- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-02
- Bylos Nr.
- e2-1219-407/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01362-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Tomas Venckus, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- uždarąją akcinę bendrovę „Conlista“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SAULĖS GRUPĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patikslinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SAULĖS GRUPĖ“ finansinių reikalavimų sąrašą ir išbraukti kreditorę uždarąją akcinę bendrovę „Conlista“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SAULĖS GRUPĖ“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Mykolas Remeikis. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 5 d.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorius 2018 m. gruodžio 13 d. prašymu kreipėsi į UAB „SAULĖS GRUPĖ“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl neginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi šis prašymas buvo patenkintas ir pirmą kartą buvo patvirtintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat ir UAB „Conlista“ trečios eilės 23 111,21 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
3. BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ nemokumo administratorius 2022 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą patikslinti BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išbraukiant kreditorių UAB „Conlista“ iš BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių sąrašo. Nurodė, kad nemokumo administratorius, 2018 m. teikdamas prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, vadovavosi tik kreditorių pateiktais dokumentais, o BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ buvęs direktorius tuo metu dar nebuvo perdavęs buhalterinės apskaitos dokumentų. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba tik 2022 m. balandžio mėnesį grąžino nemokumo administratoriui dokumentus ir jis galėjo patikrinti juos ir palyginti su pareikštais finansiniais reikalavimais. Paaiškėjo, kad teismo patvirtintas UAB „Conlista“ finansinis reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, bet UAB „Conlista“ yra skolinga BUAB „SAULĖS GRUPĖ“.
4. Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais UAB „SAULĖS GRUPĖ“ dokumentais, nustatė, kad UAB „SAULĖS GRUPĖ“ išrašė UAB „Conlista“ PVM sąskaitas faktūras už faktiškai atliktus ir perduotus darbus, kurių bendra vertė siekė 32 299,26 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM); 6 782,85 Eur PVM turėjo būti sumokėti tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI)). Remiantis 2017–2018 metų UAB „SAULĖS GRUPĖ“ didžiosiomis knygomis bei 2017 m. banko sąskaitos išrašu, UAB „Conlista“ sumokėjo UAB „SAULĖS GRUPĖ“ 26 299,26 Eur (be PVM), o ne 32 299,26 Eur (be PVM, 39 082,11 Eur 6 782,85 Eur mokėtinas PVM)), kaip nurodė UAB „Conlista“ pateiktame prašyme patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Vadovaujantis UAB „SAULĖS GRUPĖ“ buhalterinės apskaitos duomenimis, UAB „Conlista“ buvo skolinga UAB „SAULĖS GRUPĖ“ 6 000 Eur.
Atsiliepimas
5. UAB „Conlista“ atsiliepime prašė nemokumo administratoriaus prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, peržiūros forma. Jokios UAB „Conlista“ skolos BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ nėra ir negali būti, nes UAB „Conlista“ apmokėjo pagal visas sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos BUAB „SAULĖS GRUPĖ“, tiek pinigines lėšas pervedant bankiniais pavedimais, tiek jas išmokant buvusiam bendrovės vadovui grynais pinigais (kasos išlaidų orderių pagrindu). Rangos darbai, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti BUAB „SAULĖS GRUPĖ“, nebuvo atlikti kokybiškai, todėl UAB „Conlista“ šių darbų trūkumus privalėjo taisyti, pasitelkdama trečiuosius asmenis. Tokiu būdu susidarė situacija, kai UAB „Conlista“, pasitikėdama BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ vadovo pažadais, avansu išmokėjo pinigų sumas už darbus, kurie nebuvo atlikti arba buvo atlikti su trūkumais. Susidariusi situacija lėmė UAB „Conlista“ finansinio reikalavimo BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ bankroto byloje pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi netenkino prašymo dėl BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, išbraukiant kreditorę UAB „Conlista“ iš BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių sąrašo.
7. Teismas pažymėjo, kad BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ bankroto procesas buvo pradėtas ir finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) teisės normomis, todėl ginčui taikė ĮBĮ nuostatas.
