Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Andžej Maciejevski ir Danutė Kutrienė, sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei, dalyvaujant ieškovui S. B., jo atstovui advokatui Aurimui Keidūnui, atsakovo atstovei R. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB ,,Lietuvos paštas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos paštas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas visiškai sutiko su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju teismas turi vadovautis teismų praktika analogiškose civilinėse bylose. Kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį, darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaiviu pagal DK 235 str. 2 d. 8 p. nuostatas pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o šis - darbo drausmės pažeidimu, už kurį gali būti skiriama DK 237 str. 1 d. 3 p. nurodyta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011). DK 235 str. 2 d. 8 p. nurodyta teisės norma taikoma, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) ši jo būklė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant šių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 8 p. gali būti pripažįstamas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-457/2004).

Atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas teigia, jog „jei ieškovas, gavęs siuntimą, būtų buvęs blaivus, jis, vertinant pagal protingumo kriterijų, būtų suvokęs grėsmes ir pasekmes ir būtų skubėjęs kuo greičiau nuvykti pasitikrinti neblaivumo, kad nedelsiant išsklaidytų darbdavio įtarimus“. Darbuotojui, neišsklaidžius darbdavio įtarimų, jis buvo atleistas iš darbo. Teismo vertinimu, tokia darbdavio pozicija darbuotojo atžvilgiu grubiai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Taip pat, teismo vertinimu, šioje byloje būtina atskleisti atleidimo iš darbo pagrindą (esmę) ir nustatyti, ar buvo konstatuotas darbuotojo girtumas, ar ne. Teismui nustačius, kad nebuvo pagrindinio elemento, kurio pagrindu jam galėjo būti inicijuotas atleidimas iš darbo, teismas nebepasisakė dėl ieškinyje išdėstytų argumentų apie tokias aplinkybes kaip pasiaiškinimo nebuvimą, nušalinimo nuo darbo akto surašymo ir pasirašymo ydingumą ir t. t., nes šiuo atveju tokių aplinkybių nustatinėjimas nebetikslingas. CPK 178 str. suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjant bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pareiga įrodyti, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tenka darbdaviui (atsakovui). Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog nėra ir nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas padarė jam priskiriamą darbo drausmės pažeidimą – 2011-04-04 atvyko į darbą ir buvo jame neblaivus. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas ėmėsi veiksmų ieškovo neblaivumo darbe faktui nustatyti. Nors įstaigoje yra alkotesteris, tačiau juo pasinaudota nebuvo. Liudytojai patvirtino tik tą faktą, kad buvo pagrindas įtarti ieškovą buvus neblaivų, tačiau nepatvirtino paties neblaivumo fakto.

Apeliantas AB ,,Lietuvos paštas“ apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. B. ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog darbdavys neblaivumo fakto nenustatė ir net nenustatinėjo. Šią išvadą paneigia atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – ieškovo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas ir siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo. Ieškovui atvykus į darbą buvo nustatyti ir įvertinti požymiai, kad asmuo yra neblaivus: iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, judesiai nekoordinuoti, laikysena nestabili. Nedelsiant (7.52 val.) buvo surašytas nušalinimo aktas, pasirašytas darbdavio atstovo S. J., taip pat pasirašė dar du darbuotojai V. P. ir M. U., tą dieną tiesiogiai bendravę su ieškovu. Su nušalinimo aktu ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas

Ieškovas S. B. pas atsakovą – AB ,,Lietuvos paštas“ dirbo nuo 2007-03-13 pasiuntinio, vairuojančio automobilį, pareigose (b. l. 4 – 7). Atsakovas AB ,,Lietuvos paštas“ 2011-04-21 įsakymu Nr. P-279 ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 237 str. 1 d. 3 p. (b. l. 37).

Sprendžiant dėl atsakovo 2011-04-21 įsakymu Nr. P-279 paskirtos ieškovui drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo - teisėtumo ir pagrįstumo turi būti vertinami tiek formalieji drausminės nuobaudos skyrimo kriterijai – pažeidimo fakto konstatavimas, terminai, pažeidėjo galimybė pasiaiškinti (DK 236, 240, 241 str.), tiek materialieji – t. y. turi būti įrodytos pažeidimo faktą ir turinį patvirtinančios aplinkybės, pažeidėjo kaltė (DK 234 str., CPK 178 str.). Darbo ginčų bylose įrodinėjimo našta tenka stipresniajai teisinio santykio šaliai – darbdaviui.

Kaip teisingai nurodo apeliantas, DK 235 str. 2 d. 8 p. nurodyta teisės norma taikoma, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas, b) ši jo būklė nustatoma darbo metu, c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant šių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 8 p. gali būti pripažįstamas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-457/2004).

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbdavys nenustatinėjo neblaivumo fakto. Šią teismo išvadą paneigia atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas bei Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (b. l. 28 – 30). Tačiau ši išvada nepaneigia kitų teismo padarytų išvadų dėl konstatuoto ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. U. ir V. P. patvirtino, jog akto surašymo metu jie nedalyvavo, aktą dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo pasirašyti pateikė S. J., liudytojas V. P. neatsimena ar skaitė akto tekstą (b. l. 107 – 109). Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovas įvykio dieną nuo automobilio raktus bei kuro kortelę pasiėmė dirbant R. M., kuris tik esant vairuotojo parašui išduoda tiek mašinos raktus, tiek ir kuro kortelę, ir kaip nurodė ieškovas, šio darbuotojo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų perduota transporto priemonė vairuotojui, dėl kurio blaivumo kyla abejonių. Nors liudytojas teigė, kad 2011-04-04 ieškovo nematė, tačiau jo parodymus paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovas tą dieną vairavo automobilį bei įsipylė kuro, t. y. turėjo išduotus raktelius ir kuro kortelę. Kolegija pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju esant atsakovo nurodomiems akivaizdiems įtarimams dėl ieškovo neblaivumo, ir tokiu būdu suteikiant galimybę jam vykdyti savo pareigas, t. y. su transporto priemone vykti į kitą vietą pasiimti išvežiojimui siuntų, nesudaro pagrindo teigti, jog įvykio dieną buvo akivaizdus ieškovo neblaivumas. Minėtame nušalinimo nuo darbo akte yra nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai bei nestabili laikysena. Liudytojas M. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pagal savo pareigas privalo užtikrinti įmonės saugumą, ir 2011-04-04 įsijungęs vaizdo stebėjimo sistemą, jis ieškovą pastebėjo darbe 7.25 val., po to, nuėjęs į apačią, sutiko jį ir pajautė sklindantį alkoholio kvapą, taip pat pastebėjo nerišlią kalbą bei nekoordinuotus judesius. Kolegija pažymi, kad liudytojo parodymai neatitinka akte fiksuotų aplinkybių, būtent nėra nurodytos ieškovo nerišlios kalbos, be to teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. patvirtino, kad ieškovas buvo tik pro jį praėjęs ir tokiu būdu pajautęs nuo jo sklindantį kvapą, tačiau kaip matyti iš akto, kurį pasirašė V. P., yra nurodytos ir kitos aplinkybės apie ieškovą, būtent neadekvati elgsena bei nekoordinuoti judesiai bei nestabili laikysena. Liudytojas D. A. nurodė, kad nuo ieškovo sklido kvapas, elgesys buvo normalus, kalbėjo rišliai, liudytojas K. P. patvirtino, kad buvo kvapas. Galiausiai tiek liudytojas M. U., tiek ir V. P. patvirtino, jog jie iš viso nedalyvavo akto surašymo metu, aktas buvo pateiktas jiems pasirašyti vėliau, jau nedalyvaujant ieškovui, šių aplinkybių nepaneigė ir liudytoju apklaustas S. J., užpildęs aktą ir pateikęs iš karto jį pasirašyti ieškovui S. B., kai dar nebuvo kitų asmenų parašų. Liudytojos R. P. ir A. K., buvusios akto surašymo metu tame pačiame kabinete su S. J. ir S. B., patvirtino, jog ieškovas atrodė normaliai ir nieko įtartino nepastebėjo. Kaip matyti nušalinimo akte, yra fiksuota, kad darbuotojui įteiktas raštiškas nurodymas pateikti paaiškinimą dėl pateiktų įtarimų, kad jis yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir nėra fiksuota jokių duomenų (nors to reikalauja akto pavyzdinė forma), kad nušalintas darbuotojas pateikė paaiškinimą ar atsisakė pateikti. Be to, nagrinėjant bylą teisme, tarp šalių nekilo ginčo, jog iš ieškovo tą dieną nebuvo pareikalauta pateikti paaiškinimą dėl pateiktų įtarimų, kas patvirtina, kad aktas šioje dalyje užpildytas taip pat neteisingai, kas nesudaro pagrindo teigti apie akte fiksuotų aplinkybių objektyvumą. Taigi, esant nurodytiems duomenims apie nušalinimo akto užpildymą, šis dokumentas, kolegijos vertinimu, nėra laikytinas objektyviu įrodymu apie jame konstatuotas aplinkybes, todėl atmestini apelianto argumentai, jog šis įrodymas yra pagrindas konstatuoti ieškovo neblaivumą. Nors atsakovas nurodo, jog darbo tvarkos taisyklių (b. l. 92 – 99) 37 p. nustatytą atsakovo pareigą pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai darbuotojus, įtariamus neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, įvykdė tinkamai, tačiau, kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju darbdavys, tirdamas darbo drausmės pažeidimo atvejį, nesiėmė visų įmanomų reikalingų priemonių objektyviai tiesai nustatyti, kai tuo labiau nušalinimo akte nėra nurodyta jokių duomenų, jog darbuotojas atsisakė vykti darbdavio transporto ir darbdavio atstovas sutiko, kad darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš tikrųjų nurodytame lokaliniame akte yra nurodyta atitinkama tvarka dėl galimybės pasitikrinti neblaivumą, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš esmės dėl pačio atsakovo veiksmų sudarant sąlygas ieškovui pažeisti nustatytą 1 val. terminą medicininiams tyrimams atlikti, ir ieškovas buvo atleistas iš darbo konkrečiai dėl neblaivumo darbe. Be to, ieškovas S. B. paaiškino, kad po siuntimo įteikimo, jam nebuvo darbdavio nurodyta per kiek laiko jis turi nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą, taip pat nebuvo pasiteirauta apie jo galimybes nuvykti į siunčiamą įstaigą. Nors darbdavys teigia, kad ieškovui buvo paaiškinta per kiek laiko turi nuvykti į medicinos įstaigą, tačiau nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jog darbuotojas darbdavio atžvilgiu yra silpnesnioji šalis, viešojo intereso elementas, todėl teismas ir įstatymai saugo bei gina labiau darbuotojo interesus, o ne darbdavio. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju darbdavio pareiga buvo įrodyti ir nustatyti, kad ieškovas atvyko į darbą neblaivus, o ne atvirkščiai – darbuotojui įrodyti, kad jis į darbą atvyko blaivus. Akivaizdu, kad visą neblaivumo įrodinėjimo naštą darbdavys perkėlė darbuotojui ir tokia darbdavio pozicija neatitinka nei teisės normų, nei protingumo ar teisingumo principų. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl tiriamo įvykio ir dėl to padarytų teismo atitinkamų išvadų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, jog apelianto argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus pagal visapusiškumo ir sąsajumo principus ir padarė išvadą, kad bylos įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis negali būti grąžintas atgal į darbą pas atsakovą, kadangi šiuo metu turi susiradęs kitą darbą ir yra sudaręs darbo sutartį su kitu darbdaviu. Ieškovas taip pat nurodė, jog nesiekia būti grąžintas į darbą AB ,,Lietuvos paštas“. Esant tokioms aplinkybėms, 2012 m. sausio 9 d. sprendimas dalyje dėl ieškovo grąžinimo į darbą keistinas. Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Darbuotojui priteistinos išeitinė išmoka ir kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme tarp šalių ginčo dėl ieškovo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir dydžio nebuvo. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 2503,94 Lt, vidutinis darbo dienos užmokestis – 118,67 Lt (b. l. 73). Darbo sutartyje (b. l. 24) nustatyta 40 val. trukmė per savaitę. Ieškovo atleidimo iš darbo data – 2011 m. balandžio 21 d., taigi dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas buvo priverstinėje pravaikštoje nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2012 m. liepos 5 d.

