Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-881-650/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-01
Bylos Nr.: e2S-881-650/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13642-2025-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Jurgelienė
Ieškovas: Ž. Ž.
Atsakovas: A. Ž.

Kategorijos

3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.7Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-881-650/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13642-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.7; 3.1.18.8; 3.3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

(duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) A. Ž. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30368-1211/2025, kurioje išnagrinėtas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. Ž. (toliau ir – ieškovas) pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15274-1192/2023 nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra K. Ž. tvarkos 1 ir 2 punktus bei papildyti bendravimo tvarką papildomais punktais. Kartu su ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, t. y. nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra K. Ž. tvarką: 1) ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val. pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos 17 val. ir užtikrindamas vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą iki 20 val.; 2) ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir užtikrindamas vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą iki 18 val.

2. Nurodė, kad ieškovo ir dukters bendravimas bei jo dažnumas priklauso nuo atsakovės nuomonės ir norų, ieškovui su dukra leidžiama bendrauti vos kelias valandas per mėnesį, arba apskritai neleidžiama, todėl pažeidžiama ne tik ieškovo kaip tėvo teisė matytis su vaiku, bet ir tėvo pareiga dalyvauti vaiko auklėjime, pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su tėvu, pažeidžiami prioritetiniai vaiko interesai. Atsakovei manipuliuojant tėvo ir vaiko santykiais ir toliau, gali būti padaryta nepataisoma žala jų tarpusavio ryšiui, kadangi šalių dukra dar yra mažo amžiaus. Kadangi šiuo metu tarp šalių kyla nesutarimai dėl ieškovo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos, siekiant išvengti tolimesnių konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą dėl galimybės bendrauti su abiem tėvais, siekiant išsaugoti tėvo ir vaiko fizinį bei emocinį ryšį, užkirsti kelią tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, būtina nustatyti laikiną bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo Ž. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra K. Ž. tvarką: 1) ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val. pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos 17 val. ir užtikrindamas vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą iki 20 val.; 2) ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir užtikrindamas vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą iki 18 val.

4. Teismas nustatė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl atskirai gyvenančio ieškovo bendravimo su šalių dukra tvarkos. Ieškovo rašytiniai paaiškinimai ir pateikti susirašinėjimai patvirtina, jog jis kelis mėnesius iš eilės su dukra galėjo pasimatyti tik kelioms valandoms. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad turėtų būti nustatomas minimalus ieškovo bendravimas su savo dukra ir nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų jos interesams (nėra duomenų apie atsakovo atliktus vaiko teisių pažeidimus).

5. Vertino, kad nesant duomenų, jog nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, teismas turi pareigą nustatyti tokią skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaiką, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu.

6. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių dukros teisę daugiau bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, išlaikyti ir stiprinti dukros ryšį su tėvu, pritarė ieškovo siūlomai laikinai bendravimo su dukra tvarkai numatant bendravimą po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir savaitgaliais, prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu (atsakovė) A. Ž. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, t. y. ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės šeštadienį ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojo vietoje arba pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, užtikrinant vaiko gražinimą į gyvenamąją vietą iki 18 val. Taip pat prašo įpareigoti ieškovą aktyvinti ryšio stiprinimą su vaiku ir atradus ryšį pradėti leisti laiką su vaiku ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis nepagrįsta. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15274-1192/2023 yra nustatyta ieškovo su dukra bendravimo tvarka, kurios pagrindu ieškovas dukrą iki šios dienos antradieniais ir ketvirtadieniais maksimaliai yra lankęs 5 kartus, tokio nelankymo priežastys iki kol vaikas pradėjo lankyti darželį (2024 m. rugsėjo 1 d.) apeliantei nei žinomos, nei suvokiamos;

7.2. Pažymi, kad pradėjus vaikui lankyti darželį ieškovas vieną kartą tik iki šios dienos pasiteiravo ar galėtų aplankyti vaiką. Apeliantei nurodžius, kad vaikas darželyje, tuo viskas ir pasibaigė, tačiau niekada nebuvo išreiškęs noro matytis su vaiku kitu laiku šiomis dienomis, taip pat niekada nėra išreiškęs noro aplankyti sergantį vaiką jau esant sveikimo stadijoje, tik kelis kartus teiravęsis ar galėtų kuo jai padėti;

