, atsakovės pozicija yra tai, kad tai niekaip nepaneigia 2021 m. gegužės 17 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo bei nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Šią poziciją grindžia argumentais:

26.1. Visų pirma, ieškovės nurodomos aplinkybės atsirado skundžiamos nutarties priėmimo. Šie ieškovės pateikti įrodymai nebuvo teismo tirti, jie teismui nebuvo pateikti, atitinkamai jais negalima ir remtis (CPK 260 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis).

26.2. Ieškovės 2021 m. gegužės 19 d. atlikti veiksmai buvo aiškiai provokaciniai, siekiant pasiruošti jos teikiamam atskirajam skundui. Atsakovės žiniomis, UAB „Neste Lietuva“ per visą jos buvimo laikotarpį adresu (duomenys neskelbtini), niekada nėra atlikusi jokių naftos gaudyklės valymo darbų. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis buvo priimta 2021 m. gegužės 17 d., o ieškovė organizavo valymo darbus po dviejų dienų, tiesiog akivaizdu, kad tai yra susiję būtent su teismo nutartimi. Be to, ieškovė iš anksto išsikvietė antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui, išsikvietė policiją, atsakovei dar net nežinant apie UAB „Neste Lietuva“ veiksmus. Tai reiškia, kad UAB „Neste Lietuva“ iš anksto ruošėsi būtent šiam atvejui, parinko laiką ir šiuos veiksmus atliko tik tam, kad tai nurodyti atskirajame skunde. Be to, ieškovė, atsakovės įspėta, kad UAB „Neste Lietuva“ atlieka veiksmus su jai nepriklausančiu turtu (tai matyti tiek iš ieškovės pridėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo - vaizdo medžiagos, tiek ir su šiuo atsiliepimu pridedamos vaizdo medžiagos) ir suvokusi, kad tokie veiksmai yra neteisėti, nurodė kitą veiksmų atlikimo terminą – 2021 m. gegužės 25 d., t. y. iki atskirajam skundui paduoti nustatyto termino pabaigos (2021 m. gegužės 26 d.). Tai taip pat patvirtina išimtinai provokacinį ieškovės atliktų veiksmų tikslą. Tokie pateikti ieškovės įrodymai negali būti pripažįstami leistinais.

26.3. Be to, atlikdama 2021 m. gegužės 19 d. veiksmus, būtent pati ieškovė veikė akivaizdžiai neteisėtai. Lietaus nuotekų vamzdynas nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovei. Tai patvirtina byloje esantys duomenys. Ieškovė neperspėjo atsakovės - Lietaus nuotekų vamzdyno savininkės, kad ketina atlikti darbus su atsakovei priklausančiu turtu. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. ketino atlikti valymo darbus ne tik su naftos produktų gaudykle, kuri yra įmontuota į atsakovei nuosavybės teise priklausantį Lietaus nuotekų vamzdyną, bet siekė valyti ir pati Lietaus nuotekų vamzdyną, kuris ieškovei nuosavybės teise nepriklauso. Ieškovė neabejotinai supranta, kad šiuo metu Lietaus nuotekų vamzdynas priklauso atsakovei, o ieškovė teismine tvarka siekia pripažinti Lietaus nuotekų vamzdyną bendrąja daline nuosavybe, t. y. šiuo metu klausimas yra ginčytinas.

29. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovės pateikti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, vertintina kaip išimtinė.

30. Dėl kitos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovė mano, kad pirmos instancijos teismas taip pat teisingai ir pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismas visiškai teisingai nurodė, kad ieškovės nurodomos daiktinės teisės „seka paskui daiktą“, ir šioms ieškovės teisėms ir jų įgyvendinimui negali turėti esminės reikšmės kito bendraturčio asmuo, kaip toks. Pažymi, kad ieškovė prašo Lietaus nuotekų vamzdyną pripažinti bendrąja daline nuosavybe, o ne apskritai ginčija atsakovės nuosavybės teisę į Lietaus nuotekų vamzdyną bei alternatyviu reikalavimu prašo nustatyti servitutą į Lietaus nuotekų vamzdyną. Atitinkamai išviešinus viešajame registre informaciją apie nagrinėjamą bylą bei ieškovės siekiamus apginti interesus, toks įrašas viešajame registre visiškai užtikrina ieškovės interesus šiame etape.

31. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė atskirajame skunde suformulavo reikalavimą priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas pagal teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus dokumentus. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendus pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pačios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme nesant baigtam, bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atskirojo skundo ar atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo, atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Tokių bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai) .

33. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Pažymėtina, jog proceso šalys pateikė naujus įrodymus, ieškovė su atskiruoju skundu ir jais įrodinėja naujas aplinkybes, susijusias su, anot ieškovės, atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovės atžvilgiu. Savo ruožtu atsakovė teikia su atsiliepimus į atskirąjį skundą naujus įrodymus, siekdama atsikirsti į ieškovės nurodytas atskirajame skunde naujas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad ši bylos nagrinėjimo stadija yra pradinė ir šalių pateikti įrodymai taip pat bus arba jau yra pateikti su jų procesiniais dokumentais, abi šalys su pateiktais įrodymais susipažinusios ir dėl jų pasisakiusios, apeliacinės instancijos teismas priima proceso šalių su atskiruoju skundu ir atsiliepimą į jį įrodymus, tačiau pažymi, kad jie yra susiję su aplinkybėmis, atsiradusiomis jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti vertinamos jos priėmimo metu.

34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

35. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17194-905/2021, kurioje ieškovė kreipėsi į teismą siekdama jos daiktinės teisės (dalinės nuosavybės) pripažinimo į daiktą bei prevenciniu reikalavimu uždrausti atsakovei atlikti veiksmus. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčo šalys 1999 m. spalio 1 d. sudarė statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė perleido ieškovei Degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3H1/g, toliau – Degalinės stoginė) bei kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kolonėlės 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), toliau – Kiemo statiniai), kartu buvo dalinai perleisti ir šiems statiniams eksploatuoti būtini nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Lietaus nuotekų vamzdynas), kuris laikytinas ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių priklausiniu. Remdamasi šiais argumentais, ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą pripažinti, jog Lietaus nuotekų vamzdynas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir atsakovei. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog nurodytas ieškovės reikalavimas negali būti patenkinamas, ieškinyje ieškovė yra suformulavusi ir alternatyvųjį ieškinio reikalavimą dėl neatlygintinio servituto nustatymo. Atskiru pareiškimu ieškovė suformulavo dar vieną prevencinį reikalavimą - uždrausti atsakovei imtis veiksmų, kuriais ieškovė netektų galimybės naudotis Lietaus nuotekų vamzdynu (įskaitant draudimą išmontuoti lietaus valymo įrenginį iš Lietaus nuotekų vamzdyno šulinio) bei privažiavimo keliais prie Degalinės stoginės ir Kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini).

36. Nurodytų atsakovei pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui iškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl Lietaus nuotekų vamzdyno nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei 2) uždrausti atsakovei imtis veiksmų, kuriais ieškovė netektų galimybės naudotis Lietaus nuotekų vamzdynu (įskaitant draudimą išmontuoti lietaus valymo įrenginį iš Lietaus nuotekų vamzdyno šulinio) bei privažiavimo keliais prie Degalinės stoginės ir Kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

37. Byloje 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nepagrįsti ieškovės argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje pasunkėtų arba būtų neįmanomas, kadangi net ir reiškiamo prevencinio ieškinio patenkinimo atveju, toks sprendimas galioja tik į ateitį, būtent teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu išnagrinėjus ir įvertinus šalių ginčo aplinkybes, priimamas sprendimas uždraudžiantis atsakovui būtent ateityje atlikti tam tikrus veiksmus. Nurodė, jeigu iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovė atliktų ieškovės siekiamus uždrausti veiksmus, tai, teismo vertinimu, nepaneigtų galimybės, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė neatlikinės aptariamų veiksmų. Ieškovės argumentai ir įrodymai, neteikia pagrindo konstatuoti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų interesų gynimo ieškovė negalėtų pasiekti ir kitais teisėtais (atsakovo veiksmus mažiau ribojančiais) būdais, be kita ko, pareikalaudamas atlyginti žalą. Pažymėjo, kad šiuo metu (dar tik priėmus ieškinio reikalavimus ir neišnagrinėjus šalių ginčo) teismas neturi pagrindo spręsti ar preliminariai vertinti, kad ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai būtų iš tikrųjų neteisėti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nurodomos daiktinės teisės „seka paskui daiktą“, todėl šioms ieškovės teisėms ir jų įgyvendinimui negali turėti esminės reikšmės kito bendraturčio asmuo, kaip toks. Priėjo išvados, kad ieškovės siekiamas atsakovės nuosavybės teisių apribojimas (draudimas perleisti nuosavybę) nepagrįstai ir neproporcingai apribotų atsakovės subjektines teises. Nurodė, kad šiuo aspektu ieškovės siekiamus apginti teisėtus interesus iš dalies užtikrins atitinkamas įrašas viešajame registre (CPK 137 straipsnio 6 dalis).