Darbo sutartis su ieškovu sudaryta 2007-03-13, todėl remiantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 7511,82 Lt dydžio išeitinė išmoka. Kaip minėta, kadangi ieškovas atleistas 2011-04-21 ir jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos sudarytų apie 38 800 Lt. Tačiau tokių piniginių sumų priteisimas, teisėjų kolegijos nuomone, pažeis proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal DK 2 str. 4 p. yra darbo teisės subjektų lygybė. Be to, pagal DK 35 str. 1 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Iš bylos duomenų matyti, kad byla nagrinėjama nuo 2011 m. gegužės mėn. ir jos nagrinėjimas yra užsitesęs dėl objektyvių priežasčių (teismo posėdžių skaičius, liudytojų apklausa ir kt.), taip pat atsižvelgiant į ieškovo ne itin ilgą darbinę trukmę pas atsakovą, todėl, kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos situacija dėl nurodytų aplinkybių pripažintina ypatinga, reikalaujanti nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Kaip minėta, ieškovas nurodė, jog turi kitą darbą. Todėl, atsižvelgiant į DK 2 str., 35 str. 1 d., teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2011-04-21 iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo mažintinas, ieškovui S. B. priteisiant 25 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio. Iš viso ieškovui priteisiama suma sudaro 32 511,82 Lt (DK 297 str. 4 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 96 str.). Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 675 Lt dydžio žyminis mokestis.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu - 1000 Lt (b. l. 148)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir jis grąžintas į darbą, pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas S. B. grąžintas į darbą pas atsakovą AB ,,Lietuvos paštas“ Pašto operacijų tarnybos, Pasiuntinių pašto departamento pasiuntinio, vairuojančio automobilį pareigose bei sprendimo dalį, kuria priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos 2011 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos paštas“ ieškovui S. B. naudai trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 7511,82 Lt bei 25 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-04-21 iki 2012-07-05, viso 32 511,82 Lt.

Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos paštas“ 675 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos paštas“ ieškovui S. B. 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.