Vilniaus apygardos teismo nutartis

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, įrodinėjant darbo drausmės pažeidimą dėl neblaivumo.Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2016-10-26 įsakymą dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016-07-08 sakymo Nr. P-2376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R.“ pakeitimo Nr. P2-634, nustatyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Tarnyba, darbdavys) sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1952,50 Eur (neatskaičius mokesčių), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 20 000 Eur neturinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad darbdavio sudaryta Komisija apie 8.55 val. atėjo prie jos darbo kabineto, kuris buvo užrakintas, todėl komisijos narė A. M. nuėjo pasiimti atsarginio kabineto rakto. Komisija, atrakinusi darbo kabinetą, ją pamatė sėdinčią prie darbo stalo. Komisija padarė išvadą, jog ieškovė yra neblaivi, todėl surašė „Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų“ aktą. Ieškovė su tuo nesutiko; pateikė paaiškinimą, kuriame neigė esanti neblaivi. Tačiau Ūkio priežiūros skyriaus viršininkė A. M. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. R.“, kuriame prašė skirti ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Tarnybos direktorius 2016-07-08 priėmė įsakymą, kuriuo V. R. pritaikyta drausminė nuobauda ir ji atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Kadangi ieškovė ilgą laiką sirgo, buvo nedarbinga, tai ji buvo atleista iš darbo sugrįžusi po ligos pirmąją darbo dieną (2016-11-03) 2016-10-26 įsakymu dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016-07-08 sakymo Nr. P-2376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R.“ pakeitimo Nr. P2-634.

Ieškovė nurodė, kad Komisijos fiksuotas šlitinėjimas ar nekoordinuoti judesiai savaime nepatvirtina neblaivumo fakto, o nei vienas iš įvykio liudytojų nenurodė, kad nuo ieškovės sklido alkoholio kvapas, be to, jų paliudijimai yra šališki, nes J. B. yra Ūkio priežiūros skyriaus darbuotojas tiesiogiai pavaldus Ūkio priežiūros skyriaus viršininkei A. M., o remonto darbus atliekantys UAB „Avona“ darbuotojai yra pasamdyti Tarnybos, kuri jiems moka už darbą. Komisijos išvados nepagrįstos jokiais įrodymais, komisija ieškovės neblaivumą nustatinėjo tik savo vidiniais samprotavimais, nes nebuvo paskyrusi asmens, kuriam specialiai būtų pavedusi patikrinti ieškovės blaivumą, taip pat neturėjo alkotesterio. Atleidimą iš darbo ieškovė vertina kaip susidorojimą dėl konflikto su Ūkio priežiūros skyriaus viršininke A. M., kuri šias pareigas pradėjo eiti 2016 metų pradžioje. Ieškovė tvirtino buvusi kabinete užsirakinusi ir pati neatrakinusi komisijai durų, kadangi tuo metu buvo pasislėpusi už spintos ir persirenginėjo (jai buvo nubėgusi pėdkelnių „akis“ ir ji turėjo jas persirengti, o prieš tai užsiūti). Staiga į kabinetą įėjusios komisijos narės sukėlė ieškovei didelį stresą, nes M. ir D. kalbėjo pakeltu tonu. Ieškovė taip pat teigė pati vykusi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, tačiau, kadangi ji ten atvyko be darbdavio paskirto lydinčio asmens ir be reikiamų dokumentų – siuntimo ir jo apmokėjimo, tai ją tikrinti atsisakė. Ieškovė tvirtino, kad nepavykus pasitikrinti ji sugrįžo į darbą ir dirbo iki darbo dienos pabaigos. Tą dieną nieko nesutiko ir jos niekas nematė.Ieškovė taip pat nurodė, kad darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą ir neužtikrintinumą savo ateitimi, nes jos amžius (56 metai) sumažina naujo nuolatinio lygiaverčiai apmokamo darbo susiradimo galimybes. Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ieškovė susirgo ir ilgą laiką buvo nedarbinga, ji patyrė psichologinę įtampą ir nepatogumus, kurie darbdavio turi būti kompensuoti. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 20000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo (el. b. t. 1, b.l. 1-12).Atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškindama, kad pagrindas pradėti ieškovės nušalinimo nuo darbo procedūrą buvo 2016-07-05 darbo dienos pradžioje UAB „Avona“ 3 darbuotojų (A. S., G. V., J. L.) Ūkio priežiūros skyriaus viršininkei A. M. pateikta žodinė informacija apie galimai neblaivios darbuotojos atvykimą apie 7.30 val. prie Tarnybos administracinio pastato, kuriame yra jos darbo vieta. Ieškovė, pamačiusi A. M. stovinčią prie įėjimo į Tarnybos administracinį pastatą, pasišalino ir buvo pastebėta sėdinti šalia Tarnybos administracinio pastato stovinčiame automobilyje, laukianti, kol pastaroji išeis. A. M. apie galimą ieškovės neblaivumą pranešė direktoriaus įsakymu sudarytai Komisijai, kuri nuvyko į ieškovės darbo vietą jos būklei patikrinti. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės neblaivumo faktą raštu patvirtino viso 7 asmenys, kurie matė minėtą rytą ieškovę neblaivią. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę nevykdžius pareigos tinkamai pristatyti galimai neblaivią darbuotoją į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą, nes ji pati atsisakė vykti atlikti medicininę apžiūrą dėl jos neblaivumo (girtumo) nustatymo, nors darbdavys siūlė ją pristatyti. Ieškovės teiginys, kad ji galimai pati lankėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre ir įstaigos darbuotojai atsisakė atlikti kraujo tyrimus, nepagrįstas jokiais įrodymais, o reikalavimas darbuotojui vykti su darbdavio įgaliotu lydinčiu asmeniu niekur nenumatytas. Ieškovė turėjo teisę pasitikrinti medicinos įstaigoje dėl galimo neblaivumo (girtumo) ir taip paneigti jai pateiktus įtarimus, turėjo darbdavio parašytą Siuntimą, tačiau ji to nepadarė. Skiriant ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, buvo laikomasi DK nustatytų terminų: 2016-07-05 paaiškėjo ir buvo konstatuotas darbo drausmės pažeidimas (surašytas Nušalinimo aktas), kuriuo ieškovė buvo nušalinta nuo darbo), nuo 2016-07- 11 iki 2016-08-05 ieškovei pagal patvirtintą atostogų grafiką buvo suteiktos kasmetinės mokamos atostogos, kurių metu ji susirgo, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui atostogos buvo pratęstos. Ieškovė buvo atleista iš darbo 2016-11-03, t.y. pirmą darbo dieną po nedarbingumo ir pratęstų atostogų laikotarpio. Laikotarpis nuo 2016-07-11 iki 2016-11-02, kai ieškovė nebuvo darbe, neįskaitomas į 1 mėnesio terminą, per kurį turi būti paskirta drausminė nuobauda, todėl DK nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį turi būti paskiriama drausminė nuobauda, nebuvo pažeistas. Darbdavys pažymėjo, kad ieškovei 2016-05-24 jau buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, kai ieškovė, įtariama buvusi darbe neblaivi, neatvyko pokalbio pas savo vadovę, o be jos sutikimo išvyko iš darbo vietos. Taigi ginčijama drausminė nuobauda (šį kartą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) nebuvo ieškovei pirma. Atsakovė nurodė, kad per klaidą 2016-07-08 įsakyme nurodė atleidimo iš darbo datą, atitinkančią ieškovės poilsio dieną, taip pat tik per klaidą ieškovei buvo išmokėtas atlyginimas už nušalinimo nuo darbo laikotarpį. Atsakovė įrodinėja, kad neturi atsakyti už ieškovės dvasinius ir psichologinius išgyvenimus bei kitus nepatogumus, kuriuos ji pati sau ir sukėlė netinkamu elgesiu, kadangi ieškovė suvokė savo nusižengimą, tačiau sąmoningai jo nepripažino (el. b. t. 2, b.l.1-13).

