- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 2-1880-979/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- B. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. A., A. A.
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant N. Č., R. Š., dalyvaujant pareiškėjai B. A., suinteresuotiems asmenims G. A., A. A., jos atstovei advokatei I. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. A., A. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens A. A. savarankišką pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. A. kreipėsi į teismą (b. l. 1-2), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą. Juridinį faktą pareiškėja prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą į pagal įstatymą paveldimą turtą. Nurodė, kad po sutuoktinio J. A. mirties liko paveldimas turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, žemės sklypas ir sandėliai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuo rūpinosi, tvarkė ir prižiūrėjo. Pažymėjo, kad po sutuoktinio J. A. mirties toliau gyveno tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini), remontavo namus, naudojosi likusiais daiktais ūkyje. Laiko, kad priėmė palikimą po sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Po sutuoktinio J. A. mirties kiti įpėdiniai – G. A., A. A., į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo G. A. su pareikštu prašymu sutiko (b. l. 31) ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motina B. A. priėmė palikimą po J. A. mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad pretenzijų į paveldimą turtą nereiškia.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė teismui atsiliepimą (b. l. 32-33) į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir savarankišką reikalavimą (b. l. 54-56), kuriuo prašė atnaujinti (pratęsti) terminą palikimui priimti po senelio J. A. mirties. Nurodė, kad yra įpėdinė pagal įstatymą atstovavimo teise, kadangi palikimą po J. A. mirties turėjęs teisę priimti jos tėvas A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo metu, t. y., buvo nepilnametė, neturėjo civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Motinai D. A. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia, nustatyta nuolatinė globa ir globėja paskirta L. A.. motina D. A. mirė. Apie tai, kad po senelio J. A. mirties liko paveldimo turto sužinojo tik po to, kai gavo pareiškėjos B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Laiko, kad terminą palikimui po senelio J. A. mirties priimti praleido dėl objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad turtinė padėtis yra sunki, tėvai yra mirę, teismui atnaujinus (pratęsus) terminą palikimui priimtų senelio J. A. palikimą. Termino pratęsimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kadangi paveldėjimo teisės liudijimai į po senelio mirties likusį turtą nebuvo išduoti, paveldimas turtas yra išlikęs. Nekilnojamieji daiktai, kurie buvo įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis su J. A. priklauso bendraturtei B. A.. Duomenų apie tai, kad J. A. turi kreditorių, nėra. Kreditoriniams reikalavimams pareikšti terminas yra suėjęs.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. A. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po sutuoktinio J. A. mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuoto asmens A. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) atmesti, kadangi praleido ne dėl svarbių priežasčių, jai buvo žinoma apie senelio palikimą, galėjo ir turėjo kreiptis laiku. Nežinojo ar J. A. paliko testamentą, todėl delsė ir nesikreipė į teismą. Suinteresuotas asmuo A. A. žinojo ir suprato įstatymus, kadangi jau buvo susitvarkiusi palikimo dokumentus iš motinos pusės. Turtą užgyveno su vyru J. A., norėjo A. išmokėti kompensaciją už tenkančią dalį pagal galimybes, tačiau nepavyko susitarti.
Suinteresuotas asmuo G. A. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti, suinteresuoto asmens A. A. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) pagrįstumo – spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. A. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui po senelio J. A. mirties priimti, neprieštaravo pareiškėjos B. A. pareiškimui paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio J. A. mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad terminą praleido dėl objektyvių nuo jos nepriklausiusių priežasčių. Pažymėjo, kad palikimo niekada neatsisakė.