7.3. Apeliantei nesuvokiami, ir tik vienam ieškovui žinomi motyvai, kam keisti lankymo laiką savaitgalio dienomis nuo 11 val. iki 18 val., jei ieškovas niekada pats neišreiškė noro nei migdyti pietų miego, nei būti su miegančiu vaiku, nesiėmė jokios iniciatyvos savo noru, kad bent pabandyti užmigdyti, kaip ir minėjo yra pabandęs tik kelis kartus jai paraginus tai daryti ir apskirtai vaiko pietų miego rėžimas jam neįdomus, todėl tikėtina, kad jis vaiko tiesiog nemigdytų, kas pridarytų tikrai didelės žalos pačiam vaikui;

7.4. Nurodo, jog šiai dienai negali būti jokios kalbos apie vaiko paėmimą iš ugdymo įstaigos darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val. Visų pirma, vaikas miegoti eina 19.30 val., visų antra, ieškovas nesugeba vaiko išsivesti iš namų, nes vaikas nesutinka, ieškovo vien atvykimas aplankyti vaiką į jo gyvenamą vietą, sukelia stresą, dažnu atveju ieškovo lankymai pasibaigia po 10-15 min. nuo jo atvykimo, kai vaikas įsiverkia. Ieškovas tiesiog pats išvyksta, be ketinimų nuraminti ar surasti priėjimą prie vaiko, todėl ieškovo paėmimai vaiko iš jo ugdymo įstaigos, akivaizdu, kad kels papildomą stresą vaikui ir gali pridaryti nepataisomos žalos, kas atsilieps vaiko nenoru eiti į ugdymo įstaigą bei tikrai neturės jokios pridėtinės vertės jų tarpusavio ryšio kūrimui;

7.5. Apeliantė pažymi, kad paskutinis ieškovo lankymas buvo 2025 m. rugpjūčio 2 d., kuris užtruko iki 30 min., ieškovui atvykus, vaikas nenorėjo eiti pas jį, jai nuraminus vaiką (nes ieškovas eilinį kartą nesiruošė pats raminti) tam, kad jie galėtų leisti laiką dviese. Ji ruošėsi išeiti iš namų, vaikas prašėsi eiti kartu su ja, tuo tarpu ieškovas vietoj to, kad pasikalbintų vaiką eiti kažką su juo paveikti, nesibaigus lankymo laikui (t. y. likus dar apie 30 min.), apsirengė ir išvyko, kai tuo tarpu yra išreiškęs ne kartą priekaištus, kad laiko turi minimaliai, nes apeliantė jį apribojusi, dabar yra kreipęsis į teismą dėl laiko prailginimo, o to laiko jam ir taip panašu, kad per daug. Ir toks atvejis yra ne pirmas. Tik pačiam ieškovui turbūt suvokiama, kodėl taip elgiasi ir kokie apskirtai ketinimai bei siekiai tokiems poelgiams.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (ieškovas) Ž. Ž. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną tėvo ir vaiko bendravimą po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir savaitgaliais atsižvelgė ir prioritetą, būtent šalių nepilnametės dukters interesams bendrauti su tėvu. Iš byloje pateiktų ieškovo ir apeliantės susirašinėjimų matyti, jog tėvo ir dukters bendravimas nevyksta sklandžiai, jog būtent pats ieškovas nuolatos rodo iniciatyvą ir teiraujasi, ar galėsiantis pasimatyti su dukra, tuo tarpu apeliantė arba aplamai neatsako į klausimus arba net nebando ieškoti kompromisų, nurodydama, jog jos su dukra turi kitų planų, jog yra išvykusios, jog dukra turi dienos režimą ir t.t. (b. t. 1, b. l. - 21-31 psl.). Pridėti susirašinėjimai paneigia visus apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus apie jo kaip tėvo nenorą bendrauti su dukra, nedėjimą pastangų, nebendradarbiavimą ir pan. Tik dėl pačios atsakovės veiksmų vaiko ir tėvo bendravimas iš esmės per keturis mėnesius (balandis, gegužė, birželis, liepa) apsiribojo tik 6 val., kas ieškovo nuomone yra visiškai nenormalu. Taigi ne ieškovo nenoras bendrauti su vaiku, o atsakovės sąmoningas veikimas prieš tai yra riboto vaiko ir tėvo bendravimo išdava. Pažymi, jog apeliantė, pirmos instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, net ir šios skubiai vykdytinos nutarties nevykdo, ir neužtikrina vaiko bendravimo su tėčiu, nors teigia neva tai netrukdanti tokiam bendravimui. Tai tik rodo apeliantės piktybiškumą, nes ji ir toliau sprendžia dėl tėvo ir vaiko bendravimo vienašališkai, nepaiso priimtoje teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos;