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti V. R. ieškinį atsakovei dėl neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo rėmėsi abejotinais atsakovo ir jo šališkų liudytojų pateiktais įrodymais ir atsakovo keliamomis prielaidomis, todėl nepagrįstai atmetė V. R. ieškinį. Be to, teismas netaikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2013-01-18 sprendimo Nr. 2-3995-912/2013 pagal analogiją. Šioje byloje ieškovas atsisakė vykti į nurodytą gydymo įstaigą atsakovo transportu ir nuvyko profesinės sąjungos atstovo S. F. transportu į kitą gydymo įstaigą – Priklausomybės ligų centrą, kuriame 16.15 val. ieškovo iškvėptame ore nenustatyta alkoholio koncentracijos. Taip pat teismas nesivadovavo Pasvalio rajono apylinkės teisme nagrinėta byla, kurioje nurodyta, kad darbdavys, įtarus darbuotoją neblaiviu, turi teisę kviesti policijos pareigūnus. Atsakovė – Hidrometeorologijos tarnyba , veikia jau labai ilgą laiką 2016 m. liepos 5 d., tačiau galimybės kviesti policijos pareigūnus, siekiant nustatyti V. R. galimo neblaivumo, nematė. Be to, nei Komisijos nariai A. M., L. R. ir D. D., taip pat atsakovės surasti liudytojai nenurodė, jog nuo ieškovės V. R. sklido alkoholio kvapas;atsakovė Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba neužtikrino tinkamo V. R. pristatymo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atlikti kraujo tyrimus. Nors atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog 2016 m. liepos 5 d. buvo skambinta vairuotojui, kad šis galimai nuvežtų V. R. išsitirti kraują, tačiau vien transporto priemonės nepakanka. Būtina, jog darbuotoją, kuris yra galimai neblaivus su siuntimų pristatytų įmonės įgaliotas atstovas, taip pat svarbu, kad būtų užtikrintas tinkamas darbdavio apmokėjimas už atliktus kraujo tyrimus. Nagrinėjamu atveju iškovė neturėjo pakankamai pinigų susimokėti už kraujo tyrimus. Rekomendacijų 16 punktas numato, jog rekomenduojama, kad nušalinto darbuotojo pristatymą medicininei apžiūrai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą darbdavio transporto priemonėmis organizuotų įmonės vadovas arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo. Siūloma, kad nušalintą darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą lydėtų darbdavio įgaliotas asmuo. Atsakovės elgesys dėl patikrinimo blaivumo faktui nustatyti prieštarauja Metodinių rekomendacijų 12, 15 ir 16 punktams. Ieškovei V. R. nuvykus į Vilniaus priklausomybės ligų centrą šios įstaigos darbuotojas apeliantei nurodė, kad jos kraujo, įstaiga netirs, kadangi siuntimą ir galimai neblaivų darbuotoją privalėjo pristatyti darbdavio įgaliotas asmuo, o būtent Lietuvos hidrometeorologijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja L. R., kuri siuntimą pasirašė tik kitą dieną, taip pastaroji įstaigai privalėtų pateikti ir jos pareigas patvirtinantį darbo pažymėjimą, bei įgaliojimą, tačiau tokių dokumentų V. R. neturėjo. V. R., atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad ant 2016 m. liepos 5 d. siuntimo nėra nurodyta, kad toks dokumentas apeliantei 2016 m. liepos 5 d. buvo įteiktas;Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė apeliantės parašo ant 2016 m. liepos 5 d. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto ir apeliantės parašo ant jos 2016 m. liepos 5 d. Pasiaiškinimo. Palyginus V. R. parašus ant šių dviejų dokumentų akivaizdu, jog parašai kardinaliai skiriasi. 