- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- e2-5381-772/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02159-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jonas Stubrys (pirm.)
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- V. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei I. J., atsakovui V. P. (V. P.), institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui P. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2021-04-27 įteikė teismui ieškinį kuriame nurodė šiuos motyvus.
Su atsakovu V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovė susipažino socialiniuose tinkluose, pradėjo susirašinėti, paskui susitiko ir greitai pradėjo gyventi kartu. Greitai ieškovė pastojo, ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų D., kurį atsakovas pripažino gera valia, suteikė jam savo pavardę. Negaliu pasakyti, kad gyvendami kartu mes vedėme bendrą ūkį, jokių daiktų nepirkome, maistui atsakovas duodavo retkarčiais pinigų, jokio maisto, kitų produktų jis niekada pats nepirko. Po vaiko gimimo kartu pragyvenome gal apie 7-8 mėnesius. Išsiskyrė 2019 m. pavasarį dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Dėl girtavimų ieškovė išvarė atsakovą iš namų, jam sakė, kad duoda 3 mėnesių terminą pasitaisyti, jog nustojus vartoti alkoholį, galės sugrįžti, bet jis gyvenimo būdo nepakeitė, taigi santykius su juo ieškovė nutraukė visiškai.
Dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.
Šalių sūnus D. gimęs (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Vaiko tėvas jo gyvenimu nesidomi, nerodo jokios meilės, sūnus jo nepažįsta. Nuo pat gimimo vaiku rūpinasi tik ieškovė. Savo abejingumu atsakovas įrodė, kad sūnus jam nereikalingas, jis vaikui visiškai abejingas.
Atsižvelgiant į vaiko amžių, daugiau jam reikalinga motina, nes tėvas juo visiškai nesirūpina. Atsakovas seniai gyvena savo gyvenimą, apie vaiką negalvoja. Ieškovė labai stengiasi sudaryti vaikui normalias gyvenimo sąlygas, gyvenu savo bute. Vaikas iš motinos gauna viską, ko jam neduoda tėvas: meilė, paramą, išlaikymą.
Ieškovė nežino, kaip ateityje susiklostys vaiko ir atsakovo santykiai, ar sūnaus tėvas norės bendrauti su juo. Jeigu norės, tai ieškovė nedarys jam jokių kliūčių bendravime, nes vaikas turi pažinti ne tik savo biologinį tėvą, bet ir gimines iš tėvo pusės. Jeigu atsakovas pareikš norą bendrauti su savo vaiku, ieškovė mano, kad dėl bendravimo tvarkos susitars geranoriškai, ginčo dėl bendravimo tvarkos nebus, todėl šitame ieškinyje ji nekelia klausimo dėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.
Vadovaujantis išdėstytu, prašys sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, jo motina I. J.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo bei teisiniu argumentu.
Ieškovė su atsakovu negyvena kartu daugiau kaip 2 metai. Ieškovė žino, kad anksčiau jokio nekilnojamojo turto atsakovas neturėjo, ar turi dabar, nežino. Kur atsakovas dirba, ir ar dirba, taip pat nežino. Ieškovė iš pirmos santuokos turi sūnų D. J., kuris nuo gimimo gyvena su ieškove, sūnus D. yra neįgalus dėl širdies ydos. (D. tėvas irgi neįgalus, vaiką išlaiko iš invalidumo pašalpos, moka jam kas mėnesį po 78,00 eurų, taigi sūnų faktiškai išlaikau ji viena, nes jo tėvo teikiamo išlaikymo sūnui nepakanka).
Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Dėl visapusiško ir objektyvaus bylos nagrinėjimo teismo prašys įpareigoti atsakovą pateikti pažymas apie jo darbo užmokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo dienos bei duomenis apie jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nes jai pačiai tokių dokumentų gauti nepavyko.