Suinteresuoto asmens A. A. atstovė advokatė I. A. teismo prašė atnaujinti (pratęsti) pratęsti terminą palikimui priimti, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja B. A., gyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu J. A. priklausančiuose namuose, po jo mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Ginčo dėl to nėra, todėl neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tuo tarpu, nors suinteresuotas asmuo A. A., kaip pareiškėja teigė, žinojo ir suprato įstatymus, kad palikimą būtina priimti per 3 mėnesius po mirties, tačiau šiuo atveju svarbu paminėti, kad palikimo atsiradimo metu A buvo (duomenys neskelbtini) metų, neturėdama civilinio veiksnumo, negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir priimti palikimą po senelio J. A. mirties. Motina D. A. neprižiūrėjo A, elgėsi nerūpestingai, jai buvo apribota motinos valdžia. Paskirta globėja L. A. neturėjo duomenų apie globojamos A teisę į palikimą po senelio mirties, pareiškėja taip pat nepateikė objektyvių įrodymų apie tai. Pati A, sulaukusi pilnametystės, nežinojo ir neturėjo galimybių sužinoti apie palikimą po senelio mirties, t. y. kad senelis iki mirties valdė turtą, į kurį nebuvo įgyvendinta paveldėjimo teisė. Pareiškėja niekada apie tai nėra sakiusi, o be to turtas (gyvenamasis namas, žemės sklypas, sandėlis) viešame registre buvo registruotas tik pareiškėjos B. A. vardu, nors buvo valdomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Tokia aplinkybė suklaidino ir pačią pareiškėją B. A., kadangi tik ketindama perleisti turtą (sandėlį) sūnui G, notarų biure sužinojo, kad turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra priimtas palikimas, todėl būtina kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo A. A. apie tai, kad jai priklauso teisė į palikimą po senelio J. A. mirties sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus iš teismo. A niekada neatsisakė palikimo, yra jauna, užaugo be tėvų globėjos šeimoje, turtas jai reikalingas. Pareiškėja B. A. neneigia aplinkybės, kad A priklausytų teisė į palikimą, tačiau visai nepagrįstai teigia, kad neva A žinojo apie palikimo priėmimą ir praleido terminą be svarbių priežasčių. Pareiškėja norėtų, kad turtas liktų jai vienai, o suinteresuotam asmeniui A. A. išmokėtų kompensaciją. Tokie klausimai gali būti sprendžiami ir po palikimo priėmimo notarų biure, ar kreipiantis į teismą su sutartimi dėl paveldimo turto padalijimo.
Liudytoja B. E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena tame pačiame kaime, pareiškėją B. A. pažįsta nuo 1970 metų. Po vyro J. A. mirties pareiškėja toliau gyveno tuose pačiuose namuose, juos prižiūrėjo, remontavo, keitė langus kartu su sūnumi G., žinojo, kad už pajus buvo įgijusi sandėlius. Apie tai, koks liko turtas po sutuoktinio mirties nežino ir nesidomėjo. Aplinkybė, kad po J. mirties būtų kilę nesutarimai dėl turto, nebuvo žinoma. Pareiškėjos santykiai su anūke visada buvo geri šilti, niekada nė viena iš jų nesiskundė viena kita. Apie tai, kad pareiškėja yra nesusitvarkiusi palikimo dokumentų sužinojo prieš pirmą teismo posėdį keliomis dienomis anksčiau, pareiškėja telefonu paprašė teisme paliudyti, pasakojo, kad norėjo turtą gražiuoju pasidalinti, viską priimti, o paskui palikti A.. B. skundėsi, kad anūkė, dar esant jai gyvai, dalinasi turtus.
Liudytoja Z. A. posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos B. A. giminaitė, nuolatos bendrauja. Pas pareiškėją lankėsi 2006 metų birželį po sutuoktinio J. A. mirties. Apie likusį turtą nežino, matė, kad pareiškėja tvarkė ir prižiūrėjo namus, žemės sklypą, turėjo už pajus gavusi sandėlį, kurį ketino perrašyti sūnui G.. Šiai dienai turtą toliau prižiūri ir tvarko pagal galimybes. Žemė buvo B. asmeninė nuosavybė. Turtiniai nesutarimai tarp įpėdinių po J. A. mirties nebuvo kilę. Žino, kad pareiškėja A. testamentu paliko namus, dovanojo žemę. Matė, kad tarp pareiškėjos ir A. buvo geri ir šilti santykiai, tačiau po to kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl palikimo pablogėjo. Sūnus G. palikimo atsisakė, o A. lyg ir buvo atsisakiusi, bet paskui persigalvojo. Pareiškėja norėjo, kad būtų mažiau popierių tvarkymo, sutvarkytas palikimas, o paskui padalintų. Paaiškino, kad pareiškėja pas notarą norėjo perrašyti turtą sūnui, tada paaiškėjo, kad nėra priėmusi palikimo po sutuoktinio mirties.