2016 m. liepos 5 d. Pasiaiškinime matyti, kad apeliantės parašas yra netikslus, tarsi būtų pasirašyta stipriai susijaudinusio ar streso ištikto žmogaus, o ant 2016 m. liepos 5 d. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto ieškovės parašas žymiai suprantamesnis, todėl kyla pagrįstų abejonių ar 2016 m. liepos 5 d. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas V. R. buvo duotas atsakovo pasirašyti tą pačią dieną, tai yra 2016 m. liepos 5 d.;V. R. šiai dienai yra 56 metai, ji turi rimtų sveikatos problemų, todėl ieškovės prasta savijauta dėl sveikatos dar nesuponuoja išvados, jog 2016 m. liepos 5 d. ji į darbą atvyko būdama neblaivi. Teismo sprendime nurodyti požymiai nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir neadekvati darbuotojos elgsena gali būti daugelio senatvės ligų požymiai, kad ir Hantingtono ligos, kurios pagrindiniai požymiai yra sulėtėjusi reakcija ir judėjimas, kognityvinių funkcijų pablogėjimas, psichinis išsekimas, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena, šia liga serga asmenys nuo 50 metų;teismo nurodyti liudytojai A. S., G. V. ir J. L. yra UAB „Avona“ darbuotojai. Bendrovė UAB „Avona“ jau kelerius metus atsakovei Hidrometeorologijos tarnybai atlieka rangos darbus. Natūralu, jog atsakovė Hidrometeorologijos tarnyba už atliekamus rangos darbus sumoka UAB „Avona“, o ši savo ruožtu moka darbo užmokesčius savo darbuotojams, įskaitant ir liudytojus A. S., G. V. ir J. L.. Todėl teismo padarytos išvados, kad minėti asmenys neturi suinteresuotumo šiuo atveju palaikyti darbdavio poziciją, yra visiškai nepagrįstos;liudytojai teismo posėdyje visi kaip susitarę išimtinai ir vieningai minėjo, jog nuo V. R. 2016 m. liepos 5 d. sklido alkoholio kvapas. Tokie išsamūs parodymai, po metų laiko nuo įvykusio įvykio apeliantei kelia nuostabą, kadangi 2016 m. lipos 5 d. nei vienas iš liudytojų tiesiogiai matydami V. R. tokio neblaivumo požymio nenurodė;pirmosios instancijos teismas savo sprendime, visiškai nepaminėjo, kad iš atsakovės pateikto 2016 metų liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog V. R. 2016 m. liepos 5 d. nebuvo nušalinta nuo darbo. Minėtame žiniaraštyje V. R. 2016 m. liepos 5 d. langelyje nurodyta, jog ieškovė dirbo savo darbo valandas kaip ir kiti darbuotojai. Minėtas žiniaraštis buvo sudarytas ir patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 1 d. Iš pateikto 2016 metų liepos mėnesio Atlyginimų šifruotės ir mokėtinų mokesčių (Priedas – 11), matyti, kad V. R. už 2016 metų liepos mėnesį buvo išmokėtas 370,63 EUR atlyginimas. Taigi nušalinimo nebuvo, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, priede Darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartinis žymėjimas pateiktos lentelės 35 punkte nurodyta, jog žymėjimas „NN“ yra naudojamas nušalinimo nuo darbo DK 123 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atvejais;atsakovė advokato padėjėjai pateikė ir papildytą (suklastotą) 2016 metų liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodoma, kad V. R. 2016 m. liepos 5 d. buvo nušalinta nuo darbo, tai yra langelyje buvo pažymėtos raidės „NN“. Tačiau papildytas 2016 metų liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtintas tik 2016 m. lapkričio 22 d. Tai yra atsakovė galimai suklastojo V. R. nušalinimą nuo darbo praėjus beveik 5 mėnesiams nuo 2016 m. liepos 5 d. ir tik tada, kai tokius