38. Dėl šios teismo nutarties ieškovė pareiškė atskirąjį skundą.

Dėl pirmos instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

39. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

40. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-252-330/2017).

41. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovei reiškia dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. pirmiausia reiškiamas reikalavimas dėl dalinės nuosavybės į daiktą (Lietaus nuotekų vamzdyną) pripažinimo arba servituto nustatymo, kurio pagrindu ieškovė įgytų teisę naudotis, anot jos, jai dalinės nuosavybės teise priklausančiu Lietaus nuotekų vamzdynu; antruoju reikalavimu ieškovė iš esmės prašo uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, trukdančius jai naudotis Lietaus nuotekų vamzdynu (įskaitant draudimą išmontuoti lietaus valymo įrenginį iš Lietaus nuotekų vamzdyno šulinio) bei privažiavimo keliais prie Degalinės stoginės ir Kiemo statinių.

42. Atskiruoju skundu apeliantė nekelia ieškinio prima facie reikalavimų pagrįstumo klausimo, todėl ir apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

43. Apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrosios sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, nebuvimo. Pažymi, kad jos pareikštas prevencinis reikalavimas susijęs su daiktinėmis teisėmis, kas suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką užtikrinant prevencinio reikalavimo įvykdymą, todėl, anot jos, teismas nepagrįstai vertino, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei žalos atsiradimui.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbios kelios faktinės aplinkybės. O būtent : 1997 m. kovo 4 d. atsakovė sudarė Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį Nr. 46N01197-12519, kuria išsinuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau ir Žemės sklypas). 1997 m. kovo 5 d. UAB „Hydro Texaco“ (ieškovė yra minėto juridinio asmens teisių perėmėja) su atsakove sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti, įrengti ir eksploatuoti išsinuomotame Žemės sklype degalinę. Atsakovė pastatė ir 1997 m. kovo 26 d. statinio priėmimo naudoti akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo Žemės sklype statinius : Degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1E1g), pastatas – automobilių plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2L1b), kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovės statiniai) bei Degalinės stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3H1/g) bei kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vnt., kolonėlės 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). 1999 m. spalio 1 d. UAB „Hydro Texaco“ su atsakove sudarė Statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria, kaip ir numatyta Ketinimų protokole, ieškovė įsigijo iš atsakovės statinius, esančius Žemės sklype, t. y. Degalinės stoginę bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kuriuos sudaro 3 vnt. kuro rezervuarų, kiemo aikštelė ir pakrovimo liukas (toliau – Ieškovės statiniai).

45. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos aplinkybėmis, šalių pateiktų įrodymu turiniu bei įvertinęs faktines aplinkybes, kad ieškovė jai priklausančiais statiniais naudojasi tame tarpe ir 1999 m. lapkričio 8 d. tarp UAB „Pabulum“ ir UAB „Hydro Texaco“ sudarytos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties (subnuomota žemės sklypo dalis – 650 kv. m), bei Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutarties pagrindu (abiejų sutarčių galiojimas numatytas iki 2019 m. gruodžio 31 d.), nustatytų aplinkybių kontekste prieina prie išvados, kad šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad išsprendus ginčą dėl daiktinės teisės, toks sprendimas galioja tik į ateitį. Ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl daiktinės teisės pripažinimo suponuoja išvadą, kad ieškovei palankaus sprendimo šioje dalyje tenkinimo atveju, jos dalinės nuosavybės teisė į ginčo objektą bus pripažinta tik į ateitį. Juolab, kad ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti Lietaus nuotekų vamzdyną bendrąja daline nuosavybe, o ne apskritai ginčija atsakovės nuosavybės teisę į Lietaus nuotekų vamzdyną bei alternatyviu reikalavimu prašo nustatyti servitutą į Lietaus nuotekų vamzdyną. Tokiu būdu, sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad išviešinus viešajame registre informaciją apie nagrinėjamą bylą bei ieškovės siekiamus apginti interesus, toks įrašas viešajame registre visiškai užtikrina ieškovės interesus pirminiame šio ginčo nagrinėjimo proceso etape. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, 2021 m. gegužės 24 d. pranešimu jau informavo VĮ Registrų centrą apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. balandžio 29 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-17194-905/2021 dėl registruojamo nekilnojamojo turto: nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų vamzdyno (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); degalinės stoginės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu 3H1/g; kiemo statinių (kuro rezervuarų (3 vnt.), kolonėlių (4 vnt.), kiemo aikštelės, pakrovimo liuko) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Toks įrašas registre jau yra išviešintas.

46. Sutiktina su apelianto argumentais, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1443-2011; ir vėlesnes.). Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, praktikoje taikoma prevencinio ieškinio pareiškimo atveju, tačiau ši priemonė yra išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįtikino tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutampančias su prevenciniu ieškiniu reikalavimu. Juolab, kad kaip minėta anksčiau, ieškovės veikla vykdoma Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties bei Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutarties pagrindu, kurių galiojimas numatytas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai, neteikia pagrindo konstatuoti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų interesų gynimo ieškovė negalėtų pasiekti ir kitais teisėtais būdais, be kita ko, pareikalaudama atlyginti žalą, jeigu tokia iš tikrųjų atsirastų dėl atsakovės veiksmų ir jeigu tokie veiksmai būtų pripažinti neteisėtais.

47. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismas neturi pagrindo spręsti ar preliminariai vertinti, kad ieškovo nurodomi atsakovo veiksmai būtų iš tikrųjų neteisėti. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, šiuo aspektu ieškovės nurodomoje šalių 1999 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje kalbama apie ieškovės bei jos pirkėjų galimybę naudotis būtent žemės sklypo dalimi, o ne ieškinyje nurodomais konkrečiais daiktais. Sutiktina su teismo vertinimu, kad nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama į jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar neįmanomumą, šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

48. Be to, iš ieškovės pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismui matyti, kad 2019 m. birželio 17 d. su UAB „Unitecha“ ieškovė yra sudariusi Sutartį dėl paslaugų teikimo, t. y. degalinių talpų valymo, apžiūros šulinių plovimo bei nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo. Minėta sutartimi numatyta, kad darbai derinami, užsakomi pagal iš anksto sutartą darbų apimtį ir atlikimo laiką. Nors ieškovė teigia, kad šiuos profilaktinius aptarnavimo darbus atlieka periodiškai, tačiau pateikti duomenys niekaip šios aplinkybės nepatvirtina, nei paneigia. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Sutartyje numatyti darbai buvo atliekami periodiškai nuo sutarties sudarymo momento. Todėl labiau tikėtina, kad nesant įrodyto darbų atlikimo periodiškumo, minėti 2021 m. gegužės 19 d. darbai ieškovės suplanuoti tikslu surinkti papildomus įrodymus šalių ginčui spręsti.

49. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su kitos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos dalyku, kur ieškovei yra pareikštas reikalavimas pašalinti jai priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus - degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti Žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.

50. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, ar esant pagrįstų įrodymų, apie atsakovės veiksmus, kuriais yra daroma žala ieškovei, nėra paneigiama pastarosios teisė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144, 145 straipsniai).

51. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

52. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus dokumentus. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendus pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pačios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme nesant baigtam, bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atskirojo skundo ar atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo, atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Tokių bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 7- 701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 294- 611/2019 16 punktą).

Dėl procesinės baigties

53. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

apeliantės UAB „Neste Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.