8. Teismas nustatė, kad tarp UAB „Conlista“ ir BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ 2017 m. liepos 25 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų remonto darbus, o UAB „Conlista“ sumokėti už faktiškai atliktus darbus 37 854,56 Eur (plius PVM). UAB „Conlista“ pateiktas finansinių apyvartų žiniaraštis tarp UAB „Conlista“ ir BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ patvirtina, kad BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ išrašė sąskaitų UAB „Conlista“ bendrai 39 082,11 Eur sumai, o šias sąskaitas UAB „Conlista“ apmokėjo.
9. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ darbų atliko už 15 970 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 1, tačiau kilo ginčas dėl atliktų 12 236,31 Eur vertės darbų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atliktų darbų aktas Nr. 2 nėra pasirašytas UAB „Conlista“. BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ nėra pateikusi į bylą duomenų, kad atliktų darbų aktą Nr. 2 teikė UAB „Conlista“ ir užsakovas jame galėjo nurodyti trūkumus. Kitų įrodymų, išskyrus vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 2, patvirtinančių darbų atlikimą pagal statybos rangos sutartį, BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ nepateikė. Byloje yra pateiktas UAB „Conlista“ raštas Nr. 2017/11/17 dėl darbų vėlavimo, adresuotas BUAB „SAULĖS GRUPĖ“. Šiame rašte UAB „Conlista“ nurodė, kokių darbų BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ neatliko ir (arba) nekokybiškai atliko. Būtent tai, kad UAB „Conlista“ nepasirašė atliktų darbų akto Nr. 2, siuntė BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ raštą dėl trūkumų, teismo vertinimu, leido daryti labiau tikėtiną išvadą, jog BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ neatliko darbų nurodytų atliktų darbų akte Nr. 2 arba atliko juos su trūkumais. Teismas pažymėjo, kad UAB „Conlista“ pateikė įrodymus – rangovų atliktų darbų aktus bei išrašytas sąskaitas faktūras, apmokėjimą pagrindžiančius duomenis, – kurie patvirtina, jog UAB „Conlista“ turėjo samdyti trečiuosius asmenis – UAB „Bilso namai“, UAB „Pajūrio grindys“, UAB „Vytnera“, kurie atliko BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ neatliktus darbus.
10. UAB „Conlista“ išrašytų ir apmokėtų sąskaitų faktūrų suma sudaro 22 013,40 Eur. Nurodyta suma, kaip teisingai pažymėjo BUAB „SAULĖS GRUPĖ“, nesutampa su UAB „Conlista“ patvirtinta 23 111,21 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ bankroto byloje. UAB „Conlista“ atsiliepime pažymėjo, kad BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ neatliktus darbus ir atliktų darbų trūkumų šalinimą atlikinėjo tiek samdyti tretieji asmenys, tiek ir pati UAB „Conlista“. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad nėra pateikta objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ iš tikrųjų būtų atlikusi visus rangos sutartyje numatytus darbus, kad UAB „Conlista“ būtų juos priėmusi, sprendė, jog, tikėtina, tiek neatliktus darbus, tiek atliktų darbų trūkumų šalinimą galėjo atlikinėti ne tik tretieji asmenys, tačiau ir pati UAB „Conlista“.
11. Teismas sprendė, kad UAB „Conlista“ sumokėjusi BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ 39 082,11 Eur, tačiau paslaugų gavusi už 15 970,90 Eur, pagrįstai su 23 111,21 Eur yra įtraukta į BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Taigi BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ prašymas dėl BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo išbraukiant kreditorių UAB „Conlista“ iš BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių sąrašo netenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovė BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, išbraukiant kreditorių UAB „Conlista“ iš BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių sąrašo, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas UAB „Conlista“ pateiktiems įrodymams be jokio pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad UAB „Conlista“ siųstas raštas Nr. 2017/11/17 dėl darbų vėlavimo leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ neatliko darbų, nurodytų atliktų darbų akte Nr. 2, arba atliko juos su trūkumais. Tuo tarpu pasisakydamas dėl atliktų darbų akto Nr. 2 teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad jis buvo pateiktas UAB „Conlista“, taigi UAB „Conlista“ jame negalėjo nurodyti trūkumų. Pažymėtina, kad byloje nebuvo jokių tiesioginių įrodymu nei dėl atliktų darbų akto Nr. 2, nei dėl rašto Nr. 2017/11/17 išsiuntimo (pateikimo) BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ (siuntimo kvitų, el. laiškų ar pan.), todėl teismas, konstatuodamas rašto Nr. 2017/11/17 išsiuntimą, bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratoriui ne kartą akcentavus, kad šio rašto tarp jam perduotų dokumentų nerado (taigi, jis galėjo būti sudarytas atgaline data prieš teikiant finansinį reikalavimą), iš esmės rėmėsi prielaidomis ir spėjimais bei selektyviai vertino tas pačias aplinkybes (t. y. vienos šalies tam tikrų dokumentų išsiuntimą (pateikimą) kitai šaliai).