8.2. Atskirajame skunde teigiama, jog ieškovas nuo pat vaiko gimimo iki šios dienos niekada nėra vaiko užmigdęs pietų miego, todėl apeliantė daro išvadą, kad pagal naujai nustatytą bendravimo tvarką savaitgaliais, ieškovas aplamai nemigdytų vaiko, kas turėtų didelės žalos tiek vaiko sveikatai, tiek ir emocinei būklei. Tačiau ieškovas su tokiais argumentais nesutinka. Apeliantė sąmoningai nutyli, jog atvykus aplankyti dukters ieškovui nėra leidžiama nueiti į jokį kitą kambarį apart svetainės, išeiti iš gyvenamosios vietos draudžiama, neva vaikui saugiausia namuose. Tuo tarpu jeigu šalių nepilnametė dukra nueina į miegamąjį, ieškovas į miegamąjį eiti negali, todėl net ir nelabai turėjo galimybių bandyti migdyti dukrą pietų miego, juolab, kad ir galimybės bendrauti su dukra ieškovui yra sudaromos jau tik po mergaitės pietų miego;

Šalies argumentai

8.3. Apeliantės teigimu, bendravimo laiką savaitgalio dienomis drastiškai prailginus iki 7 valandų, tai neva sukeltų vaikui itin didelį stresą, kurį jaučia kiekvieno bendravimo su tėvu metu. Tačiau jokio streso būdama su ieškovu šalių nepilnametė dukra nejaučia, priešingai mergaitė noriai bendrauja su juo, būna linksmai nusiteikusi, neverkia, tėvo neveja, o tai patvirtina pridedami vaizdo įrašai (Priedas Nr. 1). Tuo tarpu atsakovės argumentai yra išgalvoti ir neparemti jokiais įrodymais. Ieškovas neneigia, jog kiekvieną kartą pradžioje bendravimo mergaitė būna nedrąsi, ją reikia prisikalbinti, tačiau tai yra natūralu dėl to, kad atsakovė trukdo periodiškam vaiko ir tėvo bendravimui;

8.4. Nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus deklaratyvius apeliantės samprotavimus, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka traumuotų vaiką psichologiškai ar darytų jam kitokią neigiamą įtaką. Kaip matyti iš nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, šalių nepilnametė dukra su juo praleis vos po keletą valandų. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, mergaitės bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje nereiškia, jog iš esmės keičiasi dukters rutina. Pati apeliantė nurodo, jog nuo rugsėjo mėnesio vaikas pereina iš lopšelio grupės į darželio grupę, todėl vaiko režimas eiti miegoti nakčiai nėra žinomas, apeliantė prieštarauja pati sau. Taigi pagal nustatytą bendravimo tvarką keičiasi tik iš darželio mergaitę paimsiantis asmuo (vienas iš tėvų), o taip tik dar labiau užtikrinama ir prisidedama prie to, kad ieškovui būtų skiriamas bendravimo su dukra laikas;

