Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas ieškovės E. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai apriboti atsakovo A. T. teisę bendrauti su nepilnamete dukra V. T. be trečiojo asmens priežiūros iki mediacijos pabaigos arba kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas; įpareigoti atsakovą susilaikyti nuo bet kokio psichologinio smurto, įžeidinėjimų ar necenzūrinės leksikos naudojimo bendraujant tiek su ja, tiek su dukra; įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas jai bendrauti su dukra nuotoliniu būdu (telefonu, vaizdo skambučiais) be kliūčių, sutartu laiku; išreikalauti iš Policijos duomenis dėl jos pateikto pareiškimo dėl psichologinio spaudimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

3. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.).

4. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y., laikinai apriboti atsakovo A. T. teisę bendrauti su nepilnamete dukra V. T. be trečiojo asmens priežiūros iki mediacijos pabaigos arba kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, įpareigoti atsakovą susilaikyti nuo bet kokio psichologinio smurto, įžeidinėjimų ar necenzūrinės leksikos naudojimo bendraujant tiek su ieškove, tiek su dukra, sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su dukra nuotoliniu būdu (telefonu, vaizdo skambučiais) be kliūčių, sutartu laiku, išreikalauti iš Policijos duomenis dėl ieškovės pateikto pareiškimo dėl psichologinio spaudimo.

5. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10008-1119/2025, buvo patvirtinta pareiškėjų E. J. ir A. T. 2025-04-29 pasirašyta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko V. T. išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, kurie buvo nustatyti Šiaulių apylinkės teismo 2023-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12896-797/2023.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.

7. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovė, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalėjo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašyme nurodė, kad ji kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, tačiau dėl atsakovo elgesio, mediacija gali nepasiekti reikiamo rezultato. Nurodo, kad atsakovas riboja jos bendravimą su dukra, elgiasi nepagarbiai. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė iš esmės nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, išskyrus numatytas išimtis, taikoma privalomoji mediacija. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-126-796/2024). MĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra būtina privalomoji mediacija (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-684-372/2023). Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2603-340/2023).

9. Pažymėtina, kad aplinkybė, kad šalys dalyvauja (dalyvaus) privalomosios mediacijos procese kartu reiškia ir tai, kad šalys derina (gali derinti atsižvelgiant į privalomosios mediacijos tikslus) pozicijas dėl ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti suardytas mediacijos procesas, atsirasti prielaidos tarp ieškovės ir atsakovo kilti didesnei priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti ginčo šalis bei siūlyti taikaus ginčo sprendimo būdus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas, o mediacijos vykdymo procesas taip pat nelaikoma pakankama priežastimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pabrėžtina ir tai, kad apygardos teismų praktikoje taip pat pripažinta, jog Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020).

10. Bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku yra nustatyta teismo sprendimu, kuris yra vykdytinas. Esant bendravimo tvarkos nevykdymui ieškovė turi teisę kreiptis dėl sprendimo vykdymo pažeidimų į antstolį. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė koks bus formuojamas ieškinio reikalavimas. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas riboja jos bendravimą su nepilnamete dukra, nurodo, kad tėvo elgesys kelia grėsmę vaiko emocinei būsenai bei jos, kaip motinos teisėms, nurodytas aplinkybes grindžia pateiktomis sms žinutėmis, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi iš pateiktų įrodymų matyti tik, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kas yra įprasta tokių ginčų atvejais. Kitų realių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė teismui nepateikė.

11. Ieškovė taip pat nurodė, jog kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir pranešė apie susidariusią situaciją, kad kreipėsi į policiją dėl psichologinio spaudimo bei dėl mediacijos. Nei vieni iš ieškovės nurodytų duomenų teismui nepateikti. Taip pat teismui nepateiktas nei ieškovės asmens dokumentas, nei vaiko gimimo liudijimas. Pažymėtina, kad įrodymus būtinus prašymo išsprendimui turi pateikti prašantysis asmuo.

12. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą susilaikyti nuo bet kokio psichologinio smurto, įžeidinėjimų ar necenzūrinės leksikos naudojimo bendraujant tiek su ieškove, tiek su dukra. Ieškovė nurodė, kad dėl tokio atsakovo elgesio jos atžvilgiu ji kreipėsi į policiją. Toks ieškovės prašymas nepriskirtinas prie laikinųjų apsaugos priemonių instituto ir teisine prasme teismuose nenagrinėjamas civilinio proceso tvarka, kadangi tai yra viešosios teisės (administracinių nusižengimų, baudžiamosios teisės) sritis. Iš prašymo turinio matyti, kad ieškovė dėl atsakovo galimo nepriimtino elgesio jos atžvilgiu jau kreipėsi į atitinkamas tarnybas, kuriuos pagal savo kompetenciją ir turi teisę imtis atitinkamų atsakovo veiksmų teisinio vertinimo.

13. Pažymėtina, jog Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs ieškovės pranešimą, patikrins gautą informaciją ir nustatęs galimus vaiko teisių pažeidimus imsis atitinkamų teisinių veiksmų, pagal nustatytą situaciją. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nėra jokių faktų apie atsakovui iškeltas bylas dėl tėvo piktnaudžiavimo savo, kaip tėvo, valdžia, jos naudojimo priešingai vaiko interesams ar kad jam vaiko atžvilgiu buvo ribotos jo, kaip tėvo, teisės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas daro žalą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, yra tik duomenų, kad pareiškėja nesutaria su vaiko tėvu, kas vaiko neliečia ir yra suaugusiųjų tarpusavio santykių aiškinimasis.

14. Vadovaujantis CPK nuostatomis ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, turi nurodyti kokį reikalavimą ketina reikšti ir bent preliminariai nurodyti ketinamo reikšti reikalavimo dydį, nes turi pareigą kartu su pateikiamu prašymu sumokėti pusę CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą, kuris apskaičiuotinas pagal galimus ieškinio reikalavimus, o teismas turi įvertinti, ar ieškinys bus teismingas tam teismui, kuriam pateiktas prašymas. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečiai nenurodė, kokius reikalavimus ketina pareikšti atsakovui, nepateikė duomenų apie preliminariai ketinamo reikšti reikalavimo dydį ir nesumokėjo CPK nustatyto žyminio mokesčio užstato.

15. Pabrėžtina, kad šiuo atveju nagrinėjamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio pateikimo), nežinant konkrečių ieškinio reikalavimų, ieškinio pagrindo, taip pat daugelis nurodytų faktinių aplinkybių gali būti nustatomos ir įvertinamos tik išnagrinėjus pareikštus reikalavimus iš esmės, surinkus papildomus duomenis, įrodymus bei gavus specialistų vertinimus. Teismas negali paskubomis priimti (taikyti) bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi daugelis aplinkybių tokioje proceso stadijoje nėra aiškios. Be to, tėvų teisę bendrauti su vaikais apriboti galima tik išimtiniais atvejais, o tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės galėtų tokį apribojimą lemti, kadangi teismas neriboja skyrium gyvenančių tėvų teisės bendrauti su savo vaikais vien dėl to, kad tarpusavyje tėvai bendrauja piktai, nedraugiškai ar nemandagiai.

16. Teismo vertinimu, ieškovė ne tik neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateiktas ieškinys, o buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, bet ieškovė kartu neįrodė ir savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo, nenurodė neginčijamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, nesumokėjo žyminio mokesčio užstato, todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsniu, 147 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos E. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.