12.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „SAULĖS GRUPĖ“ yra atstovaujama nemokumo administratoriaus, kuris iki bankroto bylos iškėlimo UAB „SAULĖS GRUPĖ“ veikloje nedalyvavo, todėl jo galimybės įrodyti vieno ar kito UAB „SAULĖS GRUPĖ“ parengto dokumento įteikimą (pateikimą, išsiuntimą) yra itin ribotos. Taigi teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, sudarė pagrindą UAB „Conlista“ manipuliuoti susiklosčiusia situacija vien todėl, kad nemokumo administratorius turi ribotas galimybes teikti į bylą įrodymus.
12.3. UAB „Conlista“ priėmė ir įtraukė į apskaitą UAB „SAULĖS GRUPĖ“ išrašytas tris PVM sąskaitas faktūras už faktiškai atliktus ir perduotus darbus bendrai 32 299,26 Eur sumai (be PVM), o tai patvirtina, kad darbai pagal visas išrašytas sąskaitas faktūras buvo perduoti ir UAB „Conlista“ jais naudojosi. Priešingu atveju (t. y. esant neatliktiems darbams arba darbams su trūkumais) UAB „Conlista“ nebūtų priėmusi PVM sąskaitų faktūrų ir nebūtų jų įtraukusi į savo apskaitą. 2017 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje, kurią UAB „Conlista“ priėmė ir įsitraukė į apskaitą, aiškiai nurodyta, kad sąskaita išrašyta už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 2.
12.4. UAB „Conlista“ nebuvo pateikusi UAB „SAULĖS GRUPĖ“ jokių pagrįstų pretenzijų dėl UAB „SAULĖS GRUPĖ“ neatliktų darbų ar atliktų darbų trūkumų, nėra jokio UAB „SAULĖS GRUPĖ“ pasirašyto defektinio akto, parengto pagal tarp UAB „Conlista“ ir UAB „SAULĖS GRUPĖ“ sudarytą sutartį, kuriame būtų nurodyti konkretūs UAB „SAULĖS GRUPĖ“ tariamai netinkamai atliktų darbų trūkumai. UAB „Conlista“ bylos nagrinėjimo metu aiškiai ir neįvardijo, kokie UAB „SAULĖS GRUPĖ“ atlikti darbai tariamai buvo su trūkumais, o kokių darbų UAB „SAULĖS GRUPĖ“ tariamai neatliko, nors šia informacija UAB „Conlista“ neabejotinai turėtų disponuoti. UAB „Conlista“ privalo turėti statybos darbų žurnalą, kuriame nurodomi atlikti darbai.
12.5. Byloje esantys įrodymai (banko sąskaitų išrašai, didžiosios knygos bei pinigų priėmimo kvitas) patvirtina, kad UAB „Conlista“ su UAB „SAULĖS GRUPĖ“ reguliariai atsiskaitinėjo nuo pat 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. balandžio mėnesio. Kaip patvirtina pačios UAB „Conlista“ į bylą pateiktas sąskaitos išrašas bei pinigų priėmimo kvitas, UAB „Conlista“ paskutiniai mokėjimai UAB „SAULĖS GRUPĖ“ buvo atlikti 2018 m. balandžio 5–6 d. Byloje esantys įrodymai (sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, sąmatos) taip pat patvirtina, kad tretieji asmenys, tariamai atlikę UAB „SAULĖS GRUPĖ“ neatliktus darbus, tiek atliktų darbų trūkumų šalinimą sąskaitas UAB „Conlista“ išrašė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio iki gruodžio mėnesio, kai kuriais atvejais – pagal sąmatas, sudarytas 2017 m. spalio mėnesį.
12.6. UAB „Conlista“ į bylą taip ir nebuvo pateikusi įrodymų, patvirtinančių į bylą pateiktų UAB „Bilso namai“, UAB „Pajūrio grindys“, UAB „Vytnera“ sąskaitų apmokėjimą. UAB „Conlista“ pateikta lentelė nėra banko sąskaitos išrašas (t. y. dokumentas). UAB „Conlista“ pateiktame dokumente net nėra mokėjimo paskirties, leidžiančios identifikuoti, už ką yra atliekamas mokėjimas.
12.7. UAB „Conlista“ su finansiniu reikalavimu pateiktame rašte Nr. 2017/11/17 nurodyti tariami darbų trūkumai (neatlikti darbai) neatitinka tų darbų, kuriuos tariamai atliko UAB „Bilso namai“ (kuriai vadovauja su UAB „Conlista“ vadovu giminystės ryšiais susijęs asmuo), UAB „Pajūrio grindys“ ir UAB „Vytnera“, neva tai taisydami UAB „SAULĖS GRUPĖ“ atliktų darbų trūkumus (neatliktus) darbus.
12.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė viešąjį interesą, nes nebuvo pakankamai aktyvus spręsdamas klausimą dėl UAB „Conlista“ išbraukimo iš BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių sąrašo. Teismas turėjo teisę ir pareigą imtis veiksmų, būtinų kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti, įskaitant ir papildomų, nemokumo administratoriui neprieinamų įrodymų, tokių kaip statybos darbų žurnalų, sutarčių, atliktų darbų aktų bei mokėjimų tiek UAB „SAULĖS GRUPĖ“, tiek kitiems rangovams, kurie, pasak UAB „Conlista“, atliko darbų trūkumų šalinimo darbus, rinkimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta išbraukti UAB „Conlista“ iš BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl UAB „Conlista“ finansinio reikalavimo
16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra patvirtintas UAB „Conlista“ trečios eilės 23 111,21 Eur dydžio finansinis reikalavimas pagal UAB „Conlista“ pateiktą prašymą. Nemokumo administratorius, patikrinęs jam perduotus BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ dokumentus, su patvirtintu UAB „Conlista“ reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ yra perdavusi UAB „Conlista“ tinkamai atliktus darbus, kurių vertė – 32 299,26 Eur (be PVM), tačiau UAB „Conlista“ su BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ yra atsiskaičiusi tik iš dalies. Taigi, nemokumo administratoriaus teigimu, priešingai nei nurodė UAB „Conlista“ prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, ji nėra BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorė.
17. Pirmosios instancijos teismas nemokumo administratoriaus prašymą išbraukti UAB „Conlista“ iš BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo atmetė. Nemokumo administratorius su teismo procesiniu sprendimu nesutinka teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kokios vertės tinkamai atlikti darbai buvo perduoti generalinei rangovei UAB „Conlista“.
18. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
19. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, taip pat šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1407-241/2020).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 20 straipsnio 1 dalis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014 ir kt.). Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015 ir kt.). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių.
21. Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
22. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp generalinės rangovės UAB „Conlista“ ir subrangovės UAB „SAULĖS GRUPĖ“ 2017 m. liepos 25 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria UAB „SAULĖS GRUPĖ“ įsipareigojo atlikti Aukštadvario gimnazijos vidaus patalpų remonto darbus, o UAB „Conlista“ įsipareigojo sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal suderintą darbų priėmimo perdavimo aktą (4 t., b. l. 32, rangos sutarties 1, 3 punktai).
23. Remiantis bylos duomenimis, subrangovė UAB „SAULĖS GRUPĖ“ generalinei rangovei UAB „Conlista“ iš viso išrašė tris sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudarė 32 299,26 Eur (plius 6 782,85 Eur, kuriuos UAB „Conlista“ turėjo sumokėti ne tiesiogiai UAB „SAULĖS GRUPĖ“, o VMI): 2017 m. rugsėjo 21 d. 15 970,90 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą (plius 3 353,89 Eur PVM) (3 t., b. l. 33), 2017 m. rugsėjo 27 d. 12 236,31 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą (plius 2 569,63 Eur PVM) (3 t., b. l. 32) ir 2017 m. spalio 24 d. 4 092,05 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą (plius 859,33 Eur PVM) (3 t., b. l. 34). Nemokumo administratorius pažymėjo, kad, remiantis VMI i.SAF sistemos kryžminio sutikrinimo duomenimis (3 t., b. l. 144), UAB „Conlista“ priėmė ir įsitraukė į savo apskaitą visas UAB „SAULĖS GRUPĖ“ išrašytas sąskaitas faktūras, šie duomenys nėra nuginčyti.
24. Be to, į bylą pateikti du darbų priėmimo–perdavimo aktai: remiantis atliktų darbų aktu Nr. 1, generalinei rangovei buvo perduoti darbai, kurių vertė 15 970,90 Eur (plius 3 353,89 Eur PVM) (3 t., b. l. 21), dėl šio akto ginčo tarp šalių nėra; pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 generalinei rangovei buvo perduoti darbai, kurių vertė 12 236,31 Eur (plius 2 569,63 Eur PVM) (3 t., b. l. 35–36). Kreditorės teigimu, darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pagal 2017 m. spalio 24 d. išrašytą 4 092,05 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą nebuvo priimti, kadangi jie buvo neatlikti arba atlikti nekokybiškai, juos generalinė rangovė turėjo taisyti.
25. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atliktų darbų aktas Nr. 2 yra pasirašytas tik vienos iš šalių – subrangovės UAB „SAULĖS GRUPĖ“. Remiantis rangos sutarties 5.2 papunkčiu, generalinis subrangovas įsipareigojo pasirašyti kokybiškai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą bei kitus aktus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo subrangovo prašymo gavimo dienos arba pareikšti pagrįstas pretenzijas dėl darbų trūkumų. Jeigu per 5 darbo dienas darbų priėmimo–perdavimo aktas nepasirašomas, darbai laikomi tinkamai įvykdytais ir generalinis subrangovas pretenzijų neturi. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nėra jokių įrodymų – elektroninių laiškų, raštų, kurių siuntimas yra įrodytas, pretenzijų, defektinių aktų, kurie būtų sudaryti dėl perduodamų darbų pagal atliktų darbų aktą Nr. 2. Priešingai, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. 12 236,31 Eur dydžio PVM sąskaita faktūra (plius 2 569,63 Eur PVM) buvo išrašyta būtent pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 ir įtraukta į UAB „Conlista“ buhalterinę apskaitą. Taigi visuma šių aplinkybių patvirtina, kad generalinė subrangovė UAB „Conlista“ ne tik gavo atliktų darbų aktą Nr. 2 ir 2017 m. spalio 24 d. išrašytą 4 092,05 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą, tačiau pretenzijų dėl atliktų darbų sutartyje nustatyta tvarka nepareiškė ir, įsitraukdama į savo apskaitą sąskaitas už darbus, pripažino įsipareigojimą už tuos darbus atsiskaityti.
26. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas).
27. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, UAB „Conlista“ 2017 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 2017/11/17 dėl darbų vėlavimo, adresuoto BUAB „SAULĖS GRUPĖ“, nėra pagrindo vertinti kaip defektinio akto ar pretenzijos dėl netinkamų darbų atlikimo. Visų pirma, rašte nėra pažymėta, pagal kokį darbų priėmimo–perdavimo aktą ir kokius darbus atsisakoma priimti. Darbai išvardinti abstrakčiai, nenurodant konkrečių neatliktų ar netinkamai atliktų darbų kiekių. Antra, atliktų darbų aktas Nr. 2 ir PVM sąskaita faktūra pagal šį aktą buvo išrašyta dar 2017 m. rugsėjo 27 d., taigi, remiantis anksčiau aptartomis rangos sutarties nuostatomis, pretenzija dėl netinkamo darbų atlikimo turėjo būti pateikta per 5 darbo dienas, t. y. iki 2017 m. spalio 4 d., o ne 2017 m. lapkričio 17 d. Trečia, šiems UAB „Conlista“ į bylą pateiktiems raštams, kuriuose fiksuojamas darbų netinkamas atlikimas, prieštarauja anksčiau aptarti objektyvūs įrodymai, o būtent, sąskaitų įtraukimas į UAB „Conlista“ apskaitą. Ketvirta, UAB „Conlista“ įrodinėjo, kad su BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ yra visiškai atsiskaičiusi, pateikė į bylą 2018 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymą ir 2018 m. balandžio 6 d. pinigų priėmimo kvitą. Jeigu, UAB „Conlista“ teigimu, BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ netinkamai atliko darbus ir buvo netgi skolinga, nėra suprantama, kodėl UAB „Conlista“ ir toliau atsiskaitinėjo su BUAB „SAULĖS GRUPĖ“. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti į bylą pateiktą UAB „Conlista“ 2017 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 2017/11/17 ir argumentus dėl netinkamo darbų atlikimo ar neatlikimo.
28. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su nemokumo administratoriaus argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir tai, jog nėra duomenų, kad UAB „Conlista“ 2017 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 2017/11/17 buvo įteiktas BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ – nėra apsikeitimo elektroniniais laiškais, gavimo vizos, siuntimo dokumentų ar pan. Taigi nėra duomenų, kad defektų pobūdis buvo (su)derintas su subrangove. Pažymėtina, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta anksčiau, pretenzijos dėl netinkamo darbų atlikimo turėjo būti pareikštos iki 2017 m. spalio 4 d., tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 4 d. jokios pretenzijos subrangovei pareikštos nebuvo.
29. Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog UAB „Conslita“ pateikė įrodymus apie kitų rangovų atliktus darbus, kuriais buvo taisomi nekokybiški BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ darbai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. UAB „Conslita“ pateikė 2017 m. spalio 17 d. su UAB „Pajūrio grindys“ sudarytą sutartį dėl statybos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. spalio 17 d. sąmatą. Dalis darbų turėjo būti atlikta iki 2017 m. spalio 19 d., o dalis – iki 2017 m. spalio 31 d. (4 t., b. l. 118). Taip pat į bylą pateikta 2017 m. spalio 19 d. sąmata dėl papildomų darbų (4 t., b. l. 107), 2017 m. lapkričio 2 d. atliktų darbų aktas (4 t., b. l. 114), 2017 m. lapkričio 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 (4 t., b. l. 108), 2017 m. lapkričio 16 d. atliktų papildomų darbų aktas Nr. 2 (4 t., b. l. 112), ir sąskaitos faktūros pagal šiuos aktus.
30. Visų pirma, pažymėtina tai, kad tiek rangos sutartis su BUAB „SAULĖS GRUPĖ“, tiek dalis rangos sutarties su UAB „Pajūrio grindys“ turėjo būti įvykdyta iki tos pačios dienos – 2017 m. spalio 16 d., tai iš esmės reiškia, kad UAB „Pajūrio grindys“ ir BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ vykdė darbus objekte tuo pačiu metu. Antra, BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ grindų keitimo darbus atliko ir perdavė generalinei rangovei dar pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir jo pagrindu 2017 m. rugsėjo 21 d. išrašytą 15 970,90 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą (plius 3 353,89 Eur PVM) (3 t., b. l. 21–22, 33). Duomenų, kad generalinė rangovė UAB „Conslita“ pareiškė pretenzijas dėl šių darbų priėmimo – nėra. Priešingai, ji teikdama pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažino ir patvirtino, kad BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ darbų atliko už 15 970,90 Eur (3 t., b. l. 10). Trečia, sutiktina su nemokumo administratoriaus teiginiais, kad UAB „Conslita“, kaip veikianti bendrovė ir disponuojanti visais savo dokumentais, turėjo visas galimybes įrodinėti ir įrodyti, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, be kita ko galėjo pateikti statybų žurnalus ar kitus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, tačiau to nepadarė. Priešingai, iš esmės netgi neįvykdė teismo reikalavimo pateikti pirminius apskaitos duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius atsiskaitymą su UAB „Pajūrio grindys“.
31. Į bylą yra pateikta UAB „Bilso namai“ 2017 m. gruodžio 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra ir 2017 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktas (4 t., b. l. 121, 122). Iš atliktų darbų akto matyti, kad buvo atliekami tokie darbai: sienų mažų plotų taisymas keraminėmis plytelėmis, spintelių surinkimas, praustuvų montavimas, durų angokraščių remontas, sienų dažymas (50 kv. m.), patalpų valymas. Nenustatyta, kad analogiški darbai buvo sulygti tarp BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ ir UAB „Conslita“ pagal tarp jų sudarytą 2017 m. liepos 25 d. statybos rangos sutartį ir lokalinę sąmatą. Taigi nėra pagrindo teigti, kad UAB „Bilso namai“ taisė BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ darbo trūkumus ar atliko darbus už BUAB „SAULĖS GRUPĖ“.