Liudytoja L. A. posėdžio metu paaiškino, kad paskirta suinteresuoto asmens A. A. globėja po to, kai jos motinai D. A. neterminuotai buvo apribota motinos valdžia. Sprendžiant klausimą dėl globos skyrimo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai neinformavo apie turtą, gavo globoti nepilnametę A. A. be turto. Apie tai, kad po senelio mirties liko paveldimas turtas sužinojo iš procesinių dokumentų. Pareiškėja B. A. anūkei A. nėra minėjusi apie likusį po senelio J. A. mirties palikimą. A. esant nepilnametei, pareiškėja padovanojo du žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės jos vardu ir perkelti netoliese prie A. gyvenamosios vietos. Apie tai, kad žemės sklypai galėtų būti senelio palikimas, niekada nebuvo minėta, turtas buvo dovanotas iš geros valios. Ne kartą lankėsi pareiškėjos namuose, padėjo prižiūrėti žemę (šienavo).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai tenkintini.
Dalyvaujančių byloje asmenų – pareiškėjos B. A., suinteresuotų asmenų G. A., A. A., jos atstovės advokatės I. A. paaiškinimais, liudytojų B. M., Z. A., L. A. parodymais, bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. A. (b. l. 4), pareiškėjos B. A. sutuoktinis (b. l. 3), suinteresuoto asmens G. A. tėvas (b. l. 6), suinteresuoto asmens A. A. senelis (b. l. 5, 7). Po J. A. mirties liko palikimas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, žemės sklypas, sandėliai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12, 13-16, 47, 48). Paveldėjimo byla po J. A. mirties nebuvo užvesta (b. l. 9). Pareiškėja B. A. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio J. A. mirties palikimą, atsiradusį pagal įstatymą, priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 1-2), suinteresuotas asmuo A. A. prašo atnaujinti (pratęsti) terminą palikimui po senelio J. A. mirties priimti (b. l. 54-56).
Pareiškėja B. A. kaip įpėdinė po sutuoktinio mirties paveldi likusį turtą pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d., 3 d.). Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004, 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012 ir kt.). Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Po palikėjo mirties likusių daiktų valdymas, naudojimas ir disponavimas, siekiant įgyvendinti palikimo priėmimo teises, yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja B. A. iki sutuoktinio J. A. mirties kartu gyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre registruotas B. A. vardu, vėliau po sutuoktinio mirties liko gyventi toliau, naudojosi visais baldais, apyvokos daiktais, buities ir elektros prietaisais. Be to, toliau po sutuoktinio mirties rūpinosi turtu, tame tarpe likusiu paveldimu turtu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), faktiškai toliau valdė, naudojosi ir juo disponavo pareiškėja B. A.. Tai patvirtino teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. A., A. A. , liudytojomis apklaustos B. M., Z. A., L. A.. Duomenų apie tai, kad į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą kas nors kreipėsi dėl palikimo po J. A. mirties, nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos B. A. prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja B. A., mirus sutuoktiniui J. A., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą pagal įstatymą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str., 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendžiant klausimą ar yra pagrindas suinteresuotam asmeniui A. A. atnaujinti praleistą terminą palikimui po senelio J. A. mirties priimti, svarbu nustatyti aplinkybes dėl kurių buvo praleistas terminas. Pagal CK 5.57 straipsnį pagrindas atnaujinti terminą yra svarbios priežastys, lėmusios įpėdinio negalėjimą dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai įgyvendinti įstatyme įtvirtintų teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Suinteresuotas asmuo A. A. svarbiomis priežastimis atnaujinti terminą palikimui priimti įvardijo aplinkybes, kad apie senelio J. A. palikimą (likusį nepaveldėtą turtą) sužinojo iš teismo atsiųstų paryškėjos B. A. procesinių dokumentų – pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, be to, palikimas atsirado jai būnant nepilnametei, motina, kaip įstatyminė atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo jos vardu, tuo tarpu globėjai nebuvo žinoma apie palikimą atsiradusį po senelio J. A. mirties. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. A. yra D. A. ir A. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, dukra ir J. A. vaikaitė (b. l. 5, 7), todėl CK 5.12 straipsnio pagrindu atstovavimo teise paveldi mirusio tėvo palikimo dalį. Palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) suinteresuotas asmuo A. A. buvo nepilnametė, pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Taigi, neturėjo civilinio veiksnumo (CK 2.5 str., 2.8 str.), todėl negalėjo savarankiškai priimti atsiradusio palikimo po senelio J. A. mirties. Suinteresuoto asmens teisių įgyvendinimą turėjo užtikrinti jos įstatyminė atstovė motina D. A. (CK 3.155 str., 3.163 str., 3.185 str.). Duomenų, patvirtinančių tinkamą ir savalaikį motinos valdžios įgyvendinimą, t. y. kreipimąsi į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu ir notarų biurą per nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo momento, nėra (CK 3.188 str. 1 d. 2 p., CPK 580-581 str.). Priešingai, Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu D. A. neterminuotai buvo apribota motinos valdžia nepilnametės dukros A. A. atžvilgiu, nustatyta nuolatinė globa ir paskirta globėja. Pažymėtina, kad svarstant nuolatinės globos skyrimą, duomenų apie tai, kad nepilnametė A. A. gali turėti turto ar teisės į turtą, nebuvo, todėl paskirta globėja L. A. neturėjo jokio pagrindo imtis priemonių galimoms globotinio teisėms įgyvendinti. Sulaukus pilnametystės suinteresuotas asmuo A. A. ((duomenys neskelbtini)) savarankiškai dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Aplinkybė, kad po senelio J. A. mirties liko nepaveldėtas turtas, kaip suinteresuotas asmuo nurodė, paaiškėjo gavus pareiškėjos B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl iš karto pateikė teismui savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kad viešajame registre paveldimas turtas buvo registruotas pareiškėjos B. A. vardu, suinteresuotas asmuo negalėjo ir neturėjo objektyvių galimybių fakto apie senelio palikimą sužinoti anksčiau. Toks suinteresuoto asmens elgesys atitinka pakankamai atidaus, rūpestingo ir sąžiningo elgesio standartus. Taigi, ištyrus byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo praleido terminą palikimui priimti ne dėl savo kaltės. Tai, kad suinteresuoto asmens motina, kaip įstatyminė atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų nulemti neigiamų pasekmių – teisės paveldėti praradimo, atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, kad nors terminas palikimui priimti praleistas, suinteresuotas asmuo A. A., sužinojusi apie paveldimą turtą po senelio J. A. mirties, nedelsdama kreipėsi dėl termino palikimui atnaujinti (procesinius dokumentus gavo 2015 m. balandžio 9 d. (b. l. 30), pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė 2015 m. liepos 8 d. (b. l. 54-56)), nėra pagrindo atsisakyti atnaujinti praleistą terminą. Priešingu atveju, atsisakymas pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti, kuris buvo praleistas ne dėl suinteresuoto asmens kaltės, pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Duomenų, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nėra. Pažymėtina, kad paveldėjimo byla po J. A. mirties notarų biure nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nebuvo išduotas. Termino atnaujinimas sukurs suinteresuotam asmeniui A. A. teisines prielaidas kreiptis į notarą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo po senelio J. A. mirties atstovavimo teise pagal CK 5.12 straipsnio nuostatas kartu su kitais įpėdiniais, šiuo atveju, pareiškėja B. A., kiekvienam įpėdiniui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į atitinkamą paveldimo turto dalį. Tokiu būdu, esant nustatytoms aplinkybėms suinteresuoto asmens A. A. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) tenkintinas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,28 Eur, todėl tenkinus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pareiškimus, valstybės naudai priteistina iš kiekvienos po 4,64 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai paveldimą pagal įstatymą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties pagal įstatymą gauti.
Atnaujinti suinteresuotam asmeniui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po senelio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.
Šio termino pradžią skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš pareiškėjos B. A. 4,64 Eur (keturis eurus 64 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. A. 4,64 Eur (keturis eurus 64 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.