8.5. Pažymi, kad apeliantė iš esmės sau prieštarauja, nors teigia nenorinti, jog tėvo ir dukters bendravimas vyktų jos namuose, tačiau pati prašo nustatyti tokią tvarką, pagal kurią ieškovo ir dukters bendravimas galėtų vykti ir apeliantės namuose. To pasėkoje ieškovui susidaro įspūdis, jog visuose vaiko ir tėvo bendravimo etapuose apeliantė nori dalyvauti kartu, taip siekdama viską kontroliuoti, daryti tam įtaką. Kaip dabar supranta ieškovas, apeliantė visą laiką nuo vaiko gimimo pastarajam skiepijo perdėto prieraišumo prie motinos jausmą, kai niekas namuose negali vykti nedalyvaujant jai, tas atsispindi ir jos siūlomoje laikinoje bendravimo tvarkoje bei atskirojo skundo argumentuose.

8.6. Nurodo, kad priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ne ieškovas, o būtent pati apeliantė kelia konfliktines situacijas tarp šalių. Ne vieną kartą dukters lankymo metu ieškovui kalbant apeliantė yra pradėjusi gana garsiai plūsti jį, ko pasėkoje tam, kad šalių dukrai netektų klausytis pykčių, kad mergaitei nekiltų neigiamos asociacijos dėl tėvo apsilankymų ir vykstančių barnių, jis būdavo priverstas išeiti iš apeliantės namų ir nutraukti bendravimą su dukra. Pati apeliantė pripažįsta ir netgi pabrėžia itin trumpą ieškovo ir dukters bendravimo laiką, tačiau tokį trumpą bendravimą lemia išskirtinai pačios apeliantės elgesys ir neigiamas nusistatymas ieškovo atžvilgiu. Apeliantė nesuvokia, jog tokiu būdu pati žaloja savo vaiką, tačiau ieškovo įsitikinimu asmeninės apeliantės ambicijos yra aukščiau vaiko psichologinės sveikatos ir saugaus vystymosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu laikina bendravimo tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų

11. Ginčo šalys kartu su procesiniais dokumentais pateikė naujus įrodymus. Apeliantė pateikė – fotonuotrauką iš tarpusavio susirašinėjimo, o ieškovas pateikė vaizdo įrašus.

12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, siekdamas užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, priima minėtus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo esmės

14. Byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė su skyrium gyvenančiu tėvu laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose (duomenys neskelbtini) nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Ž. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Skundžiama nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą, ir nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: 1) ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val. pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos 17 val. ir užtikrindamas vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą iki 20 val.; 2) ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir užtikrindamas vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą iki 18 val.

16. Apeliantė teiktu skundu nesutinka su minėta teismo nutartimi, prašo keisti nustatytą skundžiama nutartimi laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, tokiomis sąlygomis: ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės šeštadienį ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojo vietoje arba pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, užtikrinant vaiko gražinimą į gyvenamąją vietą iki 18 val. Taip pat atsakovė prašo įpareigoti ieškovą aktyvinti ryšio stiprinimą su vaiku ir atradus ryšį pradėti leisti laiką su vaiku ne vaiko gyvenamojoje vietoje.

17. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia aplinkybėmis, kad ieškovas neturi jokio ryšio su nepilnamečiu vaiku, nerodo iniciatyvos vaiką migdyti, juo rūpintis, prižiūrėti. Nors ir buvo teismo nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, tačiau ieškovas jos nesilaikė. Mažametė šalių dukra neturi artimo ryšio su tėvu, bendraudama su juo, jaučiasi nesaugi. Ieškovo prašoma ir teismo nustatyta nauja laikina bendravimo tvarka visiškai neatitinka mažamečio vaiko dienos režimo (dienos miego ritmo) ir paties vaiko saugumo poreikių.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčo šalių teiktus argumentus, neturi pagrindo sutikti su atskiruoju skundu.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

20. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

21. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo ieškovo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nes teiktu ieškiniu vaiko tėvas siekia pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15274-1192/2023 nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra K. Ž. tvarkos 1 ir 2 punktus bei papildyti bendravimo tvarką papildomais punktais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš esmės yra nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pritaikytų ieškovo prašymu laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsta.

23. Apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ginčija ta aplinkybe, kad ieškovo pasiūlyta laikina bendravimo tvarka neatitinka mažametės dukros dienos režimo, šia tvarka bus sutrukdytas jos miego režimas. Pažymi, kad dukra neprisileidžia skyrium gyvenančio tėvo, nes tarp jos ir tėvo nėra jokio ryšio, dėl ko dukra jaučiasi nesaugi, patiria stresą būdama su tėvu.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė siekia, jog skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku būtų pakeista, tačiau atskirojo skundo argumentai iš esmės grindžiami vien neigiamu pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties vertinimu. Apeliantė atskirajame skunde tik išdėstė savo poziciją, kaip turėtų būti pakeista jau nustatyta laikina tvarka, iš esmės nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo nustatytų išvadų pagrįstumo. Konstatuotina, pirmosios instancijos teismas įvertinęs susiklosčiusią dabartinę situaciją tarp šalių, atsižvelgęs į jų tarpusavio konfliktiškus santykius, be kita ko ir aplinkybę, kad abu tėvai nebegali taikiai susitarti dėl tolesnio nustatytos bendravimo su mažamete dukra tvarkos vykdymo, nustatė naują laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokiu atveju, nesant duomenų, jog nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, teismas turi pareigą nustatyti tokią skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaiką, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad siekiant nepažeisti prioritetinių vaiko interesų ir išsaugoti mažamečio vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, ieškovui, kaip skyrium gyvenančiam tėvui, turi būti užtikrintas maksimalus bendravimas su vaiku.

25. Matyti, kad apeliantė, siekdama paneigti skundžiamos nutarties teisėtumą, iš esmės atskirajame skunde dėsto subjektyvius argumentus dėl mažametės dukros patiriamo streso ir jos nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nevertina kritiškai savo elgesio ir galimos neigiamos įtakos vaikui. Kaip pažymėjo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus deklaratyvius apeliantės samprotavimus, kad nustatyta laikina ieškovo ir dukters bendravimo tvarka traumuotų šalių dukrą psichologiškai ar darytų jai kitokią neigiamą įtaką. Kaip matyti iš nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, šalių nepilnametė dukra su tėvu praleis vos po keletą valandų per nustatytas konkrečias bendravimo dienas. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, dukros bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje nereiškia, jog iš esmės keičiasi vaiko dienos rutina. Sutiktina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė, kokiais veiksmais ji pati siekia geranoriškai skatinti dukros bendravimą su savo tėvu, kuo jos prašoma kita laikina bendravimo tvarka yra palankesnė vaikui. Atsakovė nepagrįstai prašo teismo įpareigoti ieškovą aktyvinti ryšio stiprinimą su vaiku ir atradus ryšį pradėti leisti laiką su vaiku ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad apeliantė, nepaisant susiklosčiusios tarpusavio konfliktinės situacijos, negali piktnaudžiauti motinos valdžia, pati, be jokių valstybės institucijų įsikišimo, turėtų palaikyti ir skatinti tėvo siekį artimai bendrauti su jų dukra.

26. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertina ir netiria bylos aplinkybių iš esmės, o tik laikinai sureguliuoja ginčo situaciją tarp šalių. Todėl apeliantės argumentai, kad jai yra nepatogi teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka nelaikytini pagrįstais objektyviais duomenimis. Konstatuotina, kad iš teiktų bylos duomenų matyti, jog abi šalys negeba konstruktyviai susitarti dėl bendravimo su vaiku. Ginčo šalių keliami kaltinimai vienas kito atžvilgiu tėra tarpusavio nesutarimų ir asmeninių nuoskaudų priežastis, kuri paveikia vaiko emocinį saugumą, apskritai įtakoja jo psichologinę būseną. Abi šalys turėtų siekti tarpusavio nuolaidomis suvaldyti konfliktinę situaciją dėl taikytinos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, pagrindžia skundžiamos nutarties pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nepilnametis vaikas neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konfliktų sprendimo įrankiu. Todėl teismas skatina šalis, nepaisant jų tarpusavio santykių, ieškoti ir rasti tarpusavio kompromisus, užtikrinant vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustųsi, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu

27. tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

28. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

29. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys įvertinti netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

30. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus byloje, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė