Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. YT2-136-652/2016 pagal pareiškėjo G. A. (procesinių teisių perėmėjas E. A.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys A. A., B. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas G. A. mirė (duomenys neskelbtini) d. Kauno apygardos teismas 2016 m., gegužės 24 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki paaiškės pareiškėjo teisių perėmėjas. 2016 m. birželio 3 d. teisme gautas liudijimas, patvirtinantis, kad Alytaus rajono 2-ojo notaro biure po pareiškėjo G. A. mirties užvesta paveldėjimo byla – dėl G. A. turto paveldėjimo kreipėsi pirmosios eilės įpėdinis E. A. (b.l. 112). Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir pareiškėjas G. A. pakeistas jo turtinių ir procesinių teisių perėmėju E. A..Pareiškėjas G. A. kreipėsi į teismą ir patikslinęs pareiškimą prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. A. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (b.l. 41-44). Nurodė, kad pareiškėjas iki ir tėvo mirties gyveno tėvų namuose. Investavęs apie 20 000,00 – 30 000,00 Lt sandėlyje jis įsirengė gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena iki šiol, tačiau jos yra registruotos pareiškėjo motinos vardu. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė anksčiau, kadangi galvojo, jog palikimą turėtų priimti viena motina. Nagrinėjant bylą pagal motinos pareiškimą, jis nesuprato, kad jam reikia reikšti savarankišką reikalavimą. Po tėvo mirties jis motinai padeda apdirbti žemę, dirba kitus ūkio darbus: aprūpina malkomis, prisideda prie mokesčių mokėjimo, vasarą šienauja žolę, atlieka namo ir sandėlio remonto darbus. Pareiškėjas naudojasi visais tėvo paliktais kilnojamais daiktais, naudojamais ūkyje ir buityje.Suinteresuotasis asmuo A. A. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, jog ji yra pareiškėjo mirusio brolio dukra, jai teismo nutartimi buvo atnaujintas terminas palikimui priimti. Pareiškėjas siekia sumažinti jos turto dalį. Nagrinėjant bylą dėl termino atnaujinimo pareiškėjas nereiškė jokių reikalavimų ir nenurodė aplinkybių apie faktinį valdymą, tvirtino, kad visą palikimą priėmė jo motina B. A.. Sutiko, kad jis iš dalies prisideda prie ūkio darbų, nežino, ar prisidėjo prie pastatų remonto. Sutiko, kad pareiškėjas gali naudotis paliktais jos senelio daiktais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškimą tenkino – tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A. priėmė palikimą po savo tėvo J. A. mirties (duomenys neskelbtini) d., pradėdamas palikėjo turtą faktiškai valdyti (b.l. 72-75).Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo G. A., suinteresuoto asmens B. A. paaiškinimų, liudytojų parodymų, sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad jis dalyvaudamas civilinėje byloje Nr. 2-1880-979/2015 suinteresuotu asmeniu, neturėjo kvalifikuotos pagalbos, tokia pagalba jam nebuvo pasiūlyta, todėl jis nesuprato savo teisių ir pareigų procese. Pareiškėjas suprato, kad tėvo palikimas pereis motinai, todėl su tuo sutiko. Minėtoje byloje priėmus sprendimą, tačiau šiam dar neįsiteisėjus, pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, tačiau pareiškimas buvo grąžintas pareiškėjui. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas G. A. po tėvo mirties atliko aktyvius veiksmus, priimdamas tėvo palikimą: toliau rekonstravo tėvų jam perduotą naudotis sandėlį, remontavo jo tėvams priklausiusius pastatus, dirbo žemę, naudojosi tėvo paliktais kilnojamais daiktais. Iš proceso dalyvių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas tėvams priklausančiuose pastatuose gyveno nuo 2001-2002 metų, o jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) rajone nuo 2005 metų. Pareiškėjas, dalyvaudamas kitoje byloje ir tvirtindamas tik motinos B. A. faktinį palikimo priėmimą, to faktiškai ir siekė, nes gyveno kartu su motina tėvams priklausančiame pastate, kuris jam buvo perduotas tėvų žodiniu sutikimu, todėl, jo teigimu, toks fakto nustatymas nepažeidė jo teisių. Tačiau suinteresuotam asmeniui A. A. pareiškus savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismui tokį reikalavimą tenkinus, jis suprato, kad jo teisės yra pažeistos, nes sumažėjo motinos priimto palikimo dalis, kuria ir jis ketino naudotis, todėl prašė bylos nagrinėjimą atnaujinti. Pareiškėjas minėtoje byloje dalyvavo be atstovo advokato, todėl tikėtina, kad pilnai nesuprato savo teisių procese. Be to, jo pasyvus dalyvavimas minėtoje byloje neatėmė iš jo teisės pretenduoti į tėvo palikimą, nes pareiškimo notarui dėl palikimo atsisakymo jis nepateikė. Esant akivaizdiems įrodymams apie pareiškėjo aktyvius veiksmus tvarkant palikėjo turtą, darytina išvada, kad šiais veiksmais jis ir siekė priimti tėvo palikimą, todėl jo pareiškimas yra įrodytas ir tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde suinteresuotasis asmuo A. A. prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti (b.l. 78-80). Teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustatė nepagrįstai. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai ištyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus. Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1880-979/2015 pareiškėjas G. A. jokių pretenzijų į tėvo palikimą nereiškė. Į teismą jis kreipėsi tik tikslu pabloginti apeliantės padėtį. Pareiškėjas G. A. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo į turto pagerinimą investuotas lėšas. Jis tokių lėšų apskritai neturėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) darbo negavęs grįžo į Lietuvą, jo pajamas sudarė tik valstybės skiriama socialinė pašalpa. Rekonstruotame sandėlyje G. A. niekuomet negyveno, jis buvo pradėtas rekonstruoti dar seneliui esant gyvam be jokių leidimų nuomojimo tikslu. Teismas neįvertino, kad apklaustų liudytojų parodymai yra subjektyvūs. Neįvertino, kad G. A. būdamas suaugęs ir veiksnus mirus tėvui per įstatymo numatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą. Teismas neatsižvelgė, kad suinteresuoto asmens B. A. parodymai yra prieštaringi. Pirmoje byloje B. A. aiškino, jog visus remontus atliko tik ji viena, tą patvirtino ir G. A.. Šioje byloje abu aiškino, jog remonto darbus atliko bei lėšas šiems darbams investavo G. A.. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą pareiškėjas G. A. (b.l. 95-97) ir jo teisių perėmėjas E. A. (b.l. 120-121) bei suinteresuotas asmuo B. A. (b.l. 94) prašė skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjas daug savo darbu prisidėjo ir prisideda prie mirusiajam tėvui priklausiusių statinių ir žemės sklypo priežiūros. Be to, apeliantė apeliacinės instancijos teismui nurodo naujas aplinkybes apie pareiškėjo parduotą butą, jo darbinę veiklą užsienyje, kad jo rekonstruotas sandėlis nėra gyvenamosios patalpos, o nuomojamos komercinės patalpos, kokių nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui. Tokiu būdu apeliantė pažeidžia civilinio proceso kodekso normas, kadangi prašo apeliacinės instancijos teismo vertinti ir tirti naujas aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos pirmos instancijos teisme. Pareiškėjas G. A. kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) km. gyventojų patvirtinimą, kad pareiškėjas dar iki tėvo J. A. mirties gyveno šiame kaime su savo tėvais, rekonstravo pastatą – sandėlį į gyvenamąsias patalpas ir ten gyvena nuo 2001 metų, kad patalpos nėra nuomojamos jokiai komercinei veiklai (b.l. 100).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl palikimo priėmimo fakto.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog teismas netinkamai vertino byloje ir prijungtoje byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo kaip nepagrįstus.CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008; kt.). Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes (CK 1. 63 str., 5.1 str.). Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, tačiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).Iš bylos aplinkybių nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. mirus palikėjui J. A. (b.l. 4), įpėdinių ratą sudarė įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėjas G. A. ir suinteresuotieji asmenys B. A. ir A. A. (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Be to, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, atsižvelgtina į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto, 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Šioje civilinėje byloje pareiškime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą, buvo grindžiamos rašytiniais dokumentais – pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 6), statybos leidimu bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nuotraukomis (b.l. 45-50), liudytojų V. K., R. L., B. E. M., J. A. parodymais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas G. A. su tėvais gyveno nuo 2001 – 2002 m., motinos B. A. vardu registruotame, tačiau abiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini) sen. Nuo 2005 m. čia yra deklaruota jo gyvenamoji vietą, kas leidžia teigti, jog pareiškėjas G. A. ir iki tėvo J. A. mirties, iki po jo mirties, gyveno tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate. Po tėvo mirties liko gyventi su motina tuose pačiuose pastatuose, toliau rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi visu turtu kaip savu, abu su motina remontavo pastatus, dirbo žemę, naudojosi tėvo paliktais kilnojamais daiktais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog G. A. notarine tvarka raštu būtų pateikęs aiškiai išreikštą palikimo atsisakymą. %pėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2015). Be to, teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pareiškėjas dėl palikimo nesikreipė devynis metus po palikėjo mirties. Pažymėtina, jog pati A. A. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi taip pat beveik po devynerių metų.Apeliantė ginčydama prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą, jog tokio fakto nebuvo. Apeliantės nurodyti argumentai, jog kitose bylose G. A. nereiškė savarankiško reikalavimo dėl palikimo priėmimo, kad galimai butas (duomenys neskelbtini) buvo J. ir B. A., kad G. A. negavo darbo (duomenys neskelbtini) ir jokių pinigų neuždirbo nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas G. A. po savo tėvo mirties palikimo nepriėmė, nes apeliantė savo prieštaravimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais ir nustatė, jog pareiškėjas priėmė po tėvo mirties likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tvarkė turtą, valdė jį kaip savą, jame gyveno kartu su kita paveldėtoja B. A.. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra daugiau siejami tik su faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų kitokiu vertinimu. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino įrodymus, ir remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad teismo išvados sprendime dėl byloje pareikšto reikalavimo yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktines bylos aplinkybes, padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, t.y. pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176 str., 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, aptartiems ir įvertintiems įrodymams, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas įrodė, jog faktiškai pradėjo turtą valdyti ir tokiu būdu priėmė palikimą. Vien ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantė, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016).Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas svarbias bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p. ).Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 6,81 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalį bei Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,81 Eur (šešis eurus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.