32. Aplinkybę, kad BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ netinkamai atliko darbus, kreditorė taip pat įrodinėjo ir UAB „Vytnera“ pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurių bendra vertė – 1 013,50 Eur, bei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu (4 t. b. l. 123–125). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys taip pat neįrodo, kad BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ netinkamai atliko darbus, o UAB „Vytnera“ juos taisė. Pirma, iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, kokiame objekte darbai buvo atlikti. Antra, remiantis 2017 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra, neįmanoma nustatyti, kokie konkrečiai santechnikos montavimo darbai buvo atlikti, negalima palyginti, ar tai buvo atlikti darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ pagal rangos sutartį, bet neatliko ar atliko netinkamai. Įvertinus 2018 m. sausio 30 d. sąskaitą faktūrą matyti, kad, pavyzdžiui, dalį kainos sudaro du vienetai šoninio pajungimo radiatoriaus „Kermi“, tačiau iš BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ lokalinės sąmatos nematyti, kad BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ buvo įsipareigojusi tokius radiatorius nupirkti. Kita vertus, jeigu, kaip teigia UAB „Conslita“, BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ lapkričio mėnesį netinkamai atliko darbus, nėra suprantama, kodėl UAB „Vytnera“ trūkumus taisė ir lapkričio mėnesį, ir sausio mėnesį ir tokiomis mažomis apimtimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Conslita“ nepagrindinė ir neįrodė, kad UAB „Vytnera“ taisė BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ darbo trūkumus.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad subrangovė BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ perdavė generalinei rangovei UAB „Conslita“ darbus, kurių bendra vertė siekė 39 082,11 Eur (32 299,26 Eur 6 782,85 Eur PVM), o kreditorė UAB „Conslita“ neįrodinėjo, jog ji subrangovei BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ yra sumokėjusi daugiau nei 39 082,11 Eur (žr. UAB „Conslita“ 2018 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, 3 t., b. l. 10). Nemokumo administratorius atskirajame skunde iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad UAB „Conlista“ apmokėjo visas BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ išrašytas sąskaitas, kurių bendra suma yra 39 082,11 Eur (žr. skundžiamos nutarties 26, 28 punktą; atskirojo skundo 24 punktą, 32 punkto f papunktį). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Conslita“ yra atsiskaičiusi su BUAB „SAULĖS GRUPĖ“, o subrangovė BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ perdavė generalinei rangovei UAB „Conslita“ tinkamai atliktus darbus, kurių vertė – 39 082,11 Eur. Atitinkamai, konstatuotina, kad UAB „Conslita“ nėra BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorė ir yra pagrindas pašalinti ją BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog subrangovė UAB „SAULĖS GRUPĖ“ generalinei rangovei UAB „Conlista“ perduotus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 ir 2017 m. spalio 24 d. išrašytą 4 092,05 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą atliko su trūkumais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbų priėmimo ir perdavimo, neįvertino tarp šalių sudarytos rangos sutarties nuostatų, neaptarė ir argumentuotai neatmetė nemokumo administratoriaus argumentų dėl kryžminio sąskaitų patikrinimo, o byloje esančių įrodymų analizę atliko paviršutiniškai, neatsižvelgdamas į jų turinį. Todėl sutiktina su nemokumo administratoriaus atskirojo skundo argumentais, kad byloje pakanka duomenų, kurie pagrįstų tinkamai atliktų darbų perdavimą, o UAB „Conlista“ nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, jog darbai buvo atlikti su trūkumais ar buvo neatlikti.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo tikslinimo klausimą, skundžiama nutartimi neišsamiai išanalizavo bylos medžiagą, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį, remiantis atskirojo skundo motyvais, yra pagrindas naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratoriaus prašymą tenkinti, patikslinti BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir išbraukti iš jo kreditorę UAB „Conlista“ su 23 111,21 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslinti BUAB „SAULĖS GRUPĖ“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir išbraukti iš jo kreditorę UAB „Conlista“ su 23 111,21 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.