Šalių sūnus D. auga, jo poreikiai didėja, jam kasmet reikia daugiau lėšų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo vaikui nuo pat gimimo neteikia jokio išlaikymo, prašys teismo priteisti iš jo sūnui išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Ieškovės finansinė padėtis yra sunki, kadangi iš gaunamų pajamų ji išlaiko ne tik D. bet ir vyresnį sūnų, būstą, sumoka visus mokesčius, sūnaus tėvui visiškai neprisidedant prie sūnaus išlaikymo. Kad galėtų išlaikyti vaikus, ieškovė priversta dirbti dviejuose darbovietėse: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamos į mėnesį yra iki 900,00 eurų į rankas. Be abejo, tokios sumos jos šeimai iš 3 asmenų neužtenka pragyvenimui: pinigų vos užtenka maistui bei mokesčiams už komunalines paslaugas. Gyvena kukliai, neišlaidauja.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Akivaizdu, kad nuo vaiko gimimo praėjo 2 metai ir 8 mėnesiai, per šį laikotarpį iš tėvo vaikas negavo ne cento išlaikymo, nors nuo sūnaus gimimo pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnametis sūnus yra ikimokyklinio amžiaus, jam netrukus bus 3 metukai, atsiras papildomų užsiėmimų, būrelių, taigi jo išlaikymui reikalingos sumos tik didės.
Ieškovės paskaičiavimais, sūnui D. P. į mėnesį reikia skirti piniginių lėšų apie 500,00 eurų: maistui - apie 140,00 eurų, aprangai (drabužiams, avalynei, apatinis trikotažas bei kiti rūbai) - apie 30,00 eurų, higienos ir sanitarijos prekėms (muilas, šampūnas, skalbimo milteliai, dantų pasta) - apie 30,00 eurų, laisvalaikis, atostogos - apie 30,00 eurų, ugdymo veiklai- apie 30,00 eurų, vaistams, vitaminams - 30,00 eurų, vaiko dalis komunalinių mokesčių - 30,00 eurų, darželio mokestis -27,25 eurų, yra ir kitų nenumatytų išlaidų, kurių apskaičiuoti tiksliai tiesiog neįmanoma. Vidutiniškai, vaikui į mėnesį reikia skirti apie 500,00 eurų.
Nustatant ir įvertinant sūnaus poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, gabumų lavinimui. Ieškovė mano, kad teismas ištirs ir įvertins į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatos būklę, atsižvelgs į paaiškinimus, pateiktą sūnaus poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), ir konstatuos, kad 500,00 eurų suma vaiko išlaikymui yra reali, atitinkanti jo poreikius.
Ieškovė pateiks teismui išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečio sūnaus išlaikymui, paskaičiavimus. Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą, tuo labiau dabar, vaikui augant. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio sūnaus amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui, būreliams ir kt.), 30 eurų išlaikymo suma yra pagrįsta.
Tėvų lygiateisiškumo principas reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, todėl jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu.
Atsakovas jaunas vyras, todėl turi dirbti ir uždirbti tiek, kad jo vaikui nieko netrūktų. Jam turi būti gėda, kad savo sūnui nepadeda ir neketina padėti, o alkoholiui pinigų negaili.
Išlaikymą iš atsakovo V. P. sūnui D. P. prašys priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 eurų į mėnesį.
Ieškovė manau, kad tik išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis atitiks nepilnamečio sūnaus interesams.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnui nuo jo gimimo apskritai neteikė jokios finansinės paramos, todėl atsirado išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. už 32 mėnesius, 8 000,00 eurų sumoje.
Procesinė informacija.
Tikslu išvengti bylinėjimosi išlaidų, aš kreipiausi į VGTP tarnybą su prašymu dėl privalomosios ikiteisminės meditacijos. Iš VGTP tarnybos Šiaulių skyriaus gavau 2020-11-30 raštą Nr. (11.9)TPS-22216, jog atsakovas nesureagavo į pranešimą (tarnybos pažymą prideda).
Nors atsakovas ir nepanoro dėl vaiko išlaikymo kilusį ginčą išspręsti taikiai, bet ieškovė iki šiol neatmeta galimybės bylą užbaigti taikiai. Jeigu po ieškinio gavimo jis kreipsis dėl taikos sutarties sudarymo, pasiruošusi apsvarstyti visus jo pasiūlymus šioje byloje.
