- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-684-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- R. G., A. L.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15658-952/2023 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams R. G., A. L. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. G., A. L. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo. Teismo prašė nustatyti, kad atsakovas A. L. nėra nepilnamečio vaiko S. L. (gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; pakeisti S. L. gimimo akto įraše (duomenys neskelbtini) įrašą apie tai, kad A. L. yra tėvas, įrašant, kad vaiko tėvas yra V. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi nutarta ieškovo V. B. ieškinį atsakovams R. G., A. L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo atsisakyti priimti; išaiškinti ieškovui, kad prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčų, nagrinėjamų ginčo teisena, šalims yra privaloma pasinaudoti ikiteismine mediacija, o pašalinus aplinkybes, sukliudžiusias teismui priimti ieškinį, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovas (apeliantas) V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Ši CK norma yra imperatyvi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nurodyta teisės norma patvirtina, kad tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus. Nei kitos CK normos, nei Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Darytina išvada, kad mediacija dėl tėvystės nuginčijimo, remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu, yra negalima.
4.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo normas dėl privalomosios mediacijos, ir nepagrįstai konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju šalių ginčas dėl tėvystės nuginčijimo priskiriamas prie ginčų, kuriems taikoma privalomoji mediacija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas tenkintinas.
5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, konstatuodamas, jog ieškovo reikalavimams taikoma privalomoji mediacija, kadangi jie priskirtini prie šeimos ginčų, ir duomenų, jog ieškovas pasinaudojo privalomąja mediacija, byloje nėra.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi nekvestionuojamą teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
8. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, spendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra būtina privalomoji mediacija.
9. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, yra priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. G., A. L. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo. Teismo prašė nustatyti, kad atsakovas A. L. nėra nepilnamečio vaiko S. L. (gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; pakeisti S. L. gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą apie tai, kad A. L. yra tėvas, įrašant, kad vaiko tėvas yra V. B..
12. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylos nagrinėjamos CPK IV dalies XIX skyriaus 4 skyriuje (CPK 394-399 straipsniai) nustatyta tvarka. Taigi, tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylos priskiriamos prie šeimos ginčų, nagrinėjamų ginčo teisena.
13. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei nurodytas įstatymų nuostatas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad CK 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, yra imperatyvi, ir nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pirmiau nurodyta teisės norma (CK 3.149 straipsnio 1 dalis) patvirtina, kad tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
16. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad mediacija dėl tėvystės nuginčijimo, remiantis Mediacijos įstatymu, yra negalima.
17. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, todėl netinkamai taikė Mediacijos įstatymo normas dėl privalomosios mediacijos, ir nepagrįstai konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju ginčas dėl tėvystės nuginčijimo priskiriamas prie ginčų, kuriems taikoma privalomoji mediacija.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais yra pagrindas naikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo V. B. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.