dokumentus pateikti pareikalavo advokato padėjėja;pirmosios instancijos teismas savo sprendime palaikydamas atsakovės poziciją ir peržengdamas ieškinio ribas pradėjo analizuoti ne tik 2016 m. liepos 5 d. įvykius, bet ir 2016 m. kovo 16 d. įvykius, kas visiškai nebuvo susiję su nagrinėjama byla. Visų pirma 2016 m. kovo 16 d. ieškovė V. R. pasijutusi blogai nuėjo pas A. M. ir paprašė, kad ši ją išleistų kelioms valandoms nuvykti pas savo gydytoją, kadangi ji blogai jaučiasi, tačiau A. M. tai kategoriškai padaryti atsisakė. Tuomet V. R. sveikatos būklei negerėjant, ji neklausydama A. M., išėjo iš darbo ir norėjo pasitikrinti sveikatą VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Išėjusi iš darbo ir paskambinus savo draugui A. K. ji sužinojo, kad šis dirba iki 22.00 val. ir ją galės į ligoninę nuvežti po darbo tik prieš vidurnaktį, kadangi V. R. jautėsi labai blogai, negalėjo paeiti, apeliantė grįžo namo, gulėjo lovoje ir laukė iš darbo grįžtančio Algirdo. Jam grįžus po darbo V. R. iškart buvo nuvežta į ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytojas. Šias aplinkybes patvirtina VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 21693. Vėliau dėl paskirto papeikimo V. R. į Darbo ginčų komisiją nesikreipė, nes manė, kad daugiau drausminių nuobaudų jai paskirta nebus, tačiau klydo;ieškovė V. R. yra labai silpnų nervų žmogus, kuris labai greitai susijaudina streso būsenoje. Todėl atsakovė teigdama, jog V. R. surašytas paaiškinimas sunkiai įskaitomas pirmiausiai turėjo suprasti žmogaus emocinę būseną tokioje situacijoje. Ieškovė neneigia, kad jos darbo kabinetas būdavo užrakintas, bet to priežastis buvo V. R. silpna sveikata, kai V. R. sirgdavo ir būdavo pasiėmusi nedarbingumą, natūralu, kad jos darbe nebūdavo, bet dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo kaltinti apeliantę, kadangi jos sveikatos būklė jai neleido atlikti savo darbo, o ne todėl, kad V. R. buvo galimai neblaivi. Be to, A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. liepos 7 d. ieškovė taip pat buvo neblaivi, nes liudytoja mačiusi, kad pastaroji miegojo savo kabinete prie darbo stalo. Apklausta liudytoja Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyr. inspektorė D. D. parodė, kad 2016 m. liepos 7 d. mačiusi ieškovę darbe, nes nešė jai Tarnybinį pranešimą dėl liepos 5 d. įvykių, kalbėjusi su ja 10-15 min., tačiau jokių požymių, kad ieškovė būtų išgėrusi, nepastebėjo, jai ieškovė pasirodė pavargusi. Taigi akivaizdu, kad liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, matyti kaip Ūkio priežiūros skyriaus viršininkė A. M. net ir būdama teismo posėdyje ir duodama teismui parodymus stengiasi šmeižti ieškovę V. R. ir bet kokiomis priemonėmis įrodyti, kad ji nuolat darbe yra neblaivi. V. R. grįžus į darbą po ligų ir sukelto streso darbe iš savo darbo vietos nebuvo leista pasiimti savo asmeninių daiktų. Atsakovė jau buvo užblokavusi jos prisijungimus prie darbo kompiuterio, V. R. neturėjo galimybės persikelti visą jos asmeninę informaciją iš darbo kompiuterio. Nuo 2016 metų pradžios Ūkio priežiūros skyriaus viršininkės pareigas pradėjus eiti A. M., ieškovė darbe nuolat patirdavo spaudimą. Iš ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių ir chronologinės sekos matyti, kad atsakovė tendencingai siekė atleisti ieškovę V. R., todėl tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, todėl neturtinė žala privalėjo būti priteista. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, nes:ieškovei atsisakius mediciniškai tikrintis dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo, Komisija neturėjo jokių galimybių ieškovę nuvežti tarnybiniu transportu į Vilniaus priklausomybės ligų centrą bejos sutikimo;Policijos pareigūnai nebuvo kviesti, nes, nors ieškovė ir nesutiko su nušalinimu nuo darbo dėl galimo neblaivumo (su Nušalinimo aktu buvo supažindinta pasirašytinai) ir teigė esanti blaivi, ji nesipriešindama paliko darbo vietą, tačiau atsisakė medicininės apžiūros atlikimo ir atsisakė būti nuvežama tarnybiniu transportu į medicinos įstaigą atlikti medicininę apžiūrą dėl galimo neblaivumo;ieškovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad jai buvo liudytojos L. R. rekomenduota būtinai nuvykti į medicinos įstaigą, kadangi ieškovė atsisakė būti mediciniškai patikrinta ir darbdavio nuvežama tarnybiniu transportu, jai taip pat buvo išaiškintos nustatyto neblaivumo nepaneigimo medicininiais tyrimais pasekmės. A. K. taip pat patvirtino, kad girdėjo šią informaciją;Siuntime yra įrašas, kad atsakovė įsipareigoja atlyginti medicininės apžiūros išlaidas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktą sąskaitą, todėl argumentas dėl neturėjo lėšų apmokėti už tyrimą yra nepagrįstas;UAB „Avona“ darbuotojai, kurie liudijo teismo posėdyje, galėjo ir nejusti alkoholio kvapo, nes ieškovę matė lauke, jie nurodė kitus požymius, dėl kurių jiems nekilo abejonių, kad ji buvo galimai neblaivi. Atsakovė su UAB „Avona“ sudarė darbų sutartį dar 2013 m. viešojo pirkimo konkurso būdu ir atsiskaitydavo su UAB „Avona“ pagal sutartyje nustatytas sąlygas, todėl UAB „Avona“ neturi suinteresuotumo byloje ir tai, kad UAB „Avona“ darbuotojai matė 2016 m. liepos 5 d. įvykius ir juos paliudijo, niekaip nesusiję su atsakovės išmokėtomis lėšomis UAB „Avona“ pagal darbų sutartį ir UAB „Avona“ mokamais atlyginimais jos pačios samdomiems darbuotojams;atsakovei nėra žinomos ieškovės sveikatos problemos. Ieškovės Asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) nurodyta, kad ji gali dirbti ir nėra nurodyta kokių nors apribojimų. Teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė, kad 2016 m. liepos 5 d. ji jautėsi blogai ar turėjo sveikatos problemų. Ieškovė nesiskundė niekam sveikatos sutrikimais 2016 m. liepos 5 d., neprašė medicininės pagalbos, vaistų ar pan. Jos pačios liudijimu, nuvykus į Vilniaus priklausomybės ligų centrą ir jos ten nepriėmus atlikti medicininės apžiūros, ji grįžo į darbą ir dirbo. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad 2016 m. liepos 5 d. ji turėjo sveikatos sutrikimų, galėjusių įtakoti tokią ieškovės būseną ir taip suklaidinti Atsakovą dėl jos galimo neblaivumo; tiek ieškovė, tiek A. K. bylai svarbių aplinkybių negalėjo prisiminti, nors nesusijusias su byla aplinkybes prisiminė puikiai. A. K. liudijimai yra šališki ir turėtų būti vertinami itin kritiškai, nes jie yra draugai, gyvena tuo pačiu adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad jis pats pripažino, kad buvo susipažinęs su visa bylos medžiaga;ieškovė ieškinyje nenurodė aplinkybių, kad būtų negavusi Siuntimo, taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovė neteigė, kad ji nebuvo gavusi Siuntimo. Tik apeliaciniame skunde, teismui atmetus jos ieškinį, ieškovė nurodė, kad Siuntimas jai nebuvo įteiktas.