Įstatymas atleidžia ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Vadovaujantis tuo, kad pareikštas reikalavimas ir dėl gyvenamosios vietos sūnui nustatymo, turėtų jį sumokėti 75,00 eurų dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad turiu 2 nepilnamečius vaikus, jos pajamas, visos sumos sumokėjimas skaudžiai atsilieps vaikams, ji sumoka tik dalį - 40,00 eurų žyminio mokesčio sumą. Nuo likusios 35,00 eurų sumos sumokėjimo valstybei, prašo atleisti.
Vadovaujantis LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str. 1d. 1 p., 3.200 str., 3.203 str., 3.208 str., LR CPK 80 str., 83 str. 3d., 93 str., 111-114 str., 135 str., ieškovė teismo prašo:
1. Atleisti ieškovę nuo 35,00 eurų žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei.
2. Nepilnamečio sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaiko motina I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovės gyvenamoji vieta laikytina sūnaus D. gyvenamąja vieta.
3. Iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 eurų kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo dienos 8 000,00 eurų.
5. Išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas turi būti mokamas į vaiko motinos I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kurį skirtina vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, sąskaitą (duomenys neskelbtini).
6. Išlaikymas sūnui D. P. turi būti mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos.
7. Dėl visapusiško ir objektyvaus bylos nagrinėjimo įpareigoti atsakovą iki parengiamojo teismo posėdžio teismui pateikti:
- pažymas apie darbo užmokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo dienos;
- duomenis apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, nes ieškovė tokių duomenų teismui pateikti negali.
8. Teisme bylą ves be advokato pagalbos.
9. Priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: už advokato pagalbą 340,00 eurų (honoraro paskaičiavimo pažymą pridedu), 9,37 eurų - už VĮ Registrų centro išrašą; 8,60 eurų, už VĮ REGITRA pažymą, bei 40,00 eurų žyminio mokesčio, iš viso - 447,97 eurų.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė I. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymui, ji grindžia realiomis išlaidomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiomis išlaidomis vaiko išlaikymui, nes vaikas auga ir ateityje išlaidos jo išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu sveikatos problemų jis neturi, bet ir ateityje, kad sūnus galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, jog jam reikalinga ir tėvo parama. Nurodė, jog dėl vaiko poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti sūnui reikalingo išlaikymo, kadangi jos šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas D. J. turintis neįgalumą. Kadangi kol kas nors ir dirba keliose darbovietėse, kuomet jos pajamos yra pastovios, tačiau vis tiek jai pastoviai trūksta lėšų sūnaus D. išlaikymui, nes tuo pat metu teikia išlaikymą ir vyresniam vaikui D. J.. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas ir valstybės gaunamą paramą, ji išleidžia ne tik vaiko išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamosios patalpos išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir vaiko buities poreikius, jiems dar reikia įsigyti ir namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos neteikė (ia) ir su ja bei vaiku bendrauja tik retkarčiais. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų vaiko poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaiko motinos padėčiai, privalo teikti vaikui išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimai vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jos gaunamas pajamas bei vaiko amžių, sveikatą, poreikius, nėra nei per dideli, nei neatitinkantys vaiko interesų ar tėvo galimybių.
Atsiliepimas
Atsakovas nepateikė į bylą atsiliepimo ir nurodė jokių atsikirtimų į ieškinio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė šiuos atsikirtimus.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jų nepilnametės sūnaus D. P. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat prašo ieškovę skirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Atsakovas pažymėjo, kad dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios nustatymo su motina, jis sutinka ir prieštaravimo dėl to nereiškia.
Pasisakydamas dėl ieškovės reikalaujamos išlaikymo sumos kiekvieną mėnesį nepilnamečiam vaikui, atsakovas pažymėjo, kad toks reikalavimas grindžiamas neproporcingai nei vaiko poreikiams, nei tėvo turtinei padėčiai.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad galėtų turi skirti sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Mano, kad dalis ieškovės nurodytų išlaidų skirtų vaiko išlaikymui yra visiškai nepagrįstos ar nepatenka į būtinų kategoriją, o kita dalis neproporcingai didelė.
Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, jog vaikas dar yra mažametis, kuriam šiuo metu tik bus 3 metai, todėl jo poreikių negalima prilyginti, vyresnio ar paauglio vaiko poreikiams.
Todėl atsakovo vertinimu sūnaus išlaikymo išlaidos per mėnesį neturėtų neviršyti 150 Eur ir būtų daugiau nei pakankamos tokių vaiko poreikių patenkinimui, nes ieškovė vyresnio sūnaus išlaikymui iš jo tėvo gauna tik 100,00 Eur per mėnesį.
Anot atsakovo įvertinus šiai dienai protinga ir teisinga išlaikymo suma būtų - 150 Eur.
Atsakovas sutinka, kad kintant vaiko poreikiams, jam pradėjus lankyti mokymo įstaigas ir pan., išlaikymo dydis gali kisti, todėl neatsisako prie to geranoriškai prisidėti ateityje.
Atsakovas suvokia savo pareigą išlaikyti vaiką, tačiau jo turtinė padėtis išties tiek šalims gyvenant kartu, tiek ir jau nebevedant bendro ūkio nebuvo ir šiuo metu nėra gera.
Atsakovas dabartiniu metu pastovaus darbo ir stabilių pajamų neturi, tačiau siekia įsidarbinti. Šiuo tikslu užimtumo tarnyboje jis yra įrašytas į sąrašą asmenų ieškančių darbo.
Neseniai jam gavus pasiūlymą iš užimtumo tarnybos paaiškėjo, kad atsakovas neturi profesinio pasirengimo kvalifikacinio pažymėjimo ir jam teko atsisakyti siūlomo darbo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad kuomet jie su ieškove vedė bendrą ūkį, jis dirbo, gaudavo pajamas, tačiau vėliau dėl ligos ir operacijos jis nebegalėjo toliau dirbti tokio darbo kokį dirbo anksčiau. Todėl mano, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš jo, bus jam didelė finansinė naštą, nes jis šiuo metu neturi galimybės sumokėti tokios sumos, tačiau stengsis sumokėti ir esamą įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytą atsakovas teismo prašo, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies:
1. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur, turto valdytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę I. J.
2. Ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo irgi tenkinti iš dalies.
3. Tenkinti ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Papildomai atsakovas nurodė, kad šiuo metu nedirba ir gauna tik neoficialias pajamas iš padienių darbų, savo vardu neturi viešuose registruose įregistravęs kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų, kuriuos būtų galima realizuoti, todėl atsižvelgiant tiek į jo finansines galimybes, amžių, sveikatos būklę, profesinį pasiruošimą bei turtinę padėtį, laiko, jog neišgalėtų sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 250,00 Eur. Mano, kad ieškovė ir neįrodė, jog šiandien atsakovo sūnaus poreikiams reikia 500,00 Eur per mėnesį, o be to jis nebūtų nepajėgus sūnaus išlaikymui mokėti ieškovės nurodytos pinigų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo iniciatyva iš viešųjų registrų ir valstybės įstaigų buvo išsireikalauti papildomi duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (CPK 376 str. 1 d.).
Tarnyba pateikė teismui preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės I. J. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai nebuvo taikoma atvejo vadyba, nebuvo teikiamos socialinės paslaugos, administracinio, baudžiamojo ar kt. poveikio priemonės nebuvo taikytos.
2016-11-26 nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametį D. J..
Dėl nepilnamečio D. gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.169 straipsnis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 d.).
Ieškovė ieškinyje prašo nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. J., nurodydama, kad sūnus nuo pat gimimo gyvena su mama, vaiko tėvas sūnumi nesidomi, nerodo jam jokio dėmesio, sūnus tėvo nepažįsta.
Nuvykus ieškovės ir nepilnamečio sūnaus D. gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė kartu su savo sūnumis D. J. ir D. P. gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bendro ploto apie 50 kv. m., bute. Gyvenamasis būstas su visais patogumais: yra vandentiekis, karštas vanduo, tualetas, dušas.
Ieškovės sūnus D. P. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį, registruotas Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, pas gydytoją R. K..
Skyriaus vertinimu, nepilnamečio D. gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos gyventi, ugdytis ir ilsėtis.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama I. J. atitinka nepilnamečio D. interesus.
Skyrius neturi duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnametis D., jam yra nesaugi, neatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi. Skyriui taip pat nėra žinoma, kad ieškovė turi žalingų įpročių ar netinkamai vykdo motinos pareigas, kad naudotų motinos valdžią priešingai vaiko interesams.
Dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu D. nustatymo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio norma numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 d.).Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (4 d.).
Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
Ieškinyje ieškovė I. J. neprašo nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, motyvuodama tuo, kad nedarys jokių kliūčių tėvui bendrauti su sūnumi, jei tėvas pareikš norą bendrauti su sūnumi - susitars geranoriškai, ginčo dėl bendravimo tvarkos nebus, todėl ieškovė nekelia klausimo dėl atsakovo ir sūnaus D. bendravimo tvarkos nustatymo.
Ieškovės I. J. teigimu, atsakovas sūnaus gyvenimu nesidomi, nerodo jam jokio dėmesio, su vaiku bendrauja labai šaltai. Atsakovas šeimą aplanko tik tada, kai I. J. paprašo ką nors atlikti namuose.
Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra, many tina, kad ieškovė sudarys sąlygas atsakovui maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. ir tai nepažeis vaiko teisių ir teisėtų interesų.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191 -687/2019).
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo V. P. priteisti po 250 Eur sūnaus D. išlaikymui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskirti išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovės teigimu, lėšos reikalingos maistui (apie 140 Eur), aprangai (apie 30 Eur), higienos ir sanitarijos prekėms (apie 30 Eur), laisvalaikiui, atostogoms (apie 30 Eur), ugdymo veiklai (apie 30 Eur), vaistams, vitaminams (30 Eur), vaiko dalis mokesčiams už komunalines paslaugas apmokėti (30 Eur), darželio išlaidos (27,25 Eur) ir kitos nenumatytos išlaidos.
Ieškovės I. J. teigimu, nepilnametis sūnus D. turi sveikatos problemų, jam reikia du karius į metus važiuoti tikrintis dėl inkstų veiklos į Šiaulius, o tai šeimai sudaro papildomas išlaidas.
Ieškovė I. J. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), gaunamos grynosios pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur.
Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovui yra mokama 186,78 Eur dydžio per mėnesį netekto darbingumo pensija.
NDNT informacinės sistemos duomenimis atsakovui V. P. nuo 2019-06-19 nustatytas 75 procentų darbingumas, o nuo 2020-07-09 iki 2021-07-08 nustatytas 45 procentų darbingumas.
Ieškovė viena išlaiko nepilnametį sūnų D., todėl jai, kartu gyvenančiai su nepilnamečiu sūnumi, ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis.
Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą, į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir rūpinimosi našta, Skyriaus vertinimu, nepilnamečiui D. P. prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas V. P. išlaikymo savo sūnui neteikia nuo pat vaiko gimimo, savo sūnumi nesirūpina ir juo nesidomi. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė apskaičiavo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos, t. y. už 32 mėnesius, kas sudaro 8 000 Eur.
Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas už 32 mėnesius, t. y. neviršija CK 3.200 straipsnyje nurodyto 3 metų termino. Skyriaus vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymo įsiskolinimą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jo atstovaujama Tarnyba palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu realiai reikia apie 470 Eur per mėnesį, tai yra kiek ir minimali mėnesio alga atskaičius mokesčius. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu jau gyvena skyrium, todėl tėvo padėtis pareigų apimtimi palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Todėl atstovas siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą, profesinius gebėjimus ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą dėl vaikui skirto išlaikymo visiškai, kaip ir kitus jos ieškinio reikalavimus.
Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.
Teigė, kad vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Motina (tėvas), su kuriuo gyvena vaikas tėvams gyvenant atskirai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tokiais atvejais yra tikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas V. P. ir ieškovė I. J. yra D. P. tėvai, o jis jų sūnus (9 b. l.). Vaiko tėvai anksčiau gyveno kartu, o dabar gyvena skyrium ir santuokos jie nėra sudarę (1-5, 10 b. l.). Ieškovė šiuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, kurių dydis kiekvieną mėnesį tėra apie 900 Eur (2, 11-16 b. l.). Iš turimų duomenų seka, kad atsakovas anksčiau irgi dirbo, tačiau šiuo metu kol kas oficialiai nedirba, o to priežastys yra objektyvios ir subjektyvios (76-77, 85-93, 96 b. l.). Be to atsakovas Užimtumo tarnyboje yra įtrauktas į sąrašą asmenų ieškančių darbo (105 b. l.). Taip pat atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini)(97 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių, gali dirbti pagalbinius ir profesinio pasirengimo nereikalaujančius darbus. Todėl pripažintina, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, iš dalies darbingas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo pastoviai teikti vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, nes dabartinis jo elgesys neatitinka jo vaiko interesų. Pirmiausia, vaikui išlaikymą teikia tik vieną ieškovė, o atskirai šalių vaikui paramą teikia ir valstybė (Pagal išmokų vaikams įstatymo nuostatas). Antra, kadangi atsakovas kol kas geranoriškai neteikia vaikui išlaikymo, todėl vaikui išlaikymas iš jo priteistinas pagal ieškovės nurodytą datą. Trečia, atsakovo vaiko išlaikymo naštą prisiėmė ne tik valstybė, bet ieškovei padeda ir jos artimieji, o atsakovo motina paramos vaikaičiui irgi neteikia (105 b. l.). Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, išspręstinas klausimas ir dėl jos nurodyto dydžio išmokos vaikui priteisimo iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo teikti vaikui išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas nuo vaiko gimimo ir po to nuo vaiko tėvų gyvenimo skyriumi, pastovaus dydžio ir nuolat išlaikymo sūnui neteikė (ia), išskyrus vienkartines dovanas ir nedidelę pinigų sumą (105 b. l.). Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama ir atitinkamo dydžio.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu ir anksčiau jau nuo (duomenys neskelbtini) neteikė (ia) vaikui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį atitinkamo dydžio periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (2, 11-16, 19-25, 73-75 b. l.). Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog šalių suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (30 b. l.). Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikas jau dabar lanko lopšelį, o ateityje pradės lankyti vietos savivaldos darželį, kur jis sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui (26-28 b. l.). Tačiau pirmiausia, kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Šalių vaikas yra ugdomas valstybinėje ikimokyklinėje įstaigoje, taip pat jam vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikams, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, šiandien nėra šalių tiksliai ir aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas vengdamas išlaikymo prievolės vaikui ir jo neteikdamas nuolat, ignoruoja net minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet viena motina pastoviai teikia parama vaikui, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus vaiko išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Taip pat išlaikymas vaikui priteisiamas ir tuomet, kada jo tėvai gyvena kartu, tačiau vienas iš jų neteikia pastovaus ir nuolatinio išlaikymo vaikui. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti šalių vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą teismui spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.
Teismas sutinka su Tarnybos Šiaulių apskr. skyriaus atstovo argumentu, kad LR Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po du šimtus penkiasdešimt eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas vaikui, šiandien dar nėra būtinas vaikui, todėl jis mažintinas, siekiant visiškai nepabloginti atsakovo padėties, bei atsižvelgiant ir į atsakovo amžių, sveikatą bei profesinius įgūdžius (76-77, 82-83, 85-93, 96, 98 b. l.). Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas jau kurį laiką neteikė (ia) nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, o siekia, kad jo vaiko išlaikymo našta atitektų vaiko motinai, jos artimiesiems ar valstybei. Todėl teismas laiko, jog dabartinė atsakovo padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo dalį ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo, tai yra 200,00 Eur išmoką vaikui, kuri yra būtina sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi. Šis šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, teismo nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaiko gyvenimu bei jo išlaikymu, susijusius poreikius (26-28, 30 b. l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų kiekvieno vaiko išlaikymo visų išlaidų, todėl darytina išvada, jog svarbiausia nustatyti tik bendrą kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį. Likusioje dalyje šis ieškovės prašymas netenkintinas. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas priteisdamas vaiko išlaikymui skirtas išmokas atsižvelgia į ir būsimus augančio vaiko poreikius, o taip pat nesiekia sudaryti galimybių vaiko motinai pakartotinai ateityje ir vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu.
Taip pat kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; kt.). Būtent šis teisinis argumentas turi ir įtakos išlaikymo dydžio skirto šalių sūnui nustatymui.
Kitas iš ieškovės prašymų yra susijęs ir su reikalavimu atsakovui priteisti iš pastarojo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2021-04-27 (kreipimosi į teismą dienos) (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovas jau nuo (duomenys neskelbtini) neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir tik ji viena turėjo jį išlaikyti arba jai padėdavo jos artimieji. Atsakovas kaip jau minėta nors ir teismo posėdžio metu teikė atsikirtimus dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo, tačiau pačio fakto leistinais įrodymais jis nepaneigė. Nors ieškovė pripažino, kad atsakovas tuo metu dirbo, tačiau nurodė, kad išlaikymo vaikui jis vis tiek neteikė (30 b. l.).
Kadangi atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė, dėl to teismas atsižvelgdamas ir į Sodros pateiktą pažymą pripažįsta, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-04-27 irgi neteikė vaikui reikalingo išlaikymo, nors ir tuo metu gavo darbo užmokestį ar kitas pajamas ir dėl to liko vaikui įsiskolinęs (85-93 b. l.). Todėl remiantis anksčiau nurodytais teisiniais argumentais dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, esamas atsakovo įsiskolinimas vaikui priteistinas iš tėvo 6 000,00 Eur sumoje, kaip įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-04-27, o likusioje dalyje šis ieškovės prašymas netenkintinas (CK 3. 200 str.). Ši suma mažintina, atsižvelgiant ir į anksčiau LR vyriausybės nustatytą minimalaus atlyginimo dydį. Tuo pačiu įskaitant ir atsakovo ieškovei perduotą vienkartinę pinigų 100 Eur sumą vaiko išlaikymui (105 b. l.). Taip pat atsakovas pirmiausia, šią skolos sumą, kaip ir kiekvieno mėnesio išmoką, privalo sumokėti į ieškovės nurodytą asmeninę sąskaitą Swedbank AB iki einamojo mėnesio 25 dienos. Antra, esamą 6 000,00 Eur skolą sūnui atsakovas turi sumokėti per 20 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį sumokant po 300,00 Eur.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistos išmokos nors ir gali būti pervestos į ieškovės vardu atidarytą asmeninę sąskaitą, kuria ji nurodė ieškinyje, tačiau ir tokiu atveju šios vaikui skirtos piniginės lėšos turi būti apskaitomos atskirai. Dėl to teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nors konkrečiai ir nurodo į kokią sąskaitą turi būti pervestos vaiko išlaikymui skirtos piniginės lėšos, tačiau atsakovas irgi turi teisę kredito įstaigoje vaiko vardu atidaryti ir jo asmeninę sąskaitą šių lėšų pervedimui.
Taip pat vaiko D. P. motina ieškovė I. J. kaip įstatyminė atstovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui tėvo V. P. mokamas periodines išmokas iki jo pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.).
Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas pasisakydamas sprendime.
Šioje byloje šalys nekėlė reikalavimo dėl atsakovo teisės bendrauti su sūnumi, o atsakovas dėl to savo aiškios nuomonės irgi nepateikė, kadangi abu vaiko tėvai šiuo metu gyvena netoli vienas kito. Tačiau teismas atsižvelgiant į CPK 376 str. 3 d. nuostatą bendrais bruožais pasisako ir dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi tarp vaiko tėvų dėl to gali ateityje kilti konfliktų. Pirmiausia, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad ieškovė turi būti geranoriška atsakovui siekiant bendravimo su vaiku, nes vaiko tėvai gyvena skyrium ir atsakovo bendravimas su vaiku dėl to gali būti apsunkintas. Antra, akivaizdu, kad tėvo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, o kai kada pavyzdžiui ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali kilti problemų tėvui bendraujant su vaiku, dalyvaujant jo auklėjime, todėl ir atsakovas irgi turi būti geranoriškas siekdamas bendravimo su sūnumi.
Trečia, teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, jo psichofizinės savybės ir kiti faktoriai, turintys įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Be to atsakovui ilgesnį laikant nebendraujant su sūnumi, gali kilti poreikis, kuomet jų bendravime dalyvaus ir vaiko motina. Tik užsimezgus tvirtam ryšiui tarp vaiko ir tėvo, yra galimas jų bendravimas ir nedalyvaujant ieškovei.
Šiuo metu konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtų būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir tokiu atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovei, nes sūnus dažniau bendrauja su motina. Nagrinėjamos bylos atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei išaiškintina, kad ji esant poreikiui turi sudaryti atsakovui sąlygas dalyvauti sūnaus auklėjime, jo ugdyme, bei kartu abejiems atsižvelgti ir į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo (mokymo), gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat pažymint, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką.
Kadangi kaip jau minėta įtakos tėvo bendravimui su vaiku turi pastarojo amžius, vaiko psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad tėvas turi atsižvelgti ir į vaiko norą bei pageidavimą, tėvui siekiant bendravimo su vaiku ar kartu dėl jų išvykimo iš vaiko gyvenamosios vietos.
Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių viena kitai, siekiant vaiko bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, pvz. su artimaisiais giminaičiais seneliais.
Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų iš pradžių kreiptis į Tarnybą, o jiems nesusitarus ir į teismą dėl pageidaujamos tvarkos nustatymo (pakeitimo).
Teismas nagrinėjamoje byloje išsprendžia ir šalių vaiko D. P. gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. J. klausimą, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Be to kaip jau minėta vaikas gyvenamojoje vietoje ir toliau lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus procesinių dokumentų įteikimo, iš atsakovo V. P., kadangi ieškovė nuo jų sumokėjimo yra iš dalies atleista (CPK 92 str. 1 d., 93 str.). Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos ir jos visos patirtos su bylinėjimusi susijusios išlaidos. Sprendimas dėl išlaikymo skirto D. P. išlaikyti nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. P. tenkinti iš dalies.
1. Priteisti nepilnamečiam vaikui D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2021-04-28 iki vaiko pilnametystės. Įpareigoti atsakovą nurodyto dydžio periodinę kiekvieno mėnesio išmoką sumokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB, iki einamojo mėnesio 25 dienos. Likusioje dalyje šio ieškovės reikalavimo atsakovui netenkinti.
2. Priteisti nepilnamečiam vaikui D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo įsiskolinimą 6 000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-04-27 įskaitytinai. Šią atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistą skolos sumą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį į paskutinės jo dienos sumokėti kreditoriui 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio vieno mėnesio skolos išmoką į ieškovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB. Likusioje dalyje šio ieškovės reikalavimo netenkinti.
3. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pastarosios gyvenamojoje vietoje.
4. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti sūnaus D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mokamas (grąžinamas) periodines mėnesines išmokas iki vaiko pilnametystės.
5. Nustatyti, kad ieškovė I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) netrukdys atsakovui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į vaiko interesus.
6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), 144,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas, 75,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 219,00 Eur (du šimtus devyniolika eurų).
7. Priteisti ieškovei I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 447,97 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 97 ct) visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
8. Sprendimą dėl išlaikymo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
9. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje.
10. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.
11. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui visiškai, jai vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1 d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2 d.).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.